2025-09-08 Nr. BB-4065-1-01-1-38657-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2904/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38657-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 7 d. nutarties atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Gelumbauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalies taikymo, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 5 dalį, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. negali būti konfiskuota visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Ši išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta byloje nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis, paremta formaliu ir deklaratyviu bylos aplinkybių vertinimu, prieštarauja teismų praktikai. Šioje byloje netinkamai aiškintas proporcingumo principo turinys ir neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, pateikė prieštaringus ir nepakankamus motyvus, iš jų nėra aišku, ar teismas vertina padarytą veiką kaip pavojingą. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sumenkintos veikos pavojingumą rodančios aplinkybės. E. R. automobilį vairavo būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis žymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,11 promilių, o antrojo – 2,06 promilių neblaivumas). Be to, E. R. būdama neblaivi vairavo automobilį, kuriame buvo mažametis vaikas, važiuodama pavojingai manevravo, vingiavo per kelią, sankryžą pravažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui ir buvo sustabdyta tik dėl to, kad automobilį atsitiktinai pastebėjo policijos pareigūnai. Dėl to iš esmės pavyko išvengti sunkesnių pasekmių. Tačiau šios su realiu nusikalstamos veikos pavojingumu susijusios aplinkybės aptartos formaliai, suteikiant prioritetą E. R. asmenybę teigiamai apibūdinantiems duomenims. Taip pat nepagrįstai sumenkinti duomenys dėl E. R. administracinių nusižengimų sistemingumo ir jų pobūdžio. Trejų metų laikotarpiu E. R. ne kartą bausta už leistino greičio viršijimą, automobilio palikimą neleistinoje vietoje ir vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą nesusimokėjimą; ne visos baudos sumokėtos. Nors pažeidimai nėra analogiški šioje byloje inkriminuotai nusikalstamai veikai, didžiąja dalimi jie yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir yra sistemingi. Tai rodo, kad E. R. yra linkusi nesilaikyti įstatymų, nedaro tinkamų išvadų dėl ankstesnių pažeidimų. Kelių eismo taisyklių pažeidimų sistemingumas, tyčinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir pavojingumas, pačios E. R. nurodytos įvykio aplinkybės bei priežastys nesudaro pagrindo teigti, kad nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų aiškiai neproporcingas ir neteisingas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą byloje nustatytų aplinkybių vertinimą ir pateikia savo poziciją dėl jų vertinimo, kuri, jo nuomone, patvirtina netinkamą BK 72 straipsnio 5 dalies taikymą, sprendžiant turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimo) klausimą. Šie skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kurie pagrįstų šio teismo padarytą teisės taikymo klaidą.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad toks skundo argumentavimas nepagrindžia išvados, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius