2016-08-31 Nr. AB-16516-3-61-3-01951-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-786-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01951-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nepaprastas maistas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. UAB „Nepaprastas maistas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gegužės 11 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-2120.

PareiškėjaS pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti priverstinį išieškojimą pagal VMI 2016 m. birželio 9 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Pasak pareiškėjo, nedelsiant sumokėjus PVM nepriemoką, jo finansinė būklė taptų itin sunki, be to, pats administracinis ginčas taptų beprasmiu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė išieškojimą iš UAB „Nepaprastas maistas“ sąskaitų pagal 2016 m. birželio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad skundžiamu VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2120 atsisakyta pareiškėjui išdėstyti jo mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei mokestinė nepriemoka bus išieškota iš pareiškėjo, galimai palankus pareiškėjui teismo sprendimas netektų prasmės, kadangi nepriemoka jau būtų sumokėta ir jos išdėstyti nebebūtų įmanoma. Taigi, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą iš UAB „Nepaprastas maistas“ sąskaitų pagal 2016 m. birželio 9 d. VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Atsakovas VMI pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas teismui nepateikė savo sunkią finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Taip pat akcentuoja, kad jei byla būtų išspręsta pareiškėjo naudai, visi pinigai jam būtų grąžinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Bylos pagal atsakovo VMI atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo UAB „Nepaprastas maistas“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti priverstinį išieškojimą pagal VMI 2016 m. birželio 9 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.) įsigaliojimo.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis – galimybės išdėstyti mokestinę nepriemoką išnykimu.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų didelių nuostolių ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/201; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009; 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/201; 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011; 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011).

Tikrinamu atveju mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybė pati savaime nepatvirtina, jog pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau aptartų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo finansine situacija, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, nors, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 2015 m. gruodžio 31 d. balanso (b. l. 13), pareiškėjas turi turto už 17 087 Eur, 2015 metais gavo 4 370 Eur grynojo pelno, o pardavimo pajamos siekė 121 136 Eur (2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, b. l. 14), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 14 560 Eur.

Pažymėtina ir tai, kad ginčas administracinėje byloje vyksta ne dėl VMI 2016 m. birželio 9 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, o dėl VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2120, kuriuo mokesčių administratorius atsisakė išdėstyti mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kad teisme ginčas dėl sprendimo, kuris yra pagrindas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nėra nagrinėjamas, minėtas sprendimas yra galiojantis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti išieškojimą pagal sprendimą, kuris nėra ginčijamas teisme (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-383-556/2016).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas ABTĮ bei byloje esančiais įrodymais, tenkino pareiškėjo prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nepaprastas maistas“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdytas išieškojimas iš UAB „Nepaprastas maistas“ sąskaitų pagal 2016 m. birželio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti nurodant, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nepaprastas maistas“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė