4a49bbeb-16ce-47c1-9299-67fff46bb43a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-822-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02990-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 3.3.1.18.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės B.

P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei B. P., trečiajam asmeniui notarei N. L. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo panaikinimo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 1–3) ir dubliku (1 t., b. l. 105–106) prašė panaikinti notarės N. L. 1985 m. sausio 14 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Nr. 2-275 į ½ mirusios motinos B.

K. turto dalį, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos B. K. mirties jis priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad gyvenamasis namas su priklausiniais nuosavybės teise nuo 1976 m. rugsėjo 28 d. priklausė ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei. Prasidėjus skyrybų procesui, 1977 m. kovo 30 d. ieÅ¡kovas jam priklausančiÄ turto dalį lygiomis dalimis padovanojo savo motinai B. K. ir seseriai B. P., tačiau ir toliau liko gyventi joms priklausančioje namo dalyje. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo motina.

Po motinos mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai – ieÅ¡kovas ir jo sesuo atsakovė B. P. PalikimÄ ieÅ¡kovas priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, nes po motinos mirties toliau gyveno viename iÅ¡ namo pirmajame aukÅ¡te esančių kambarių, naudojosi motinos paliktais baldais ir kitais smulkiais namų apyvokos daiktais. Ginčo name ieÅ¡kovas gyveno iki 2017 m. rugsėjo mėn., kai, kilus konfliktui tarp jo ir atsakovės, buvo iÅ¡kviesta policija ir jis sužinojo, kad yra iÅ¡deklaruotas iÅ¡ gyvenamosios vietos ir joks kambarys jam nepriklauso, nes atsakovė, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovui nežinant, 1983 m. spalio 6 d. pareiÅ¡kimu palikimÄ priėmė.

Å io pareiÅ¡kimo pagrindu notarė iÅ¡davė ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina faktas, kad kreipdamasi į notarę ji nurodė esanti vienintele pirmosios eilės įpėdine.

2. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (1 t, b. l. 71–74) ir tripliku (1 t., b. l. 109–111) prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas dar 1997 m. spalio 24 d. iÅ¡sideklaravo iÅ¡ atsakovės gyvenamojo namo, vėliau dar 2 kartus keitė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kinyje nurodė dar kitÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl spręsti, kad jis tik 2017 m. rugsėjo mėn. sužinojo, jog jam joks kambarys nepriklauso, nėra pagrindo. Laiku nepareiÅ¡kęs pretenzijų ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas pats padovanojo jam priklausiusiÄ turto dalį savo motinai ir atsakovei, po motinos mirties į notarÄ nesikreipė, todėl negalėjo bÅ«ti laikomas potencialiu įpėdiniu. Tarp Å¡alių nebuvo pasiektas žodinis susitarimas dėl naudojimosi turtu tvarkos. Atsakovė kartais priglausdavo nuo gyvenimo ir iÅ¡gerto alkoholio pavargusį ieÅ¡kovÄ , tačiau dėl to ieÅ¡kovas jokių turtinių teisių neįgijo. Po motinos mirties atsakovė priėmė palikimÄ , turtu rÅ«pinosi, jį iÅ¡laikė.

Tik atsakovė priėmė ir išsaugojo visus svarbiausius iš motinos priimtus ar su jos mirtimi susijusius dokumentus.

3. Trečiasis asmuo atsiliepimu (1 t., b. l. 68–70) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad paveldėjimo byla po B. K. mirties buvo užvesta dėl palikimo priėmimo kreipusis atsakovei. Ieškovas žinojo apie motinos mirtį, taip pat žinojo, kad jos vardu yra turto, tačiau nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas praėjus pusantrų metų po palikėjos mirties, įpėdinei pateikus visus reikalingus dokumentus, nepažeidžiant jokių tuo metu galiojusių teisės normų.

Remiantis paveldėjimo bylos, taip pat gyventojų registro duomenimis, ieÅ¡kovas gyvenamajame name, esančiame adresu DLM group, Alytus, gyveno epizodiÅ¡kai, tiek, kiek leido gyventi atsakovė, todėl spręsti, kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra pagrindo. IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes 35 m. nesirÅ«pino savo kaip įpėdinio teisių įforminimu bei neatliko įpėdinio pareigų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu (1 t., b. l. 164–170) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, panaikino notarės N. L. 1985 m. sausio 14 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusios B. K. ½ turto dalį, palikimo priėmimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) V. K. priėmė ½ dalį jos palikimo, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, priteisė iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovui ir valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė, kaip pirmosios eilės įpėdiniai, lygiomis dalimis paveldėjo B. K. turtÄ . Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ motinos turtÄ iÅ¡duotas dėl to, kad ji nuslėpė kito pirmosios eilės įpėdinio egzistavimo faktÄ . Teismas konstatavo, kad Å¡alis (įstatyminius įpėdinius) sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ nepagrįsto turto gavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis). Å iÄ aplinkybę teismas įvertino kaip pagrindÄ panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo.

6. GinÄÄ teismas kvalifikavo kaip ginÄÄ tarp bendraturčių dėl nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo teisėtumo ir taikė bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris nebuvo praleistas, kadangi apie pažeistÄ teisę (paveldėjimo teisės liudijimo į visÄ palikimÄ iÅ¡davimo atsakovei) ieÅ¡kovas sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėn., kai po su atsakove kilusio konflikto buvo papraÅ¡ytas palikti gyvenamÄ jį namÄ .

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , nes iki motinos mirties ir po to gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad vėliau ieÅ¡kovas kitose vietose deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ar po palikimo priėmimo gyveno kitur. Atsakovės pateikti įrodymai apie mokesčių mokėjimÄ nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jis duodavo pinigų mokesčiams sumokėti, nes atsakovė valdo didesnę namo dalį, ji sudariusi sutartis su paslaugas teikiančiomis organizacijomis.

Be to, atsakovė patvirtino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas yra prisidėjęs prie garažo remonto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu (2 t, b. l. 1–6) atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas ydingai grindė sprendimÄ , motyvuojamoje dalyje prieÅ¡ pasisakydamas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodydamas, kad ieÅ¡kovas yra nuosavybės teisių subjektas.

Teismas nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas galiojo daugiau kaip 34 m., o nekilnojamojo turto registre atsakovė nuo 2004 m. liepos 29 d. buvo įregistravusi nuosavybės teises į turtÄ . 1.2. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 punkto ir 289 straipsnio 1– 3 dalių nuostatas, pareiÅ¡kimas dėl notaro veiksmų turėjo bÅ«ti paduotas per 10 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Be to, ieÅ¡kovas praleido 1964 m. redakcijos CK 84 straipsnio 1 dalies normoje nustatytÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodytos aplinkybės yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. 1.3. Tenkindamas reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kad ji, bet ne ieÅ¡kovas, turtÄ iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo. Å iuos raÅ¡ytinius įrodymus patvirtino ir papildė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G.

G., I. B., T. K., A. I. D., A. Ž. ir R. P. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo tik dalies palikimo priėmimÄ , t. y. vieno kambario, nors dalies palikimo priėmimas nėra galimas. 1.4. Teismas nepagrįstai panaikino paveldėjimo teisės liudijimÄ tuo pagrindu, kad atsakovė įgijo turtÄ be pagrindo dėl savo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Atsakovė po motinos mirties priėmė palikimÄ kreipdamasi į notarę, o ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .

Remiantis ieÅ¡kovo pateikta Gyventojų registro pažyma, ieÅ¡kovas nuo 1997 m. du kartus keitė savo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas pats teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad jis prieÅ¡ 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), ten dirbo.

9. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., b. l. 27–28) praÅ¡o skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2017 m. ir nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų jas apginti. Aplinkybė, kad procesiniai dokumentai iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje nebuvo priimti nustačius Å¡ių dokumentų trÅ«kumus, neturėtų bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo ir atsakovės motina B. K. (1 t., b. l. 6, 35, 92–93, 124–125). Atsakovė 1983 m. spalio 6 d. pateikė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l. 4), kurio pagrindu jai buvo iÅ¡duotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas (1 t., b. l.

5) ir įregistruotos nuosavybės teisės (1 t., b. l. 22–23, 79–80). PalikimÄ sudarė ¼ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, kuriuos palikėjai padovanojo ieÅ¡kovas (1 t., b. l. 7–10). Nurodytu adresu iki mirties gyveno palikėja, po palikėjos mirties liko gyventi atsakovė (1 t., b. l. 11), čia gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1997 m. spalio 24 d. buvo deklaravęs ir ieÅ¡kovas (1 t., b. l. 30). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tarpusavio santykio 12.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovas teismui pareiÅ¡kė du reikalavimus – dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenuosekliai pasisakė dėl Å¡alis siejančių teisinių santykių, pirmiausiai įvardindamas ieÅ¡kovÄ kaip nuosavybės teisių subjektÄ ir tik tada pasisakydamas dėl palikimo priėmimo fakto bei paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo teisėtumo.

Ä®vertinusi Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo aktualumas, kaip ir jo iÅ¡davimo teisėtumas, priklauso nuo to, ar ieÅ¡kovas tinkamai įgyvendino savo kaip įpėdinio teises. Tik konstatavus, kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, ieÅ¡kovas taptų suinteresuotu atsakovei iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimu. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas taip pat paneigtų ginčijamos paveldėjimo teisės liudijimo dalies teisėtumÄ .

13. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ir ne visai nuosekliai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl abiejų reikalavimų pagrįstumo, įvertino su jais susijusius įrodymus. Vien formalus skundo argumentas dėl netinkamo teismo sprendimo motyvų eiliškumo savaime nepaneigia teismo išvados pagrįstumo. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 14. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

Palikimo priėmimo fakto nustatymÄ reglamentuoja CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo metu galiojančio Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsirado po kodekso įsigaliojimo. Kadangi B. K. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo santykiams taikytinas 1964 m. redakcijos CK, kurio 568–569 straipsniuose, 573 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 587 straipsnio 2–3 dalyse buvo numatyta galimybė ieÅ¡kovui, kaip pirmosios eilės įpėdiniui, palikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti per 6 mėn. nuo palikėjos mirties.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas iki B. K. mirties ir visÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį palikimui priimti gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio buvo skiriama ieÅ¡kovo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 17 min. 05 sek. iki 1 val. 15 min. 30 sek.) ir atsakovės (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.) pripažintoms aplinkybėms, kad gyvenamÄ jį namÄ su savo buvusia sutuoktine statė ieÅ¡kovas, kuriam lėšų namo statybai davė jo motina ir atsakovė, dėl ko ieÅ¡kovas priėmė jas gyventi kartu namo pirmajame aukÅ¡te, pats su sutuoktine apsigyvendamas antrajame, jog po ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo jam liko pirmasis namo aukÅ¡tas, kurį ieÅ¡kovas lygiomis dalimis padovanojo savo motinai ir atsakovei, norėdamas atsilyginti už jų indėlį į namo statybas.

Å ios aplinkybės bylai reikÅ¡mingos tik tuo, kad patvirtina faktÄ , jog B. K. priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo. Nei aplinkybė, kad gyvenamasis namas anksčiau priklausė ieÅ¡kovui, nei faktas, jog vėliau jis Å¡ios teisės atsisakė perleisdamas jam priklausančiÄ turto dalį, negali turėti jokios įtakos jo, kaip B. K. įpėdinio, teisėms.

16. Teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad B. K. nepaliko jokių kilnojamųjų daiktų, tik (duomenys neskelbtini), Alytuje esančio nekilnojamojo turto dalį (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė palikimÄ priėmęs po motinos mirties toliau naudodamasis jai priklausiusios gyvenamosios patalpos dalimi (vienu kambariu), likęs joje gyventi. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas įrodinėja priėmęs dalį palikimo, kas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Šį argumentÄ teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ . Vadovaujantis 1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 1 dalimi, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama priimti palikimo dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Toks teisinis reglamentavimas aiÅ¡kintinas kaip reiÅ¡kiantis, kad įpėdinis turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ priimti palikimÄ be jokių sÄ lygų, t. y. tiek palikimÄ sudarantį turtÄ , tiek ir palikėjo prievoles, negali iÅ¡sirinkti jo priimtiniausia įvertintos palikėjo turto ir prievolių masės dalies.

Kartu tokiu reglamentavimu yra užtikrinama palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, kadangi priėmęs dalį palikimo įpėdinis pripažįstamas priėmusiu jį visÄ ir negali iÅ¡vengti pareigos vykdyti visas palikėjo prievoles panaudodamas tam palikimÄ sudarantį turtÄ . Atsakovės pateikiamas aiÅ¡kinimas, kad įpėdinis priimdamas palikimÄ faktiniu valdymu turi užvaldyti visÄ palikėjo turtÄ , yra nesuderinamas ir su tuo, kad įstatymas nedraudžia palikimÄ faktiniu valdymu priimti keliems įpėdiniams, kurie savo valiÄ galėtų iÅ¡reikÅ¡ti užvaldydami ir naudodami kaip savo skirtingus palikėjui priklausiusius turtinių teisių objektus.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tačiau įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taikydamas šį reglamentavimÄ kasacinis teismas yra nurodęs, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nuostata, draudžianti priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, bÅ«tent ir lemia teisines pasekmes, pagal kurias įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė taip pat akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kad ieÅ¡kovas ginčo patalpoje gyveno ne nuolatos, girtavo, todėl dažnai negrįždavo namo, taip pat duomenis apie ieÅ¡kovo kitais adresais deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vertindama Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: 8.1. Nors, kaip minėta nutarties 15 punkte, ieÅ¡kovas dar iki motinos mirties perleido jai savo nuosavybės teises į ginčo turtÄ , tačiau nurodytose patalpose ir toliau gyveno tiek iki motinos mirties, tiek ir ne mažiau kaip deÅ¡imt metų po palikimo atsiradimo.

Tiek atsakovės paaiÅ¡kinimai (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.), tiek ir liudytojų A. Ž., kuri antrajame namo aukÅ¡te gyvena nuo 1981 m. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 57 min. 40 sek. iki 2 val. 06 min. 45 sek.), I. B., kuri nurodė pažinojusi atsakovę kaip siuvėjÄ , dažnai besilankydavusi jos namuose (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 30 min. 50 sek. iki 2 val. 43 min. 05 sek.), Teresės S. K., Å¡alių pusseserės (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 44 min. 10 sek. iki 2 val. 55 min. 05 sek.), kaimynės A.

I. D. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 56 min. 05 sek. iki 3 val. 06 min. 40 sek.), atsakovės sÅ«naus R. P. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 3 val. 07 min. 25 sek. iki 3 val. 13 min. 40 sek.) parodymai, kad atsakovas po santuokos nutraukimo vedė netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , girtavo, dėl ko dažnai negrįždavo į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , patys savaime negali bÅ«ti vertinami kaip paneigiantys faktÄ , jog ieÅ¡kovas nuolat sugrįždavo į jo motinai iki mirties priklausiusias gyvenamÄ sias patalpas, kurias vertino kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nei vienas iÅ¡ liudytojų neįvardijo jokios kitos pastovios ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos, kurioje jis bÅ«tų gyvenęs tuo metu, kai jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, t. y. iki 1997 m. spalio 24 d. (1 t., b. l. 30). 8.2. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai pripažino, jog tiek ieÅ¡kovas jo nurodomÄ kambarį vertino kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tiek ir atsakovė bei liudytojai suprato, kad ieÅ¡kovas čia gyveno. Kad ieÅ¡kovas turėjo kambarį, teikdama parodymus patvirtino liudytoja A.

I. D., kuri papildomai nurodė, jog Å¡iame kambaryje atsakovė ieÅ¡kovÄ prižiÅ«rėjo, kai Å¡is buvo sužalotas (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 56 min. 05 sek. iki 3 val. 06 min. 40 sek.). Liudytoja I. B. taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas turėjo kambarį, konkrečiai žinanti kurį, nurodė po palikėjos mirties dažnai mačiusi ieÅ¡kovÄ , maniusi, kad jis ten gyvena (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 30 min. 50 sek. iki 2 val. 43 min. 05 sek.).

Liudytoja Teresė S. K. taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas savo vietÄ gyvenamajame name turėjo, tik ne visada ten bÅ«davo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 44 min. 10 sek. iki 2 val. 55 min. 05 sek.). Liudytoja taip pat akcentavo kelis kartus su atsakove važiavusi ieÅ¡kovo ieÅ¡koti. Toks liudytojos paaiÅ¡kinimas vertintinas kaip patvirtinantis faktÄ , kad tiek ji, tiek ir atsakovė suvokė, jog ieÅ¡kovas gyvena kartu su atsakove, ir jaudinosi dėl to, ar jam kas nors neatsitiko, nes jis ilgÄ laikÄ negrįžta į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad visi nurodyti liudytojai buvo kviesti į bylÄ atsakovės iniciatyva, todėl abejoti tuo, kad Å¡iame punkte aptartas aplinkybes jie įvardijo sÄ Å¾iningai, nėra pagrindo. 8.3. Atsakovės iniciatyva kviesti liudytojai teismui taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas neblaivus, dažnai aplinkiniams aiÅ¡kindavo, jog jis yra namų Å¡eimininkas ir gali daryti kÄ panorėjęs. Å iÄ aplinkybę teismui patvirtino atsakovės sÅ«nus R. P. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 3 val. 07 min. 25 sek. iki 3 val. 13 min. 40 sek.), taip pat atsakovės pažįstama I.

B. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 30 min. 50 sek. iki 2 val. 43 min. 05 sek.) bei antrajame namo aukÅ¡te gyvenusi A. Ž. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 57 min. 40 sek. iki 2 val. 06 min. 45 sek.). Liudytoja A. Ž. papildomai paminėjo faktÄ , kad ieÅ¡kovas kartÄ buvo palikęs užkurtÄ pečių, dėl ko galėjo kilti gaisras. Nors Å¡i aplinkybė leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas elgėsi netinkamai, kartu ji parodo, jog ieÅ¡kovo elgesys buvo vertinamas kaip pareigų, susijusių su turto priežiÅ«ra ir jo iÅ¡laikymu, turinčio, bet jų dėl savo gyvenimo bÅ«do tinkamai neįgyvendinančio, asmens. 8.4.

Kartu teisėjų kolegija kaip reikÅ¡mingÄ vertina ir aplinkybę, kad, net ir po to, kai tarp Å¡alių kilo konfliktas ir ieÅ¡kovas buvo kuriam laikui iÅ¡vykęs gyventi kitur (Å¡iÄ aplinkybę, nurodydami skirtingÄ laikotarpį, kuris prasidėjo ne anksčiau kaip 1994 m., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų po palikėjos mirties, ir truko ne ilgiau kaip 7 metus, patvirtino tiek Å¡alys, tiek ir liudytojai), ieÅ¡kovui sugrįžus jam buvo leista vėl apsigyventi jo motinai iki mirties priklausiusiose gyvenamosiose patalpose, kuriose jis iki 2017 m. rugsėjo mėn. vėl gyveno ne trumpiau nei 10 metų.

Å i aplinkybė ne tik patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas ginčo patalpomis pagal savo poreikius naudojosi kaip jam priklausančiomis, bet ir paneigia atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovui apsigyventi buvo leidusi B. K., po kurios mirties ieÅ¡kovas tiesiog liko gyventi jam suteiktame kambaryje. Atsakovė ne tik pripažino, kad ieÅ¡kovo nurodomu kambariu tuo metu, kol jo nebuvo, niekas kitas nesinaudojo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.).

Net ir po to, kai ieÅ¡kovas po ilgesnio laiko tarpo sugrįžo gyventi į ginčo patalpas, atsakovė tam neprieÅ¡taravo, jokiais aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kė savo, kaip savininkės, teisių neįsileisti ieÅ¡kovo bei leido jam reikÅ¡mingÄ laiko tarpÄ naudotis patalpomis kaip savomis. 8.5. Nors į bylÄ buvo pateikti duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas po 2013 m. kelis kartus buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ kitais kaimynystėje esančiais adresais (1 t., b. l. 30, 76–78), kurie nesutampa su jo paties ieÅ¡kinyje nurodyta gyvenamÄ ja vieta, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nuosekliai paaiÅ¡kino, kad 1997 m. buvo iÅ¡deklaruotas iÅ¡ ginčo patalpų, todėl jam kilo poreikis deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad galėtų gauti medicinines paslaugas, o faktiÅ¡kai nurodytose vietose jis negyveno, iki 2017 m. rugsėjo mėn. įvykusio konflikto gyveno bÅ«tent ginčo patalpose.

Å ios aplinkybės atsakovė neginčijo, teismo posėdžio metu patvirtinusi faktÄ , kad įvykus konfliktui buvo iÅ¡kviesta policija ir ieÅ¡kovui liepta palikti gyvenamÄ sias patalpas (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). IeÅ¡kovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patvirtina Å¡alių tarpusavio santykių raidÄ , tačiau negali turėti įtakos jo veiksmų priimant palikimÄ per 6 mėnesius po motinos mirties vertinimui.

18. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylÄ atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent atsakovė rÅ«pinosi palikimÄ sudarančio turto iÅ¡laikymu. Å iuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi kelias reikÅ¡mingas aplinkybes: 9.1. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kuri iÅ¡ Å¡alių kokių veiksmų, susijusių su turto priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti.

Ä® bylÄ pateiktos sÄ skaitos (1 t., b. l. 81–86) yra vėlesnio laikotarpio (1987 m. – 1995 m.), susijusios su naujų inžinerinių komunikacijų įrengimu. Kaip nurodė liudytoja A. I. D., kaimynai įrenginėjo komunalinius įvadus, prie kurių finansavimo prisidėjo atsakovė ir kita namo gyventoja A. Ž., o ieÅ¡kovas neprisidėjo (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 56 min. 05 sek. iki 3 val. 06 min. 40 sek.). Ä® bylÄ pateiktos vėlesnio laikotarpio komunalinių paslaugų sutartys (1 t., b. l. 87–91) tik patvirtina liudytojos A.

Ž. nurodytÄ aplinkybę, kad viename name esant keliems savininkams atskiros komunalinių paslaugų sutartys buvo sudarytos su skirtingais asmenimis (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 57 min. 40 sek. iki 2 val. 06 min. 45 sek.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad namas buvo remontuojamas ar egzistavo kokios nors su namo iÅ¡laikymu susijusios iÅ¡laidos laikotarpiu, per kurį turėjo bÅ«ti įgyvendinama teisė į palikimÄ . 9.2. Tik pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimais yra grindžiami argumentai dėl to, kas organizavo palikėjos laidotuves ir apmokėjo su tuo susijusias iÅ¡laidas.

Nors ir nurodžiusi, kad ieÅ¡kovas prie laidotuvių organizavimo neprisidėjo, atsakovė pripažino, jog bÅ«tent jis motinÄ vežė į ligoninę, kur Å¡i mirė, ir parvežė atgal (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad motina buvo paÅ¡arvota tame kambaryje, kuriame jis gyveno, kad ieÅ¡kovas organizavo kelionę į laidojimo vietÄ Raseinių raj. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 17 min. 05 sek. iki 1 val. 15 min. 30 sek.). 9.3.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai suprasti ir vertinti savo pareigos prižiÅ«rėti turtÄ ir jį iÅ¡laikyti apimtis, taip pat gali skirtis ir bendraturčių finansinės galimybės. Akcentuotina ir tai, kad po palikimo priėmimo tarp įpėdinių klostosi bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, įskaitant ir teisę reikalauti iÅ¡laidų kompensacijos, proporcingo prisidėjimo prie turto iÅ¡laikymo (CK 4.76 straipsnis).

19. Apibendrindama nutarties 17–18 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė visÄ Ä¯statyme nustatytÄ laikotarpį palikimui priimti naudojęsis palikimÄ sudarančiu turtu kaip savu, jo elgesys neleidžia abejoti dėl jo ketinimų priimti palikimÄ faktiniu turto valdymu, o atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo dalies dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ pagrįstumo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu sprendimu buvo įgyvendinti ir proporcingumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principai. Viena vertus, ieÅ¡kovas palikimÄ sudarančiomis patalpomis, kaip savo turtu, naudojosi ilgÄ laiko tarpÄ ir atsakovė jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ atsakovės 1983 m. spalio 6 d. notarei pateikto pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo (1 t., b. l.

4) turinio, atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad egzistuoja kitas pirmosios eilės įpėdinis, tokiu bÅ«du apribodama ieÅ¡kovo galimybes sužinoti apie tai, kad atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ Ä¯statyme įtvirtintu formaliu bÅ«du. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovė kada nors informavo ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ palikimÄ , jog atsakovė bÅ«tų įvardijusi ieÅ¡kovui, kad turtas priklauso jai ir ieÅ¡kovas jokių pretenzijų į turtÄ reikÅ¡ti negali.

Vėlesni santykiai tarp Å¡alių vertintini kaip santykiai tarp bendraturčių, nepaneigiantys fakto, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti po motinos mirties likusį palikimÄ . Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ surinktus įrodymus konstatuodamas juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ ir naikinti ar keisti aptariamÄ skundžiamo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo 20. Kaip minėta nutarties 12 punkte, bÅ«tent juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas lemia, kad kitai įpėdinei, priėmusiai palikimÄ kreipimusi į notarę, negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ palikėjai priklausiusį turtÄ .

21. Nesutikdama su aptariamo reikalavimo tenkinimu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 1964 m. redakcijos CPK 270 straipsnio 4 punkte ir 289 straipsnio 1– 3 dalyse buvo įtvirtintas 10 dienų terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti, kurį ieÅ¡kovas praleido. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 14 punkte, ginčui taikytini Å¡iuo metu galiojantys civilinio proceso įstatymai. Notaro veiksmų apskundimo tvarka ir terminai yra reglamentuojami CPK 511–512 straipsniuose, pagal kuriuos byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, jei reikalavimas pareiÅ¡kiamas per 10 dienų nuo sužinojimo apie pažeidimÄ , bet ne vėliau kaip per 90 dienų po veiksmo atlikimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pareikÅ¡tas skundas dėl notaro veiksmų. Teismine tvarka yra ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, kaip civilinis sandoris. Reikalavimas nėra grindžiamas notaro padarytu teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Reikalavimas vertintinas kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kadangi konstatavus, kad palikimÄ priėmė ne tik atsakovė, bet ir ieÅ¡kovas, turi bÅ«ti tikslinama atsakovei atitenkančio palikimo dalis.

Būtent šiuo pagrindu, o ne pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu dėl nepagrįsto praturtėjimo, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo tenkintinas.

22. Kartu teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentÄ dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareikÅ¡ti. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnio 1 dalimi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam Civiliniam kodeksui, taikomos bÅ«tent Å¡io kodekso normos, susijusios su ieÅ¡kinio senaties institutu. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo pažeistÄ teisę.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta nutarties 19 punkte, atsakovė ne tik nuslėpė apie ieÅ¡kovo, kaip dar vieno pirmosios eilės įpėdinio, egzistavimÄ , kas galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovo sužinojimui apie paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ , bet ir neįrodinėjo kada nors informavusi ieÅ¡kovÄ apie palikimo priėmimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ . IeÅ¡kovas nurodė apie palikimo priėmimÄ sužinojęs po tarp jo, atsakovės ir atsakovės sugyventinio 2017 m. rugsėjo 22 d.

įvykusio konflikto, kurio metu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ gyvenamosios patalpos dalyvaujant policijai. Dėl konflikto fakto ir jo momento ginčo tarp Å¡alių nekilo, jį patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės sugyventinis G. G. (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 val. 18 min. 35 sek. iki 2 val. 29 min. 50 sek.). Jokių kitų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ , į bylÄ nepateikta.

23. Sprendžiant, ar ieškovui turėjo būti žinomas nurodytas faktas, akcentuotinos kelios aplinkybės. Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo pabrėžiama, kad ieškovas 1997 m. buvo įsteigęs įmonę su buveine Vilniuje (1 t., b. l. 96), kaip nurodė pats ieškovas, tuo metu jis gyveno pas sūnų, kuris kartu su savo sutuoktine jam ir padėjo tvarkyti su įmonės steigimu ir veikla susijusius formalumus.

Kad ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu sÅ«naus iniciatyva buvo iÅ¡vykęs į Vilnių, patvirtino ir atsakovė (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 16 min. 00 sek. iki 1 val. 56 min. 10 sek.). Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovas dar 2005 m. sulaukė pensinio amžiaus, kaip galima spręsti tiek iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, tiek ir iÅ¡ liudytojų parodymų, jo interesai apsiribojo fizinių poreikių patenkinimu. Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie tai, jog atsakovė priėmė po motinos mirties likusį palikimÄ kreipdamasi į notarę ir jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

24. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo, kad ieÅ¡kovas nuo 1997 m. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos ginčo patalpose ir apie tai sužinojo ne vėliau kaip 2013 m., kai deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitur (1 t., b. l. 30) (Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neginčijo, nurodydamas, kad apie deklaracijos duomenų pakeitimÄ sužinojo, kai teko keisti pasÄ , taip pat norėdamas gauti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 17 min. 05 sek. iki 1 val. 15 min. 30 sek.)), teisėjų kolegija pažymi, jog deklaracijos duomenų pakeitimas negali turėti įtakos turtinėms Å¡alių teisėms.

IeÅ¡kovas palikimÄ buvo priėmęs faktiniu valdymu, tačiau Å¡io fakto nebuvo įforminęs, todėl neturėjo galimybės įgyvendinti formaliųjų savo, kaip savininko teisių. Kita vertus, atsakovė buvo ne tik B. K. įpėdinė, bet ir ¼ dalies gyvenamojo namo su priklausiniais savininkė, todėl sprendimus, susijusius su turtu, galėjo priimti ne tik palikimo priėmimo, bet ir ženkliai anksčiau įgytų nuosavybės teisių pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių spręsti, kad duomenų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu, koregavimas turėjo atskleisti ieÅ¡kovui faktÄ , jog atsakovei yra iÅ¡duotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra pagrindo.

25. Vadovaudamasi nutarties 22–24 punktuose nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ pagrįstai susiejo su 2017 m. rugsėjo 22 d. Kadangi ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus mažiau nei vieneriems metams, darytina iÅ¡vada, kad nebuvo praleistas ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, bet ir CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas 1 metų terminas palikimo priėmimo teisėtumui užginčyti.

26. Atmetusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, neteisėtumu, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti Å¡iÄ sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 27. Pripažinusi nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija palieka skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisiamas su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimas – 150 Eur (2 t., b. l. 29–30) (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui V. K. iÅ¡ atsakovės B. P. 150 Eur (Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė