4a4ed000-ff7d-4e73-bf5c-7eb99af05c0c · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-9380-322/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00523-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.2.2;1; 1.3.2.11;1.3.9.2.2; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant atsakovui M. J., jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

J. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-116-7680/2019 panaikinimo dalyje. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. Nr. DGKS-3320, priimtÄ darbo byloje Nr. APS-116-7680/2019, dalyje dėl 1785,47 Eur sumos priteisimo M.

J. naudai iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 19 d. atsakovas praÅ¡ymu kreipėsi į DGK dėl 2509,98 Eur komandiruotėje už darbdavį sumokėtų sumų, kompensacijos už nepanaudotų atostogų dienas ir uždelsimÄ laiku atsiskaityti priteisimo iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“. DGK 2019 m. birželio 4 d. sprendimu tenkino atsakovo reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1785,47 Eur komandiruotės iÅ¡laidų atlyginimÄ , kitÄ dalį reikalavimų atmetė.

IeÅ¡kovė su DGK sprendimu dalyje dėl 1785,47 Eur iÅ¡laidų priteisimo atsakovui nesutinka, nurodo, kad darbo sutartį su atsakovu sudarė 2019 m. vasario 22 d., atsakovas priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Atsakovas vyko į dvi komandiruotes. IeÅ¡kovės įmonėje darbuotojai dažniausiai bÅ«davo komandiruojami į komandiruotes tiksliai nežinant, kiek laiko komandiruotė truks, tačiau tiksliai žinant krovinio paėmimo ir galutinį pristatymo adresÄ , kuris darbuotojams nurodomas vežamo krovinio CMR važtaraÅ¡tyje.

Atsakovui priklausantys dienpinigiai, kitos įmonės reikmėms patirtos ir pagrįstos iÅ¡laidos buvo tiksliai apskaičiuotos grįžus iÅ¡ komandiruotės ir pateiktus visus patirtų iÅ¡laidų susidarymÄ patvirtinančius dokumentus. IeÅ¡kovė nurodo, ieÅ¡kinyje, kad DGK sprendimu 1785,47 Eur suma atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo priteista nepagrįstai, nes:

1) atsakovas bÅ«damas antroje komandiruotėje, krovėjams į jo vairuojamÄ vilkikÄ netinkamai pakrovus krovinį, nepaisė vilkiko vairuotojo kabinoje (vilkiko prietaisų skydelyje) matomų krovinio svorio bei svorio pasiskirstymo aÅ¡ims rodmenų ir savavaliÅ¡kai nusprendė vežti krovinį, kurio svoris, tenkantis vienai vilkiko aÅ¡iai, buvo per didelis. Dėl to atsakovÄ sustabdžius pareigÅ«nams buvo skirta 1697,89 Eur bauda. Atsakovas bÅ«damas vairuotojas profesionalas žinojo, jog jo vairuojamai transporto priemonei (atsakovo turi vairuotojo kategorijas C, CE) yra neleistina važiuoti esant tokiam svoriui.

Atsakovo pareigybės pareiginių nuostatų 3.1. 8.1. punktuose numatyta, jog vairuotojas-ekspeditorius privalo žinoti kelių eismo taisykles. Vairuotojas-ekspeditorius privalo kontroliuoti, kad prekės bÅ«tų teisingai pakraunamos į transporto priemonę ir kontroliuoti teisingÄ prekių priėmimÄ iÅ¡ tiekėjų. Pagal pareiginių nuostatų 10.1., 10.2. punktus vairuotojas-ekspeditorius atsako už tai, kad netinkamai vykdė ir/ar nevykdė savo pareigų numatytų pareiginiuose nuostatuose ir už padarytus įstatymų pažeidimus.

Atsakovas nusprendė vežti netinkamai pakrautÄ krovinį, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokių neatsargių veiksmų jam gali bÅ«ti paskirta bauda. Å ių iÅ¡laidų buvo galima iÅ¡vengti jei atsakovas apie situacijÄ bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovę ir nevežęs krovinio, kol jis nebus pakrautas tinkamai. 1697,89 Eur iÅ¡laidas atsakovas patyrė dėl savo kaltės, t. y. didelio neatsargumo, todėl ieÅ¡kovė neturi pagrindo jų atlyginti; 2)atsakovas bÅ«damas pirmoje komandiruotėje, nesivadovavo jam pateiktais CMR krovinio pristatymo važtaraščiais, kuriuose buvo nurodyti tikslÅ«s krovinio pasikrovimo ir iÅ¡krovimo (pristatymo) adresai.

Atsakovo pareigybės pareiginių nuostatų 6 punkte numatyta, jog vairuotojas-ekspeditorius privalo laiku pristatyti prekes ir jas lydinčius dokumentus į paskirties vietas. Pagal nuostatų 8.2., 8.3. punktus vairuotojas-ekspeditorius privalo kontroliuoti tinkamÄ prekių priėmimÄ iÅ¡ tiekėjų ir pasiraÅ¡yti ant tinkamai priimtų ir/ar iÅ¡vežamų krovinių važtaraščių. Kitaip tariant vairuotojas-ekspeditorius veždamas krovinius privalo su savimi turėti vežamus krovinius lydinčius dokumentus (važtaraščius, kt.), juos suprasti ir jais vadovautis.

Atsakovas, tikėtina dėl aplaidumo, nuvyko netinkamu adresu, užklimpo ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ tos vietovės atbulomis/apsukti vilkiko sava eiga nebegalėjo. DGK nagrinėtoje darbo byloje atsakovas klaidingai teigė, jog neteisingÄ adresÄ jam nurodė ieÅ¡kovės įmonės vadybininkas. IeÅ¡kovės įmonėje dirbantiems vairuotojams iÅ¡vykstant į komandiruotę krovinio pristatymo vieta navigacijos įrangoje bÅ«na nurodoma apytikslė, t. y. prieÅ¡ iÅ¡vykstant į reisÄ yra įvedamas konkretus miestas ir valstybė, todėl galutinis marÅ¡ruto taÅ¡kas navigacijos sistemoje veda į nurodyto miesto centrÄ .

Vėliau navigacijos įranga vairuotojai naudojasi savarankiÅ¡kai. Tikslus krovinio pristatymo/paėmimo adresas vairuotojams bÅ«na pateiktas prieÅ¡ iÅ¡vykstant perduodamame CMR krovinio pristatymo važtaraÅ¡tyje, kuriame, pristatęs krovinį vairuotojas turi gauti krovinio gavėjo spaudÄ , patvirtinantį tinkamÄ ir savalaikį krovinio pristatymÄ , važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu. Vairuotojams esant netoli krovinio pristatymo miesto į navigacijos sistemÄ turi bÅ«ti suvedamas tikslus adresas, kadangi bÅ«tent vairuotojas yra atsakingas už krovinio pristatymÄ laiku CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu.

Tinkamas ir savalaikis krovinių pristatymas yra pagrindinė tolimųjų reisų vairuotojų-ekspeditorių darbo funkcija. Atsakovui tinkamai nesivadovaujant pateiktais krovinį lydinčiais dokumentais, atsakovas nuvyko netinkamu adresu, tinkamai neįvertinęs prieÅ¡ais matomo kelio ruožo pavojingumo į jį įvažiavo ir su vilkiku sava eiga iÅ¡važiuoti iÅ¡ jo nebegalėjo, todėl 812,09 Eur techninės pagalbos paslaugų iÅ¡laidos (už vilkiko tempimo, pastatymo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį) buvo patirtos dėl atsakovo kaltės, todėl ieÅ¡kovė neturi pagrindo jų atlyginti.

Atsakovui parvykus iÅ¡ Å¡ios komandiruotės, atsakovas žodžiu ieÅ¡kovei patvirtino, kad per neatidumÄ buvo nuvykęs netinkamu adresu ir dėl prastos važiuojamosios dangos bei jÄ paveikusių oro sÄ lygų įklimpo, todėl negalėjo vilkiko apsukti savarankiÅ¡kai. Atsakovui teko kviesti techninę pagalbÄ . Atsakovas nurodė, jog Å¡ias paslaugas apmokėjo savo sÄ skaita ir dėl Å¡io įvykio prisiima visÄ atsakomybę. Vėliau, atsakovas kreipėsi į DGK ir darbo byloje nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes.

Toks atsakovo elgesys yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės įmonės atžvilgiu ir laikytinas siekiu padengti savo iÅ¡laidas ieÅ¡kovės sÄ skaita. Atsakovui atidžiai vykdant darbo funkcijas (vežus krovinį CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu) ir tinkamai įvertinus prieÅ¡ais matomo kelio ruožo pavojingumÄ , iÅ¡laidų už techninės pagalbos paslaugas galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta. IeÅ¡kovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, nurodo, jog dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju, per visÄ jo darbo laikotarpį ieÅ¡kovė jam pervedė pinigines lėšas sekančiai: 2019-03-07 pervedė 500 Eur( paskirtis: įmonės iÅ¡laidoms padengti), 2019-03-15 pervedė 900 Eur ( paskirtis: darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai), 2019-03-27 pervedė 150 Eur paskirtis: įmonės iÅ¡laidoms), 2019-04-01 pervedė 1300 Eur (paskirtis: atlyginimas ir dienpinigiai), 2019-04-08 pervedė 450 Eur (paskirtis:

įmonės iÅ¡laidoms). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad bÅ«damas iÅ¡vykęs komandiruotėje 2019-04-01 informavo ieÅ¡kovę dėl krovinio perkrovos ir suraÅ¡yto akto apie baudÄ už virÅ¡svorį ir ieÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ pervedė pinigus baudai sumokėti, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai atlyginimas ir dienpinigiai, nors 2019-04-01 dienai ieÅ¡kovė neprivalėjo iÅ¡mokėti atlyginimÄ . PaskirtÄ baudÄ - 1646,91 Eur privalėjo sumokėti, kad krovinys galėtų tęsti kelionę.

Darbdavio nurodymu krovėsi krovinį dvejose pasikrovimo vietose, pasikrovęs pirmÄ krovinį, nuvyko į antrÄ pasikrovimo vietÄ . Pasikrovus antroje vietoje informavo ieÅ¡kovo vadybininkÄ , kad į priekabÄ viskas netelpa pagal nurodytÄ užsakymÄ , tačiau vadybininkas nurodė bÅ«tinai viskÄ pakrauti ir vykti į trečiÄ naujai nurodytÄ pakrovimo vietÄ . Vykstant į darbdavio nurodytÄ trečiÄ pasikrovimo vietÄ , jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas transporto inspekcijos ir patikrinus paaiÅ¡kėjo, kad virÅ¡ytas bendras leistinas krovinio svoris.

Darbdavys iÅ¡ anksto žinojo, kad krovinys virÅ¡ys leistina svorį, tačiau liepė vykdyti užsakymÄ . VirÅ¡svoris buvo pakrautas dėl paties darbdavio kaltės, nes jis visus darbdavio nurodymus įvykdė. Informavus darbdavį apie paskirtÄ baudÄ , darbdavys pripažino, kad yra virÅ¡svoris, todėl iÅ¡ karto pervedė pinigus baudai sumokėti. Dėl techninės pagalbos iÅ¡laidų atsiliepime nurodė, kad jo kaltės nėra, nes jis važiavo pagal marÅ¡rutÄ , kurį į planÅ¡etę atsiuntė pats darbdavys.

Atsakovas M. J. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilkas“ vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo nuo 2019-02-22, darbo metu naudojosi darbdavio suteikta planÅ¡ete, kuria naudotis apmokė pats darbdavys( įmonės vadovas). Ä® planÅ¡etę krovinio užsakymo numerius, marÅ¡rutus įvedė darbdavys. Pirmosios komandiruotės dienÄ krovininis automobilis, kuriuo turėjo vykti į komandiruotę, buvo techniÅ¡kai netvarkingas, t. y. ne visos Å¡viesos degė, buvo netvarkingi veidrodėliai, buvo kitų gedimų.

Gedimus buvo bandyta paÅ¡alinti, tačiau ne visus gedimus paÅ¡alinus, darbdavys nurodė vykti į KlaipėdÄ , paaiÅ¡kino, kad autoservisÄ , į kurį reikės nuvykti, nurodys vėliau. Vykstant į KlaipėdÄ , nebuvo nurodytas joks autoservisas, bet buvo nurodyta paimti krovinį Klaipėdoje ir gabenti krovinį į NorvegijÄ . Su kroviniu iÅ¡vyko į NorvegijÄ . PlanÅ¡etėje buvo darbdavio įvestas krovinio gabenimo marÅ¡rutas, vyko bÅ«tent pagal tÄ marÅ¡rutÄ , bet neteisingai buvo nurodytas adresas, todėl nuvyko į netinkamÄ vietÄ , bandė apsisukti ir užklimpo.

Paskambino vadybininkui ir informavo apie tai, kad nepavyksta iÅ¡važiuoti. Vadybininkas užsakė techninės pagalbos automobilį ir sakė, kad techninės pagalbos iÅ¡laidas įmonė apmokės vėliau, nes piniginę perlaidÄ sudėtingiau padaryti, todėl jis iÅ¡ savo asmeninių lėšų už techninę pagalbÄ sumokėjo apie 800 Eur. IÅ¡važiavus iÅ¡ užklimpimo vietos, planÅ¡etėje buvo gauti nauji krovinio iÅ¡krovimo adresai. Taip pat buvo nurodyta, jog antros komandiruotės į NorvegijÄ metu gavo užsakymo numerius ir krovinio gabenimo marÅ¡rutus į planÅ¡etę.

Pirmojoje pakrovimo vietoje buvo pakrautas gipso krovinys, vėliau nuvyko į degalinę ir laukė krovinio užsakymo numerio. Gavęs užsakymo duomenis, nuvyko į krovinio pakrovimo vietÄ . Kraunant krovinį, paaiÅ¡kėjo, kad visas krovinys netilps, todėl skambino telefonu įmonės direktoriui ir vadybininkams, informavo vadybininkÄ apie tai, jog krovinys netelpa. Vadybininkas paprašė, kad nufotografuotų, kaip pakrautas krovinys ir nusiųstų nuotraukas. Nuotraukas iÅ¡siuntė vadybininkui. Vėliau vadybininkas nurodė pakrauti dalį krovinio.

Jis ir šį nurodymÄ Ä¯vykdė. Automobilio prietaisų skydelis nerodė įspėjimo, kad virÅ¡ytas leistinas krovinio svoris. Po antro krovinio pakrovimo, vadybininkas į planÅ¡etę atsiuntė trečiojo užsakymo numerį ir marÅ¡rutÄ . Vyko į trečiÄ pakrovimo vietÄ , bet sustabdė transporto pareigÅ«nai. Buvo patikrintas krovinys ir paskirta bauda už per didelio krovinio svorį, tenkantį vienai vilkiko aÅ¡iai, vežimÄ . Apie paskirtÄ baudÄ informavo vadybininkÄ , kuris pasakė, kad bus pervesta ne visa pinigų suma, paklausė, ar jis likusiÄ dalį pinigų galės sumokėti savo lėšomis ir kad vėliau tie pinigai bus jam grÄ Å¾inti.

Jis sutiko apmokėti dalį baudos savo lėšomis. 2019-04-04 dienÄ , apie 17 val., į jo asmeninės kortelės sÄ skaitÄ buvo pervesti 1300 Eur. Jis neprisijungė prie elektroninės bankininkystės ir neiÅ¡siaiÅ¡kino mokėjimo pervedimo paskirties. 2019-04-05 mokėjimo kortele sumokėjo visÄ baudos sumÄ . Atvažiavo kitas įmonės užsakytas automobilis. Dalį krovinio perkrovė į atvykusį automobilį. Komandiruotės metu laukė pažadėto pinigų pervedimo, tačiau įmonė pinigų nepervedė.

Tuomet telefonu susisiekė su įmonės direktoriumi. Direktorius jam pasakė, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins grįžus jam iÅ¡ komandiruotės. Dar komandiruotės metu prisijungęs per elektroninę bankininkystę prie mokėjimo kortelės sÄ skaitos pamatė, jog 1300 Eur pervedimo paskirtyje nurodyta, kad tai atlyginimas ir dienpinigiais, nors tuo metu nebuvo uždirbęs tiek pinigų ir įmonė pinigus pervedė baudos apmokėjimui. IeÅ¡kinys netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad jog 2019 m. vasario 22 d. sudarytos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas M.

J. nuo 2019 m. vasario 25 d. ieškovės įmonėje ( UAB „Vilkas“) pradėjo dirbti tolimųjų krovininių reisų vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo funkcijų vykdymui atsakovui buvo paskirtas krovininis vilkikas MAN TGX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Darbo sutarties 1.3 punkte buvo numatyta, jog atsakovui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas padaugintas iš koeficiento 1,3 ir ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dienpinigių dydžio už komandiruotės laikotarpį.

Darbo santykiai tarp Å¡alių nutruko nuo 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo praÅ¡ymu be svarbių priežasčių. IÅ¡ karto po Darbo sutarties nutraukimo, 2019 m. balandžio 19 d., atsakovas M. J. pateikė praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ( toliau- DGK) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buvusio darbdavio jo naudai jo asmeninėmis lėšomis komandiruočių metu sumokėtas įmonei skirtas baudas sumoje 2509,98 Eur, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

DGK 2019 m. birželio 4 d. sprendimu praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Vilkas“ M. J. 1785,47 Eur patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, o praÅ¡ymÄ dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė. Pažymėtina, kad nesutikdama su DGK sprendimu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti DGK 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. Nr. DGKS-3320, priimtÄ darbo byloje Nr. APS-116-7680/2019, dalyje dėl 1785,47 Eur sumos priteisimo M. J. naudai iÅ¡ UAB „Vilkas“, vienok vadovaujantis DK 231 straipsnio 4 dalimi Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas.

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). M. J., kaip minėta anksčiau, kreipdamasis į DGK prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buvusio darbdavio asmeninėmis lėšomis komandiruočių metu sumokėtas įmonei skirtas baudas, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

DGK netenkino praÅ¡ymo dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Å¡i DGK sprendimo dalis apskųsta nebuvo. Nagrinėjant ginÄÄ teisme Å¡ios sprendimo dalies taip pat niekas neginčijo, teismo posėdžio metu M. J. patvirtino, kad sutinka su DGK sprendimu, todėl teismas dėl DGK atmestų reikalavimų plačiau nepasisako, o nagrinėja DGK sprendimu M. J. priteistos 1785, 47 Eur sumos, kuriÄ sudaro komandiruotės metu jo sumokėta bauda už vežtÄ virÅ¡svorį ir techninės pagalbos iÅ¡laidos, pagrįstumÄ .

DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimÄ , įtvirtinta, kad jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iÅ¡ dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (2 dalis). DGK nagrinėtoje darbo byloje atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo prašė priteisti 2509,98 Eur, tai yra jo asmeninėmis lėšomis sumokėtus 812,09 Eur už techninės pagalbos paslaugas ir 1697,89 Eur baudÄ už į vilkikÄ pakrauto krovinio virÅ¡svorį.

Iš ieškinio ir teismui ieškovės pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matosi, kad darbo santykių metu atsakovas kaip vairuotojas – ekspeditorius buvo komandiruotas į dvi komandiruotes pervežti krovinius su vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tentine priekaba, t. y. 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. K-22 atsakovas buvo komandiruotas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d. vežti krovinius maršrutu Švedija – Norvegija-Latvija ir 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. K-39 atsakovas buvo komandiruotas nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. vežti krovinius maršrutu Latvija - Švedija - Norvegija.

Nustatyta, kad komandiruočių metu Norvegijoje UAB „Vilkas“ buvo suteikta techninė pagalba, kuri pagal 2019 m. vasario 27 d. sÄ skaitÄ kainavo 7705 Norvegijos kronų ( 812,09 Eur su valiutos keitimo mokesčiu), be to, 2019 m. balandžio 1 d. Norvegijos viešųjų kelių administracija už virÅ¡ytÄ krovinio svorį UAB „Vilkas“ ( vairuotojas M. J.) paskyrė 15950 Norvegijos kronų (1697,89 Eur su valiutos keitimo mokesčiu) baudÄ . Nekyla ginčo dėl to, kad atsakovas tiek techninės pagalbos iÅ¡laidas tiek ir baudÄ už krovinio virÅ¡svorį yra sumokėjęs, tÄ patvirtina atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as.

Ginčas kyla dėl to, kad šalys skirtingai vertina faktus kas yra atsakingas už išlaidas atsiradusias dėl techninės pagalbos kvietimo ir krovinio su viršsvoriu vežimo. Ieškovas nurodė, kad šios išlaidos komandiruotėse atsirado dėl paties atsakovo kaltės ir ieškovas jų neprivalo kompensuoti, o būtent:1) atsakovas, veždamas krovinį pirmoje komandiruotėje nesivadovavo CMR krovinio pristatymo važtaraščiais, kuriuose nurodyti tikslūs krovinio pasikrovimo ir išsikrovimo adresai, dėl savo paties aplaidumo nuvyko netinkamu adresu, užklimpo ir savo eiga, be techninės pagalbos, nebeišvažiavo;

2) antroje komandiruotėje krovėjams į jo vairuojamÄ vilkikÄ netinkamai pakrovus krovinį, nepaisė vilkiko prietaisų skydelyje matomų krovinio svorio pasiskirstymo aÅ¡ims rodmenų ir savavaliÅ¡kai nusprendė vežti krovinį, nors turėjo ir galėjo numanyti, kad dėl tokių neatsargių jo veiksmų jam gali bÅ«ti paskirta bauda. Atsakovas nurodė visiÅ¡kai kitas aplinkybes, kad darbo metu naudojosi darbdavio suteikta planÅ¡ete, kuria naudotis apmokė darbdavys( įmonės vadovas), kad į planÅ¡etę prieÅ¡ komandiruotės pradžiÄ krovinio užsakymo numerius, marÅ¡rutus įvedė pats darbdavys, kad vežė krovinį bÅ«tent pagal tÄ marÅ¡rutÄ , bet neteisingai buvo nurodytas adresas, todėl nuvyko į netinkamÄ vietÄ ir bandydamas apsisukti užklimpo, o techninę pagalbÄ , pagal jo( atsakovo) telefoninį praneÅ¡imÄ , užsakė darbdavio vadybininkas, jis( atsakovas) tik apmokėjo iÅ¡ savo pinigų pateiktÄ sÄ skaitÄ , nes to prašė vadybininkas, motyvuodamas, kad apmokėti sÄ skaitÄ pavedimu tuo metu įmonė neturėjo galimybės. IÅ¡važiavus iÅ¡ užklimpimo vietos, į planÅ¡etę jam iÅ¡ karto atsiuntė nujus krovinio iÅ¡krovimo adresus.

Dėl baudos už virÅ¡svorį atsakovas nurodė, kad gavo užsakymo numerius ir krovinio gabenimo marÅ¡rutus į planÅ¡etę, tačiau jau antroje pakrovimo vietoje paaiÅ¡kėjo, kad visas krovinys netilps, todėl jis skambino telefonu įmonės direktoriui ir vadybininkams, informavo, jog krovinys netelpa, siuntė vadybininkui krovinio nuotraukas, bet, nežiÅ«rint to, buvo liepta pakrauti dalį krovinio ir po antro krovimo vadybininkas į planÅ¡etę atsiuntė trečiojo užsakymo numerį ir marÅ¡rutÄ ir vykstant į nurodytÄ pasikrovimo vietÄ jo automobilį sustabdė Norvegijos viešųjų kelių administracija ir paskyrė baudÄ už per didelį krovinio svorį, tenkantį vienai vilkiko aÅ¡iai.

Ir šį kartÄ vadybininko praÅ¡ymu jis sumokėjo baudÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Akivaizdu, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra visiÅ¡kai prieÅ¡taringi. IÅ¡ atsakovas paaiÅ¡kinimų matosi, kad jis į komandiruotę iÅ¡vyko ir krovinį vežė tiksliai planÅ¡etėje nurodytu adresu, apie visus įvykius komandiruotėje informavo darbdavį( vadybininkus), vykdė jų nurodymus. Pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ atsakovas iÅ¡vykęs į komandiruotę elgėsi savavaliÅ¡kai, neatsakingai, neatsargiai, neinformavo ieÅ¡kovo apie susidariusiÄ situacijÄ , nesivadovavo CMR ir pan.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti, ieÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, o pagal esamus raÅ¡ytinius įrodymus teismas daro kitÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tent, kad atsakovas vykdė darbdavio nurodymus, savo lėšomis apmokėjo techninės pagalbos iÅ¡laidas ir baudÄ , tikėdamas, kad darbdavys vykdys susitarimÄ ir su juo atsiskaitys. Kad buvo toks susitarimas iÅ¡ dalies patvirtina faktas, kad baudos paskyrimo dienÄ - 2019 m. balandžio 1 d. darbdavys į atsakovo sÄ skaitÄ pervedė 1300 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį: atlyginimas ir dienpinigiai, nors tai nebuvo atlyginimo mokėjimo diena.

Teismas laiko, kad Å¡iuo pervedimu ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies patvirtino tarp Å¡alių buvusį susitarimÄ , kad bÅ«tent Å¡ias komandiruotės iÅ¡laidas darbdavys darbuotojui atlygins. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, apart bendro pobÅ«džio teiginių ieÅ¡kinyje, kad atsakovas turėjo iÅ¡manyti jo vairuojamai transporto priemonei taikomas bendrÄ sias kelių eismo ir krovinių vežimo taisykles, kad buvo susipažinęs su pareiginiais vairuotojo – ekspeditoriaus nuostatais, privalėjo žinoti vairuojamo vilkiko leistinas aÅ¡ies apkrovas, kelionėje vadovautis CMR - nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad komandiruotėje atsakovas elgėsi savavaliÅ¡kai ar neteisėtai.

Niekaip nepaneigti atsakovo paaiÅ¡kinimai, kuriuos jis teikė teismui bÅ«damas prisiekęs, kad komandiruotės metu tiksliai vykdė visus darbdavio/ vadybininkų nurodymus, kurie buvo perduodami telefonu ir į planÅ¡etę. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiÅ¡kinimu. Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sÄ naudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų iÅ¡laidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pažymėtina, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – sÄ skaita dėl techninės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡raÅ¡yta ir Norvegijos viešųjų kelių administracijos sprendimu bauda paskirta UAB „Vilkas“ ( pervežimÄ vykdžiusiai įmonei), o ne M.

J. ( vairuotojui), kuris Å¡ias iÅ¡laidas kompensavo savo asmeninėmis lėšomis, todėl iÅ¡laidos jam turi bÅ«ti atlygintos. Pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsakovui per visÄ darbo laikotarpį buvo priskaičiuota iÅ¡mokėti 739,04 Eur darbo užmokesčio suma, įskaitant kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, 752,50 Eur komandiruočių dienpinigių ir 1083,95 Eur kompensuojamų iÅ¡laidų, patirtų komandiruočių metu ieÅ¡kovės įmonės reikmėms, viso atsakovui buvo priskaičiuota iÅ¡mokėti bendra 2575,49 Eur suma, tačiau pagal bylos įrodymus ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡mokėjo didesnę sumÄ , tai yra 3300 Eur.

Skirtumas 724,51 Eur ( permoka). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui priteistina suma yra 1785,47 Eur (2509,98 Eur - 724,51 Eur ). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti – DGK ginÄÄ nagrinėdama ikiteismine tvarka jį iÅ¡nagrinėjo tinkamai, todėl teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, todėl jie tenkinami; teismo sprendimui įsiteisėjus DGK sprendimas netenka galios.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti( CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinio netenkinti Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ( įmonės kodas 302656764) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1785,47 Eur ( vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 47 centus) iÅ¡laidų atlyginimo bei 200 Eur( du Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Laima Borkovskienė