4a4a2bf6-a9cd-40ff-ba8a-ea0132cec6d0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-489-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00517-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininko V.

A. praÅ¡ymas pripažinti bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Paltaja“ veiksmus, skelbiant buto (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 23 d. varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinant bankroto administratorę – uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Paltaja“ ir paskiriant kitÄ bankroto administratorių bankroto byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso Lietuva“ ieÅ¡kinį bendraatsakoviams V. A. komercinei firmai „Ratai“, V.

A. (duomenys neskelbtini), L. A., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – V. A. (duomenys neskelbtini) dėl bankroto, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas V. A. (toliau – bankrutavusios įmonės savininkas) pateikė praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, kuriame prašė pripažinti bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paltaja“ (toliau – bankroto administratorius) veiksmus skelbiant varžytynes neteisėtais ir nuÅ¡alinti bankroto administratorių.

Nurodė, kad bankroto administratoriaus atstovas 2018 m. spalio 23 d. paskelbė varžytynes bankrutavusios įmonės savininko, jo sutuoktinės L. A. ir jo sÅ«naus V. A. turtui, tai yra akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ įkeistam butui, (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus veiksmai skelbiant varžytynes ir siekiant privestinai parduoti turtÄ yra neteisėti, kadangi bankroto administratorius vengia bendradarbiauti su bankrutavusios įmonės savininku, o pardavinėjamas turtas priklauso ne tik bankrutavusios įmonės savininkui, bet ir jo pilnamečiui sÅ«nui bei žmonai.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad jo sutuoktinė šiuo atveju negali būti skolininkė ir nukentėti savo turto dalimi.

2. Bankroto administratorius pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus teisėtais ir panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad į bankroto administratorių kreipėsi AB „Swedbank“, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pažymėjo, kad bankrutavusios įstaigos savininkas ir jo sÅ«nus V. A. 2012 m. rugsėjo 9 d. ,,Swedbank” buvo skolingi 1 077 801,09 Lt (312 152,772 Eur). Taip pat nurodė, kad AB ,,Swedbank” ir bendraskoliai 2006 m. lapkričio 16 d. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bendraskoliams buvo suteiktas 810 000 Lt (234 592,215 Eur.) kreditas, o bendraskolių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas pagal sutartį užtikrintas turto hipoteka bei L.

A. laidavimu. Atkreipė dėmesį, kad bendraskoliai savo įsipareigojimų nevykdė ir teismas suteikė leidimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios įmonės savininko turimÄ turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino bankrutavusios įmonės savininko praÅ¡ymo pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus, 2018 m. spalio 23 d. skelbiant turto varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinant bankroto administratorių ir paskiriant kitÄ bankroto administratorių.

Panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-71-730/2018.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ ir leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto dalį.

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios įmonės savininko turimÄ turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

6. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime priimtas kreditorių nutarimas, kuriuo nutarta turtÄ pardavinėti iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka: I-Ä sias varžytynes skelbti už 91 200 Eur, II-Ä sias varžytynes skelbti už 82 080 Eur, III-Ä sias varžytynes skelbti už 73 872 Eur, nustatant 300 Eur. kainos didinimo intervalÄ varžytynėse, o nepardavus turto varžytynėse ir bankui neperėmus iÅ¡ varžytynių parduodamo turto, klausimÄ dėl tolimesnio turto pardavimo spręsti suÅ¡aukus kreditorių susirinkimÄ .

7. Teismas nustatė, kad buvo skelbiamos I-osios ir II-osios varžytynės, kuriose turtas buvo neparduotas. 2018 m. spalio 23 d. trečiÄ kartÄ skelbiant turto varžytynes, kuriose buvo nurodyta pradinė turto kaina – 73 872 Eur, jos pasibaigė nustačius laimėtojÄ , kuris pasiÅ«lė 73 872 Eur. 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas bankroto administratoriaus praneÅ¡imas, kuriame pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. pasibaigusios varžytynės yra atÅ¡auktos.

8. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog bankroto administratorius su pareiÅ¡kėju kaip įmonės savininku nebendradarbiauja, yra jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta. Pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, bankroto byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys, jog bankroto administratorius informavo pareiÅ¡kėjÄ apie 2018 m. lapkričio 23 d. paskelbtas varžytynes, pažymėdamas, kad parduodamo turto kaina ir tvarka, t.y. jog turtas bus parduodamas kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, buvo nustatyta 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, jog bankroto administratorius su pareiÅ¡kėju nebendradarbiauja.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo neskundė, todėl sprendė, kad vykdydamas turto varžytynes bankroto administratorius pagrįstai juo vadovavosi ir nėra pagrindo turto varžytynių pripažinti neteisėtomis.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto administratoriaus 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos turto varžytynės buvo atšauktos.

11. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teismas vertino ir tai, jog 2018 m. lapkričio 28 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo svarstomas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

12. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių bankroto administratoriaus netinkamumÄ , kuris pasireikÅ¡tų jam skirtų funkcijų neatlikimu ir / ar nevykdymu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) nustatytų pareigų.

13. Teismas nutarė laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, panaikinti, nes 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos turto varžytynės buvo atÅ¡auktos. III. Atskirojo skundo atsiliepimo į jį argumentai  14. Bankrutavusios įmonės savininkas V. A. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti, pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus skelbiant varžytynes neteisėtais, nuÅ¡alinant jį nuo pareigų ir paskirti kitÄ bankroto administratorių.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. 2017 m. lapkričio 23 d. bankroto administratoriui buvo nusiųstas raštas, kuriame buvo prašoma pateikti duomenis kam ir kokio dydžio yra įsiskolinimai, tačiau bankroto administratorius tokių duomenų nepateikė. 14.2. Įstatymų leidėjas yra numatęs specialius terminus, remiantis kuriais turi būti užbaigiama bankroto byla, todėl dešimt metų vykstantis kraustymas iš paskutinio gyvenamojo būsto, faktiškai priklausančio bankui, yra neteisėtas. 14.3.

Teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiškas motyvų nebuvimas yra absoliutus bet kokio sprendimo negaliojimo pagrindas. 14.4. Teismas įpareigotas būti aktyviu tokio pobūdžio bylose.

15. Bankroto administratorius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o netenkinti apelianto atskirojo skundo ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Turto varžytynės buvo vykdomos laikantis kreditorių susirinkimo nutarimuose priimtų sprendimų, t.y. atlikus turto vertinimÄ , pateikus bankui nepriklausomų vertintojų ekspertizės iÅ¡vadas, paskelbus turto varžytynes tik gavus banko nuomonę dėl turto pardavimo kainos, vykdant varžytynes pagal kreditorių susirinkimų patvirtintas kainas. 15.2.

Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo skelbiamos ir vykdomos varžytynės visam turtui, o ne jo dalims. 15.3. Bankroto procedÅ«rų vykdymo metu nei įmonės kreditoriai, nei bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas nekėlė klausimų dėl bankroto administratoriaus netinkamų veiksmų atlikimo ir nebuvo priimti Å¡iuo klausimu teismo sprendimai. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 16.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

17. Apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas apelianto praÅ¡ymas pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus, 2018 m. spalio 23 d. skelbiant turto varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinant bankroto administratorių ir paskiriant kitÄ bankroto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylos faktinių aplinkybių 18. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad V. A. komercinės firmos „Ratai“ savininkas V.

A. ir jo sÅ«nus V. A. su AB „Swedbank“ 2006 m. lapkričio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteikta 234 592,22 Eur (810 000 Lt) paskola butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, užtikrinant prievolę Å¡io turto įkeitimu ir L. A. laidavimu. Kadangi kredito gavėjai sutarties nevykdė, ji banko buvo nutraukta ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. sausio 29 d. nutartimi bankui buvo priteista 256 083,32 Eur (884 204,49 LT) skola, pagal kuriÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdė antstolė Vida Daugirdienė vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01394.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. A. komercinei firmai „Ratai“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , o 2013 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2014 m. kovo 3 d. antstolė Vida Daugirdienė priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos sustabdymo, o 2016 m. gegužės 16 d. vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01394 priėmė patvarkymÄ , kuriuo leido bankroto administratoriui organizuoti viso turto varžytynes, parduodant turtÄ Ä®BÄ® nustatyta tvarka, įpareigojant bankroto administratorių pervesti proporcingÄ už parduotÄ turtÄ gautas ir bankrutavusiam asmeniui nepriklausančias ½ turto dalies piniginių lėšų dalį į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ .

Bankrutavusios V. A. komercinės įmonės ,,Ratai“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių nustatant pirmÄ sias varžytynes skelbti apibrėžiant pradinę turto kainÄ - 91 200 Eur., antrÄ sias – 82 080 Eur., trečiÄ sias – 73 872 Eur., ir nurodant 300 Eur. kainos didinimo intervalÄ varžytynėse.

19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi leido bankroto administratoriui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios įmonės savininko turimo turto dalį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, suteikdamas bankroto administratoriui leidimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios įmonės savininko turimÄ turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. 2018 m. spalio 18 d. bankroto administratorius pranešė bankrutavusios įmonės savininkui V.

A., jo sÅ«nui V. A. ir žmonai L. A. apie vykdomas varžytynes. 2018 m. spalio 23 d. paskelbtos trečios turto varžytynės, nurodant pradinę turto kainÄ 73 872 Eur, kurioms pasibaigus 2018 m. lapkričio 22 d. paskelbtas laimėtojas, pasiÅ«lęs 73 872 Eur. Bankroto administratorius 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad atÅ¡aukė 2018 m. spalio 23 d. pradėtas vykdyti turto varžytynes, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kuria priimtas bankrutavusios įmonės savininko V.

A. praÅ¡ymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytos valstybės įmonės Registrų centro vykdomos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės iki bus iÅ¡nagrinėtas bankrutavusios V. A. komercinės firmos „Ratai“ atstovo V. A. praÅ¡ymas dėl bankroto administratoriaus nuÅ¡alinimo. Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamÄ teismo sprendimÄ (nutartį) 20. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, todėl sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neiÅ¡samÅ«s, o visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiÅ¡kiamų reikalavimų.

21. Taip pat paminėtina, kad teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

22. Remiantis skundžiamo sprendimo motyvuojamÄ ja dalimi darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė savo argumentacijÄ , kuria remiantis sprendė, jog tenkinti bankrutavusios įmonės savininko V. A. praÅ¡ymo pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus, skelbiant 2018 m. spalio 23 d. turto varžytynes, neteisėtais ir tuo pagrindu atstatydinti bankroto administratorių ir paskirti kitÄ bankroto administratorių nėra teisinio pagrindo, t.y. atsakė į esminius pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentus ir savo iÅ¡vadas motyvavo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų bÅ«ti naikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis.

Paminėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, iÅ¡samumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trÅ«kumus Å¡iais aspektais, tai savaime nereiÅ¡kia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kaip minėta, tokį pagrindÄ konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nėra motyvų. Tuo tarpu Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas jame pasisakė dėl svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, įvertino surinktus įrodymus, taigi atskleidė bylos esmę.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apskųstos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atskirojo skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl teismo pareigos bÅ«ti aktyviam bankroto bylose 24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi bÅ«ti aktyvus bankroto bylose, tačiau nenurodo, kokiais veiksmais ir / ar neveikimu, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡iÄ pareigÄ .

25. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedÅ«ra, įtvirtinta Ä®BÄ®.  Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014, 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019), tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujantį rungimosi principÄ , pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Taigi teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus.

26. Ä®rodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, be kita ko, ir teismo pareigos aktyviai dalyvauti renkant įrodymus, pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas, kai nustatoma, kad bylos aplinkybės iÅ¡tirtos nevisapusiÅ¡kai ir nepakankamai iÅ¡samiai bei egzistuoja reali galimybė gauti ir iÅ¡tirti papildomų įrodymų. Paminėtina, kad vien tai, kad teismo nepripažinta įrodyta ir nekonstatuota aplinkybė, kuria bankrutuojanti ginčo Å¡alis grindžia savo reikalavimus, nereiÅ¡kia įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė deklaratyviai teigia, kad teismas pažeidė pareigÄ veikti aktyviai įrodinėjimo procese, tačiau nenurodo, kokie kiti įrodymai byloje galėjo bÅ«ti gauti, iÅ¡ kokių Å¡altinių ir kokiomis priemonėmis.

Taigi esant nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisniam reglamentavimui, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista bylÄ nagrinėjusio teismo pareiga aktyviai veikti nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ . Dėl turto varžytynių vykdymo (ne)teisėtumo 27. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad bankroto procedÅ«ros yra vykdomos individualiai įmonei, t.y. neribotos civilinės atsakomybės privačiam juridiniam asmeniui, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalies nuostata, jeigu neužtenka jo turto prievolėms įvykdyti, už jo prievoles turi atsakyti juridinio asmens dalyvis (savininkas).

28. Ä®BÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pagal Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu Å¡alys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

Bylos duomenys patvirtina, jog bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir bankroto procedÅ«rų vykdymo metu nustačius, kad bankrutavusi įmonė nebeturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami įmonės kreditorių reikalavimai, bei bankroto procese nesudarius taikos sutarties, teismas sprendė, jog egzistuoja sÄ lygos leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turimÄ turtÄ , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

29. Klausimus, susijusius su bankrutavusios įmonės turto realizavimu, bankroto procese priima kreditorių susirinkimas, laikydamasis Ä®BĮ nustatytos tvarkos. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas gali bÅ«ti kvestionuojamas, apskundžiant nutarimus teismui (Ä®BĮ 24 straipsnio 5 dalis). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriame buvo nustatytas įkeisto turto pardavimo tvarka ir kaina, apeliantas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl bankroto administratorius, vykdydamas turto varžytynes, pagrįstai juo vadovavosi. Paminėtina, kad apeliantas buvo raÅ¡tu informuotas apie planuojamas vykdyti trečiÄ sias varžytynes.

30. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie nesudaro pagrindo iÅ¡vadai daryti, kad bankroto administratoriaus veiksmai, skelbiant turto varžytynes, buvo neteisėti (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad nėra teisinių prielaidų atstatydinti bankroto administratorių. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų 31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties 32. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė civilinio proceso normų, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , spręstina, kad apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Å alys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė