4a4e1c92-69ba-4e8c-8a89-ea54aeb555ab · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1647-460/2012Teisėja Jolanta Gailevičienė                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-00223-2012-3)    Procesinio sprendimo kategorija 42.3, 42.8,                                                                        (S) 42.10, 42.11.1, 42.11.5, 63.1, 63.2, 99.5; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. lapkričio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-2349-777/2012 pagal ieÅ¡kovo A.

B. (A. B.) ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui, trečiasis asmuo R. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pripažinimo niekinėmis bei ieÅ¡kovo (apelianto) A. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas 2012-01-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė: pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp ieÅ¡kovo ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 sÄ lygas, nustatytas 5.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančiomis CK 6.188 straipsnio 7 daliai; pripažinti neteisėtu 2006-05-05 kredito sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp ieÅ¡kovo ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 vienaÅ¡alį 2010-11-30 nutraukimÄ atsakovo AB SEB banko iniciatyva; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2006-05-05 sudarė su atsakovu kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas įsipareigojo suteikti 450 000 Lt kreditÄ bÅ«simo gyvenamojo namo statybai.

Vėliau buvo padaryti kredito sutarties pakeitimai, pagal kuriuos bankas įsipareigojo ieÅ¡kovui suteikti papildomÄ 350 000 Lt paskolÄ gyvenamojo namo statybos darbams užbaigti, tačiau visos papildomos kredito dalies neiÅ¡mokėjo. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas ieÅ¡kovo tėvams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. trijų kambarių butas ir žemės sklypas, kuris vėliau buvo padovanotas ieÅ¡kovui su statomu namu. Kredito sutarties galiojimo metu dėl palÅ«kanų kintamosios dalies dydžio spartaus augimo ieÅ¡kovas susidÅ«rė su sunkumais laiku vykdyti prievoles pagal kredito sutartį.

Prašė, kad bankas pakeistų paskolos valiutÄ , tačiau atsakovas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymus nereagavo. Atsakovas neįvykdė ir papildomo susitarimo prie kredito sutarties sÄ lygų iÅ¡mokėti papildomÄ kredito dalį. Dėl to ieÅ¡kovas negalėjo užbaigti statybos darbų ir realiai sukurti nekilnojamojo turto objekto. Kredito sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovas kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų prieÅ¡taravimo sÄ Å¾iningumo principams, kÄ iÅ¡ dalies tarnyba ir patvirtino.

Atsakovas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo reikalavimus, įspėjimais informavo, kad ieÅ¡kovas nesilaiko kredito sutarties grafiko, nesavalaikiai moka įmokas ir palÅ«kanas, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , sumokėti palÅ«kanas ir delspinigius. IeÅ¡kovas su sutarties vienaÅ¡aliu nutraukimu prieÅ¡ terminÄ nesutinka, nurodė, kad sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieÅ¡kovo kaip vartotojo teises.

Sutarties 5.2 punktas, nustatantis, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl esminio sutarties pažeidimo nesilaikant bet kokių kredito sutartyje nustatytų sÄ lygų ir kai pradelsta įsipareigojimų suma virÅ¡ija 5 000 Lt laikytina nesÄ Å¾ininga ir teismo pripažintina niekine. PasiraÅ¡yta kredito sutartis pagal savo esmę laikytina vartojimo kredito sutartimi. GyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovas statė savo ir Å¡eimos asmeninių poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju kredito dalies mokėjimas dar nebuvo prasidėjęs. Pradelsti įsipareigojimai sudarė nepilnai 30 000 Lt, kas sudaro tik apie 5 proc. iÅ¡mokėtos kredito sumos, todėl atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pinigų grÄ Å¾inti kreditÄ bÅ«tų gavęs, lėšas ketino skolintis iÅ¡ savo tėvo A. B., kitų Å¡altinių.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį ne tik pagal Å¡ios sutarties nuostatas. TokiÄ teisę kreditoriui suteikia Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d. 4 p., CK 6.217 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 19 str. 3 p. Pagal kredito sutarties Specialiosios dalies 5.6 punktÄ kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas dalimis, jas mokant kas mėnesį.

IeÅ¡kovas buvo įsipareigojęs (kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas) pagal grafikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas, t. y. prievoles vykdyti kas mėnesį. Paskutinė ieÅ¡kovo daryta įmoka vykdant aukščiau minėtÄ savo prievolę bankui buvo atlikta 2009-10-12. Bankas ieÅ¡kovui apie netinkamÄ prievolės vykdymÄ pranešė ir įspėjo apie nevykdymo pasekmes. 2010-12-10 praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad kredito sutartį nutraukė. Vartojimo kredito įstatymo 19 str. 2 p. numato, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti kredito sutartį ir tais atvejais, kai mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iÅ¡ eilės. Bankas nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai, pagal sutarties sÄ lygas. Prievolės netinkamas vykdymas (nevykdymas) yra esminis sutarties sÄ lygų pažeidimas. Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigė, jog bankas taiko jo atžvilgiu nesÄ Å¾iningas sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kinys nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas jį grindžia samprotavimais ir prielaidomis. Nurodė, kad iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog ieÅ¡kovas prievolių nevykdo ir kitiems kreditoriams.

TÄ patvirtina kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo aplinkybes.Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka visiÅ¡kai. Paskola buvo gauta Å¡eimos poreikių tenkinimui. Statomame name ketino apsigyventi kartu su Å¡eima, tačiau dėl banko neteisėtų veiksmų nebuvo iÅ¡mokėtas visas kreditas, dėl to negalėjo baigti statybų. Vėliau bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį.Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23 nutarimÄ Nr. 10-320 „Dėl iÅ¡vados civilinėje byloje Nr. 2-2349-777/2012 patvirtinimo ir teikimo“.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-07 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

B. atsakovui AB SEB bankui priteisė 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. valstybei priteisė 19,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl sutarties 5.2 punkto sÄ lygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepagrįstas, todėl šį reikalavimÄ atmetė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu kelis kartus kreipėsi į bankÄ , siekdamas jam palankesniu bÅ«du pakeisti sutarties sÄ lygas, pripažįstant, jog bankas bendradarbiavimo pareigÄ vykdė gana pasyviai, tačiau konstatavo, kad toks banko elgesys nepateisina ieÅ¡kovo prievolės pažeidimo ir negali paÅ¡alinti iÅ¡ to kilusių pasekmių.Apeliaciniame skunde apeliantas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį AB SEB bankui patenkinti visiÅ¡kai – pripažinti ab initio 2006-05-05 kredito sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp ieÅ¡kovo A. B. ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 sÄ lygas, nustatytas 5.2 p. niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančiomis CK 6.188 straipsnio 7 daliai; pripažinti neteisėtu 2006-05-05 kredito sutarties, pasiraÅ¡ytos tarp ieÅ¡kovo A. B. ir AB SEB banko Nr. 0460618090756-13 vienaÅ¡alį 2010-11-30 nutraukimÄ atsakovo AB SEB banko iniciatyva; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog teismas be pagrindo konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo kaip skolininko pareigÄ kooperuotis ir jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas turi bÅ«ti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad kredito sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo ir ieÅ¡kovo kaip vartotojo teises. Sutarties 5.2 punktas, nustatantis, kad kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl esminio sutarties pažeidimo pačiam sprendžiant, kas yra esminis pažeidimas, laikytina nesÄ Å¾ininga ir teismo pripažintina niekine.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas A. B. laiku negalėjo vykdyti sutarties dėl atsakovo kaltės (bankas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pakeisti paskolos valiutÄ ), dėl to paskolos eilinių įmokų dydis iÅ¡augo daugiau negu du kartus. Jeigu bankas bÅ«tų sutikės pakeisti paskolos valiutÄ , ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ir sutartis nebÅ«tų nutraukta. Teismas be pagrindo pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė sutartį dėl to, kad dalis paskolos buvo panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.Atsakovė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutartis nutraukta neteisėtai. Pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai teigia kad jis įsipareigojimų nevykdė dėl banko kaltės, nes Å¡is atsisakė pakeisti valiutÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alys 2006-05-05 sudarė Kredito sutartį Nr. 0460618090756-13, pagal kuriÄ bankas suteikė A. B. 40-čiai metų (iki 2046-05-04) 450 000 Lt dydžio kreditÄ , kurio paskirtis: sumokėti už darbus, nurodytus bÅ«sto statybos sÄ matoje ir už statybines medžiagas. Bankui buvo įkeista: 306 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 256 000 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2007-05-04 susitarimu Nr. 1 nustatytas 18 mėnesių kredito grÄ Å¾inimo atidėjimo laikotarpis. 2008-01-07 susitarimu pakeistas sutarties 8.1 punktas nurodant, kad kredito suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama dalimis per laikotarpį iki 2008-03-01, papildomu 9.3 punktu A.

B. įsipareigojo iki 2008-06-01 užbaigti statybos darbus, pateikti pilnÄ turto vertinimÄ bei atlikti pakeitimus turto draudime ir hipotekos lakÅ¡te, neįvykdžius Å¡ios sÄ lygos, palÅ«kanos didinamos 1 proc. iki sÄ lyga bus įvykdyta. 2008-05-15 susitarimu Nr. 3 pakeisti Specialiosios dalies 4, 7.1, 7.2, 9.3 punktai, įtrauktas 8.3 punktas, papildomai suteikta 350 000 Lt kredito dalis statybos užbaigimui, kuriÄ bankas įsipareigojo iÅ¡mokėti per 6 mėnesius nuo pakeitimo pasiraÅ¡ymo dienos pateikus darbų sÄ matÄ bei atlikus pakeitimus turto draudimo polise ir hipotekos lakÅ¡tuose, įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 240 000 Lt. 2008-11-24 susitarimu Nr. 4 pakeistas 8.3 punktas, 9.3 punktas nurodant, kad likusiÄ kredito sumÄ bankas iÅ¡mokės iki 2009-11-15, o kredito gavėjas įsipareigojo statybos darbus užbaigti iki 2009-12-31 (t. 1, b. l. 14–25). 2008-06-11 sutartimis Aleksandras ir L.

B. dovanojo A. B. butÄ , esantį Rambyno g. 7–61, Klaipėdoje, ir žemės sklypÄ , esantį Lanko g. 33D, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 25–26, 27–29, 30–32). 2009-10-22 raÅ¡tu bankas A. B. priminė, kad jis nevykdo įsipareigojimų; turint finansinių sunkumų grÄ Å¾inti kredito dalį buvo siÅ«loma kreiptis į bankÄ , kur bÅ«tų įvertinta galimybė taikyti atidėto grÄ Å¾inimo terminÄ (t. 1, b. l. 37). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009-06-19 nutarimu dėl 2009-04-01 gauto praÅ¡ymo nutarta, kad sutarties 1, 2.5, 4.15, 5.2, 9, 4.5, 4.6, 4.14 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9, 5, 6 punktuose sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijus (t. 1, b. l. 57–61). 2009-11-23 į ieÅ¡kovo kreipimÄ si bankas raÅ¡tu atsakė, kad 2009-02-03 priimtas sprendimas laikinai sustabdyti kredito iÅ¡mokėjimÄ ir praÅ¡yta pateikti informacijÄ apie tikslinį lėšų panaudojimÄ . 2009-04-28 bankas sutiko pakeisti kredito valiutÄ Ä¯ eurus nustatant papildomas sÄ lygas – įkeisti papildomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įtraukti sutuoktinę kaip bendraskolę, nes bankui kilo įtarimų dėl kredito panaudojimo ne pagal paskirtį.

Likusi suma būtų išmokama po 25 000 Lt pateikus jų panaudojimo statyboms įrodymus. 2009-08-25 rašte bankui A. B. nurodė, kad dėl valiutos pakeitimo kreipėsi 2009-01-12, tik 2009-04-27 sužinojo, kad valiuta į eurus pakeista nebus. Nurodė, kad paskolos mokėti neįstengia, prašė peržiūrėti sutartį (t. 1, b. l. 46–48). Pakeitimų nepasirašius 2009-09-02 buvo sustabdytas pinigų išmokėjimas dėl nelaiku vykdomų įsipareigojimų, nepateiktų dokumentų apie tikslinę lėšų paskirtį (t. 1, b. l. 38–39). 2010-01-06 A.

B. įspėtas, kad iki 2010-01-25 nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 40). 2010-01-25 A. B. bankui raÅ¡tu nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į bankÄ , praÅ¡ydamas pakeisti sutarties sÄ lygas, bet į tai niekas nereagavo. Nurodė, kad pagal CK 6.207 straipsnio 1 dalį turi teisę sustabdyti sutarties įvykdymÄ , kol bankas nepradės jos vykdyti. Prašė nenutraukti sutarties neiÅ¡nagrinėjus situacijos (t. 1, b. l. 50). 2010-04-07 A. B. įspėtas, kad iki 2010-05-05 nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 42). 2010-05-03 A.

B. nurodė bankui, kad negavo atsakymų į savo klausimus (t. 1, b. l. 51). 2010-07-01 A. B. nurodė bankui, kad negavo atsakymų į savo klausimus (t. 1, b. l. 52). 2010-10-14 A. B. įspėtas, kad iki 2010-11-12 nesumokėjus 42 688,05 Lt skolos, sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 44). Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje 2010-10-19 buvo priimtas A. B. skundas (t. 1, b. l. 53). A. B. bankui 2010-11-02 raÅ¡tu nurodė negavęs atsakymų į savo pateiktus klausimus, prašė pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie skolÄ , nurodė kad dirba užsienyje ir atvykti negalės (t. 1, b. l. 49).

A. B. 2010-12-10 buvo informuotas, kad sutartis yra nutraukta (t. 1, b. l. 45). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-15 nutartimi nutarta iÅ¡ieÅ¡koti AB SEB banko naudai iÅ¡ A. B. 567 244,10 Lt skolos, 29 126,04 Lt palÅ«kanų, 9 671,50 Lt delspinigių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytinių pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63–64). 2007-09-21 – 2008-09-08 laikotarpiu A. B. į užsienio sÄ skaitÄ pervedė 88 673 JAV dolerių (t. 1, b. l. 133–134). 2008-11-21 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudarė 620 000 Lt (t. 1, b. l. 135–137).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė 2012-04-23 nutarimÄ Nr. 10-320 „Dėl iÅ¡vados civilinėje byloje Nr. 2-2349-777/2012 patvirtinimo ir teikimo“ (t. 2, b. l. 10–19).Teisėjų kolegija pabrėžia, kad akivaizdžiai nepagrįstas ir neatitinkantis bylos faktinės situacijos byloje yra apelianto teiginys, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutartis nutraukta neteisėtai, pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo pateiktoje iÅ¡vadoje iÅ¡dėstė nuomonę dėl Kredito sutarties Bendrosios sutarties sÄ lygų atitikimo CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kriterijams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba visiÅ¡kai nevertino byloje ginčijamo vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarties nutraukimo atitikties CK 6.209 straipsnio ir CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo taisyklių atžvilgiu.

Be to, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai deleguotas funkcijas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi įgaliojimų vertinti civilinių santykių subjektų veiksmų dėl jų atitikties kitiems teisės aktams, iÅ¡skyrus vartotojų teisių apsaugÄ reglamentuojančius teisės aktus.Nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti ieÅ¡kovo nurodomÄ Kredito sutarties 5.2. punktÄ dėl atitikties vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vertinimo kriterijams ne izoliuotai, o sistemiÅ¡kai kartu su 4.1 punktu, nes bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį bÅ«tent dėl tęstinio Kredito sutarties 4.1. punkto, kuris numato Kredito gavėjo įsipareigojimÄ kreditÄ naudoti pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palÅ«kanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ bankui bei sumokėti apskaičiuotas palÅ«kanas, pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo iÅ¡vadoje nenustatė Kredito sutarties 4.1. punkto atitikties CK 6.188 straipsnio 2 dalyje numatytiems vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 4.1 punktas atitinka bendruosius ir specialiuosius kredito sutarčių reikalavimus (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.877 straipsnis), todėl atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 5.2. punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.

Kita vertus, net ir pripažinus Sutarties 5.2. punktÄ niekiniu ir negaliojančiu, remiantis paties apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje byloje Nr. 3K-7-272/2011 suformuota praktika, sutarties nutraukimo pagrindus numatančių sutarties sÄ lygų pripažinimas nesÄ Å¾iningomis vartotojo atžvilgiu ir todėl negaliojančiomis savaime nereiÅ¡kia Kredito sutarties neteisėtumo, todėl Kredito sutarties nutraukimo teisėtumui patikrinti taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pakeitus kredito valiutÄ jis bÅ«tų tinkamai vykdęs įsipareigojimus.

Aktualu pažymėti, jog visÄ Kredito sutarties galiojimo laikotarpį apeliantas galėjo atlikti bent dalines įmokas, kurios, remiantis Kredito sutarties bendrosios dalies 10 punkte numatyta įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumo tvarka, bÅ«tų nukreiptos pirmiausia negrÄ Å¾into kredito dengimui. Tačiau bylos duomenimis ieÅ¡kovas absoliučiai jokių įmokų neatliko nuo 2009-10-12. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas ir savo ieÅ¡kinyje bei pirmosios instancijos teismui tvirtino galįs vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, tačiau savo finansines galimybes grindė tik nepagrįstomis prielaidomis, kurios prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams – ieÅ¡kovas turi skolų kitiems kreditoriams, jo turtui pritaikyti areÅ¡tai.

Tokius ieÅ¡kovo samprotavimus apie galėjimÄ praeityje bei Å¡iuo metu vykdyti sutartinius įsipareigojimus galima vertinti tik kaip siekį užvilkinti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis įsipareigojimų nevykdė dėl banko kaltės, nes Å¡is atsisakė pakeisti valiutÄ . Pastebėtina, jog bankas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo 2009-01-23 pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir sutiko pakeisti valiutÄ , tik sutarties pakeitimui nustatė papildomas sÄ lygas, susijusias su padidėjusios finansinės rizikos mažinimu, nes nustatė Å¡iuos rizikÄ didinančius faktus: kredito gavėjas 2007–2008 metais 208 547 Lt kredito lėšų sumÄ panaudojo ne pagal paskirtį, o tarptautiniams pervedimams į JAV atlikti; kredito gavėjas praÅ¡omas nepateikė 575 000 Lt iÅ¡mokėto kredito panaudojimÄ pagal paskirtį pagrindžiančių dokumentų; iÅ¡ iÅ¡mokėto kredito lėšų pastatyto nebaigtos statybos namo preliminari rinkos vertė 2008-11-21 buvo tik 275 000 Lt, namas buvo su puse stogo dangos, be durų, be langų be fasado ir vidaus apdailos, tai pagrįstai patvirtino įtarimus dėl kredito panaudojimo ne pagal paskirtį; kredito gavėjas vėlavo mokėti įmokas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad bankas, siekdamas Kredito sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, Å¡ias papildomas sÄ lygas ieÅ¡kovui nustatė teisėtai ir pagrįstai, nes bankui kaip licencijuotai kredito įstaigai stebėti ir valdyti kredito rizikÄ yra ne teisė, o pareiga. Kaip matyti, nepavykus susitarti dėl abiems Å¡alims priimtinų kredito valiutos pakeitimo sÄ lygų bylos duomenimis Kredito sutartis liko nepakeista.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant įstatymų leidėjo įtvirtintÄ bankų sektoriaus svarbiÄ reikÅ¡mę Lietuvos finansų sektoriuje, jo įtakÄ Å¡alies ekonomikai, gyventojų ir Å«kio subjektų pasitikėjimui Å¡alies finansų sistema, Å¡ios sistemos tvarumui, finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Neatsitiktinai įstatymo leidėjas finansų įstaigoms yra nustatęs specialius verslo rizikÄ mažinančius apribojimus, priemones. Pabrėžtina, jog Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis numato finansų įstaigoms prievolę nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė bÅ«klė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. To paties įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkte kaip priemonė sumažinti finansų įstaigų prisiimamÄ rizikÄ yra įtvirtinta finansų įstaigos teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai anksčiau termino nutraukti kredito sutartį dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo.Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė Kredito sutartį, 208 000 Lt kredito dalį panaudojant ne pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nemotyvuotus abstrakčius paaiÅ¡kinimus apie skolÄ savo tėvui, Å¡ios skolos egzistavimas iÅ¡ viso abejotinas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu teismo posėdžio metu, tėvas dvejų metų terminui jam paskolino 150 000 Lt prieÅ¡ tai, kai jis kreipėsi į bankÄ dėl kredito (t. 2, b. l. 26). Verta paminėti, kad jeigu paskola bÅ«tų egzistavusi, duomenys apie jÄ bÅ«tų buvę pateikti bankui (pildydamas paraiÅ¡kÄ kreditui, ieÅ¡kovas turėjo nurodyti informacijÄ apie visus savo turimus skolinius įsipareigojimus), ir jie bÅ«tų turėję esminę reikÅ¡mę bankui priimant sprendimÄ ne tik dėl kredito dydžio, jo iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bet ir kredito suteikimo apskritai.

Nepaisant to, netgi preziumuojant, kad sandoris egzistavo, kredito panaudojimas tokiai paskolai grÄ Å¾inti taip pat yra kredito panaudojimas ne pagal paskirtį.Vadovaujantis tuo, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, inter alia sutarties pažeidimo trukmę, mastÄ , reikÅ¡mę pačiai sutarties prigimčiai, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad bankas, iÅ¡ anksto įspėdamas ieÅ¡kovÄ bei nustatydamas papildomÄ terminÄ padengti uždelstus įsiskolinimus, pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį dėl ieÅ¡kovo esminio sutarties pažeidimo, kuris atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytas esminio sutarties pažeidimo sÄ lygas.Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                         ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Bronius Valius