4a5735cc-6436-4bd8-b940-e1d283803bb5 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-112-744/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37006-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 2.1.16.1.7; 2.4.6.4.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O SP R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas),               teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį atleistas pagal laidavimÄ su 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatu, ir perduotas 2 (dviejų) metų laikotarpiui laiduotojos D. K. atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nuosprendžiu D. K. įpareigota per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) dydžio užstatÄ .

Taip pat, vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta A. K. 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, konfiskuota automobilio ,,Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumÄ â€“ 1 452 Eur (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt du eurai).               Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: 2017 m. liepos 22 d. apie 14.34 val. (duomenys neskelbtini), V. rajono savivaldybėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,62 promilės etilo alkoholio).Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir sumažinti šį terminÄ iki vienerių metų, skaičiuojant termino pradžiÄ nuo kardomosios priemonės paskyrimo, tai yra nuo 2017 m. liepos 22 d. Apeliacinį skundÄ prašė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Skunde nurodo, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodyta, kuo remiantis jam paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kokiais motyvais nustatomas draudimas bÅ«tent dvejiems metams, nenurodyta, kuo remiantis Å¡is terminas skaičiuojamas ne nuo kardomosios priemonės paskyrimo - dokumentų paėmimo ir tuo pačiu uždraudimo vairuoti transporto priemones dienos, o tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tuo pažeidžiant BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Be to, mano, kad nepagrįstai jam skundžiamu nuosprendžiu buvo pratęsta nuo 2017 m. liepos 22 d. paskirta kardomoji priemonė. Pažymi, kad 2017 m. liepos 22 d. jam buvo taikyta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas ir tuo pačiu uždrausta vairuoti transporto priemonę, tai yra, paėmus jo vairuotojo pažymėjimÄ , jis neteko teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo sprendžiama dėl Å¡ios kardomosios poveikio priemonės tolesnio galiojimo ir nuspręsta, kad ji paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Apeliantas akcentuoja, kad Å¡i kardomoji priemonė buvo taikyta viso ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl priimtu nuosprendžiu neįskaitymas kardomosios priemonės taikymo laikotarpio yra neteisingas, kadangi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones nuo 2017 m. liepos 22 d., todėl teismui buvo pagrindas nustatyti, kad uždraudimas jam naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 22 d. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ir Å¡iuo metu galioja įstatymo nuostatos, pagal kurias vairuotojo pažymėjimo paėmimas yra tolygu teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, todėl teismas turėjo įskaityti terminÄ , kuomet buvo netekęs teisės vairuoti dėl dokumento paėmimo, arba, nustatyti terminÄ , kuriam uždraudžia naudotis teise vairuoti, atsižvelgdamas į kardomosios priemonės taikymo pradžiÄ , ikiteisminio tyrimo laikÄ , bei nuosprendžio priėmimo datÄ .

Taip pat mano, jog ir dėl to, jog ikiteisminis ir teisminis tyrimas Å¡ioje nesudėtingoje byloje vyko gana ilgÄ laikÄ - nuo 2017 m. liepos 22 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo 2017 m. gruodžio 14 d., o jis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ neturėjo teisės ir toliau neturės teisės vairuoti transporto priemonės dėl kardomosios priemonės taikymo ir jos galiojimo pratęsimo, yra pagrindas įskaityti šį terminÄ Ä¯ teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo laikotarpį. Mano, kad toks ilgas kardomosios priemonės taikymas dar ir dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo laikotarpio pažeidžia jo teises. Apelianto teigimu, teismas, priėmęs skundžiamÄ nuosprendį, neatsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ - Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-627-870/2017, kuriame konstatuota, jog apylinkės teismo iÅ¡vada, kad teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuojamas nuo dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos, yra teisinga.Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti terminas - dveji metai, keistina ir dėl to, kad teismas nustatė nepagrįstai ilgÄ draudimo terminÄ .

Teigia, kad teismas, parinkdamas laikotarpį, kuriuo taikomas draudimas, turi atsižvelgti į bylos aplinkybes, o kai byloje padaryta iÅ¡vada, jog yra pagrindas asmens atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti taikant laidavimÄ , tokiam asmeniui nustatant laikotarpį, kuriuo draudžiama naudotis specialia teise, jis turi bÅ«ti trumpesnis, nei asmenims, kurie nuteisiami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Pažymi, kad teismas, parinkdamas draudimo terminÄ , neatsižvelgė į tai, kad jis (apeliantas) charakterizuojamas UAB „D.“ teigiamai, kad yra reikalingas kaip specialistas Å¡ioje bendrovėje, o jo darbo pobÅ«dis susijęs su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu, todėl tuo, kad draudimas bÅ«tų taikomas kuo trumpesnį laikÄ , yra suinteresuotas ne tik jis, bet ir jo darbdavys.

Tvirtina, kad nepagrįstai ilgo draudimo termino nustatymas gali užkirsti keliÄ jam dirbti anksčiau turėtÄ darbÄ . Nurodo, kad Å¡iuo metu darbdavys sudarė jam galimybę neturint teisė vairuoti tęsti darbÄ bendrovėje, tačiau Å¡ios teisės neturėjimas ilgÄ laikÄ apsunkins ne tik jo paties, bet ir bendrovės padėtį, skiriant papildomas iÅ¡laidas asmens, kuris pristato automobiliu jį į objektus, darbo apmokėjimui.Be to, teigia, kad teismas, nustatydamas draudimo terminÄ , turėjo atsižvelgti ir į kraujyje nustatytÄ alkoholio kiekį, nes veikos pavojingumÄ visuomenei lemia tai, koks kiekis alkoholio nustatomas vairuotojo kraujyje.

Tai, kad vairavo automobilį, pasak apelianto, kai jo kraujyje nustatyta 1,62 promilės alkoholio, t. y. kiekis arti minimalios ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, buvo pagrindas jo veikÄ vertinti kaip mažiau pavojingÄ visuomenei, nei asmenų, kurių kraujyje nustatomas didesnis kiekis alkoholio. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Akcentuoja, kad vadovaujantis teismų praktika, toks ilgas draudimas vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nuteisiamiems pagal BK 281 straipsnio 7 dalį asmenims, kurių kraujyje nustatomas alkoholio promilių kiekis arčiau maksimalios (2,5 promilės) vidutinio girtumo laipsnio ribos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-392-699/2017).

Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į teisminę praktikÄ , padaryti iÅ¡vadÄ , kad, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, pažeidimÄ padarius esant arčiau minimalios ribos alkoholio kiekiui kraujyje, bei atsižvelgus į jo darbinę charakteristikÄ , ir uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę vieneriems metams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. M. praÅ¡o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinė skundÄ nurodo, kad teismas, skirdamas A. K. baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,62 promilės neblaivumas. Teismas nustatė, kad A. K. padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ .

Prokuroro manymu, teismas pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, jos dydį nustatydamas artimÄ vidurkiui. Pažymi, kad A. K., vairuodamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka apgadino kitiems asmenims priklausantį turtÄ , tačiau iÅ¡vengė negrįžtamų pasekmių.Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 ir 4 dalis numato, kad neblaiviam asmeniui (kai nustatytas lengvas neblaivumas), padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , lėmusio kitiems asmenims turto apgadinimÄ , privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų.

To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šį administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas ir transporto priemonė konfiskavimas. Pažymi, kad Administracinių nusižengimų kodekse už vairavimÄ neblaiviam su mažesniu girtumo laipsniu numato griežtÄ atsakomybę su griežtomis poveikio priemonėmis, o Å¡iuo atveju, taikant neadekvačias nusikalstamai veikai baudžiamojo poveikio priemones, bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudaromos sÄ lygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«džio.Dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios skaičiavimo prokuroras pažymi, kad visiÅ¡kai skiriasi Å¡ių dviejų priemonių paskirtis ir taikymo tikslai.

Nurodo, kad teisės doktrinoje apibrėžiama, jog procesinės prievartos priemonės - tai įstatyme nustatytos priemonės, pasireiÅ¡kiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų - siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Akcentuoja, kad viena iÅ¡ kardomųjų priemonių yra ir dokumento paėmimas (BPK 120 straipsnis), skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais - ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu.

IÅ¡ įtariamojo gali bÅ«ti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, o paėmus dokumentus, įtariamajam iÅ¡duodama generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai (BPK 134 straipsnis), kardomosios priemonės galioja tol, kol nėra panaikinamos, kai tampa nebereikalingos, pakeičiamos griežtesne ar Å¡velnesne, suėjus jų skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Pažymi, kad kardomosios priemonės taikymas iki bausmės vykdymo pradžios neabejotinai varžė apelianto teises, tačiau tai neprieÅ¡tarauja nurodytoms BPK nuostatoms, o iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. K. kardomųjų priemonių taikymo galimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, pernelyg ilgo taikymo laikotarpio neskundė.Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnyje:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai kiti, nebe procesiniai, o bÅ«tent - padėti įgyvendinti valstybės prievartos priemonę - bausmę, jos paskirtį (nubaudimÄ , bendrÄ jÄ ir specialiÄ jÄ (individualiÄ jÄ ) prevencijÄ , atėmimÄ galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir teisingumo principo įgyvendinimÄ ).Nurodo ir tai, kad baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai nenustato galimybės įskaityti kardomosios priemonės - dokumento paėmimo - taikymo laikotarpio į baudžiamojo poveikio priemonės laikÄ .

Pažymi, kad iÅ¡ sisteminės BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų analizės spręstina, kad, iÅ¡skyrus kardomÄ jį kalinimÄ , laikinÄ sulaikymÄ ir atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (tai yra tik priemones, susijusias su laikinu asmens laisvės atėmimu), jokių kitų kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpių įskaitymas į teismo skiriamÄ bausmę įstatymu nenustatytas. Tvirtina, kad tokiÄ praktikÄ plėtoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, kurio iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimÄ dėl procesinių prievartos priemonių taikymo laiko įskaitymo į bausmės laikÄ galimybės, yra pasisakiusi, kad įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laikÄ .

BK 66 straipsnis įpareigoja teismÄ , skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtÄ bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi bÅ«ti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laikÄ nenumatytas. Toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad į bausmės laikÄ gali bÅ«ti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

Akcentuoja, kad apeliaciniame skunde minimas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-627-870/2017 yra apskųstas kasacine tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ laiduotoja D. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje, kuria A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 2 000 Eur dydžio užstatu, perduodant dvejų metų laikotarpiui laiduotojos D. K. atsakomybei, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 39 straipsnį.

Taip pat praÅ¡o panaikinti įpareigojimÄ D. K. sumokėti 2 000 Eur užstatÄ ir įmokėtÄ 2 000 Eur užstatÄ grÄ Å¾inti D. K.; panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė A. K. ir uždrausta, vadovaujantis BK 68 straipsniu, dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti kardomoji priemonė - dokumento paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir grÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ A.

K., o kitÄ teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ D. K. nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti teismo nuosprendžio dalį, kuria apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir nustatytas Å¡ios priemonės taikymo terminas, neįskaitant į šį terminÄ taikytos kardomosios priemonės laikotarpio, bet ir kitÄ teismo nuosprendžio dalį, kuria asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnį, o taikyti BK 39 straipsnį.

Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau byloje yra ir kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tvirtina, kad nuosprendyje, kurį skundžia A. K., turėjo bÅ«ti nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir dėl to svarstoma galimybė taikyti BK 39 straipsnį, nes kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymi, kad V.

A. buvo pilnai atlyginta už tvoros apgadinimÄ , kÄ patvirtina pridedami dokumentai. Taip pat mano, jog taikyti BK 39 straipsnį leidžia ir tai, kad vairuotojo kraujyje buvo nustatytas alkoholio kiekis, kuris nežymiai virÅ¡ijo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ minimaliÄ ribÄ (nustatyta - 1,62 promilės alkoholio). Be to, laiduotojos nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kaltininkÄ darbdavys UAB „D.“ charakterizuoja teigiamai, į kaltininko turimÄ ilgametį darbo staÅ¾Ä (43 metai), į tai, kad kaltininkas neturi administracinių, drausminių nuobaudų, į tai, kad jis toliau tęsia darbÄ bendrovėje.

Tai yra aplinkybėmis, kurios, laiduotojos tvirtinimu, leidžia apeliacinės instancijos teismui taikyti apelianto atžvilgiu BK 39 straipsnį. Pažymi, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu A. K. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 452 Eur konfiskavimas, kurios, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalis, turi bÅ«ti suderinamos ir taisomai veikti nuteistÄ jį. Mano, jog atsižvelgus į pakankamai didelės sumos – 1 452 Eur konfiskavimÄ , Å¡ios poveikio priemonės taikymas yra pakankama baudžiamojo poveikio priemonė, kuri paveiks taisomai nuteistÄ jį, atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Mano, jog tai, kad kaltinamajam ikiteisminiame tyrime buvo taikyta kardomoji priemonė - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nuo 2017 m. liepos 22 d., o teismo nuosprendžiu Å¡ios priemonės taikymas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, reiÅ¡kia, jog asmuo yra netekęs teisės vairuoti jau nuo 2017 m. liepos 22 d.

Teigia, kad iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas, A. K. neturės teisės vairuoti transporto priemones dėl kardomosios priemonės taikymo jau 8 mėnesius, kas faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, jog taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones, yra pakankama asmens, kuris atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Turto konfiskavimo su draudimo naudotis teise vairuoti dvejus metus uždraudimas, laiduotojos nuomone, yra priemonės, neproporcingos padarytam teisės pažeidimui.Nurodo, kad tiek skiriant bausmę, tiek taikant baudžiamojo poveikio priemones, teismas turi atsižvelgti į nusikaltimÄ padariusio asmens kraujyje nustatytÄ alkoholio kiekį, nes tai rodo asmens pavojingumo visuomenei laipsnį, todėl teismas turi diferencijuoti taikomas poveikio priemones pagal veikos pavojingumo laipsnį, tai yra nustatytÄ kraujyje alkoholio promilių kiekį.

Be to, parinkdamas terminÄ , kuriam nustatomas draudimas naudotis teise vairuoti, turi atsižvelgti į tai, ar kaltinamojo atžvilgiu byla nutraukiama, ar jam skiriama bausmė sankcijos ribose, atsižvelgti į tai, ar taiko vienÄ , ar kelias baudžiamojo poveikio priemones teisiamajam. Laiduotoja daro iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukiama, vienos iÅ¡ galimų taikyti baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas yra teisinga pusiausvyra siekiant nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ .

Mano, kad nagrinėjamu atveju nuosprendžio dalis, kuria A. K. nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams, naikintina, netaikant Å¡ios poveikio priemonės, ir pripažįstant, jog pakanka turto konfiskavimo. Pažymi, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nėra nuteisiamas, todėl teismas, parinkdamas terminÄ , kuriam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, turi nustatyti trumpesnį draudimo terminÄ asmeniui, kuris nėra nuteisiamas, nei asmeniui, kuriam paskiriama bausmė.

Pagal teisminę praktikÄ , dvejų metų draudimo vairuoti terminas nustatomas asmenims, kurie nuteisiami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteisiami areÅ¡tu ar bauda, kai jų kraujyje buvo nustatyta daugiau, negu 2 promilės alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Mano, kad kai asmeniui, kuris nenuteisiamas, taikytos poveikio priemonės terminas nustatomas tapatus, kaip asmeniui, kuris nuteisiamas, be to, kurio veikos pavojingumo laipsnis dėl alkoholio kiekio kraujyje yra didesnis, yra konstitucinio teisingumo principo pažeidimu, didesnis asmens teisių suvaržymu, negu reikalinga siekiamam tikslui pasiekti.

Nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatytas nepagrįstai ilgas terminas, kuriuo uždrausta A. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones, todėl jis turi bÅ«ti mažinamas. Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendžiu nepagrįstai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo A. K. vairuoti transporto priemonę skaičiavimo pradžiÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes BPK 340 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosprendį, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, vykdo pats teismas po to, kai paskelbia nuosprendį, todėl, laiduotojos nuomone, skundžiamame nuosprendyje turėjo bÅ«ti nurodyta, kad jis vykdomas nuo paskelbimo dienos.

Pažymi, kad nuosprendyje nenurodyti motyvai, dėl ko neįskaityta į draudimo vairuoti terminÄ laikas, kai A. K. buvo taikyta kardomoji priemonė ir paimtas jo dokumentas - vairuotojo pažymėjimas. Atsižvelgdama į tai, laiduotoja praÅ¡o įskaityti kardomosios priemonės taikymo laikÄ Ä¯ draudimo naudotis teise vairuoti terminÄ , tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad Å¡i poveikio priemonė taikytina byloje.               Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. K. apeliaciniu skundu nėra ginčijamos skundžiamu 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nustatytos veikos faktinės aplinkybės, jos teisinė kvalifikacija, tad Å¡iais klausimais teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisakys, kaip nepasisakys ir dėl laiduotojos D. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ keliamų reikalavimų ir nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu motyvų, kadangi laiduotoja nepateikė apeliacinio skundo, o baudžiamojo proceso normos nenumato, kad atsiliepimuose į apeliacinius skundus gali bÅ«ti keliame savarankiÅ¡ki reikalavimai.

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, terminu (2 metams) ir teismo nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžia. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė minimalaus vienerių metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino ir teigia, kad šis terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo pradžios, tai yra nuo 2017 m. liepos 22 d.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kartu su bausme gali bÅ«ti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).

Kadangi A. K. vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir taip Å¡iurkščiai pažeidė KET, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jam reikalinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. A. K. Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paskirta dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , jos dydžio visiÅ¡kai nemotyvavo.

Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).Apeliaciniu skundu A.

K. praÅ¡o pradėti skaičiuoti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones laikÄ nuo 2017 m. liepos 22 d., tai yra įskaityti viso baudžiamojo proceso metu jam taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo atėmimo – laikotarpį į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 22 d.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio specialisto nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. ...) paėmimas. Å i kardomoji priemonė buvo paskirta siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese (31, 33 b. l). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. K. nutarimo, kuriuo buvo paskirta Å¡i kardomoji priemonė, neskundė. Perduodant bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui, A. K. palikta galioti ta pati kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (66-68 b. l.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi perduodant bylÄ teisiamajam posėdžiui A. K. taip pat palikta ta pati paskirta kardomoji priemonė (70 b. l.). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. palikta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta, kad jam įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje saugomas A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr..., turi bÅ«ti perduotas saugoti VÄ® „R.“ (112 b. l.).Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (2017 m. liepos 22 d.) iki šiol (beveik devynis mėnesius) taikoma kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, dėl ko jis dėl šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių reikalavimų teisėtai naudotis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones negalėjo. Akivaizdu, kad dėl to A. K. patiria suvaržymus iki kol bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės taikomos iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Kaip minėta anksčiau, paskirtos kardomosios priemonės A. K. ikiteisminio tyrimo metu neskundė, bylÄ nagrinėjant teismuose jos keisti taip pat neprašė, o tik pateiktame apeliaciniame skunde kelia kardomosios priemonės taikymo laiko pradžios ir jos įskaitymo į paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę klausimÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones turinio, taikymo pobÅ«džio panaÅ¡umas nereiÅ¡kia, kad jos turi bÅ«ti tapatinamos, jų taikymo laikotarpiai įskaitomi.

Apelianto teiginiai, kad kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo taikymo laikas turėtų būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo laikotarpį, yra nepagrįsti.Visų pirma, visiškai skiriasi šių dviejų priemonių (kardomosios ir baudžiamojo poveikio) paskirtis ir taikymo tikslai. Procesinės prievartos priemonės - tai įstatyme nustatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų.

Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Viena iÅ¡ kardomųjų priemonių yra ir dokumento paėmimas (BPK 120 straipsnis), skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu ar teismo nutartimi; iÅ¡ įtariamojo gali bÅ«ti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas.

Paėmus dokumentus, įtariamajam iÅ¡duodama generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai (BPK 134 straipsnis). Kardomosios priemonės galioja tol kol nėra panaikinamos, kai tampa nebereikalingos, pakeičiamos griežtesne ar Å¡velnesne, suėjus jų skyrimo terminui, įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, nagrinėjamu atveju taikant kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo), buvo siekiama baudžiamojo proceso tikslų (Å¡iuo atveju - kaltininko dalyvavimo procese užtikrinimo (BPK 119 straipsnis)).

Praktikoje Å¡i kardomoji priemonė (vairuotojo pažymėjimo paėmimas) dažnai taikoma ir siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, susijusioms su kelių transporto priemonių vairavimu, tačiau Å¡ioje byloje A. K. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas buvo paskirta siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ procese (nors Å¡is tikslas ir abejotinas). Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės (taip pat ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis). Antra, baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai nenustato galimybės įskaityti kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – taikymo laikotarpio į baudžiamojo poveikio priemonės laikÄ . BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles (2 dalis). BPK papildomai nustato, kad į suėmimo ir bausmės laikÄ taip pat įskaitomas laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Taigi, iÅ¡ tokios sisteminės BK ir BPK nuostatų analizės spręstina, kad iÅ¡skyrus kardomÄ jį kalinimÄ , laikinÄ sulaikymÄ ir atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (tai yra tik priemones, susijusias su laikinu asmens laisvės atėmimu), jokių kitų kardomųjų ar procesinių prievartos priemonių taikymo laikotarpių įskaitymas į teismo skiriamÄ bausmę įstatymu nenustatytas.

Paminėtina, kad taikant analogijÄ dėl įskaitymo kaip suėmimo atveju, susidarytų neadekvati, teisės aktų reikalavimų neatitinkanti situacija baudžiamajame procese, kai bÅ«tų svarstytinas bet kurios kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės taikymo baudžiamojo proceso metu laiko įskaitymas į panaÅ¡aus pobÅ«džio bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos teismo sprendimu, laikotarpį, pavyzdžiui, intensyvios priežiÅ«ros (BPK 1311 straipsnis) ar namų areÅ¡to (BPK 132 straipsnis), kuriuos taikant asmuo patiria apribojimus, susijusius su laisvu judėjimu, turi laikytis nustatytos dienotvarkės, bÅ«ti namuose, nesilankyti tam tikrose vietose, laikÄ â€“ į paskirto laisvės apribojimo (BK 48 straipsnis) laikÄ ; laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo (BPK 157 straipsnis) taikymo laikÄ â€“ į baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo laikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 682 straipsnis) ir kt.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu motyvu, kad Å¡iuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenumato galimybės į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminÄ Ä¯skaityti kardomosios priemonės – dokumento, įrodančio teisę naudotis Å¡ia specialia teise, paėmimo terminÄ arba Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo faktinio dokumento įrodančio teisę naudotis Å¡ia specialia teise, paėmimo momento, todėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. apeliacinio skundo praÅ¡ymas skaičiuoti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminÄ nuo kardomosios priemonės paskyrimo – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tik asmuo, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, esant neįsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, turi galimybę praÅ¡yti pradėti vykdyti teismo nuosprendį ir atlikti bausmę, kol byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacinės instancijos tvarka (BPK 315 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonių vykdymui iki kol įsiteisės nuosprendis nėra teisinio pagrindo.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, į aplinkybę, kad apeliantui A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (2017 m. liepos 22 d. (31 b. l.) iki nuosprendžio priėmimo (tai yra pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ ) buvo taikoma kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, dėl ko jis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ negalėjo vairuoti kelių transporto priemonių, turėjo atsižvelgti pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminÄ .

Kaip jau buvo minėta, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta uždrausti A. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, tačiau teismas Å¡io savo sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. anksčiau teistas nebuvo (50 b. l.), per visÄ vairavimo staÅ¾Ä tik tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nebuvo baustas už kelių transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, administracinės nuobaudos negalioja (51-52 b. l.), taip pat į tai, kad A.

K. kraujyje buvo rasta 1,62 promilės etilo alkoholio (kiekis, nežymiai virÅ¡ijantis minimaliÄ 1,5 promilių ribÄ , nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė), į tai, kad yra nustatyta viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad A. K. dirba UAB „D.“ ir jo darbinių funkcijų atlikimui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, Å¡ios įmonės direktoriaus charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai (54 b. l.), į tai, kad A.

K. atlygino savo veika padarytÄ Å¾alÄ , į tai, kad jam, be uždraudimo naudotis specialia tvarka, buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio ,,Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (1 452 Eur) konfiskavimas, kas taip pat svariai prisidėjo prie A. K. nubaudimo (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o taip pat atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ aplinkybę, kad A. K. nuo pat 2017 m. liepos 22 d. iki Å¡iol taikoma kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, dėl ko jis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ negali vairuoti kelių transporto priemonių, konstatuoja, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį atitiks ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) paskyrimas trumpesniam terminui, nei dvejiems metams, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino keistinas, šį terminÄ sumažinant iki 1 metų 3 mėnesių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Keičiant nuosprendį, tuo pačiu keistina ir jo dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nurodant, kad A. K. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (o ne visas transporto priemones, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje), kadangi A. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 1 dalis).

Nors apeliacinių skundų dėl A. K. paskirto uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones rÅ«Å¡ies nebuvo gauta, tačiau, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nuosprendžio netikslumai (trÅ«kumai) turi bÅ«ti paÅ¡alinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017 ir kt.). Å iuo atveju, nustatant, kad A. K. uždraudžiama vairuoti tik kelių transporto priemones (o ne visas transporto priemones, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje), atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinė padėtis nėra bloginama.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :               pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį:              sumažinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminÄ iki 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių;              nustatyti, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. uždraudžiama vairuoti kelių transporto priemones.               KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                   Ernesta Montvidienė                                                                                                                                                                                                                                                         Alfredas Vilbikas                                                                                                                                  Laisvydas ZederÅ¡tremas