4a528341-d0d1-4ac4-8c00-b54215ee3c19 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1030-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00070-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; 20.2.3.2.; 55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 30 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – R.K., nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 20 d.. PareiÅ¡kėjas skunde, atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b.l. 6-7, 22-23) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teėsimo posėdžio metu, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki                       2016 m. kovo 20 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL).

Besigydant tuberkuliozę buvo laikomas areÅ¡tinės patalpose, kur esminė problema buvo gyvÅ«nai - t.y. katinai. Jų gydymo įtaigoje buvo priveista labai daug. Nuteistos moterys ir nuteistieji vyrai augino katinus savo gyvenamosiose patalpose, katinai vaikščiodavo koridoriuose, ligoninės patalpose, priÅ¡lapindavo koridoriuose, taip pat koridoriuose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose bÅ«davo katinų iÅ¡matų, katinai naktį kniaukdavo ir prižadindavo vidury nakties. Tai keldavo nepatogumus ir nemigÄ , dėl kurios pareiÅ¡kėjas kankinosi.

Be to, katinai lipdavo ant vežimėlio, ant kurio bÅ«davo dedamas maistas. GyvÅ«nai ant savo kailio perneÅ¡davo bakterijas ir platino infekcijas. LAVL administracija žinojo apie katinus, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Ä® LAVL administracijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi raÅ¡tu, į kurį gavo atsakymÄ , kad LAVL administracija kreipėsi į gyvÅ«nų globos tarnybÄ . Dėl LAVL esančių katinų patyrė nemigÄ , kilo depresija, nepatogumai, buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, pasivaikščiojimo kiemeliuose turėjo kęsti smarvę.

LAVL nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti saugiÄ ir Å¡variÄ gydymo aplinkÄ . Parduotuvėje taip pat buvo pardavinėjamas kačių maistas. Atsakovo atstovas LAVL su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-13) nurodė, kad galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymÄ , Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336, patvirtintÄ GyvÅ«nų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraÅ¡Ä (toliau - ApraÅ¡as)) nereglamentuojamas draudimas vesti (laikyti) gyvÅ«nÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančias įstaigas.

Lietuvos savivaldybių administracijos, besivadovaudamos ApraÅ¡o 6 punkto nuostatomis, rengia ir tvirtina gyvÅ«nų laikymo savivaldybės teritorijos gyvenamose vietovėse taisykles, kuriose gali numatyti papildomus reikalavimus ir sÄ lygas gyvÅ«nų laikymui miestuose ir miesteliuose. Pažymėjo, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1-540 patvirtintos GyvÅ«nų laikymo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 101.23. papunktyje nustatyta, jog draudžiama vesti, neÅ¡tis, eiti su gyvÅ«nais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, iÅ¡skyrus gyvÅ«nus, kuriuos naudoja pareigÅ«nai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir Å¡unis vedlius.

Atkreipė dėmesį, kad Taisyklėse vartojamų veiksmažodžių     „vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti “ reikšmės nėra tapačios Taisyklių 101.13. papunktyje vartojamam veiksmažodžiui „vedžioti“, t. y. „vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu:

„Šunis vedžioti draudžiama", todėl prieÅ¡ingai negu nurodo pareiÅ¡kėjas Taisyklėse nėra numatyta papildomų reikalavimų dėl gyvÅ«nų vedimo, neÅ¡imo, ėjimo su gyvÅ«nais ar jų turėjimo su savimi asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiose įstaigose. DraudimÄ minėtais veiksmais patekti gyvÅ«nams į asmens sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos patalpas ar (ir) teritorijÄ , nustato įstaiga savarankiÅ¡kai.LAVL vykdoma dvejopa veikla: pirma, suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo srityje; antra, teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

Atsižvelgdama į savo veiklos specifikÄ , LAVL privalo užtikrinti ir įgyvendinti visas įmanomas apsaugos priemones, apsaugančias pacientus bei Ligoninės darbuotojus nuo užkrečiamų ligų platinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad LAVL patalpose pacientams laikyti gyvÅ«nus buvo ir yra griežtai draudžiama, todėl įstaigos administracija nėra suteikusi leidimo pacientams laikyti gyvÅ«no - t. y. katės. Ä® LAVL teritorijÄ - laukÄ , kaip ir į bet kuriÄ kitÄ Lietuvoje gyvÅ«nui prieinamÄ teritorijÄ , katės patekdavo, taip pat Å¡iems gyvÅ«nams savavaliÅ¡kai patekus į LAVL patalpas, pastarieji įstaigos darbuotojų buvo iÅ¡ jų vejami.

Lietuvos higienos normose, kuriomis privalo vadovautis Ligoninė, nustatyta, kad įstaigoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jie turi bÅ«ti naikinami teisės akto nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos higienos norma HN 76:2010, Lietuvos higienos norma HN 134:2015, Lietuvos higienos norma HN 41:2012, Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012). Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normų reikalavimais, LAVL nėra numatyta pareiga naikinti į įstaigos teritorijÄ patenkančius gyvÅ«nus.

Informavo, kad LAVL yra patvirtinta Patalpų valymo procedÅ«ra, kurios pagrindu įstaigoje atliekami valymo darbai ir dezinfekcija (pridedama). ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir jo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LAVL veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 20 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Pareiškėjas skunde teigė, kad atsakovas nesiėmė priemonių LAVL teritorijoje gyvenantiems katinams pašalinti.

Pažymėtina, kad LAVL vykdoma dvejopa veikla – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių srityje, bet to, LAVL teikiamos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos higienos normos Nr. HN76:2010 Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Minėtos higienos normos 60 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 107 punkte numatyta, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Nors, paminėtose higienos normose nėra tiesiogiai įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigose laikyti kates, tačiau atsižvelgiant į bendrÄ minėtų higienos normų paskirtį – užtikrinti saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ laisvės atėmimo vietose ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigose esantiems asmenims bei atsižvelgiant į tai, kad nekontroliuojamas gyvÅ«nų (kačių) buvimas įstaigoje gali padėti plisti įvairioms infekcinėms ligoms, turėti neigiamos įtakos įstaigos Å¡varai, konstatuotina, jog pataisos įstaigų ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų (nagrinėjamu atveju LAVL) administracija privalo imtis priemonių, jog įstaigoje gyvÅ«nų nebÅ«tų.Pažymėtina ir tai, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. V17-409 patvirtintų GyvÅ«nų laikymo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių ir agresyvių Å¡unų auginimo ir laikymo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (pripažintos negaliojančiomis KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V17-166) 91.14. punktas nustatė, kad draudžiama vedžioti gyvÅ«nus (iÅ¡skyrus Å¡unis vedlius) masinio žmonių susibÅ«rimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopÅ¡elių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikÅ¡telėse, parkuose ir skveruose (iÅ¡skyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikÅ¡telės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užraÅ¡u:

„Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta nuo 2015 m. liepos 15 d. galiojančiose Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V1-540 patvirtintose gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 101.13. punkte.

Minėtame punkte nustatyta, kad draudžiama vedžioti gyvÅ«nus (iÅ¡skyrus Å¡unis vedlius) masinio žmonių susibÅ«rimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopÅ¡elių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikÅ¡telėse, parkuose ir skveruose (iÅ¡skyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikÅ¡telės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užraÅ¡u: „Šunis vedžioti draudžiama“. Taigi, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi draudimÄ dėl gyvÅ«nų buvimo sveikatos apsaugos įstaigų teritorijose.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad LAVL patalpose pacientams laikyti gyvūnus buvo ir yra griežtai draudžiama, todėl įstaigos administracija nėra suteikusi leidimo pacientams laikyti gyvūno - t.y. katės. Taip pat LAVL 2015 m. liepos 22 d. rašte Nr. 7-PR-175 (b.l.

8) bei 2016 m. vasario 24 d. raÅ¡te Nr. 7-PR-262 (b.l. 9), kuriais buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo skundus, atitinkamai nurodyta, jog LAVL administracija nei vienam nuteistajam nėra davusi raÅ¡tiÅ¡ko leidimo laikyti katinÄ . Tačiau pažymėtina, jog pažeidimas gali pasireikÅ¡ti ne tik aktyviais veiksmais (leidimo laikyti gyvÅ«nus iÅ¡davimu), tačiau ir neveikimu. Tai, kad nei vienam nuteistajam ar suimtajam nebuvo iÅ¡duotas leidimas laikyti katinÄ nereiÅ¡kia, jog LAVL tetirtojoje ir patalpose katinų nebuvo ir LAVL administracija nesiėmė priemonių Å¡io pažeidimo paÅ¡alinti.

PareiÅ¡kėjo teiginius dėl katinų buvimo LAVL patvirtina minėtas LAVL 2015 m. liepos 22 d. raÅ¡tas Nr. 7-PR-175, kuriame nurodyta, jog pataisos įstaigos administracija kreipėsi dėl katinų perdavimo į GyvÅ«nų globos organizacijÄ . Duomenų apie tai, kad katinai bÅ«tų minėtai organizacijai perduoti byloje nėra. Taigi, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LAVL, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamÄ gydymo aplinkÄ . Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl to, jog LAVL teritorijoje ir patalpose buvo laikomi katinai, patyrė nemigÄ , kilo depresija, nepatogumai, buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, pasivaikščiojimo kiemeliuose turėjo kęsti smarvę.

Iš pateiktos pareiškėjos Asmens sveikatos istorijos (b.l. 24-38) matyti, jog pareiškėjas daug kartų buvo konsultuotas psichiatro, skundžiasi nemiga. Pareiškėjas gydytojui nurodo, jog blogai miega, dažnai pabunda, jį vargina įvairios mintys, visokie sapnai, tačiau kačių keliamo triukšmo kaip nemigos ir pabudimo priežasčių nenurodo. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjui nemiga atsirado būtent dėl kačių kniaukimo naktimis. Pareiškėjo teiginiai, kad katinai ant savo kailio pernešė bakterijas abstraktūs, byloje nėra duomenų, jog dėl minėtos aplinkybės pareiškėjas būtų užkrėstas kokia nors liga, ar jo sveikata būtų pablogėjusi.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Ä®vertinus bylos aplinkybes, nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, byloje nesant duomenų, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos, konstatuotina, jog nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LAVL, buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p., 4 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista R.K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo R.K. reikalavimÄ dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .    Teisėjas                                                                                                           Algis Markevičius