2026-03-18 Nr. AB-5731-3-61-3-05008-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-731-463/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05008-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 7 d. Nr. 25S196695 sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 20 d. padavė procesinį dokumentą, kurį pavadino: „Skundas ir prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimo apeliacinėje instancijoje administracinėje byloje Nr. eI3-18727-423/2025“, kuriame nurodė, kad nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu, ir prašė: priimti šį skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą užtikrinti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti iki 2025 m. gruodžio 10 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo paduotas procesinis dokumentas (apeliacinis skundas) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 ir 134 straipsnyje keliamų reikalavimų ir nustatė šiuos apeliacinio skundo trūkumus: pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė apeliacinio skundo dalyko, todėl turi suformuluoti aiškų bei konkretų prašymą (ABTĮ 134 str. 2 d. 7 p.), nenurodė apeliacinio skundo juridinio pagrindo, todėl turi nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), prie apeliacinio skundo pareiškėjas pateikė užsienio kalba surašytus dokumentus, todėl turi prie teismui teikiamo apeliacinio skundo pridėti nustatyta tvarka patvirtintus užsienio kalba surašytų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d., 25 str. 1 d.). Teismas pasiūlė pareiškėjui per nustatytą terminą (iki 2025 m. gruodžio 10 d.) pateikti teismui naują apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ apeliacinio skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartyje nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

Teismas nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ 134 straipsnio keliamus reikalavimus.

III. Pareiškėjas T. S. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuria nutarta pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu; 2) priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (redakcija galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris neleidžia prieglobsčio prašytojams pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinėje instancijoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui ir konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams; 4) jeigu bus nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi sprendė, jog apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 9 ir 134 straipsnių reikalavimų, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti, bet apie prašymą užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepasisakė. Pareiškėjas teigia, kad 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas nustatė, jog apeliacinio skundo reikalavimai buvo nepašalinti per nustatytą terminą, o kokie būtent trūkumai nepašalinti, nenurodė, taip pat nepasisakė apie prašymą užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pareiškėjas pažymi, kad neturėdamas kvalifikuotos teisinės pagalbos ir nemokėdamas lietuvių kalbos, negali apsiginti savo pozicijos prieglobsčio byloje, bei surašyti tinkamą apeliacinį skundą.

Pareiškėjas cituoja Įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, pažymi, kad naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinėje instancijoje jam nėra galima. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenustato galimybės pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjo teigimu, jam užkertamas kelias ginti fundamentalią teisę į prieglobstį ir tuo pažeidžiama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis ir Konstitucinio Teismo formuojama praktika. Todėl pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, nustačius, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinio skundo priėmimo tvarka išdėstyta ABTĮ 138 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Akcentuotina, kad termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto apeliacinio skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje eAS-586-602/2026).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo nutartyje įvardytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. apeliantui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo apeliantui (žr., pvz., 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-273-556/2024).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2026 m. vasario 18 d. AS-137-822/2026 ).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, jog nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS-167-442/2026).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. lapkričio 20 d. padavė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir pareiškėjui nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2025 m. gruodžio 10 d. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė naujo apeliacinio skundo ar kito procesinio dokumento, kuriuo būtų šalinami teismo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai (byloje tokių duomenų nėra), o pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 15 d. priėmė nutartį, kuria apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas neprašė pratęsti termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, taip pat nenurodė, kad negavo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2025 m. lapkričio 20 d. paduoto apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjas tinkamai nesuformavo skundo dalyko, t. y., ko prašo apeliaciniu skundu, taip pat apeliaciniame skunde nėra nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai, nes pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tik negalėjimu gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pareiškėjas taip pat prie apeliacinio skundo pateikė dokumentus surašytus užsienio kalba, nepateikė vertimų į lietuvių kalbą, kaip to reikalauja valstybinės kalbos principas, bei ABTĮ 9 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esminius apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją juos ištaisyti: nustatyti ir suformuluoti aiškų bei konkretų prašymą – apeliacinio skundo dalyką (ABTĮ 134 str. 2 d. 7 p.), apeliaciniame skunde nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas – apeliacinio skundo juridinį pagrindą (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), kadangi šie apeliacinio skundo elementai nebuvo tinkamai suformuluoti, bei prie teismui teikiamo apeliacinio skundo pridėti nustatyta tvarka patvirtintus užsienio kalba surašytų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d., 25 str. 1 d.), kadangi pareiškėjas pateikė dokumentus užsienio kalba, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą.

ABTĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų (nepateikė naujo apeliacinio skundo), neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti, nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties negavo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka iš naujo paduoti apeliacinį skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuris neleidžia apeliacinėje instancijoje prieglobsčio prašytojams pasinaudoti valstybės garantuojamą teisine pagalba, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui ir konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. ABTĮ nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

Kadangi skundžiama Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, pareiškėjo apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, taigi byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nebus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė