4a49f554-01a5-4c4f-9acc-ebd7fa6ccbc5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-670-640/2019 Proceso Nr. 2-55-3-00618-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta VeniulytėJankÅ«nienė, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieÅ¡kovei N. M., jos atstovei advokatei V. Č., atsakovui E. J. M., jo atstovui advokatui A. K., vertėjai R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. M. ieÅ¡kinį atsakovui E. J. M. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieÅ¡kovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); subendrinti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 107 000,4 Eur skolos. 1.1 IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo atliktas buto vertinimas ir nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 256 000 Eur.

Kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklauso po ½ buto. Ginčo atveju buto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos padarymo nėra įmanomas, jis bÅ«tų labai ekonomiÅ¡kai nenaudingas abiem Å¡alims. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė teikia praÅ¡ymÄ dėl kito, subsidiaraus turto padalijimo bÅ«do, t. y. priteisti vienai Å¡aliai turtinį vienetÄ , o kitai kompensacijÄ pinigais. Turimas turtas yra butas. Naudotis dviem svetimiems asmenims yra sudėtinga. Atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, nesinaudoja butu.

Nenori gyventi Lietuvoje. IeÅ¡kovė turėdama tik ½ buto negali tinkamai juo disponuoti, jei norėtų, negalėtų iÅ¡nuomoti. Siekiant parduoti, kaina bÅ«tų ženkliai mažesnė, nei parduodant visÄ turtinį vienetÄ . Dėl teisminių ginčų bent keliose pasaulio valstybėse, Å¡alys nebesutaria jokiu klausimu. Todėl ieÅ¡kovė turtÄ praÅ¡o padalinti tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui - turto vertės piniginė kompensacija - 129 500 Eur. 1.2 Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o subendrinti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir priteisti iÅ¡ atsakovo jai skolÄ â€“ 107 000,40 Eur.

Nurodo, jog 2017 m. sausio 17 d. galutine Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 ieÅ¡kovei buvo priteistas 809 636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini)-ajai GNSB, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui. IeÅ¡kovei priteistas kreditorinis reikalavimas sudaro ½ atsakovui patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio. KeletÄ metų buvo vykdoma (duomenys neskelbtini)-osios GNSB bankroto procedÅ«ra, kuri buvo baigta 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu. IÅ¡ bankroto bylos duomenų matyti, kad atsakovui E. J. M. buvo iÅ¡mokėta 473700,80 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo. Kadangi vykdant bankroto procedÅ«rÄ nepakako lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, jie buvo paskirstyti proporcingai. Nors kreditorinis reikalavimas, teismo sprendimu buvo padalintas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo lygiomis dalimis, visas lėšas, vykdant bankroto procedÅ«rÄ , gavo atsakovas. Pusė atsakovo gautų lėšų, tai yra 236 500,4 Eur, priklauso ieÅ¡kovei.

Gera valia atsakovas negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovei pinigų, todėl jie priteistini iÅ¡ atsakovo. Pagal reikalavimÄ atidalinti turtÄ iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovė turi atsakovui sumokėti 129 500 Eur piniginę kompensacijÄ . Pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , atsakovas skolingas ieÅ¡kovei 236 500,4 Eur. Todėl subendrinus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, ieÅ¡kovei atlikus 129 500 Eur įskaitymÄ , jai iÅ¡ atsakovo priteistina 107 000,4 Eur skolos.

2. Atsakovas atsiliepimu nesutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Nurodo, jog ieÅ¡kovė turi pateikti aiÅ¡kius įrodymus, kad ji siekė susitarti su atsakovu dėl buto padalijimo, bet susitarti nepavyko. Tokių įrodymų ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi, todėl laikytina, kad nėra įgyvendinta CK nurodyta sÄ lyga kreiptis į teismÄ dėl buto atidalijimo. IeÅ¡kovė teigia, jog buto atidalijimas natÅ«ra yra neįmanomas, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Teiginys, jog butu naudotis dviem svetimiems asmenims yra sudėtinga, nėra pagrindžiantis Å¡iÄ aplinkybę, nes nėra pateikiama įrodymų, jog buvo iÅ¡kilę kokių nors nesutarimų dėl buto naudojimo ir jie nebuvo iÅ¡spręsti Å¡alių susitarimu. Be to, netgi jei teismas nuspręstų, kad buto atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra galimybių, atsakovas iÅ¡ esmės nesutinka dėl buto atidalijimo, jam gaunant kompensacijÄ pinigais ir mano, kad jei Å¡alims nepavyktų susitarti dėl buto atidalijimo, turi bÅ«ti nustatyta naudojimosi butu tvarka.

Atsakovo žiniomis, ieÅ¡kovė bute taip pat negyvena, todėl nėra aiÅ¡ku kodėl bÅ«tent ieÅ¡kovei turėtų tekti butas. IeÅ¡kovės teiginys, jog atsakovas „nenori gyventi Lietuvoje“ vertintinas kaip jokios teisinės reikÅ¡mės neturinti ieÅ¡kovės nuomonė ir tai negali bÅ«ti argumentu ieÅ¡kovei priteisinat visÄ butÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad ji negali iÅ¡nuomoti buto ar jo parduoti gera kaina turėdama ½ buto dalį, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė gali kreiptis į atsakovÄ kaip buto bendraturtį ir susitarti dėl buto nuomos ar pardavimo.

Tokių veiksmų ieÅ¡kovė neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra galimybės buto iÅ¡nuomoti ar jį parduoti. Daikto atidalijimas priteisiant kompensacijÄ yra subsidiaraus ir iÅ¡imtinio pobÅ«džio. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ kompensacijos sau reikalauti galėtų ieÅ¡kovė, bet ne praÅ¡yti jÄ priteisti atsakovui. Atsakovas nesutinka, kad buto dalis bÅ«tų iÅ¡ jo paimta, jam priteisiant pinigines lėšas. 2.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535580/2017 apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo nenutraukiant santuokos.

Po Å¡ios nutarties atsakovas nėra gavęs jokių lėšų iÅ¡ bankrutuojančios (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos kaip kreditorius. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, minėta nutartimi dalindamas turtÄ turėjo informacijÄ apie atsakovui iÅ¡mokėtus 473 700,81 Eur, tačiau Å¡ių lėšų ½ ieÅ¡kovei nepriteisė. Taigi, teismui minėta nutartimi iÅ¡sprendus turtinius klausimus tarp Å¡alių ir faktinei situacijai nepasikeitus, atsakovas neturi pareigos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei jos nurodytos sumos. 2.3.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė netgi nėra ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kusi reikalavimo priteisti jai atitinkamas lėšas: ieÅ¡kinio reikalavimuose yra praÅ¡oma atidalinti butÄ ir subendrinti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir priteisti ieÅ¡kovei 107 000,40 Eur.

2. Atsakovas byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nustatyti naudojimo ginčo butu tvarkÄ tokiu bÅ«du: N. M. naudojasi 25 kv.m. kambariu (patalpa 1-5); E. J. M. naudojasi 14,20 kv.m. ir 11,20 kv.m kambariais (patalpomis 1-6 ir 1-7); N. M. ir E. J. M. bendrai naudojasi bendro naudojimosi patalpomis(patalpos 1-1, 1-2, 1‑3, 1-4). PraÅ¡o priteisti iÅ¡ N. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas E. J. M. naudai.

3. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodo, jog ginčo butas yra 77,59 kv.m. Pagal atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , Å¡alys bendrai naudotųsi 29,99 kv.m. plotu, kas sudaro net trečdalį buto. Be to, patalpos 1-5, kurias atsakovas priskiria ieÅ¡kovei, yra sujungtos su patalpa 1-6, kuri tektų atsakovui. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas ar keli iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų ateityje.

IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡alys visiÅ¡kai nesutaria jokiais klausimais. Tarp Å¡alių nuo 2009 metų Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Tailande bei Dominikos Respublikoje iÅ¡nagrinėti ir dar nagrinėjami 28 teisminiai ginčai. Tai rodo, jog nustačius naudojimosi butu tvarkÄ ir toliau bÅ«tų sudaromos prielaidos Å¡alims tęsti tarpusavio ginčus ir teisminius procesus.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaiko savo reikalavimus ir praÅ¡o juos tenkinti. PaaiÅ¡kino, jog ginčo bute gyvena, kuomet atvyksta į LietuvÄ , čia turi artimųjų. Už ginčo butÄ susikaupusias skolas pati apmokėjo. Atsakovas prie ginčo buto iÅ¡laikymo neprisideda. PaaiÅ¡kino, jog su atsakovu vyksta daug teisminių ginčų ir jų santykiai konfliktiÅ¡ki. Nei vienoje iÅ¡ bylų nepavyko rasti kompromiso ir susitarti. Atsakovas nėra sumokėjęs pagal teismo sprendimus priteistų sumų. Atstovė paaiÅ¡kino, jog su atsakovu ne kartÄ buvo deramasi ir dėl ginčo buto, tačiau susitarimo nebuvo sudaryta, nes atsakovei pasiÅ«lymai netiko.

5. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog turėjo stambų verslÄ ir visas turtas, tame tarpe ginčo butas, yra įgytas jo lėšomis. SiÅ«lė ieÅ¡kovei nekilnojamÄ turtÄ Anglijoje, Vilniuje, bet ji nesutiko. Nurodė, jog jo sÅ«nus gyveno ginčo bute ir jis norėtų iÅ¡laikyti butÄ , nes Vilniuje turi restoranÄ , draugų, todėl kartais apsilanko. Dabar turi sveikatos problemų, todėl nekeliauja. Nurodė, jog jis iÅ¡laiko visÄ turtÄ Portugalijoje, nors pusė jo priklauso ieÅ¡kovei. Su ieÅ¡kove gyveno nuo 1993 metų iki 2009 metų. Atstovas palaiko atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Nurodo, jog Tailando teismas Å¡alių santuokÄ anuliavo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 6. Å alims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I tomas, puslapis 43). IeÅ¡kovė buto vertei pagrįsti pateikė byloje turto vertinimo ataskaitÄ (I tomas, puslapiai 6-42), pagal kuriÄ buto vertė 256 000 Eur.

7. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog Å¡alys kurį laikÄ gyveno kartu, tačiau nuo 2009 metų Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki; Å¡alys bylinėjasi teismuose įvairiose valstybėse.

8. Taip pat byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m, sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 buvo padalintas šalių santuokoje įgytas turtas ir ieškovei buvo priteistas 809 636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini)-ajai GNSB, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui (I tomas, puslapiai 50-66). Ieškovei priteistas kreditorinis reikalavimas sudaro ½ atsakovui patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio. Vilniaus apygardos teismo sprendimu 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini)-osios GNSB pabaigos (I tomas, puslapis 88).

IeÅ¡kovė pateikė mokėjimo pavedimus, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovui E. J. M. (duomenys neskelbtini)-oji GNSB pervedė iÅ¡ viso 473700,80 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo (I tomas, puslapiai 70-83). Dėl buto atidalinimo 9. IeÅ¡kovė siekia atidalinti ginčo butÄ tokiu bÅ«du, jog jai bÅ«tų paskirtas butas, o ji iÅ¡mokėtų kompensacijÄ atsakovui.

10. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.

Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ ir padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

11. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

12. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktÄ iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008) Taigi, atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ yra iÅ¡imtinis atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra. Kai bendraturčio dalis nuosavybėje su kitais bendraturčiai yra lygi ir yra galimybė tÄ dalį iÅ¡skirti natÅ«ra, iÅ¡imtinio atidalijimo bÅ«do (kompensacijos pinigais) taikymas laikytinas savininko teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju abiem bylos Å¡alims priklauso po ½ dalį buto.

Nors atsakovas yra pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, tačiau iÅ¡ turto vertinimo ataskaitos matyti, jog tarp patalpų 1-5 ir 1-6 yra panaikintos vidaus durys ir tokiu bÅ«du patalpos yra sujungtos (I tomas, puslapis 30), todėl Å¡ias patalpas priskirti naudotis skirtingoms Å¡alims nėra galimybės nesant izoliuotų patalpų. Be to, padalijus butÄ pagal kiekvienai Å¡aliai tenkančiÄ dalį, nebÅ«tų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų).

Be to, naudojimasis taip padalytu turtu gali lemti kitus šalių ginčus. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Šalys tarpusavyje bylinėjasi daugelyje valstybių teismų. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nebandė derėtis ir tartis dėl ginčo buto padalinimo, yra nepagrįsti, nes tiek iš paaiškinimų, tiek iš byloje esančių rašytinių duomenų (I tomas, puslapiai 164-169) matyti, jog dar 2017 metais šalys vedė derybas dėl turimo turto, tame tarpe ir ginčo buto, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

Teismo posėdžio metu atsakovas buvo pateikęs tÄ patį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei, kurį teikė 2017 metais dėl ginčo buto, tačiau ieÅ¡kovė su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko.

13. Taigi, nors Å¡alių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tačiau iÅ¡skirti joms priklausančiÄ dalį natÅ«ra nėra galimybės. Darytina iÅ¡vada, jog padalyti ginčo butÄ be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, Kadangi Å¡alims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natÅ«ra varianto, tai ginčo atveju taikytinas atidalijimo iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais bÅ«das.

14. BÅ«tina atidalijimo iÅ¡mokant bendraturčiui piniginę kompensacijÄ sÄ lyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Atidalijant bendraturčio dalį svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. IeÅ¡kovė ginčo buto vertę grindžia turto vertinimo ataskaita. Atsakovas nepateikė argumentų ir neginčijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos ginčo buto vertės. Todėl konstatuotina, kad ginčo tarp Å¡alių dėl Å¡alims priklausančio buto vertės nėra. Å iuo atveju kompensacija Å¡aliai už jos turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje skaičiuojama pagal jai tenkančiÄ idealiÄ jÄ turto dalį, ir už Å¡aliai tenkančiÄ Â½ dalį turto kompensacija priteistina pagal rinkos vertę. Buto rinkos vertė nustatoma pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ vertinimo ataskaitÄ â€“ 256 000 Eur.

15. Atsakovo argumentai, jog ginčo butÄ jis įsigijo tik savo lėšomis, kaip ir argumentai, jog Å¡alių santuoka yra anuliuota, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamu atveju. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo butas yra įsigytas po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise kiekvienos iÅ¡ Å¡alių. Atsakovas nepateikė duomenų, jog Å¡ios nuosavybės teisės dalys bÅ«tų nuginčytos. Todėl ginčo buto nuosavybės dalių klausimas Å¡ioje byloje nenagrinėtinas.

16. KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. SprendimÄ , kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia Å¡ios aplinkybės: bylos Å¡alių valios, kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenori gauti kompensacijÄ , o iÅ¡laikyti savo dalį ir butu naudotis, tuo tarpu ieÅ¡kovė siekia gauti visÄ butÄ , kad galėtų juo naudotis visu ir neturėti konfliktų ateityje su atsakovu dėl Å¡io turto. Tokiu atveju, nustatant kam priteisti butÄ natÅ«ra, spręstina pagal Å¡alies galimybę iÅ¡mokėti kompensacijÄ kitam bendraturčiui. Teismas įvertina tai, jog ieÅ¡kovė sutinka iÅ¡mokėti ir taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties ieÅ¡kovė turi kito nekilnojamo turto, piniginių lėšų, kas leidžia teigti, jog ji galės iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ . Be to, įvertintina ir tai, jog ieÅ¡kovė rÅ«pinosi ir dabar rÅ«pinasi butu, t. y. moka komunalinius mokesčius, jame apsistoja tuo metu, kai gyvena Lietuvoje. IeÅ¡kovė nurodo, jog ji ketina gyventi Lietuvoje ir įvertinus tai, jog ji yra lietuvių kilmės ir su Lietuva turi glaudesnį ryšį bei daugiau interesų, buto priteisimas jai natÅ«ra labiau atitiktų ieÅ¡kovės interesus.

Vertinant atsakovo interesÄ turėti butÄ bei gyventi Lietuvoje, pažymėtina, jog jis pats pripažino, jog Lietuvoje negyvena ir dabartiniu metu dėl savo sveikatos bÅ«klės nekeliauja; bute gyveno tik jo sÅ«nus, o jis pats jame nebuvo lankęsis ilgÄ laikÄ . Atsakovas pripažino, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė rÅ«pinasi ginčo butu ir moka mokesčius. Todėl ginčo buto atidalinimas natÅ«ra priteisiant ieÅ¡kovei butÄ , o atsakovui kompensacijÄ , nepažeistų atsakovo kaip savininko teisių. Vien tai, jog atsakovas Vilniuje turi restoranÄ , draugų, nesudaro pagrindo teigti, jog buto priteisimas ieÅ¡kovei pažeistų jo teises.

Aplinkybės, jog jis iÅ¡laiko turtÄ , kuris yra padalintas tarp Å¡alių, kitoje valstybėje, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė nagrinėjamu atveju. Tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 128 000 Eur (256000/2) kompensacija, visÄ ginčo butÄ priskiriant ieÅ¡kovei. Dėl skolos priteisimo 17. IeÅ¡kovė praÅ¡o subendrinti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir jai iÅ¡ atsakovo priteisti 107 000,4 Eur skolos. Nurodo, jog jai buvo priteista 809636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

IÅ¡ bankroto bylos duomenų matyti, kad atsakovui E. J. M. buvo iÅ¡mokėta 473700,80 Eur patvirtinto kreditorinio reikalavimo. Todėl pusė atsakovo gautų lėšų, tai yra 236 500,4 Eur, priklauso ieÅ¡kovei. Atsakovas Å¡ių lėšų nėra ieÅ¡kovei grÄ Å¾inęs, todėl jos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. Tačiau kadangi ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovui kompensacijÄ už butÄ , tai ji praÅ¡o įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir priteisti iÅ¡ atsakovo jai 107 000,40 Eur skolos.

18. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (1 dalis); įskaitoma praneÅ¡ant apie tai kitai prievolės Å¡aliai; praneÅ¡imas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sÄ lyga ar nurodant jo terminÄ (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko iÅ¡duotÄ skolos dokumentÄ , tai įskaitoma padarant įraÅ¡Ä skolos dokumente ir grÄ Å¾inant šį dokumentÄ skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentÄ su įraÅ¡u apie įskaitymÄ , tačiau privalo apie įskaitymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti skolininkui.

19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant įskaitymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alies su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 46 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-251-701/2017 16 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). 20. 2017 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-535-580/2017 ieÅ¡kovei buvo priteistas 809 636,35 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini)-ajai GNSB, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovui.

Tokiu bÅ«du buvo patirtinta ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini)-ajÄ GNSB kaip skolininkÄ . Pagal minėtÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ teismo nutartį ieÅ¡kovės skolininku yra ne atsakovas, o (duomenys neskelbtini)-oji GNSB. Tuo tarpu jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista pusė atsakovo gautų lėšų, tai yra 236 500,4 Eur, (duomenys neskelbtini)-osios GNSB bankroto byloje, nėra. Todėl ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ kaip skolininkÄ .

Teismas nurodo, jog Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo priteisti skolÄ , kurios pagrindas bÅ«tų bankroto byloje atsakovo gautos lėšos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog jos manymu, tokio reikalavimo reikÅ¡ti ieÅ¡kovei nereikia. Su tokia pozicija teismas nesutinka ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju nesant pareikÅ¡to materialinio reikalavimo dėl bankroto procese iÅ¡mokėtų sumų atsakovui priteisimo, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo negali bÅ«ti tenkinamas, nesant CK 6.130 str. numatytų sÄ lygų, t. y. ieÅ¡kovės galiojančio reikalavimo į atsakovÄ .

Be to, ieÅ¡kovės prievolė atsakovui dėl piniginės kompensacijos priteisimo atidalinant turtÄ natÅ«ra, taip pat negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo objektu nagrinėjamojoje byloje, nes ieÅ¡kovės prievolė yra patvirtinama Å¡ioje byloje priimamu procesiniu sprendimu, kuris turi įsigalioti ir tik tada bÅ«ti vykdomu. Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo nėra pagrindo, nes Å¡iam momentui nėra nustatyta, jog Å¡alys turi viena kitai galiojančių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų.

Todėl toks ieÅ¡kovės reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 21. Vadovaujantis CPK 93, 98 str. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už patenkintÄ reikalavimÄ dėl turto atidalinimo, bei 1350 Eur (2700/2), t. y. pusė ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nes patenkintas vienas neturtinis reikalavimas iÅ¡ pareikÅ¡tų dviejų reikalavimų (I tomas, puslapis 158), iÅ¡ viso – 1425 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

22. Atsakovas byloje patyrė 3630 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti (I tomas, puslapiai 160-161). Proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų (3630/2).

23. Pagal CPK 96 str. 6 d. pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.

24. Pagal CPK 149 str. sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės N. M. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atidalinti ieÅ¡kovės N. M. ir atsakovo E. J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise turimÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisiant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128 000 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių eurų) piniginę kompensacijÄ atsakovui E. J.

M. (gim. (duomenys neskelbtini)) už jam priklausančiÄ Â½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo E. J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1425 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1815 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo E. J.

M. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimui įsiteisėjus, jo kopijÄ iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė