Legislator Case Law & Legislation
4a4d2f8e-49b2-455d-bf84-4204dca30c90 AI generated

4a4d2f8e-49b2-455d-bf84-4204dca30c90 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4a4d2f8e-49b2-455d-bf84-4204dca30c90
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-606-259/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09556-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.;3.3.1.20.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

Legislator headnote

AI generated

4a4d2f8e-49b2-455d-bf84-4204dca30c90 · Kauno apygardos teismas: Teismas nustatė, kad paskolos raÅ¡telis, suraÅ¡ytas atsakovo R. V. V., yra pas ieÅ¡kovÄ K. A. Tai yra visuotinai suprantama aplinkybė, kad tuo atveju, kai skolininkas pats suraÅ¡o skolos dokumentÄ , jis iki galutinio skolos grÄ Å¾inimo yra saugomas pas kreditorių.Teismas, abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimu, nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo geri pažįstami, juos siejo draugiÅ¡ki santykiai ir verslo ryÅ¡iai. IeÅ¡kovas pasitikėjo atsakovu, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovo suraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį jis laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu paskolos suteikimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-606-259/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09556-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.;3.3.1.20.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

V. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. A. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. V. dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo ir pagal atsakovo R. V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. A. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 11 584,80 Eur skolÄ , 4 680 Eur palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 21 d. paskolino atsakovui 40 000 Lt. Atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ surašė paskolos raÅ¡telį, kurio originalas yra pas ieÅ¡kovÄ . Atsakovas skolos negrÄ Å¾ino, todėl praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Taip pat praÅ¡o priteisti 4 680 Eur palÅ«kanų, kurias paskaičiavo už penkerius metus iki ieÅ¡kinio padavimo pagal Lietuvos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , bei 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat nurodė, kad su atsakovu buvo pažįstamas apie deÅ¡imt metų, yra dirbęs atsakovo įmonėje, žinojo, kad atsakovas turi įmonę, o taip pat kito vertingo turto – namÄ , sodÄ , kelis automobilius. Atsakovas telefonu paprašė paskolinti pinigų – 40 000 Lt, trumpam laikui. Kaip suprato, pinigų jam reikėjo atsiskaitymui su tiekėjais, metams ar dviem. Nutarė paskolinti, bet visos praÅ¡omos sumos neturėjo, todėl pažadėjo paskolinti gavęs atsiskaitymÄ už objektÄ . Tuo metu dirbo statybose.

Surinkęs reikiamÄ sumÄ , paskambino atsakovui ir susitarė su juo susitikti prie savo darbo objekto, gatvėje į (duomenys neskelbtini) kalnÄ . Atsakovas atvažiavo automobiliu, pokalbis vyko atsakovo automobilyje. Jis perdavė atsakovui pinigus ir tuo pačiu metu paprašė, kad atsakovas paraÅ¡ytų paskolos raÅ¡telį. Atsakovas paskolos raÅ¡telį surašė jo darbo kalendoriaus lape. Po paskolos suteikimo, su atsakovu toliau bendravo, juos siejo verslo reikalai, nes abu buvo įsteigę medienos įmones, turėjo bendrų tiekėjų.

Jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, net nepagalvojo, kad atsakovas gali negrÄ Å¾inti skolos. Žinojo, kad atsakovas turėjo finansinių sunkumų, nes jo medienos verslas žlugo prasidėjus Rusijos krizei. Tačiau atsakovas vis sakydavo, kad skolÄ atiduos pardavęs namÄ , vėliau siÅ«lė jam sodÄ , bet jis nesutiko paimti, pačiam atsakovui sakė jį parduoti ir grÄ Å¾inti skolÄ . Vėliau žadėjo parduoti du vilkikus. Tikėjosi, kad juos pardavęs, atsakovas skolÄ grÄ Å¾ins. Bet atsakovas, juos pardavęs, skolos negrÄ Å¾ino.

Tuomet žadėjo važiuoti į užsienį dirbti ir atiduoti skolÄ , bet neiÅ¡važiavo. Tuomet ieÅ¡kovas pats prašė už skolÄ perleisti jam automobilį, bet atsakovas nesutiko, sakė, kad jis dukros. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, jis jautėsi ramus, nes turėjo skolos raÅ¡telį, be to, tikėjo atsakovo padorumu. Vėliau kreipėsi į teisininkus, kurie suruošė dokumentus teismui.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2007 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį (paskolos raÅ¡telį) nesudaryta ir negaliojančia.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nesuteikė jam paskolos raÅ¡telio pagrindu, jis jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra gavęs, tuo pagrindu raÅ¡telis yra negaliojantis bei niekinis, o paskolos sutartis laikytina nesudaryta. Teigė, kad nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovas jokių pinigų neperdavė, o į bylÄ pateiktas raÅ¡telis nepatvirtina pinigų perdavimo, jame nėra padaryta jokio įraÅ¡o, užfiksuojančio pinigų perdavimÄ , todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. RaÅ¡teliu buvo įtvirtintas ne paskolos suteikimo faktas ar pinigų perdavimo faktas, o tik atsakovo ketinimas, nukreiptas į ateitį, pasiskolinti pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo.

RaÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu Å¡alys vykdė derybas bei tarėsi dėl paskolos suteikimo, kuri turėjo bÅ«ti suteikta bankiniu pavedimu į atsakovo banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas, prieÅ¡ pervedant pinigus, pareikalavo, kad atsakovas pasiraÅ¡ytų nurodytÄ raÅ¡telį, kÄ atsakovas ir padaręs, tačiau ieÅ¡kovas jokių pinigų į atsakovo sÄ skaitÄ niekada nepervedė. Atsakovo teigimu, raÅ¡telio tekstas taip pat patvirtina, kad paskola nebuvo suteikta, nes jame nėra fiksuotas pinigų paėmimo faktas.

IeÅ¡kovui pinigų nepervedus, pastarasis atsakovui buvo pažadėjęs raÅ¡telį sunaikinti, atsakovas juo pasitikėjęs, nes juos ilgÄ laikÄ siejo verslo ryÅ¡iai. Paskolos nebuvimo faktÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas daugiau kaip devynis metus nereikalavo paskolÄ grÄ Å¾inti. Nebuvus sudarytai paskolai ir neskolinus pinigų, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti priteisti palÅ«kanas. Be to, ieÅ¡kovo paskaičiuotoms ir praÅ¡omoms priteisti palÅ«kanoms yra suėjęs senaties terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 11 584,80 Eur skolÄ , 4 680 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (16 264,80 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017-05-08 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 2 356 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai 2007-11-21 data atsakovo suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto paskolos raÅ¡telio pagrindu, kuriame nurodyta, „AÅ¡ R.

V., a/k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ K. A., skolinuosi (a. kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų (40.000 Lt). 2007 11 21 d. paraÅ¡as R. V.“. Teismas nurodė, kad lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant paskolos raÅ¡telio „skolinuosi“ teiginį, esamojo laiko vartojimas skolinimosi faktui apraÅ¡yti reiÅ¡kia, kad skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo momentu vyksta pinigų skolinimasis, t. y. pinigai yra perduodami. Paskolos raÅ¡telio tekste nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti pinigus ateityje, nėra nurodytas ateityje paskolinamų pinigų perdavimo bÅ«das, kaip nurodo atsakovas, t. y. pervedimas paskolos į banko sÄ skaitÄ , nenurodyti jokie bankiniai rekvizitai.

Teismas nustatė, kad paskolos raÅ¡telis, suraÅ¡ytas atsakovo R. V. V., yra pas ieÅ¡kovÄ K. A. Tai yra visuotinai suprantama aplinkybė, kad tuo atveju, kai skolininkas pats suraÅ¡o skolos dokumentÄ , jis iki galutinio skolos grÄ Å¾inimo yra saugomas pas kreditorių.Teismas, abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimu, nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo geri pažįstami, juos siejo draugiÅ¡ki santykiai ir verslo ryÅ¡iai. IeÅ¡kovas pasitikėjo atsakovu, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovo suraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį jis laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu paskolos suteikimÄ .

Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo, kad paskolos raÅ¡telį surašė savo laisva valia ir perdavė ieÅ¡kovui. Argumentas, kad ieÅ¡kovas, persigalvojęs skolinti pinigus, žadėjo paskolos raÅ¡telį sunaikinti, nėra įrodytas. Atsakovas yra iÅ¡silavinęs, turintis verslo patirties asmuo, buvo įsteigęs įmonę ir sudaręs ne vienÄ paskolos sutartį. Kadangi kiekvienas atidus, rÅ«pestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ atlikdamas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , privalo įvertinti galimas jo pasekmes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas neįvertino paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo pasekmių, ir netikėti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais apie pinigų perdavimÄ atsakovui paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu.Teismas pripažino nepagrįstais ir nelogiÅ¡kais atsakovo bei jo liudytojos argumentus, kad jis buvo suinteresuotas skolinamus pinigus gauti į savo sÄ skaitÄ , nes juos ketino panaudoti įmonės reikalams, o gavus pinigus grynais jam bÅ«tų tekę mokėti „iÅ¡gryninimo“ mokesčius.

PrieÅ¡ingai nurodytiems argumentams, teismas sprendė, kad grynus pinigus atsakovui buvo daug paprasčiau panaudoti tiek savo asmeninėms reikmėms, tiek savo įmonės reikmėms. Nurodė, kad grynuosius pinigus atsakovas savo nuožiÅ«ra galėjo įneÅ¡ti į norimÄ savo ar įmonės sÄ skaitÄ ir tai daryti nemokamai. O disponuojant sÄ skaitoje esančiomis lėšomis bankiniais pavedimais, reikia mokėti nustatyto dydžio mokestį, nepriklausomai nuo lėšų kilmės. Teismas pripažino nereikÅ¡mingu atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas daugiau kaip devynis metus nesistengė paskolintų pinigų susigrÄ Å¾inti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nuosekliai paaiÅ¡kino, kad dėl juos siejančių ryÅ¡ių ir dėl to, kad atsakovas turėjo įmonę, turto, kurį pardavęs turėjo galimybę atsiskaityti, esant geriems tarpusavio santykiams, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neturėjo pagrindo baimintis, kad atsakovas paskolos negrÄ Å¾ins. Atsakovas vis žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti ir jis tikėjosi skolÄ atgauti. Tik sužinojęs apie deÅ¡imties metų senaties terminÄ , jis kreipėsi į teisininkus ir į teismÄ .

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, jis niekada niekam pinigų nėra skolinęs, Å¡iuo verslu neužsiima. Teismo vertinimu, tikėtina, kad tam tikru verslu neužsiimančiam asmeniui gali bÅ«ti nežinomi visi teisiniai niuansai, reglamentuojantys vienus ar kitus teisinius santykius. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nesikreipimas į teismÄ tam tikrÄ laikÄ dėl negrÄ Å¾inamos paskolos, neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės reikalauti grÄ Å¾inti paskolintus pinigus.Ä®vertinęs byloje esančiais duomenimis nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paskolos raÅ¡telis atitinka paskolos sutarties raÅ¡ytinės formos ir turinio reikalavimus (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.871 straipsnio 3 dalis), ir nors pagal paskolos raÅ¡telį paskolintų 40 000 Lt gražinimo terminas nenurodytas, teismas laikė, kad jis buvo „iki pareikalavimo“.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti tarp Å¡alių suraÅ¡ytÄ paskolos sutartį (raÅ¡telį) nesudaryta ir negaliojančia, o nesant duomenų apie paskolos sumos 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumokėjimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl paskolos sumos priteisinimo iÅ¡ atsakovo patenkino.Teismo vertinimu, nors paskolos raÅ¡telyje nebuvo nurodytas palÅ«kanų mokėjimas, ieÅ¡kovas pagrįstai palÅ«kanas paskaičiavo vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 2 ir 3 dalies normomis, atsižvelgdamas į Lietuvos komercinių bankų vidurinę palÅ«kanų normÄ 2007 m. lapkričio 21 dienai.

Teismas sprendė, kad atsakovui paskolos negrÄ Å¾inus, iÅ¡ jo priteistinos ieÅ¡kovo paskaičiuotos palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis.

Teismas, aiÅ¡kindamas raÅ¡telio turinį, pažeidė CK 6.193 - 6.195 str. įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai pripažino, kad raÅ¡telis neva patvirtina paskolos suteikimÄ (CK 6.871 str. 3 d.). IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas raÅ¡telis nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto, jame nėra padaryta jokio įraÅ¡o, užfiksuojant pinigų perdavimÄ atsakovui, todėl atitinkamas raÅ¡telis negali bÅ«ti laikomas pinigų perdavimÄ atsakovui patvirtinančiu dokumentu (paskolos sutartimi), o pirmosios instancijos teismas padarydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovas nėra pateikęs į bylÄ jokių kitų dokumentų, patvirtinančių paskolos suteikimÄ ar pinigų perdavimÄ atsakovui. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovas nesuteikė paskolos atsakovui patvirtina ir ieÅ¡kovo bei liudytojos I. A. parodymų prieÅ¡taringumas. Teismas apskritai net nevertino Å¡ios liudytojos parodymų, kurie paneigė ieÅ¡kovo parodymus dėl paskolos suteikimo aplinkybes. Nurodytas netinkamas parodymų vertinimas lėmė raÅ¡telio turinio, Å¡alių valios ir tikrųjų Å¡alių ketinimų aiÅ¡kinimo pažeidimÄ bei neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .Atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡telyje nėra aiÅ¡kiai patvirtintas pinigų perdavimo atsakovui faktas, raÅ¡telis galėjo bÅ«ti pripažintas paskolos sutartimi (CK 6.871 str. 3 d.) tik iÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ bei ketinimus, vadovaujantis bendrosiomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

RaÅ¡teliu buvo įtvirtintas ne paskolos atsakovui suteikimo faktas ar pinigų atsakovui perdavimo faktas, tačiau tik atsakovo ketinimas, nukreiptas į ateitį, pasiskolinti pinigus iÅ¡ IeÅ¡kovo. TÄ patvirtina ir raÅ¡telyje įtvirtinta formuluotė „skolinuosi“, reiÅ¡kianti atsakovo ketinimÄ nukreiptÄ Ä¯ ateitį. RaÅ¡telyje nenaudojama buvusio laiko formuluotė „pasiskolinau“, kuri galėtų patvirtinti jau įvykusį pinigų gavimo faktÄ . IeÅ¡kovas ir atsakovas raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu vykdė derybas bei tarėsi dėl paskolos atsakovui suteikimo, tačiau buvo tariamasi tik dėl paskolos suteikimo bankiniu pavedimu į atsakovo banko sÄ skaitÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas prieÅ¡ ketinamÄ pinigų pervedimÄ pareikalavo, jog atsakovas pasiraÅ¡ydamas nurodytÄ raÅ¡telį patvirtintų, kad ketinami pervesti į atsakovo banko sÄ skaitÄ pinigai bus suteikiami kaip paskola, o ne kaip apmokėjimas už paslaugas, paskolos grÄ Å¾inimas, ar bet koks kitas mokėjimas. Nurodyto Å¡alių susitarimo pagrindu, atsakovas surašė atitinkamÄ raÅ¡telį, tačiau ieÅ¡kovas raÅ¡telyje nurodytos sumos atsakovui niekada nepervedė nei bankiniu pavedimu, nei perdavė grynais pinigais.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog nurodytu 2007 m. laikotarpiu ieÅ¡kovas negavo jokios paskolos nei iÅ¡ ieÅ¡kovo, nei iÅ¡ kitų trečiųjų asmenų.Teismas, vertindamas Å¡alių ketinimus pasiraÅ¡ant raÅ¡telį, nepagrįstai nurodė, jog atsakovas neva siekė gauti paskolÄ bankiniu pavedimu tik dėl to, kad nereikėtų mokėti iÅ¡gryninimo mokesčio, nors atitinkamos aplinkybės atsakovas net nenurodė. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis siekė gauti paskolÄ ir paskola buvo reikalinga su tikslu perskolinti jÄ atsakovo valdytai bendrovei UAB „Vaveksa“, kuri bÅ«tų galėjusi iÅ¡sipirkti lizinguojamÄ automobilį Volkswagen Sharan, parduoti jį surastam pirkėjui, o iÅ¡ gautos sumos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ bei sumokėti pradinį įnaÅ¡Ä dėl naujo automobilio lizingavimo.

Akivaizdu, jog mokant bankui nurodytÄ sumÄ (40.000 Lt), bankas bÅ«tų pareikalavęs pagrįsti pinigų kilmę, todėl atsakovas siekė, jog visi pinigų pervedimai bÅ«tų daromi bankiniais pavedimais, o ieÅ¡kovo paskola atsakovui taip pat atsispindėtų bankiniu pavedimu, dėl ko nereiktų teikti jokių papildomų sutarčių. RaÅ¡telyje nėra nurodytas pinigų gavimo patvirtinimas, o tai buvo padaryta neatsitiktinai, kadangi atsakovas, negavęs pinigų raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu bei esant susitarimui, kad paskola bus suteikta bankiniu pavedimu, atsisakė nurodyti, kad pinigus gavo.

Aplinkybę, jog Å¡alys tarėsi dėl paskolos suteikimo bankiniu pavedimu patvirtina ir paties raÅ¡telio tekstas, jame nėra nurodyta, jog pinigai yra perduoti, atsakovas skolinasi grynuosius pinigus, taip pat nėra nurodyta įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolÄ .Teismas, vertindamas raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo aplinkybes bei Å¡alių ketinimus, nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo parodymais, jog jis niekada niekam pinigų nėra skolinęs, Å¡iuo verslu neužsiima, nors pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad vertėsi verslu, turėjo savo įmonių, taip pat vykdė statybos darbus, turėjo savo brigadÄ , todėl negalėjo bÅ«ti vertinamas tik kaip paprastas vartotojas, nesuprantantis pasiraÅ¡omų sutarčių turinio.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų suteikęs paskolÄ atsakovui, neabejotinai pasiraÅ¡ant raÅ¡telį bÅ«tų pareikalavęs atsakovo patvirtinti pinigų gavimo faktÄ .Teismas, pripažindamas, kad labiau tikėtina, jog Å¡alys nesitarė dėl paskolos suteikimo bankiniu pavedimu, nes raÅ¡telyje nebuvo nurodyta banko sÄ skaitos, į kuriÄ turėjo bÅ«ti pervesta paskola, rekvizitai, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas ir liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, jog raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovui buvo pateikta AB „Swedbank“ kontaktinė banko kortelė su užraÅ¡ytu atsakovo banko sÄ skaitos numeriu.

IeÅ¡kovas nurodytos aplinkybės nepaneigė. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolos suma jam buvo itin didelė ir reikÅ¡minga, tačiau net negalėjo nurodyti, kokiu tikslu neva skolino pinigus atsakovui, kokiam terminui buvo skolinama, kodėl nebuvo susitarta dėl palÅ«kanų mokėjimo, nesidomėjo, kam atsakovas ketina naudoti gautus pinigus bei iÅ¡ ko ketina grÄ Å¾inta paskolÄ . Visos Å¡ios aplinkybės leidžia kritiÅ¡kai vertinti ir abejoti ieÅ¡kovo pozicija, jog jis neva suteikė atsakovui 40 000 Lt dydžio paskolÄ .PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog raÅ¡telio pagrindu ieÅ¡kovas neperdavė atsakovui jokių pinigų bei nesuteikė paskolos, patvirtina ir Å¡alių elgesys po raÅ¡telio suraÅ¡ymo, o bÅ«tent tai, jog ieÅ¡kovas per daugiau kaip devynis su puse metų niekada nesikreipė į atsakovÄ dėl tariamos paskolos grÄ Å¾inimo.

Vien Å¡i aplinkybė patvirtina, jog abi Å¡alys daugiau kaip devynis metus laikė ir pripažino, jog jokia paskola atsakovui nebuvo suteikta. IeÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingas bei sÄ Å¾iningas, turėdamas nurodyto dydžio reikalavimÄ , bÅ«tų kur kas anksčiau kreipęsis į atsakovÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo ar palÅ«kanų mokėjimo, tačiau tai niekada nebuvo daroma. Pats ieÅ¡kovas negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kodėl daugiau nei devynis metus po raÅ¡telio suraÅ¡ymo nesikreipė į atsakovÄ raÅ¡tu dėl paskolos grÄ Å¾inimo ar nesiėmė jokių kitų skolos susigrÄ Å¾inimo veiksmų.

Akivaizdu, jog nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas ieÅ¡kovo elgesys, jog jis tokį ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų dėl atitinkamos sumos susigrÄ Å¾inimo. Byloje nėra nei vieno raÅ¡ytinio įrodymų, patvirtinančio aplinkybę, jog ieÅ¡kovas per beveik deÅ¡imties metų laikotarpį bÅ«tų ėmęsis kokių nors skolos susigrÄ Å¾inimo veiksmų.Teismas, pripažindamas, kad vien tik raÅ¡telio buvimas pas ieÅ¡kovÄ patvirtina paskolos suteikimo faktÄ , priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , kadangi raÅ¡telis negali bÅ«ti laikomas skolos dokumentu, nes juo nebuvo patvirtintas pinigų perdavimo faktas.

Byloje Å¡alių ir liudytojų pateikti paaiÅ¡kinimai, ieÅ¡kovo veiksmai po raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo, patvirtina, kad ieÅ¡kovas niekada nesuteikė atsakovui paskolos.Byloje nenustačius aplinkybių, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų reikalavęs palÅ«kanų mokėjimo, pačiam ieÅ¡kovui nurodžius, kad raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu nebuvo tariamasi dėl palÅ«kanų mokėjimo, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė CK 6.872 str. 3 d. ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 4 680 Eur palÅ«kanų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 975 Eur iÅ¡laidas už advokato paslaugas ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas raÅ¡telis nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto yra nepagrįstas. IÅ¡ paties atsakovo ranka suraÅ¡yto paskolos raÅ¡telio teksto ir jame vartojamo esamo laiko („skolinuosi“) galima teigti, kad paskolos raÅ¡teliu buvo įforminta tuo metu perduodama paskola. LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant paskolos raÅ¡telio teiginį esamojo laiko vartojimas „skolinimosi“ faktui apraÅ¡yti reiÅ¡kia, kad skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo momentu vyksta pinigų skolinimasis, t. y., pinigai yra perduodami.

Taip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs „skolinuosi“ sÄ vokÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013. Atsakovas pats surašė 2007 m lapkričio 21 d. paskolos raÅ¡telį, kurio originalas yra pas ieÅ¡kovÄ . Å ios aplinkybės patvirtina Å¡alių tikruosius ketinimus, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad pagal Å¡alies paprotinę teisę skolininkas pats suraÅ¡o skolos dokumentÄ , kuris iki galutinio skolos grÄ Å¾inimo yra saugomas pas kreditorių (CPK 182 str. 1 p.).

Be to, paties paskolos raÅ¡telio buvimas pas ieÅ¡kovÄ (kreditorių) patvirtina prievolės neįvykdymo faktÄ (CK 6.65 str.). Todėl apeliacinio skundo motyvai, jog raÅ¡teliu įtvirtintas ne paskolos atsakovui suteikimo faktas ar pinigų atsakovui perdavimo faktas, tačiau tik atsakovo ketinimas, nukreiptas į ateitį pasiskolinti pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas. Atsakovo suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telio turinys įrodo, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui 40.000 Lt. Todėl atsakovas turi įrodyti, kad pinigų negavo (CPK 177 str., 180 str.).

Atsakovas, teigdamas, kad buvo tariamasi tik dėl paskolos suteikimo bankiniu pavedimu į atsakovo banko sÄ skaitÄ , nepateikė jokiu tai patvirtinančiu įrodymųApeliacinio skunde argumentai, kad ieÅ¡kovo ir liudytojos I. A. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis, yra neteisėti, todėl atmestini. Liudytoja patvirtino patį faktÄ , kad vyras, ieÅ¡kovas, paskolino atsakovui 40 000 Lt, o dėl tikslių datų liudytoja gali ir neprisiminti, nes nuo paskolos davimo praėjo labai daug laiko - beveik deÅ¡imt metų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos iÅ¡sprendimo.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pasiraÅ¡yto paskolos raÅ¡to vertinimo, tikrosios Å¡alių valios suraÅ¡ant paskolos raÅ¡tÄ nustatymo, paskolos sutarties sudarymo teisinių pasekmių.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė atsakovo suraÅ¡ytÄ 2007-11-21 ir pasiraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡to originalÄ (el. b. 1 t. b. l. 16), kuriame iÅ¡dėstytas toks tekstas: „AÅ¡ R.

V., a/k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ K. A., skolinuosi (a. kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų (40.000 Lt). 2007 11 21 d. paraÅ¡as R. V.“. IeÅ¡kovas Å¡io paskolos raÅ¡to pagrindu grindė reikalavimÄ priteisti suteiktÄ atsakovui ir pastarojo negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ . Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijo paskolos sutartį (el b. 1 t. b. l. 73), įrodinėjo, kad paskolos sutartis tarp jo ir ieÅ¡kovo nebuvo sudaryta, kadangi pinigų ieÅ¡kovas atsakovui pagal paskolos raÅ¡tÄ neperdavė.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu (el. .b 1 t. b. l. 137) ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 11 584,80 Eur skolÄ , 4 680 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (16 264,80 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017-05-08 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 2 356 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovas (el. b. 1 t. b. l. 147), esminiai skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad paskolos raÅ¡telis patvirtina paskolos suteikimÄ , atkreipia dėmesį, kad jame nėra padaryta jokio įraÅ¡o, užfiksuojant pinigų perdavimÄ atsakovui;

Å¡alys tarėsi dėl paskolos suteikimo bankiniu pavedimu, kas nebuvo padaryta; kad paskola realiai atsakovui nebuvo suteikta įrodo ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas devynerius metus nereikalavo grÄ Å¾inti paskolos; teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 4 680 Eur palÅ«kanų, kadangi dėl jų mokėjimo nebuvo tartasi.Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , jo dalį ir atlygį už daikto skolinimÄ , jeigu toks buvo Å¡alių sutartas.Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčijo, kad pats surašė ir pasirašė paskolos raÅ¡te tekstÄ : „AÅ¡ R.

V., a/k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ K. A., skolinuosi (a. kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų (40.000 Lt). 2007 11 21 d. paraÅ¡as R. V.“. Byloje taip pat nustatyta, kad paskolos raÅ¡to originalas nuo jo suraÅ¡ymo dienos buvo pas ieÅ¡kovÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šį raÅ¡ytinį įrodymÄ pagrįstai vertino kaip paskolos sutartį, kuri atitinka paskolos sutarties raÅ¡ytinės formos ir turinio reikalavimus (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.871 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Å¡ių santykių specifikÄ , paplitimÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, palyginus su ta bendrÄ ja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å i teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir susiklostė tokia situacija, kad paskolos raÅ¡tÄ surašė ir pasirašė tik paskolos gavėjas, kuriame yra pažymėta, kad jis „skolinasi“ iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Lt sumÄ .

Tokio dokumento materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad jame raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jis iÅ¡duotas kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktas atsakovo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡tas suponuoja iÅ¡vadÄ dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o jo originalo buvimas pas kreditorių teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ apie prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ neįvykdymÄ .

Å ių motyvų pagrindu daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog suteikė atsakovui 40 000 Lt paskolÄ , atsakovas Å¡iuos pinigus realiai gavo ir ieÅ¡kovui paskolintų pinigų negrÄ Å¾ino. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog tarp Å¡alių paskoliniai santykiai nesusiklostė ir kad paskolos suma atsakovui nebuvo perduota. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose.

Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Bylose dėl paskolos sutarčių į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn, paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ , pinigų neperdavimo fakto.

Pirmųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui, pinigų neperdavimo faktÄ turi įrodyti atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos aplinkybės gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, bei sutarties teksto lingvistikÄ .

Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminologija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo faktÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog atsakovo ranka suraÅ¡yto paskolos raÅ¡telyje žodis „skolinuosi“ vartojamas esamuoju laiku.

Teismas todėl sprendė, kad lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant aukščiau nurodytÄ paskolos raÅ¡telio teiginį, esamojo laiko vartojimas skolinimosi faktui apraÅ¡yti reiÅ¡kia, kad skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo momentu vyko pinigų skolinimasis, t.y. pinigai buvo perduodami paskolos gavėjui. Teismas atkreipė dėmesį, jog paskolos raÅ¡telio tekste nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti pinigus ateityje, nėra nurodytas ateityje paskolinamų pinigų perdavimo bÅ«das į banko sÄ skaitÄ , jame nenurodyti jokie bankiniai rekvizitai.

Visos aukščiau nurodomos aplinkybės ir jų vertinimas sudaro pagrindÄ atmesti apelianto teiginius, jog jis pinigų realiai iÅ¡ paskolos davėjo negavo.Teisėjų kolegija laiko neesminiu apeliacinio skundo motyvÄ , jog ieÅ¡kovas per daugiau kaip devynis su puse metų niekada nesikreipė į atsakovÄ dėl tariamos paskolos grÄ Å¾inimo. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, „iki pareikalavimo“. Todėl ieÅ¡kovo teisė buvo pasirinkti kada ir kokiu bÅ«du pareikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ .

Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos be pagrindo priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 680 Eur palÅ«kanų sumÄ . Ä®statymų leidėja yra įtvirtinęs sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ palÅ«kanoms iÅ¡ieÅ¡koti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). IeÅ¡kovas, patikslinęs savo pirminį reikalavimÄ , praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydį sumažino iki 4 680 Eur (el. b. 1 t. b. l. 130), reikalaudamas priteisti nurodomas palÅ«kanas už penkerius metus.

PalÅ«kanos – tai mokestis už pinigų skolinimÄ (mokėjimo, pelno palÅ«kanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos). CK 6.872 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Atsakovo suraÅ¡ytame paskolos raÅ¡telyje nebuvo nurodyta palÅ«kanų mokėjimas, todėl ieÅ¡kovas palÅ«kanas pagrįstai paskaičiavo vadovaudamasis nurodytomis įstatymo normomis, atsižvelgdamas į Lietuvos komercinių bankų vidurinę palÅ«kanų normÄ 2007 m. lapkričio 21 dienai. Kadangi atsakovas paskolos negrÄ Å¾ino, iÅ¡ jo pagrįstai priteistos ieÅ¡kovo paskaičiuotos palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais (11 584,80 Eurx8,08 procentų-936,05 Eur metinių palÅ«kanųx5 metų-4680 Eur).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 975 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1 t. b. l. 170), Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto.

PraÅ¡ymas tenkintinas, atmetus apelianto skundÄ ieÅ¡kovui priteisiama iÅ¡ atsakovo 975 Eur suma (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 1,58 eurų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 102). Å ios iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Ä®sakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ R. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 975 Eur (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Aušra Baubienė                                                                                                                                  Raimondas Buzelis Arvydas Žibas