2021-04-21 Nr. AB-8309-3-61-3-03159-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2894-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03159-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos pieno gamintojų asociacija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 3JA-250(8.14) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją pašalinti iš Ministerijos administruojamo interneto tinklalapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (toliau – ir informacija); 3) įpareigoti Ministeriją viešai neskelbti jos administruojamame tinklalapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų ir ne iš pieno gamintojų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos į Pieno apskaitos informacinę sistemą (toliau – ir PAIS) suveda detalią informaciją apie pieno supirkimo kainas, priedus, priemokas, nuoskaitas, taip pat žalio pieno pardavėjus ir kt. Atsakovas viešai savo administruojame interneto tinklalapyje www.zum.lrv.lt skelbia žalio pieno supirkimo kainas. Iki 2016 metų gruodžio mėnesio tokia informacija buvo skelbiama apibendrintai ir buvo pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas. Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. įvyko Pieno tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 191, (toliau – ir Pieno taryba) posėdis, kuriame buvo nuspręsta nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes. Nepaisant to, Ministerija savo administruojamame interneto tinklalapyje www.zum.lrv.lt viešai paskelbė informaciją apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams 2016 m. spalio mėnesį pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą.

3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (2.16-33) 6V-228, teigė, jog tokios informacijos paviešinimas gali sudaryti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nes gali paveikti konkurentų strategiją bei sukelti neigiamų padarinių konkurencijai, gali sumažėti paskatos konkuruoti, o žalio pieno pirkėjai galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai. Pareiškėjo tvirtinimu, informacija apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą, yra konfidenciali, sudaro komercinę paslaptį, o tokios informacijos skelbimas daro neigiamą įtaką konkurencijai.

4. Pareiškėjas manė, kad Ministerija informaciją skelbia neturėdama tam jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Kainodara, superkant žalią pieną iš skirtingų pardavėjų grupių, yra ne tik konfidenciali, bet ir sudaro komercinę paslaptį. Tai, kad informacija yra konfidenciali, patvirtina, jog ji nėra viešai skelbiama. Pareiškėjo taikoma kainodara yra patvirtintame konfidencialios informacijos sąraše, ūkio subjektai dėl jos paskelbimo viešai yra išreiškę aiškų prieštaravimą 2016 m. gruodžio 6 d. Pieno tarybos posėdžio metu. Ministerija sudarė sąlygas rinkos dalyviams sekti konkurentų taikomą kainodarą, pagal ją kurti savo kainodarą, mažinant konkurenciją rinkoje, ir derinti veiksmus. Tokios informacijos paskelbimas negali būti pateisinamas visuomenės suinteresuotumu ar viešuoju interesu, kadangi Ministerija, siekdama visuomenę informuoti apie pieno pirkimo rinkoje vyraujančias kainų tendencijas, šią informaciją galėtų teikti apibendrintai, pateikiant kainų vidurkius ir neidentifikuojant konkrečių rinkos dalyvių taikomos kainodaros.

5. Atsakovas Ministerija atsiliepime į Skundą prašė jo netenkinti.

6. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos taryba atliko 2014–2015 m. pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-138/2015 „Dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimo baigimo“ pateikė siūlymą įvertinti, ar žalio pieno supirkimo kainų viešinimas pagal kiekvieną supirkėją atskirai yra būtinas, ir jeigu ne, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis, tokiu būdu sumažinant konkurencijos ribojimo riziką. Ministerija 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai. Konkurencijos taryba 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, kad dėl tokios informacijos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, bendrovės turi galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl ko sumažėja jų paskatos konkuruoti, o pieno supirkimo įmonės galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai (sudaryti slaptą susitarimą). Ministerija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nuomonę, 2016 m. lapkričio 3 d. pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių. Konkurencijos taryba 2016 m. lapkričio 9 d. raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, jog apibendrinto pobūdžio istorinių duomenų skelbimas sumažina neigiamos įtakos konkurencijai riziką, visgi, svarbu tai, kad rinkose, kurios pasižymi mažu dalyvių skaičiumi, netgi suvestinių duomenų skelbimas, priklausomai nuo aplinkybių, gali sumažinti netikrumą dėl ūkio subjektų planuojamų veiksmų. Dėl šios priežasties, vertinant ir praėjusio, ir užpraėjusio mėnesio kainų viešą skelbimą būtina atsižvelgti į grupių, pagal kurias pateikiama informacija apie supirkimo kainas, dydį, taip pat įvertinti ir esamą (ar besikeičiančią) rinkos struktūrą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis informacijos mainų atveju būtų taikomas tik nustačius susitarimą tarp ūkio subjektų. Toks susitarimas tarp ūkio subjektų nenustatytas. Ministerija, atsižvelgusi į visas Konkurencijos tarybos rekomendacijas, savo interneto tinklalapyje 2017 m. sausio 2 d. paskelbė duomenis už 2016 m. spalio mėnesį, 2017 m. sausio 18 d. – už 2016 m. lapkričio mėnesį, 2017 m. vasario 22 d. – už 2016 m. gruodžio mėnesį. Pieno tarybos posėdyje priimti sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl neprivalomi. Ministerija nėra suinteresuota sukurti konkurencinį pranašumą ar diskriminuoti vieną ar kitą žalio pieno pirkėją, todėl Ministerijos interneto tinklalapyje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų, neišskiriant pareiškėjo, žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Interneto tinklalapyje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorį, apie pieno kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kita konfidenciali informacija, o pateikta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra, pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes).

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu pašalinti iš Ministerijos interneto tinklalapio informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą, superkant pieną ne tik iš pieno gamintojų, bet ir iš ne pieno gamintojų, nes pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl Ministerija neturėtų skelbti informacijos ir ne iš pieno gamintojų, nors šioje informacijoje (ne iš pieno gamintojų) nei pareiškėjas, nei jo vidutinė faktinė pieno supirkimo kaina nenurodyta. Be to, pareiškėjas prašė iš Ministerijos interneto tinklalapio pašalinti ir neskelbti informacijos, susijusios ne tik su pareiškėjui, bet ir su kitais ūkio subjektais.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos pieno gamintojų asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Ministerija, atsižvelgdama į žalio pieno pirkėjų PAIS pateiktus duomenis, nuo 2017 m. sausio 2 d. skelbia informaciją apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams ir kitoms pieną supirkusioms įmonėms, pateikdama apibendrintus duomenis pagal žalio pieno pradavėjų grupes, nurodytas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir detalizuodama šias kainas, kai žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą ir kai paimamas tiesiogiai iš ūkio. Atsakovas nei iki 2017 m. sausio 2 d., nei vėliau neskelbė kiekvieno žalio pieno pirkėjo su konkrečiu pieno pardavėju sutartų supirkimo kainų. Nuo 2017 m. pradžios informacija, kaip ir anksčiau, skelbiama apibendrinta – pateikiamos vidutinės kainos. Skirtumas tas, jog anksčiau buvo išskiriama vidutinė kaina už natūralų pieną, priklausomai nuo to, ar buvo taikytos nuoskaitos, o šiuo metu informacija detalizuojama pagal pieno pardavėjų grupes ir pieno pristatymo / priėmimo būdą. Šiuo atveju nėra pagrindo vienu atveju skelbiamų vidutinių kainų laikyti komercine paslaptimi, o kitu – ne. Ministerijos interneto tinklalapyje nuo 2017 m. pradžios skelbiami istoriniai duomenys, t. y. užpraėjusio mėnesio vidutinės faktinės (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos. Informacijos paskelbimas apie prieš du mėnesius mokėtas vidutines pieno supirkimo kainas neturi įtakos pieno pirkėjo su konkrečiu pardavėju sutartai kainai, kurios dydis einamuoju laikotarpiu priklauso nuo parduodamo pieno kokybės, kiekio, riebalų ir baltymų santykio, pieno surinkimo, sezoniškumo, tiekimo pastovumo ir lojalumo.

11. Asociacija nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog viešas vidutinių faktinių bazinių rodiklių pieno supirkimo kainų pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir priklausomai nuo to, ar pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, ar paimamas tiesiogiai iš ūkio, paskelbimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Draudžiami susitarimai pieno sektoriuje nebuvo nustatyti. Vidutinės faktinės bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos tarp pieno supirkėjų svyruoja nuo 0,1528 Eur/kg iki 0,2933 Eur/kg. Informacijos paskelbimas sudaro sąlygas pieno gamintojams naudotis skaidresniu kainų palyginimo įrankiu, didina konkurenciją tarp pieno supirkėjų, mažina manipuliavimo kainomis galimybę.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Ministerija 2017 m. sausio 2 d. interneto tinklalapyje www.zum.lrv.lt paskelbė informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Informacijoje nurodyta, kad kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2016 mėtų spalio mėnesį. Nurodytas žalio pieno pirkėjo, superkančio žalią pieną iš pieno gamintojų, pavadinimas, vidutinė faktinė bazinių rodiklių kaina (Eur/kg) superkant žalią pieną, kai jis pristatomas į pieno supirkimo punktą, ir kai jis paimamas tiesiogiai iš ūkio. Nurodyto pobūdžio informacija ministerijos interneto tinklalapyje buvo paskelbta ir 2017 m. sausio 18 d. (kainos pateiktos už 2016 m. lapkričio mėn.), 2017 m. vasario 22 d. (kainos pateiktos už 2016 m. gruodžio mėn.), 2017 m. kovo 20 d. (kainos pateiktos už 2017 m. sausio mėn.), 2017 m. balandžio 18 d. (kainos pateiktos už 2017 m. vasario mėn.), 2017 m. gegužės 17 d. (kainos pateiktos 2017 m. kovo mėn.), 2017 m. birželio 16 d. (kainos pateiktos už 2017 m. balandžio mėn.), 2017 m. liepos 17 d. (kainos pateiktos už 2017 m. gegužės mėn.), 2017 m. rugpjūčio 17 d. (kainos pateiktos už apie 2017 m. birželio mėn.).

14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu neskelbti informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas Ministerijos interneto tinklalapyje, motyvuodamas tuo, jog viešai skelbiami duomenys sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, o ši konfidenciali informacija skelbiama be Bendrovės sutikimo; viešai paskelbta informacija sudaro sąlygas kitiems ūkio subjektams įgyti konkurencinį pranašumą. Ministerija 2017 m. vasario 21 raštu Nr. 3JA-439(8.14) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuodama tuo, kad viešai paskelbti duomenys apie žalio pieno supirkimo kainas nesukuria skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamojoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Ministerija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 3JA-250(8.14) prašymą tenkinti taip pat atsisakė, nurodydama, kad Ministerijos interneto tinklalapyje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorį ar informacija, susijusi su konkrečiu pieno pardavėju, o tik pateikiama vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra, pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vidutinę faktinę bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą komercine paslaptimi laiko vadovaudamasis Konfidencialios ir turinčios komercinę paslaptį informacijos sąrašu (toliau – ir Sąrašas), patvirtintu Bendrovės 2003 m. spalio 31 d. valdybos nutarimu Nr. 4.1. Tačiau minėtame Sąraše nėra nurodyta, kad vidutinės faktinės bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainos pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir žalio pieno pristatymo būdą yra Bendrovės komercinė paslaptis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis ėmėsi kitų protingų organizacinių priemonių išsaugoti vidutinę faktinę bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir pristatymo būdą. Atsakovas, viešai skelbdamas informaciją apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas, jokios informacijos, nurodytos Sąraše, nepaskelbė. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas atskleidė pareiškėjo komercinę paslaptį.

16. Teismas vertino, kad Pieno tarybos siūlymas nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjo argumentas dėl galimo žalio pieno pirkėjų susitarimo, teismo vertinimu, yra tik prielaida. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nenustatytas. Byloje duomenų, jog visų žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, užpraėjusio mėnesio vidutinės faktinės bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainos paskelbimas teikia privilegijas kitiems ūkio subjektams ir diskriminuoja pareiškėją, nėra.

III. 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekamas išsamus tyrimas bei vertinimas sprendžiant, ar atsakovo viešai paskelbta informacija nėra pareiškėjo komercinę paslaptį sudaranti informacija, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, pagal kurią informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebėjo, kad paminėtais aspektais atsakovo viešai paskelbtos informacijos pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytos teisės aktų normos, suteikiančios teisę Ministerijai skelbti tokią informaciją, taip pat nenustatytos aplinkybės bei teisinis pagrindas, lėmę atsakovo veiksmus viešinti platesnės apimties bei turinio duomenis apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas nuo 2017 m. sausio mėn.

IV. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 3JA-250(8.14) „Dėl informacijos paskelbimo“, įpareigojo Ministeriją pašalinti iš jos administruojamo interneto tinklalapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie pareiškėjo vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR/kg) ir įpareigojo Ministeriją viešai neskelbti jos administruojamame interneto tinklalapyje informacijos apie pareiškėjo vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš žalio pieno gamintojų; kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 11 387,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Teismas nustatė, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120, (toliau – Nuostatai) 1, 6 ir 8 punktais, pagal kuriuos Ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą, o interneto tinklalapyje skelbti su jos veikla susijusią informaciją. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad Ministerijos tinklalapyje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorio sudarymą, apie pieno kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kita informacija, susijusi su konkrečiu pieno pardavėju, o tik pateikiama vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes); tad nėra pagrindo teigti, kad skelbiant ginčo informaciją yra atskleidžiama pareiškėjo komercinė paslaptis. Be to, skelbiamos informacijos turinys nėra klaidinantis, nes III grupės (kai pieno gamintojas žalią pieną pristato tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) informacija skelbiama, kuomet yra gaunami tokie duomenys, tačiau ne visuomet minėti duomenys pateikiami (ne kiekvieną mėnesį būna šiai grupei priskiriamų pieno gamintojų, pardavusių pieną). Ministerija, neigdama pareiškėjo abejonę dėl suinteresuotumo sukurti konkurencinį pranašumą, Sprendime nurodė, kad Ministerijos interneto tinklalapyje informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas buvo pateikta nurodant visus žalio pieno pirkėjus, neišskiriant nei vieno; nėra pagrindo įtarti, kad Ministerijos viešai paskelbti duomenys apie žalio pieno supirkimo kainas gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 6 d. nutarimu byloje Nr. KT22-N1/2020, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčo santykiai yra susiklostę dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir paskelbimo, nurodė, kad Įstatyme įtvirtintas reguliavimas šioje byloje lieka aktualus.

22. Teismas, įvertinęs Įstatymo (1 str. 1 d. 1 p., 3 p., 3 str. 3 d., 6 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 str. 2 d., 7 str. 1 d. 2 p., 4 p., 7 str. 2 d. 2 p.) ir Taisyklių (4.3 p., 4.4 p., 5.2 p., 6 p., 7 p.) nuostatas, nurodė, kad kontrolės institucijos, tarp kurių, be kita ko, nėra Ministerijos, turi teisę gauti ginčo informaciją iš pareiškėjo ir kitų žalio pieno pirkėjų su tikslu nustatyti, ar ūkio subjektai tinkamai laikosi Įstatymo reikalavimų, t. y. ar neatlieka nesąžiningų veiksmų, kurie Įstatymu yra draudžiami atlikti žalio pieno pirkėjams. Teismas akcentavo, kad Ministerija nėra kontrolės institucija, kuri tą informaciją turėtų teisę gauti. Be to, teisės aktai nenustato, kad iš žalio pieno pirkėjo minėta gauta informacija galėtų būti naudojama kokiu nors kitu tikslu, nei nurodyta Įstatyme, pvz., ją perduodant ar atskleidžiant tretiesiems asmenims, ją viešinant ir pan. Taigi, gautos informacijos naudojimas kitu tikslu, nei nustatyta Įstatyme, nėra nustatytas net kontrolės institucijoms, jau nekalbant apie Ministeriją.

23. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kuriais jis informacijos skelbimą siekė pagrįsti Nuostatų 1, 6 ir 8 punktais, nurodydamas, kad šios nuostatos niekaip negali praplėsti ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų, dar gi Įstatymo, veikimo apimties. Nuostatų 6 punktas iš esmės reguliuoja visai kitokius teisinius santykius – jis leidžia Ministerijai skelbti informaciją, susijusią su jos veikla; gi nagrinėjamu atveju atsakovas skelbia ne informaciją, susijusią su jo veikla, bet gautą informaciją, jos tam tikras sudedamąsias dalis. Teismas pabrėžė, kad tikslinės informacijos, gautos Įstatymo nustatytu tikslu, naudojimas kitais tikslais, jos viešinimas, iš esmės atskleidimas tretiesiems asmenims, nesant teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, yra negalimas ir nepateisinamas.

24. Nustatęs, kad atsakovas savo interneto tinklalapyje nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. spalio 19 d. viešai skelbė informaciją, be kita ko, gautą iš pareiškėjo (žalio pieno pirkėjo), nesant jokio teisės akto, kuris Ministerijai tokią teisę suteiktų, konstatavo, kad Ministerija viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė neteisėtai ir tai yra savarankiškas pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

25. Teismas, įvertinęs atsakovo interneto tinklalapyje skelbiamą ginčo informaciją ir Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas žalio pieno pardavėjų grupes, sprendė, kad ginčo informacija yra pakankamai detali ir, be kita ko, susijusi su pareiškėjos kainodara.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, o atsakovas neginčija, jog kai kuriose pardavėjų grupėse yra tik vienas ar vos keli pieno gamintojai, iš kurių pareiškėjas superka pieną. Tad akivaizdu, kad atsakovo viešinama pakankamai detali pareiškėjo taikomos kainodaros informacija, atsižvelgiant ir į Lietuvos rinkos specifiką, kuri nėra didelė ir konkurencinga, iš esmės indikuoja individualią pareiškėjo žalio pieno supirkimo kainą (bent tam tikrose pardavėjų grupėse). Tokiu būdu pareiškėjo konkurentai (kiti žalio pieno pirkėjai) ar pieno gamintojai gali sužinoti pakankamai tikslias pareiškėjo žalio pieno supirkimo kainas. Atitinkamai minėti rinkos dalyviai gali reaguoti, koreguoti savo veiklos strategiją, kainodarą ir pan. Kitaip sakant, ginčo informacija sukuria konkurencinį pranašumą jos turėtojams prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, teismo vertinimu, ši informacija yra vertinga, t. y. ji turi potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys; tokios informacijos turėtojai turi verslo privalumų, finansinės naudos ir kita. Be to, tai, kad ši informacija yra vertinga, netiesiogiai patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens aktyvūs veiksmai siekiant, jog tokia informacija toliau būtų viešinama.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patvirtintame Sąraše nustatyta, jog saugotina informacija, be kita ko, yra „Kainos“, kurią sudaro: kainų nustatymo metodikos; kainų skaičiuotės; kainų struktūra ir jos pagrindinių elementų skaičiavimai; gamybos išlaidų kalkuliacijos; išlaidos; vidaus kainynai ir tarifai; žinios apie kainas ir nuolaidas; žinios apie prekių ir paslaugų savikainą ir sutarties kainas; žinios apie sutartines kainų nuolaidas; prekių ir įrangos pirkimo vietos ir kaina. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sąraše nurodytą saugotiną informaciją, susijusią su kainomis, priėjo prie išvados, kad ji apima ir atsakovo skelbiamą ginčo informaciją. Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ūkio subjektui nėra keliamas reikalavimas tokią informaciją būtinai įforminti komercinių paslapčių sąraše. Taigi net jeigu būtų pripažįstama, kad atsakovo skelbiama informacija nepatenka į pareiškėjo Sąraše nurodytą saugotiną informaciją, tai savaime nereiškia, jog ši informacija negali būti pripažinta pareiškėjos komercine paslaptimi.

28. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas viešai prieinamoje erdvėje skelbtų minėto pobūdžio informaciją, ar kad ši informacija būtų prieinama ir vieša dėl kitų teisėtų aplinkybių (tokiomis nelaikytinos Ministerijos atlikti neteisėti veiksmai). Minėta aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama pakankama konstatuoti atitinkamos informacijos slaptumą ir protingas jos apsaugos pastangas (žr. pvz., LAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Be to, pareiškėjo siekį apsaugoti ginčo informaciją nuo viešo jos paskelbimo patvirtina ir aiški bei griežta pareiškėjo atstovo pozicija, išsakyta Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. vykusio Pieno tarybos posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neaktualu tai, ar kas nors, be kita ko, Ministerija, iš paviešintos komercinės paslapties turėjo kokios nors konkrečios naudos. Be to, vien aplinkybė, jog Konkurencijos taryba ginčo informacijos viešinimo nėra pripažinusi konkurencijos taisyklių pažeidimu, taip pat nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi.

29. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog skelbiama tik istorinė informacija, teismas pažymėjo, kad komercinei paslapčiai nėra keliamas naujumo reikalavimas. Komercinė paslaptis vien dėl laiko tėkmės nepraranda savo statuso. Antra vertus, atsižvelgiant į nežymius kainų svyravimus iš duomenų apie kainas, buvusias prieš du mėnesius, lengvai galima prognozuoti būsimas rinkos dalyvių kainas artimiausiu metu, atitinkamai daryti korekcijas ir pan. Teismas konstatavo, kad ginčo informacija sudaro pareiškėjo komercinę paslaptį. Kadangi atsakovas šią informaciją viešina be Bendrovės sutikimo, konstatuota, kad Ministerija veikia viršydama savo kompetenciją.

30. Teismas nurodė, kad Ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą nutraukti ginčo informacijos viešinimą, Sprendimu atsisakė nutraukti šiame teismo sprendime konstatuotus neteisėtus veiksmus, tad yra pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ir jį panaikinti. Dėl pareiškėjo skundo 2-ojo reikalavimo teismas nurodė, kad jis yra per platus, nes jį tenkinus Ministerija turėtų pašalinti atitinkamus duomenis ne tik apie pareiškėją, bet ir apie kitus žalio pieno pirkėjus, kurie šioje byloje nedalyvauja ir nėra pareiškę jokių savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas šioje byloje negina viešojo intereso ir neatstovauja kitų žalio pieno pirkėjų pavedimo pagrindais. Atsižvelgęs į tai, aptariamą pareiškėjo reikalavimą teismas tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovą pašalinti atitinkamus duomenis, kurie yra susiję tik su pareiškėju. Teismas nurodė, kad dėl tų pačių argumentų negali būti visa apimtimi tenkinamas ir 3-iasis skundo reikalavimas. Be to, pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, dar nurodė sakinio dalį „ir ne iš pieno gamintojų“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Ministerijos interneto tinklalapyje nebuvo skelbiama tokia informacija apie pareiškėją, nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šioje apimtyje kaip nors yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgęs į tai, 3-iąjį pareiškėjo skundo reikalavimą teismas tenkino iš dalies, įpareigodamas neskelbti atitinkamos su pareiškėju susijusios informacijos, taip pat iš įpareigojimo turinio pašalinant sakinio dalį „ir ne iš pieno gamintojų“.

V. 31. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Ministerijos skelbiama istorinė informacija yra apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur už kg), t. y. neišskiriant priedų, priemokų ir nuoskaitų, apibendrinant viso mėnesio kainas, tokiu būdu užtikrinant, kad nėra galimybių apskaičiuoti konkrečioje pieno pardavimo sutartyje įtvirtintos pieno supirkimo kainos.

31.2. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turėtų įrodyti Ministerijos gautą naudą, skelbiant vidutinę faktinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą. Ministerija nesuinteresuota sukurti konkurencinio pranašumo ar diskriminuoti vieno ar kito žalio pieno pirkėjo, todėl Ministerija viešino informaciją apie vidutines faktines bazinių rodiklių kainas, superkant pieną iš pieno gamintojų, nurodant apibendrintus duomenis apie visų (neišskiriant pareiškėjo) žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Nėra pagrindo įtarti, jog Ministerijos viešai paskelbti duomenys gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ar kad šie duomenys sudarytų komercinę paslaptį. Istorinė apibendrinta statistinė informacija negali būti laikoma galinčia daryti įtaką pieno supirkimo kainoms ir pieno supirkėjų konkurencijai. Sąraše nėra nurodyta, kad vidutinės (t. y. apibendrinti viso mėnesio duomenys) pieno supirkimo kainos yra konfidenciali informacija.

31.3. Nuostatų 6 punktas leidžia Ministerijai interneto tinklalapyje skelbti informaciją, susijusią su jos veikla. Nagrinėjamu atveju Ministerija analizuoja pieno sektoriaus tendencijas ir skelbia savo parengtą aktualią sektoriaus istorinę (statistinę) informaciją apie vidutines (o ne realią ar kiekvieno sudaryto sandorio) faktines (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas. Atsižvelgiant į Ministerijos funkcijas – formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, teismo teiginiai, kad Ministerija viršijo savo įgaliojimus, nepagrįsti ir neatitinka teisės aktuose nustatytų Ministerijos funkcijų ir Ministerijai nustatytos pareigos skelbti informaciją apie savo veiklą.

31.4. Ministerija yra valstybės įstaiga, kurios veiklos tikslai visiškai nesusiję su verslo, gamybinio pranašumo ar finansinės naudos siekimu.

31.5. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad ginčo informacija yra pakankamai detali, kadangi teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra atskleista, kas yra detali, pakankamai detali ar nedetali informacija, o Ministerijos parengta ir skelbiama informacija yra apibendrinta – pateikiamos istorinės vidutinės kainos neatskleidžiant, kiek sandorių buvo sudaryta ir nesudarant galimybių identifikuoti realią kiekvieno pieno pardavimo sandorio kainą.

31.6. Teismo sprendime nepagrįstai (nesiremiant jokiais į bylą pateiktais įrodymais) teigiama, kad rinkos dalyviai reaguoja, koreguoja savo veiklos strategiją, kainodarą ir pan., bei kad ginčo informacija sukuria konkurencinį pranašumą jos turėtojams prieš kitus rinkos dalyvius. Kadangi teismo teiginiai nėra pagrįsti jokiais nenuginčijamais įrodymais, negalima sutikti, kad informacija yra vertinga, t. y. turi potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys; kad tokios informacijos turėtojai turi verslo privalumų, finansinės naudos ir kita. Jokie įrodymai dėl informacijos turėtojų verslo privalumų, finansinės naudos į bylą nebuvo pateikti. Nors teismo sprendime pasisakoma, kad šioje byloje nevertinamas žalos atlyginimo klausimas, todėl nevertinami informacijos turėtojo verslo privalumai, gamybinis pranašumas, finansinė nauda ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra įtvirtinta, kad šis elementas vertinamas tik sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, priešingai – įtvirtinta, kad vertinant, ar informacija pripažįstama komercine paslaptimi, slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

31.7. Nesutiktina su teismo teiginiais, jog Ministerijos skelbiama informacija nėra istorinė ir kad atsižvelgiant į nežymius kainų svyravimus iš duomenų apie kainas, buvusias prieš du mėnesius, lengvai galima prognozuoti būsimas rinkos dalyvių kainas artimiausiu metu, atitinkamai daryti korekcijas ir pan. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, priešingai – sektoriaus išskirtinumas (pieno perdirbimo įmonių veikimas atviroje rinkoje ir didelis priklausomumas nuo sąlygų eksporto rinkose, priedai, priemokos už pieno kokybę, lojalumą, priklausymas nuo gamtos sąlygų ir daugelio kitų veiksnių) neleidžia prognozuoti kainų, t. y. nesukuria jokio pranašumo nei Ministerijai, nei kitiems subjektams.

32. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Neegzistuoja teisės aktas, suteikiantis Ministerijai teisę viešai skelbti ginčo informaciją. Vien šio pagrindo pakanka, kad byla būtų išspręsta pareiškėjo naudai. Ministerija neturi teisės veikti priešingai gero viešojo administravimo principui ir veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus). Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad kontrolės institucijos privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Ministerija nepagrįstai savo poziciją grindžia Nuostatų 6 punktu.

32.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo informacija laikytina pareiškėjo komercine paslaptimi:

32.2.1. Ministerijos, kaip valstybės įstaigos, statusas neturi reikšmės sprendžiant, ar ginčo informacija laikytina komercine paslaptimi. Informacijos vertingumas buvo nustatytas ir detaliai atskleistas teismo sprendime. Ministerija, laikydamasi pozicijos, kad norint pripažinti informaciją komercine paslaptį sudarančia informacija privalu, jog Ministerija iš jos paviešinimo gautų komercinės naudos, netinkamai interpretuoja LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, kurioje ginčo šalys buvo juridiniai asmenys, t. y. verslo subjektai (bei vieno iš verslo subjektų buvusi darbuotoja). Minėtoje byloje LAT neanalizavo subjektų, kurie negauna realios asmeninės naudos iš komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo. Vadinasi, šiuo aspektu (įvertinus skirtumus tarp subjektų) ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 skiriasi.

32.2.2. Teismas pagrįstai Ministerijos viešintą informaciją įvertino kaip pakankamai detalią. Teismas išsamiai atskleidė, dėl kokių priežasčių priėjo prie šios išvados. Nėra būtina, jog norminiame teisės akte būtų pateiktas apibrėžimas, charakterizuojantis tam tikrus pakankamumo / intensyvumo (ar kitokius) lygmenis. Nelogiška teigti, kad teismas negali pats išaiškinti, kas, jo vertinimu, yra pakankamai detali informacija, nes kažkuris kitas teismas prieš tai nėra to paties išaiškinęs.

32.2.3. Teismas nustatė visus komercinę paslaptį sudarančiai informacijai LAT praktikoje nustatytus kriterijus ir juos motyvuotai atskleidė. Ginčo informacija patenka į įstatyme ir teismų praktikoje apibrėžiamą komercinės paslapties sąvoką, kuri yra apibrėžta CK 1.116 straipsnio 1 dalyje. Ginčo informacija atitinka neviešumo požymį, kadangi pareiškėjas ją saugo, jos atskleidimui prieštarauja, tokios informacijos nėra būtina viešai atskleisti pagal įstatymą ir ji nėra niekaip prieinama tretiesiems asmenims, tiksliau, nebuvo prieinama iki ją neteisėtai paskelbė Ministerija. Tai, kad ūkio subjektų taikoma prekių ar paslaugų kainodara sudaro komercinę paslaptį, yra pripažinta ir teismų praktikoje. Sąraše aiškiai įvardyta, kad kaina yra konfidenciali ir sudaro komercinę paslaptį. Absurdiška būtų teigti, kad tam, jog informacijai būtų suteikiama komercinės paslapties apsauga, Sąraše turėtų būti aiškiai įvardinta detali informacijos kategorija. Ūkio subjektas negali iš anksto numatyti bet kokių detaliausių subkategorijų komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Skelbiama ginčo informacija tiesiogiai atskleidžia pareiškėjo taikomą kainodarą. Ministerija teikia ne tik vidutinius apibendrintos pieno supirkimo kainos duomenis, kuriuos viešai skelbdavo iki 2016 m. gruodžio mėn., tačiau ir vidutines faktines žalio pieno supirkimo kainas pagal gamintojų grupes, su priedais ir nuoskaitomis. Ministerija atskleidžia visus esminius komponentus (vidutinę faktinę žalio pieno supirkimo kainą, gamintojų grupes, superkamo žalio pieno kiekių diapazonus, supirkimo būdą, informaciją apie priedus ir nuoskaitas), kurių reikia norint nustatyti tikslią pareiškėjo kainodarą. Kainų diapazonas grupės viduje svyruoja itin nežymiai, todėl vidutinė faktinė žalio supirkimo kaina pagal gamintojų grupes ir kitus viešinamus duomenis indikuoja individualią žalio pieno supirkimo kainą. Tam tikrose grupėse yra matoma tiksli pieno pardavėjui mokama kaina, nes jose yra tik vienas ar vos keli pieno gamintojai, iš kurių pareiškėjas superka pieną.

32.2.4. Pareiškėjas saugo ginčo informaciją – ji nėra viešai prieinama ir pareiškėjo skelbiama, ji įtraukta į Sąrašą. Pareiškėjo siekį apsaugoti ginčo informaciją nuo viešo jos paskelbimo patvirtina griežtas pareiškėjo nepritarimas viešam jos skelbimui, išreikštas Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. vykusios Pieno tarybos posėdžio metu. Net ir vertinant, kad ginčo informacija galbūt nėra komercinė paslaptis, ji bet kokiu atveju išlieka konfidenciali ir Ministerija neturi teisinio pagrindo ją skelbti.

32.3. Ministerijos skelbiama informacija nėra istorinė. Kaip teisingai pažymėjo teismas, komercinei paslapčiai nėra keliamas naujumo reikalavimas. Be to, tai, kad duomenys yra skelbiami su dviejų mėnesių atidėjimu, neeliminuoja galimybės konkrečioje pieno pardavėjų grupėje esančiam subjektui (įskaitant ir pareiškėjo konkurentus) palyginti, kiek už toje pačioje grupėje esančio žalio pieno gamintojo žaliavą moka kiti žalio pieno supirkėjai. Žalio pieno supirkėjai dėl kainų su pieno gamintojais gali susitarti mėnesio, ketvirčio, pusmečio ar kitam laikotarpiui, t. y. dviejų mėnesių senumo informacija apie kainą yra aktuali. Todėl negalima samprotauti apie tai, kad duomenų su dviejų mėnesiu vėlavimu skelbimas yra istorinis ir neturi įtakos žalio pieno pirkėjo ir pardavėjo komerciniams santykiams.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas yra susijusi su Ministerijos veikla. Be to, pagal Nuostatų 6 punktą Ministerijos interneto tinklalapyje skelbiama ne tik informacija, susijusi su jos veikla, bet ir vieši pranešimai ir kita informacija. Visų galimų skelbtinos informacijos atvejų objektyviai neįmanoma įtvirtinti teisės aktuose. Nuostatų 6 punktas turėtų būti sistemiškai vertinamas kartu su Nuostatų 1 ir 8 punktais ir juose nustatytomis Ministerijos funkcijomis. Teismas be pagrindo susiaurino Ministerijos interneto tinklalapyje leistinos skelbti informacijos apimtį.

33.2. Informacijos vertingumas – tikra ar potenciali komercinė vertė, yra būtinas komercinės paslapties požymis. Informacija, neatitinkanti šio požymio, negali būti pripažinta komercine paslaptimi, nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Ministerijos interneto tinklalapyje informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams ir kitoms pieną supirkusioms įmonėms, pateikiant apibendrintus duomenis pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir detalizuojant šias kainas, kai žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą ir kai paimamas tiesiogiai iš ūkio, skelbiama nuo 2017 m. sausio 2 d. Tai yra daugiau nei pakankamas laiko tarpas informacijos vertingumui įvertinti. Teismas rėmėsi tik pareiškėjo jokiais įrodymais nepagrįstu argumentu, jog kai kuriose pardavėjų grupėse yra tik vienas ar vos keli pieno gamintojai, iš kurių ji superka pieną, ir jog atsižvelgiant ir į Lietuvos rinkos specifiką, kuri nėra didelė ir konkurencinga, skelbiama informacija indikuoja individualią pareiškėjo žalio pieno supirkimo kainą (bent tam tikrose pardavėjų grupėse). Ministerija skelbia tik apibendrintus duomenis – vidutines kainas, todėl iš šios informacijos neįmanoma nustatyti, kiek konkrečiai kiekvienoje grupėje yra pieno gamintojų ir kokios konkrečiai kainos taikomos kiekvieno jų atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų, jog nuo 2017 m. sausio 2 d. skelbiant pareiškėjo vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas pareiškėjo konkurentai (kiti žalio pieno pirkėjai) ar pieno gamintojai būtų kaip nors reagavę, koregavę savo strategiją, kainodarą ir pan. Todėl nesutiktina su teismo argumentu, jog ši informacija yra vertinga ir sukuria konkurencinį pranašumą pareiškėjui prieš kitus rinkos dalyvius.

33.3. Atsakovas iki 2017 m. sausio 2 d. taipogi skelbė informaciją apie pieno supirkėjų vidutines pieno supirkimo kainas, detalizuojant, kokią vidutinę kainą už natūralų pieną taikė konkrečios įmonės, atskirai išskiriant vidutinę kainą pieno, už kurį sumokant nebuvo taikytos nuoskaitos, ir pieno, už kurį sumokant buvo taikyta bent viena nuoskaita. Pareiškėjas neprieštaravo, kad būtų skelbiama tokia informacija, vadinasi, jis nelaikė šios informacijos komercine paslaptimi. Atitinkamai komercine paslaptimi neturėtų būti laikoma ir nuo 2017 m. sausio 2 d. skelbiama informacija apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, nes tai taipogi yra apibendrinta informacija, neteikianti duomenų apie konkrečias pareiškėjo su kiekvienu pieno gamintoju suderėtas kainas. Iš Ministerijos skelbiamos informacijos negalima nustatyti ne tik konkrečių su pieno gamintojais sutartų kainų, bet ir kokios yra sudėtinės tų kainų dalys, t. y. kokia yra pagrindinė kainos dalis, kokios nuolaidos, priedai, priemokos ir nuoskaitos yra taikomos ir kaip yra apskaičiuojamos atskiros kainos sudėtinės dalys kiekvieno pieno gamintojo atžvilgiu. Jokie duomenys apie pareiškėjo kainodarą nėra atskleidžiami.

33.4. Rinkos dalyviams yra aktuali informacija apie šiuo metu konkurentų taikomas kainas, o ne istoriniai duomenys, kurie nebeturi įtakos rinkos dalyvių elgesiui. Pienas yra greitai gendantis produktas ir negali būti sandėliuojamas. Informacija apie prieš du mėnesius mokėtas vidutines pieno supirkimo kainas neturi įtakos pieno pirkėjo su konkrečiu pardavėju sutartai kainai, kurios dydis priklauso nuo pieno pardavėjo parduodamo pieno kokybės, kiekio, riebalų ir baltymų santykio, pieno surinkimo, sezoniškumo, tiekimo pastovumo ir lojalumo. Teismas Ministeriją įpareigojo pašalinti ketverių metų senumo informaciją apie pareiškėjo vidutines faktines pieno supirkimo kainas. Ši informacija akivaizdžiai yra pradusi savo aktualumą, ji jokiems konkurentams neįdomi ir jokio konkurencinio pranašumo pareiškėjui nesuteikia. Tokio senumo informacija neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje komercinei paslapčiai nustatytų kriterijų.

33.5. Žalio pieno gamintojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisės ir teisėti interesai turėtų būti ginami įvairiomis priemonėmis užtikrinant, kad žalio pieno pirkėjas taikytų tokią pačią bazinę kainą visiems žalio pieno gamintojams, kurių padėtis yra panaši pagal objektyvų kriterijų (per dieną parduodamo žalio pieno kiekį), ir kad nesant derybinių galių pusiausvyros, žalio pieno gamintojai nebūtų įpareigoti sutikti su perdirbėjų nustatytomis žalio pieno pirkimo sąlygomis ir su labai maža kaina. Galimybė pieno sektoriaus dalyviams palyginti kainas suteikia šiam sektoriui daugiau aiškumo ir skaidrumo, sumažėja manipuliavimo kainomis galimybė. Informacijos apie istorines vidutines pieno supirkimo kainas viešas skelbimas prisideda prie pieno supirkėjų nesąžiningų veiksmų prevencijos, tuo pačiu kontroliuojama pieno gamintojų ir supirkėjų, perdirbėjų santykių pusiausvyra, stabilizuojama padėtis rinkoje. Teismui įpareigojus Ministeriją neskelbti ginčo informacijos, sudaromos prielaidos pareiškėjui manipuliuoti pieno supirkimo kainomis, mažinamas pieno rinkos skaidrumas, apsunkinama pieno supirkėjų nesąžiningumų veiksmų kontrolė ir neužtikrinama tinkama žalio pieno gamintojų teisių ir teisėtų interesų gynyba.

33.6. Ministerijos sprendimas nuo 2017 m. sausio 2 d. skelbti ginčo informaciją taikytinas visiems žalio pieno pirkėjams, ne tik pareiškėjui. Šis sprendimas iš esmės atitinka norminio akto požymius. Jis privalomas visiems pieno rinkoje veikiantiems žalio pieno pirkėjams ir nėra vienkartinio taikymo aktas – jis skirtas taikyti daug kartų. Pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti norminio akto.

34. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2021 m. kovo 22 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, kad Asociacijos atsiliepime į apeliacinį skundą šioje byloje pirmą kartą keliamas klausimas dėl skundžiamo Sprendimo norminio pobūdžio. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas yra individualus administracinis aktas, nes jis skirtas konkrečiai pareiškėjui – Sprendimo adresatu nurodytas pareiškėjas, Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Pati Ministerija Sprendimą vertina kaip individualų administracinį aktą, nes jame nurodė, kad jis skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinės teisenos įstatymo nustatyta (toliau – ir ABTĮ) tvarka; Sprendimas priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI- 2965-811/2017, kuriame teismas įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą priimant individualų administracinį aktą. Asociacija palaikė pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad Sprendimas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 6 d. nutarimu byloje Nr. KT22-N1/2020, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (2015 m. birželio 25 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

36. Vadovaujantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

37. Ginčo teisiniai santykiai yra susiklostę iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir paskelbimo, todėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo taikymas ir jo taikymo pagrindu atsakovo atliktų veiksmų (atsisakymo atlikti veiksmus) teisėtumas yra nagrinėjimo dalykas šioje byloje, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

38. Dėl teisės skelbti ginčo informaciją.

38.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą (1 str. 1 d. 1 p., 3 p., 3 str. 3 d., 6 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 str. 2 d., 7 str. 1 d. 2 p., 4 p., 7 str. 2 d. 2 p.) ir Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių nuostatas (4.3 p., 4.4 p., 5.2 p., 6 p., 7 p.), padarė pagrįstą išvadą, kad kontrolės institucijos turi teisę gauti ginčo informaciją iš pareiškėjo ir kitų žalio pieno pirkėjų su tikslu nustatyti, ar ūkio subjektai tinkamai laikosi Įstatymo reikalavimų, t. y. ar neatlieka nesąžiningų veiksmų, kurie Įstatymu yra draudžiami atlikti žalio pieno pirkėjams. Pažymėtina, kad Ministerijai pagal Įstatymą nepriskirtos kontrolės funkcijos ir ji nėra institucija, kuri turėtų teisę gauti nurodyto pobūdžio informaciją. Svarbu ir tai, kad nurodytas teisinis reglamentavimas, o taip pat ir Ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato teisės iš žalio pieno pirkėjų gautą informaciją naudoti kitais nei nurodyta Įstatyme tikslais.

38.2. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad Ministerijos Nuostatų 6 punktas leidžia Ministerijai interneto tinklalapyje skelbti informaciją, susijusią su jos veikla, o Ministerijos veikla apima ir pieno sektoriaus veiklos tendencijų analizę, kurios rezultatai yra skelbiami ir sudaro aktualią sektoriaus istorinę (statistinę) informaciją apie vidutines (o ne realią ar kiekvieno sudaryto sandorio) faktines (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad iš konstitucinio gero administravimo principo, kaip universalaus visam viešajam administravimui taikomo imperatyvo, ir Ministerijos Nuostatų atsakovui kyla teisė skelbti informaciją apie aktualius Ministerijos valdymo sričių sektorinius duomenis. Tačiau tokia teisė yra ribojama įvairiais kriterijais. Šiuo atveju taikomas informacijos skleidimo draudimas dėl jos turinio – informacija sudaro komercinę paslaptį.

38.3. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.

38.3.1. Aiškindamas šias CK nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Taigi, informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

38.3.2. Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas).

38.3.3. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinio teismo praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

38.3.4. Pažymėtina, kad paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 47 punktas).

38.4. Vertindamas, ar ginčo informacija atitinka komercinei paslapčiai nustatytus požymius, remdamasis nurodytomis teisės aiškinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo interneto tinklalapyje skelbiama ginčo informacija pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas žalio pieno pardavėjų grupes yra pakankamai detali ir, be kita ko, susijusi su pareiškėjo kainodara, pareiškėjo yra saugoma ir atitinka komercinei paslapčiai nustatytus požymius.

38.4.1. Kainodara (angl. Pricing, price formation) – įmonės produkcijos – prekių, paslaugų – kainų nustatymas atsižvelgiant į rinkos kainas, konkurentų veiksmus, rinkos monopolizavimo laipsnį, veiklos sąnaudas (žr. http://zodynas.vz.lt/Kainodara).

38.4.2. Tai, kad Ministerija skelbia istorinę informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur už kg), t. y. neišskiriant priedų, priemokų ir nuoskaitų, apibendrinant viso mėnesio kainas, ir dėl to, kaip teigia atsakovas, užtikrinama, kad nėra galimybių apskaičiuoti konkrečioje pieno pardavimo sutartyje įtvirtintos pieno supirkimo kainos, nepaneigia fakto, kad skelbiamų duomenų lyginamasis tyrimas pasitelkiant specialias žinias apie kainų sudedamąsias žalio pieno supirkimo sektoriuje sudaro visas prielaidas pakankamai tiksliai nustatyti rinkos dalyvio (pirkėjo) kainodarą.

38.4.3. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčo informacijos tiek turinio, tiek laiko aspektais pobūdis nekelia rizikos, kad tokios informacijos viešinimas gali paveikti konkurentų strategiją bei sukelti neigiamų padarinių konkurencijai rinkose, kurios pasižymi mažu dalyvių skaičiumi, o įrodymų, kad rinkoje yra tendencijos tam tikrais laikotarpiais esmingiems kainodaros pokyčiams, nepateikta.

38.4.4. Ginčo informacija atitinka slaptumo (neviešumo) požymį. Pareiškėjas ją saugo, jos atskleidimui prieštarauja, ji nėra prieinama tretiesiems asmenims.

38.4.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų konstatuotas informacijos komercinis vertingumas, nėra būtina nustatyti, kad rinkos dalyviai į paskleistą informaciją reagavo ir koregavo savo veiklos strategiją, kainodarą ir pan. Šiuo atveju svarbu konstatuoti, kad informacija turi realų komercinį vertingumą. Kainodara komercinį vertingumą turi. Tai yra visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė (ABTĮ 57 str. 1 d.).

38.4.6. Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 31.6 punkte, konstatuoja, kad jų dalis iškraipo tikruosius pirmosios instancijos teismo argumentus. Sprendime (24 p. 5 pastraipa) nurodoma, kad rinkos dalyviai gali reaguoti, koreguoti savo veiklos strategiją, kainodarą ir pan., o ne teigiama, kad rinkos dalyviai reaguoja, koreguoja savo veiklos strategiją, kainodarą ir pan. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo informacija sukuria konkurencinį pranašumą jos turėtojams prieš kitus rinkos dalyvius, pakeičia ir konkurencijos rinkoje aspektais pasisako argumentais, dėstomais šios Nutarties 38.4.3 punkte.

38.4.7. Nurodyti argumentai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo informaciją pripažino pakankamai detalia ir susijusia su pareiškėjo kainodara bei atitinkančia visas komercinei paslapčiai taikomas sąlygas.

38.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas be teisėto pagrindo paskelbė pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

39. Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens argumentus dėl žalio pieno gamintojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo, pabrėžia, kad Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nustatė teisinius mechanizmus, kuriais remiantis būtų užtikrinama pieno gamintojų teisių apsauga. Tam buvo numatytos kontrolės funkcijas vykdančios institucijos ir jų teisės rinkti informaciją. Tačiau Įstatymas, kaip minėta, nenustatė kitais tikslais renkamos informacijos, sudarančios pieno perdirbėjų komercinę paslaptį, atskleidimo (viešo platinimo) teisės.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą iš dalies patenkino. Apeliacinis skundas dėl nurodytų argumentų atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

41. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutiniu procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija, nors prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam 4 065,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1891,24 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 581,92 Eur už prašymo bylą nagrinėti skubos tvarka parengimą, 609,68 Eur už paaiškinimų raštu parengimą ir 609,68 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Šioms išlaidoms pagrįsti byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Serija Nr. TGSLT2100978 ir Banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai parytė prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, į pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimo apimtį, jų reikšmingumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra tenkintas 75 proc. apimtimi. Tai reiškia, kad jis turi teisę į atitinkamą dalį savo patirtų ir pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

45. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 300 Eur; už paaiškinimų raštu parengimą – 100 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 50 Eur. Išlaidos už prašymo bylą nagrinėti skubos tvarka parengimą nelaikytinos atitinkančiomis šios Nutarties 43 punkte nurodytus kriterijus, todėl pareiškėjui nepriteistinos.

47. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys