2022-03-02 Nr. AB-4958-3-61-3-02374-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-285-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02374-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „GeoJusMa“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-739(10.5) (toliau – ir 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas).

1.2. Panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-1546-(14.31.110) (toliau – ir 2018 m. spalio 19 d. sprendimas).

1.3. Atskiru teisės aktu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Tarnyboje ir jos Šiaulių skyriuje galbūt vykdomos korupcinės veiklos ištyrimo.

1.4. Atskiru teisės aktu (pranešimu) kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. veikos, prieštaraujančios įstatymų ir matininko veiklos nuostatų paliepimams, įvertinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. skundu „Dėl NŽT 2019-04-19 rašto“ kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK) dėl to, kad atsakovas, pripažindamas, jog Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimas yra pagrįstas ir nenaikintinas, atsisakė spręsti pareiškėjo 2019 m. kovo 19 d. skunde iškeltus klausimus, t. y. kad: Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėja 2018 m. spalio 19 d. sprendimu padalijimo būdu pertvarkė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas kadastro duomenų bylas ir šį sprendimą nuslėpė nuo pareiškėjo; siekdamas teisingumo pareiškėjas Tarnybos direktoriaus prašė ištirti jo skundą dėl slapta priimto sprendimo ir šį sprendimą panaikinti bei kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus ir UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. veiksmų įvertinimo, taip pat kreiptis į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl suformuotų kadastro bylų atstatymo į pradinę padėtį. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių nustatyta tvarka skųsti negalėjo, nes buvo pasibaigęs šio sprendimo apskundimo terminas (pareiškėjas apie Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą teigė sužinojęs 20019 m. kovo 13 d.). Pareiškėjo įsitikinimu, LAGK nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tuo faktiškai pateisindama Tarnybos ir jos Šiaulių skyriaus korupcinius veiksmus, be pareiškėjo sutikimo įteisinant UAB „GeoJusMa“ parengtus projektus bei antrą įvažiavimą į kiemą, savavališkai padidintą namų valdą, pakeistas nuo 1971 metų nusistovėjusias namų valdos ribas. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, LAGK sprendimas jam nesukėlė jokių pasekmių, todėl reikalavimų skunde dėl jo neformulavo ir nereiškė.

3. Pareiškėjo manymu, Tarnybos ir jos Šiaulių skyriaus pareigūnai, nuslėpę esminį dokumentą – 2018 m. spalio 19 d. sprendimą – įvėlė pareiškėją į betikslius procesus, vertė ieškoti teisybės ir teisingumo ne ten, kur reikia, atvirai tyčiojosi iš pareiškėjo.

4. Atsakovo Tarnybos atstovas Tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnybos Šiaulių skyrius nurodė, kad vertindama pareiškėjo skundus Tarnyba išnagrinėjo Nekilnojamojo turto registre esančią ir Tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktą informaciją, rašytinius įrodymus, nustatė, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), gauti padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 2018 m. rugpjūčio 21 d. atlikus kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais, keliančiais pagrįstų abejonių nustatytų kadastro duomenų teisingumu. Be to, ginčijamas sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Šiaulių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“. Ginčijamu sprendimu įgyvendintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Tai, kad Žemės sklypas turi būti pertvarkomas padalijimo būdu pagal 2016 m. gruodį UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant 5 žemės sklypus, nusprendė Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018 sprendimas paliktas nepakeistas. Matininkui A. B. atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypų ribų linijų ilgiai bei ribų posūkio taškų koordinatės nepakito.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GeoJusMa“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pripažinta, kad projektas parengtas nepažeidžiant taisyklių, be to, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Į visus pareiškėjo reikalavimus, prieštaravimus bei prašymus buvo pateikti rašytiniai atsakymai su prašomais dokumentais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. A. J. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-154-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė Žemės sklypą padalijimo būdu ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas 5 žemės sklypų (projektiniai Nr. 1–5) kadastro duomenų bylas; pareiškėjas 2019 m. kovo 19 d. skundu kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo, kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjos ir UAB „GeoJusMa“ direktoriaus veiksmų įvertinimo, taip pat kreipimosi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotų kadastro duomenų bylų grąžinimo į pradinę padėtį; Tarnyba 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1SS-739-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui atsakė, jog dėl Žemės sklypo padalinimo į 5 žemės sklypus ir šių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo bei matininko A. B. veiksmų pareiškėjui buvo atsakyta Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu ir Tarnybos 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS02506-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, todėl pakartotinai šių aplinkybių nevertino; pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2019 m. balandžio 18 raštu, 2019 m. gegužės 23 d. skundu kreipėsi į LAGK, kuri 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 21R-345AG-334/6-2019 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti ir jį grąžino pareiškėjui.

9. Vertindamas LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 21R-345AG-334/6-2019 pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Pareiškėjo argumentus, kad nepriimdama pareiškėjo skundo LAGK toleravo ir pateisino trečiųjų asmenų galbūt neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais, o pareiškėjo skunde LAGK suformuluotą reikalavimą vertino kaip nesukeliantį pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes galutiniu sprendimu būtų konstatuojami atitinkami faktai, bet ne ginamos pareiškėjo pažeistos teisės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad LAGK 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 21R-103(AG-47/03-2019) jau nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. veiksmų ir pareiškėjo skundą šiuo klausimu atmetė; o valstybės tarnautojų patraukimas drausminėn atsakomybėn jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams neturi. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad LAGK pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl Žemės sklypo padalijimo į 5 žemės sklypus, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje teisingumo bei matininko A. B. veiksmų pareiškėjui buvo atsakyta Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu bei Tarnybos 2018 m. gruodžio 13 d. raštu. Pastarajame Tarnyba pareiškėjui paaiškino, kad pagal kompetenciją vertina tik tuos matininkų veiksmus, kurie susiję su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu, o matininko veiksmai, nesusiję su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises ar interesus, gali būti ginčijami tik teismo tvarka. Tuo pačiu raštu pareiškėjui atsakyta ir dėl pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skunde nurodytų teiginių dėl Tarnybos Šiaulių skyriaus atsisakymo pateikti prašomų dokumentų kopijas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad priimdama 2019 m. balandžio 18 d. raštą Tarnyba neįvykdė jai priskirtų pareigų bei savo tyčiniu neveikimu įteisino galbūt neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, nemotyvuotai ir neargumentuotai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neatsakydama į visus pareiškėjo skundo klausimus.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamas Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. vedėjo sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“. Tai, kad Žemės sklypas turi būti pertvarkomas padalijimo būdu pagal UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant 5 žemės sklypus, buvo nuspręsta ir įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi – Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 atmestas pareiškėjo ieškinys ir nuspręsta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės S. J. priklausančią 0,6476 ha ploto Žemės sklypo dalį, suformuojant 5 žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę S. J. pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į 1 083 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 3) ir į 1 740 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 2); P. A. J. ir L. J. pripažįstant nuosavybės teisę į 1 720 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 4) ir į 1 103 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 1); atidalijant 830 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 5), pripažįstant S. J. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ½ šio žemės sklypo, o P. A. J. ir L. J. abiem bendrai ½ dalį šio žemės sklypo; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys privalėjo vadovautis minėtais teismų sprendimais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str.).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: žemės sklypų (projektiniai Nr. 1–5) kadastrinius matavimus atliko UAB „GeoJusMa“ matininkas A. B., 2018 m. liepos 2 d. paženklintos šių žemės sklypų ribos, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengti planai; pareiškėjas dalyvavo ženklinant žemės ribas, tačiau nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų; UAB „GeoJusMa“ 2018 m. liepos 5 d. raštu pareiškėjui išsiuntė pamatuotų žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų ir žemės sklypų planų kopijas, informavo, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų pareiškėjas turi teisę pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktų bei žemės sklypų planų kopijų gavimo dienos; pareiškėjas pateikė UAB „GeoJusMa“ prieštaravimą, į kurį atsakyta 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu, informuojant pareiškėją, kad kadastro duomenų bylos pateiktos patikrinti Tarnybos Šiaulių skyriui; Tarnybos Šiaulių skyriui patikrinus žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nenustačius aplinkybių, kurios trukdytų suderinti parengtus žemės sklypų planus, skyriaus vedėjas juos suderino ir pasirašė, todėl 2018 m. spalio 19 d. sprendimu buvo pertvarkytas Žemės sklypas ir patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal parengtas 5 žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog matininkui A. B. atlikus kadastrinius matavimus minėtų žemės sklypų ribų linijų ilgiai bei ribų posūkio taškų koordinatės nepakito, todėl UAB „GeoJusMa“ atlikti kadastriniai matavimai atitiko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtintus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius.

13. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas netenkino ir išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl kreipimosi į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas.

III. 14. Pareiškėjas P. A. J. apeliaciniame skunde ir jo patikslinime prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo nustatant, ar Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Sauliaus Jakaičio ir Jolitos Rasiukevičienės veiksmuose sąmoningai tyčia vilkinant administracinės bylos nagrinėjimą nėra grupės iš anksto susitarusių asmenų korupcinės veikos, kitų nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, būdama šališka ir neteisinga, atėmusi iš pareiškėjo konstitucinę teisę į viešą ir teisingą teismą, tyčia atėmusi sąlygas ir galimybę pasisakyti ir duoti paaiškinimus teisme, tyčia iškreipusi ir klaidingai (melagingai) konstatavusi faktines administracinės bylos aplinkybes, kreipimosi į teismą pagrindus ir dalyką, vykdydama išankstinį susitarimą su atsakovu, trečiaisiais ir kitais įvardijamais asmenimis (institucijomis) dėl administracinės bylos nagrinėjimo vilkinimo, faktinių aplinkybių klastojimo ir nukrypimo nuo bylos aplinkybių, tyčia slėpdama (dengdama) atsakovo, trečiųjų ir kitų įvardijamų asmenų (institucijų) padarytus tyčinius Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, teisės aktų padarytus pažeidimus, beveik po dvejų metų (21 kalendorinių mėnesių) vilkinimo pradėti teisminį nagrinėjimą, tyčia nuslėpdama tikrąsias pareiškėjo neatvykimo į teismo posėdį aplinkybes bei priežastis, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

16. Pasak pareiškėjo, aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai tyčia net 15 mėnesių vilkino administracinės bylos nagrinėjimą, be aiškios ir pateisinamos priežasties atsisakydamas išspręsti administracinį ginčą, jis išdėstė dar 2020 m. spalio 2 d. teismo posėdyje. Jau tuo metu pareiškėjui užteko pagrindų manyti ir kaltinti teisėjų kolegijos narius tyčia veikiant prieš teisingumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas operatyviai, tą pačią dieną, t. y. 2020 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjų nušalinimo, o teisėjų kolegija labai skubiai, po 21 dienos, t. y. 2020 m. spalio 23 d. paskyrė kitą teismo posėdį. Administracinės bylos nagrinėjimo faktai nenuginčijamai patvirtina esant akivaizdų korupcinį susitarimą bet kokiomis priemonėmis ir būdais sudaryti sąlygas suinteresuotiems asmenims Šiaulių teisminėse institucijose įteisinti institucijų padarytus sunkius korupcinius nusikaltimus.

17. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tyčia šiurkščiai pažeidė teismo posėdžio eigą – neleido pareiškėjui prasidėjus posėdžiui pasinaudoti nušalinimo teise, nušalinimo pareiškimą pareiškėjas galėjo pateikti tik įrodymų pateikimo stadijoje. Pareiškėjas akcentuoja, jog 2020 m. spalio 2 d. teismo posėdyje pateikė įrodymus – viešosios informavimo priemonės Laisvo laikraščio 2020 m. rugsėjo 10 d. publikaciją, kad teisėja Egidija Puzinskaitė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) galbūt yra nesąžininga ir negali vykdyti teisingumo. 2020 m. spalio 2 d. pareiškime pareiškėjas suprantamai ir aiškiai išdėstė realius faktus, pagrindą reikšti kolegijos pirmininkei ir pranešėjai teisėjai Egidijai Puzinskaitei nušalinimą, pateikė pagrindus tvirtinti, kad ši teisėjų kolegijai pirmininkaujanti teisėja veikia prieš teisingumą, tyčia vilkina administracinės bylos nagrinėjimą, galbūt dalyvauja ir užsako sunkius nusikaltimus.

18. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog rašytiniu prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad atsižvelgiant į dėl pandemijos susidariusią situaciją egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdis negali vykti ir turi būti atidėtas. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas atėmė iš jo konstitucinę teisę į viešą ir teisingą teismą, melagingai nurodė pareiškėjo neatvykimą į posėdį, tyčia atėmė galimybę pasisakyti ir duoti paaiškinimus teisme. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija taip pat suklastojo pareiškėjo kreipimosi į teismą pagrindus.

19. Atsakovo Tarnybos atstovas Tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas P. A. J. į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi dėl to, kad LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 21R-348AG-334/06-2019 atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos veiksmų, priimant 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-739(10.5). Nepaisant to, jog skunde pareiškėjas reiškė nesutikimą su LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu, atskiro reikalavimo dėl jo, taip pat dėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimo perdavimo LAGK spręsti iš naujo nesuformulavo, pareiškėjas skunde teismui reiškė tik Tarnybai skirtus reikalavimus, iš esmės analogiškus tiems, kuriuos buvo nurodęs skunde LAGK.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti reikalavimus panaikinti LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 21R-348AG-334/06-2019 ir Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 1SS-739-(10.5).

22. Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą; 3) atskiru teisės aktu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Tarnyboje ir jos Šiaulių skyriuje galbūt vykdomos korupcinės veiklos ištyrimo; 4) atskiru teisės aktu (pranešimu) kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. veikos, prieštaraujančios įstatymų ir matininko veiklos nuostatų paliepimams, įvertinimo. Pareiškėjas taip pat prašė iš LAGK išsireikalauti medžiagą, susijusią su jo skundo tyrimu. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė reikalavimo dėl LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo nereiškiantis, nes jis pareiškėjui nesukelia pasekmių.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, atsakovu byloje laikė Tarnybą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Tarnybos Šiaulių skyrių ir UAB „GeoJusMa“.

24. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2021 m. kovo 12 d. sprendimu jį atmetė, nustatęs, kad į analogiškus pareiškėjo keltus klausimus jam jau buvo atsakyta Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu bei Tarnybos 2018 m. gruodžio 13 d. raštu, be to, aplinkybę, kad Žemės sklypas turi būti pertvarkomas padalijimo būdu pagal UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuojant 5 žemės sklypus, buvo konstatuota ir įsiteisėjusiais Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-797/2017 bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-34-569/2018, todėl atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys privalėjo vadovautis minėtais teismų sprendimais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atlikus naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų ribų linijų ilgiai bei ribų posūkio taškų koordinatės nepakito, todėl UAB „GeoJusMa“ atlikti kadastriniai matavimai atitiko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 patvirtintus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad LAGK pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo.

25. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje pareiškėjo skundžiamu sprendimu ne tik įvertino LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 21R-348AG-334/06-2019 pagrįstumą ir teisėtumą (nors, kaip minėta, pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti jam taip ir nesuformulavus jokio reikalavimo dėl šio sprendimo), bet bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą (kuriame jis, be kita ko, reiškė kitokio pobūdžio reikalavimus, nei buvo nurodyti jo skunde LAGK) išnagrinėjo iš esmės, t. y. įvertino Tarnybos ir jos Šiaulių skyriaus sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, nors pareiškėjo skundo dėl Tarnybos veiksmų nagrinėjimo iš esmės stadija LAGK net nebuvo prasidėjusi (kaip minėta, skundą atsisakyta priimti).

26. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (26 str. 1 d.). Jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas (27 str. 1 ir 4 d.). Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 1 ir 3 d.). Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė, kad skundo padavimo LAGK procedūra teisės aktuose yra privaloma, taip pat nenustatė jokios kitos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, priešingai – 2019 m. liepos 3 d. nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjui suteikta teisė pasirinkti savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą kreipiantis į LAGK arba Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kurią iš pirmiau nurodytų procedūrų, t. y. LAGK atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos veiksmų, priimant 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, Tarnybos veiksmų, išankstine ne teismo tvarka nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl jos teritorinio padalinio, ar Tarnybos bei jos Šiaulių skyriaus, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų, priimant 2019 m. balandžio 18 d. bei 2018 m. spalio 19 d. sprendimus, pagrįstumo vertinimą, teismas šiuo atveju vykdė. Pažymėtina, kad kiekvienai iš šių procedūrų yra nustatyti tam tikri proceso reikalavimai (skundo padavimo terminai, proceso šalių nustatymas, medžiagos išreikalavimas, teismingumas, kt.), kurių pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesilaikė.

Dėl LAGK sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vertinimo

28. ABTĮ nustatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus, be kita ko, išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimus: įpareigoja pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą; proceso šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių jos negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (67 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Be to, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (80 str. 1 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (86 str. 1 ir 2 d.).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 21R-348AG-334/06-2019, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos veiksmų, priimant 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, bei pripažino šį LAGK sprendimą pagrįstu ir teisėtu, iš LAGK neišsireikalavęs su šio sprendimo priėmimu susijusios medžiagos – LAGK bylos. Taigi LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 21R-348AG-334/06-2019 pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko neturėdamas jokių su šio sprendimo priėmimu susijusių duomenų. Toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo vertinimas negali būti laikomas pagrįstu, o byla – išspręsta teisingai.

30. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad LAGK 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 21R-348AG-334/06-2019 pareiškėjo skundą atsisakė priimti iš esmės motyvuodama ne skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su reikalavimų formuluote (juo labiau, kad netinkama reikalavimų formuluotė yra pagrindas nustatyti skundo trūkumus, o ne atsisakyti jį priimti), o tuo, jog Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį turi būti skundžiamas ne LAGK, o tiesiogiai teismui. Šios LAGK sprendimo išvados (t. y. ar Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimams dėl privačių žemės sklypų pertvarkymo yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka) pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to nepasisakė. Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat nelaikytinas išsamiu ir motyvuotu.

Dėl Tarnybos ir jos Šiaulių skyriaus sprendimų vertinimo

31. Kaip minėta, skundas administraciniam teismui, kreipiantis dėl ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, paduodamas per vieną mėnesį nuo tokios institucijos sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gi skundai, kreipiantis į teismą tiesiogiai, o ne skundžiant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, paduodami per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tiek vienu, tiek kitu atveju skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujinamas.

32. Nusprendęs priimti bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą (kuriame, kaip minėta, pareiškėjas reiškė kitokio pobūdžio reikalavimus, nei buvo nurodyti jo skunde LAGK) nagrinėti iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, pagal kurią procedūrą šis skundas nagrinėtinas, t. y. pagal ABTĮ 28 straipsnyje įtvirtintą Tarnybos, kaip išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (jei tokia tvarka nagrinėjamu atveju privaloma), sprendimo patikrinimo procedūrą, ar pagal ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio viešojo administravimo subjektų sprendimų apskundimo teismui procedūrą. Atitinkamai, atsižvelgęs į konkrečią procedūrą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjo kreipimosi į teismą momentu nebuvo praleisti ABTĮ įtvirtinti Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. bei jos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimų apskundimo terminai, o nustatęs, kad šie terminai (ar vienas iš jų) praleisti, išaiškinti pareiškėjui teisę teikti prašymą juos atnaujinti. Įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas su Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. bei jos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimų apskundimo terminais susijusių aplinkybių nevertino.

33. Konkreti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra svarbi ir nustatant proceso šalis. Kaip minėta, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, todėl proceso pagal ABTĮ 28 straipsnį atveju Tarnybos Šiaulių skyrius byloje turėtų būti laikomas atsakovu, o Tarnyba – trečiuoju suinteresuotu asmeniu (tokiu atveju taip pat spręstinas bylos teritorinio teismingumo klausimas (ABTĮ 31 str. 1 d.)); proceso pagal ABTĮ 29 straipsnį atveju – tiek Tarnyba, tiek jos Šiaulių skyrius byloje turėtų būti laikomi atsakovais.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kuriuo pagrindu remiantis pradėtas administracinis procesas teisme (t. y. ar pagal ABTĮ 28 straipsnį, ar pagal ABTĮ 29 straipsnį), siekiant nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, byloje turi būti surinkti ir ištirti visi teisingai bylai išspręsti reikalingi duomenys, ypač tie, kuriais teismas tiesiogiai remiasi priimdamas sprendimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, be kita ko, rėmėsi Tarnybos 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS02506-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, tačiau šio rašto byloje nėra. Todėl byla nėra tinkamai išnagrinėta ir šiuo aspektu.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. nenustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribų, nesurinko ir neišnagrinėjo įrodymų, jų visapusiškai ir objektyviai netyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

37. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo skundo dalyko ir pagrindo (administracinės bylos nagrinėjimo ribų), todėl neatskleidė bylos esmės, negalėjo išnagrinėti ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nustatyti ir įvertinti teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių. Pažymėtina, jog pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas, kuriais remiantis yra apibrėžiamos konkrečios bylos nagrinėjimo ribos (įskaitant bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje), turi būti nustatyti būtent pirmosios instancijos teisme, jei reikia, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus tam tikrų kategorijų ginčams, išaiškinant pareiškėjui teisę tikslinti skundą. Šie proceso veiksmai turi būti atlikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme. Todėl šioje byloje nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo P. A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė