Legislator Case Law & Legislation
4a52ff93-aabb-4377-ac9e-d219bd7c8b99 AI generated

4a52ff93-aabb-4377-ac9e-d219bd7c8b99 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4a52ff93-aabb-4377-ac9e-d219bd7c8b99
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Legislator headnote

AI generated

4a52ff93-aabb-4377-ac9e-d219bd7c8b99 · Å iaulių apygardos teismas: padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ ir nustatyti jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ (33 b. l.). IÅ¡ 2014-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 787/14 (03) matyti, jog D. B. buvo padaryti sužalojimai: durtinis pjautinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas su kiaurymine durtine pilvo sienos žaizda po kairiuoju Å¡onkaulių lanku su didžiosios taukinės pažeidimu, poodinės kraujosruvos kairiajame juosmenyje, kairėje Å¡launyje ir pilvo sienoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr.1-136-519/2014Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00224-2014-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.2.3.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 12 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,kaltinamajai J.

B. ir jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nukentėjusiajam D. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbanti, sulaukusi pensinio amžiaus, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

J. B. 2014 m. kovo 17 d., apie 16 val. 30 min., bÅ«dama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vienÄ kartÄ durdama peiliu D. B. į kairįjį Å¡onÄ , sužalojo savo Å¡eimos narį – vyrÄ D. B., padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pilvo sienos žaizdÄ po kairiuoju Å¡onkaulių lanku su didžiosios taukinės pažeidimu, taip padarydama savo Å¡eimos nariui – vyrui D. B. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamoji J. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad nuo 2014 m. kovo 17 d. ryto girtavo su vyru D. B. savo namuose. Gėrė 17-os laipsnių stiprumo vynÄ , kurio buvo iÅ¡gėrę du butelius. Apie pietus D. B. išėjo paimti iÅ¡ bankomato pinigų, tačiau į namus grįžo be pinigų, paaiÅ¡kino, kad pinigus paėmė, tačiau jų neliko, nes pragėrė, todėl ir susipyko su juo. Pradėjo reikÅ¡ti vyrui pretenzijas dėl pinigų. Visas konfliktas tarp jos ir D.

B. įvyko kambaryje. D. B. buvo labiau iÅ¡gėręs, nei ji. Konflikto metu D. B. teigė, kad pinigus paėmė ji, priėjo prie jos arčiau ir sakė, kad jÄ sumuÅ¡, bet nesumušė. Tuo metu, kai ji kaip tik pjaustė deÅ¡rÄ , D. B. stovėjo jai už nugaros, o, kai ji atsisuko į priekį, jis buvo prieÅ¡ais jÄ . Ji deÅ¡inėje rankoje turėjo peilį ir įdÅ«rė peiliu jam į pilvo sritį. Iki dÅ«rio D. B. jai nebuvo sudavęs. Po įdÅ«rimo iÅ¡bėgo į bendrabučio bendrÄ koridorių, tačiau vėliau grįžo ir padavė D.

B. rankÅ¡luostį. IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ atėjo kaimynė, kuri ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijÄ . Po įdÅ«rimo, peilį numetė ant žemės. Labai iÅ¡gyvena dėl padaryto sužalojimo. Mano, kad tokiems jos veiksmams įtakos turėjo jos girtumas, nes blaivi taip nebÅ«tų pasielgusi. Jie yra vedę 24 metus. Su D. B. sutarė neblogai. D. B. tik vienÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ buvo pakėlęs rankÄ . Civilinio ieÅ¡kinio pilnai nėra atlyginusi, tačiau ieÅ¡kinį pripažįsta ir jį atlygins, nes su Teritorine ligonių kasa yra sudariusi susitarimÄ dėl žalos atlyginimo tvarkos.

Jos vyras niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus. Å eimÄ iÅ¡laiko ji iÅ¡ savo pensijos, kurios dydis yra 600 Lt. Nukentėjusysis D. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji jam yra žmona. 2014-03-17 su J. B. nuo ryto gėrė vynÄ . Kai iÅ¡gėrė du butelius vyno, išėjo į bankomatÄ nusiimti pinigų iÅ¡ savo kortelės. IÅ¡ bankomato pasiėmė 50 Lt. Pinigų nusiėmė, nes dar norėjo iÅ¡gerti. Visus nusiimtus pinigus pragėrė aludėje ir girtas parėjo į namus.

Negali pasakyti, kiek buvo valandų, kai grįžo namo, nes buvo stipriai iÅ¡gėręs. Tada kilo konfliktas su J. B. dėl pragertų pinigų. J. B. dÅ«rė peiliu, todėl, kad jis pragėrė pinigus. J. B. jis negrasino, tačiau gal kÄ nors priėjęs prie jos ir pasakė, bet neatsimena. J. B. stovėjo už nugaros, o ji atsisukusi dÅ«rė jam. SmÅ«gis nebuvo stiprus. Jam dÅ«rė vienÄ kartÄ Ä¯ pilvo sritį. Po Å¡io įdÅ«rimo atėjo kaimynė pažiÅ«rėti, iÅ¡ kur tas triukÅ¡mas, pamatė kraujÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Pats jis nesikvietė greitosios medicinos pagalbos. Po įdÅ«rimo žmona jo atsiprašė, dabar jie susitaikę. Anksčiau prieÅ¡ jį žmona nenaudojo jokio smurto. J. B. iÅ¡gėrusi bÅ«na rami, bet, jeigu ant jos Å¡auki, tada ji susinervina. Jeigu teismas pripažintų J. B. kalta, praÅ¡o jÄ bausti kuo Å¡velniau. Å iuo metu sužalojimo pasekmių nejaučia. Darbo biržoje yra registruotas, tačiau paÅ¡alpos negauna. Nors jis yra darbingas, jau ilgÄ laikÄ niekur nedirba. Jį iÅ¡laiko žmona J.

B.. Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra J. ir D. B. kaimynė, nes jie gyvena 4 aukÅ¡te, o ji gyvena 5 aukÅ¡te, virÅ¡ jų buto. Kada įvyko įvykis, datos neprisimena, tačiau pamena, kad tuo metu buvo prieÅ¡ penkias valandas vakaro, kai iÅ¡girdo, jog vienÄ kartÄ kažkas sudavė į radiatorių, po to dar kartÄ . Nubėgusi pas J. ir D. B. pamatė, kad J. B. sėdi ant sofos iÅ¡sigandusi, susiėmusi už galvos, o D. B. stovėjo prie stalo susiėmęs už Å¡ono. Matėsi, kad iÅ¡ D.

B. Å¡ono bėgo kraujas. D. B. jos prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kÄ ji ir padarė, o policijÄ iÅ¡sikvietė patys. Abu J. ir D. B. buvo iÅ¡gėrę. J. ir D. B. dažnai konfliktuoja dėl to, kad D. B. neina dirbti. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, Å¡iandien ji ne viskÄ tiksliai prisimena, todėl praÅ¡o remtis jos ankstesniais parodymais, nes ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę ir geriau viskÄ atsiminė.            Be J. B. visiÅ¡ko prisipažinimo, jos kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

IÅ¡ 2014-03-17 D. B. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad TelÅ¡ių apskrities VPK, dėl D. B. sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas ikiteisminis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje Nr. 86-1-00224-14 (1–5 b. l.) IÅ¡ 2014-03-17 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur konflikto metu buvo sužalotas D. B.. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu iÅ¡ buto paimtas peilis, kuriuo galimai padarytas sužalojimas, kitų objektų ar daiktų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui nebuvo paimta (6–11 b. l.).IÅ¡ 2014-04-11 tyrėjo užduoties matyti, kad pavesta atlikti specialisto tyrimÄ iÅ¡tiriant D.

B. padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ ir nustatyti jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ (33 b. l.). IÅ¡ 2014-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 787/14 (03) matyti, jog D. B. buvo padaryti sužalojimai: durtinis pjautinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas su kiaurymine durtine pilvo sienos žaizda po kairiuoju Å¡onkaulių lanku su didžiosios taukinės pažeidimu, poodinės kraujosruvos kairiajame juosmenyje, kairėje Å¡launyje ir pilvo sienoje.

Durtinį pjautinį sužalojimÄ D. B. patyrė paveikus pilvo sienÄ aÅ¡triu duriančiai pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu, sužalojimÄ D. B. galėjo patirti neužilgo iki kreipiantis medicininės pagalbos, galimai užduotyje nurodytu laiku 2014-03-17 iki 16.45 val. Dėl kiauryminio durtinio pjautinio pilvo sienos sužalojimo D. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (34–35 b. l.). IÅ¡ 2014-05-02 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad įtariamoji J. B. parodė vietÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur 2014-03-17, apie 16.30 val., kilusio konflikto metu peiliu sužalojo savo vyrÄ D.

B., nurodė stalÄ , nuo kurio pasiėmė peilį, bei panaudojant manekenÄ , paaiÅ¡kino kaip konkrečiai dÅ«rė peiliu D. B. į pilvo sritį (86–91 b. l.).IÅ¡ 2014-05-13 tyrėjo užduoties matyti, kad pavesta atlikti specialisto tyrimÄ iÅ¡tiriant     2014-03-17 įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ peilį, kuriuo 2014-03-17, apie 16.30 val. buvo sužalotas D. B. (15 b. l.). IÅ¡ 2014-05-19 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas, apraÅ¡ytas ir nufotografuotas 2014-03-17, įvykio vietos apžiÅ«ros metu, bute (duomenys neskelbtini), paimtas peilis.

Apžiūros metu nustatyta, kad tarp geležtės ir rankenos stebimi tamsiai rudos spalvos trupiniai, panašūs į sukrešėjusio kraujo likučius (12–14 b. l.).Iš 2014-05-24 Telšių apskrities policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvados Nr. 86-IS1-37 matyti, kad tyrimui pateiktas peilis yra pramoninės gamybos, buitinės paskirties peilis ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (16–17 b. l.).Iš 2014-05-29 nutarimo matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu 2206,61 Lt sumai (44 b. l.).

IÅ¡ 2014-05-29 nutarimo matyti, kad Å iaulių teritorinės ligonių kasos atstovui D. M. leista dalyvauti procese kaip civilinio ieÅ¡kovo – Å iaulių teritorinės ligonių kasos atstovu pagal įgaliojimÄ (43 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios J. B., nukentėjusiojo D. B., liudytojos D. A. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vadomis – nustatyta, kad kaltinamoji J. B. 2014 m. kovo 17 d., apie 16 val. 30 min., bÅ«dama neblaivi, tarpusavio konflikto metu, savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vienÄ kartÄ durdama peiliu D. B. į kairįjį Å¡onÄ , sužalojo savo Å¡eimos narį – vyrÄ D.

B., padarydama nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pilvo sienos žaizdÄ po kairiuoju Å¡onkaulių lanku su didžiosios taukinės pažeidimu, taip padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Konfliktas kilo dėl mažareikÅ¡mės dingsties – kaltinamosios ir nukentėjusiojo D. B. ginčo dėl jo paimtų iÅ¡ bankomato ir alkoholiniams gėrimams įsigyti panaudotų pinigų, dėl ilgÄ laikÄ besitęsiančio nukentėjusiojo girtavimo ir vengimo dirbti, kaltinamoji J. B., bÅ«dama supykusi ir norėdama nuraminti nukentėjusįjį, kuris konflikto metu arti priėjo prie jos iÅ¡ nugaros pusės ir grasino jos atžvilgiu panaudoti smurtÄ , rankoje laikytu peiliu, kurį prieÅ¡ tai naudojo užkandos pjaustymui, vienÄ kartÄ Ä¯dÅ«rė jam į kairįjį Å¡onÄ .

Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji bÅ«tų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jos veiksmai vertintini kaip spontaniÅ¡ki, iÅ¡provokuoti tarpusavio konflikto. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios J. B. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo D. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo D.

B. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios J. B. veikos rezultatas. Teismas sutinka su kaltinamosios J. B. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji J. B., peiliu durdama nukentėjusiajam D. B., suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dÅ«rio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatÄ kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta Å¡eimos nariui, todėl kaltinamosios J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009,  Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. B. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju, kuris buvo girtas, konfliktavo, nurodo, kaip peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė.Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Kaltinamoji J. B. nurodo, kad kartu su nukentėjusiuoju iÅ¡gėrė du butelius 17 proc. stiprumo vyno ir po to kilo konfliktas bei buvo padaryta nusikalstama veika, jos padarymui įtakos, kaip nurodė pati kaltinamoji J.

B., turėjo girtumas ir blaivi ji taip nebÅ«tų pasielgusi. Å iuos kaltinamosios parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiant liudytoju patvirtino ir nukentėjusysis D. B., todėl, teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. B. veikÄ padarė, apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bausmės skyrimas Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos.

Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, bÅ«tina laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčiÄ nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.Skirdamas bausmę kaltinamajai J.

B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama patenkinamai, į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).Nors kaltinamajai J. B. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų Å¡iam straipsniui taikyti, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji nei iki Å¡io nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo, ilgÄ laikÄ niekur nedirbo ir buvo iÅ¡laikomas vien iÅ¡ kaltinamosios gaunamos paÅ¡alpos, nusikalstamos veikos padarymo dienÄ taip pat girtavo, paėmė iÅ¡ Å¡eimos sÄ skaitos ir alkoholio pirkimui panaudojo paskutinius Å¡eimos pinigus, o tai turėjo įtakos konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilimui, kaltinamoji rankoje turėtu, o ne specialiai paimtu, peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ , paveikta jo grasinimų panaudoti smurtÄ jos atžvilgiu, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe sudarančia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto ir pažymos (38–41 b. l.) matyti, kad už nukentėjusiajam D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei sumokėta 2 206,61 Lt, šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Su kaltinamosios J. B. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamosios J. B. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2 206,61 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Vadinasi, iÅ¡ kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos D. B. gydymo iÅ¡laidos. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiojo D. B. gydymÄ tenkintinas, nes kaltinamoji J. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jos padaryta nusikalstama veika.Bylos duomenimis kaltinamoji J.

B. ir Å iaulių teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, ir numatė žalos atlyginimo tvarkÄ (149–151 b. l.) bei pagal Å¡iÄ sutartį Å iaulių teritorinei ligonių kasai, kaip matyti iÅ¡ pateikto raÅ¡to 2014-11-03 yra sumokėjusi 204,61 Lt, todėl Å¡ia suma iÅ¡ kaltinamosios priteistina civilinio ieÅ¡kinio suma mažintina ir iÅ¡ kaltinamosios priteistini 2 002 Lt.  Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas 2014 m. kovo 17 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu (6–11 b. l.) ir perduotas saugoti pagal 2014 m. kovo 20 d. kvitÄ Nr. 0034280 į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ (18–19 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajai J. B. buvo skirtas gynėjas – advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta 2014-09-22 Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1669(04.8) iÅ¡ kurios matyti, kad už kaltinamajai suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 320 Lt arba 92,68 EUR (147 b. l.).

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamoji niekur nedirba, yra pensinio amžiaus, pragyvena iš pašalpos, taip pat šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., n u s p r e n d ž i a: J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laikÄ J.

B. įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 19 d. (2 paras), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Priteisti iÅ¡ J. B. Valstybinės ligonių kasos naudai 2 002 Lt (du tÅ«kstančius du litus) (579,81 EUR) D. B. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdant pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. sutartį, sudarytÄ tarp J. B. ir Å iaulių teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų ginant kaltinamÄ jÄ , iÅ¡ J.

B. nepriteisti.Daiktinį įrodymÄ â€“ peilį, paimtÄ 2014 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu ir saugomÄ pagal 2014 m. kovo 20 d. kvitÄ Nr. 0034280 TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                      Gražvydas PoÅ¡kus