2021-07-21 Nr. AB-14778-3-63-3-01587-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3254-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01587-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8; 17.2; 17.7

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, iš atsakovo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad žemės sklypas adresu, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) yra kitos paskirties, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (iki detaliojo plano patvirtinimo naudojimo būdas buvo teritorijos krašto apsaugos tikslams). Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jais pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą į rekreacinės teritorijos, 2018 m. birželio 13 d. kreipėsi per „Infostatyba” sistemą į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus pagrindinio pastato rekonstravimui į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą ir inžinerinių kiemo statinių griovimo, tačiau gautas neigiamas atsakymas, nurodant, kad rekonstruojamų pastatų paskirtis nenumatyta STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas”. 2018 m. liepos 11 d. iš naujo per „Infostatyba” sistemą ji padavė atsakovui prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, patikslinant pagrindinio pastato būsimą paskirtį, t. y. dėl pagrindinio pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių statinių griovimo, tačiau 2018 m. liepos 4 d. vėl iš atsakovo buvo gautas neigiamas atsakymas, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Žemės sklypo Palangoje detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas).

3. Pareiškėja teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. per „Infostatyba” sistemą padavė atsakovui tą patį prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, tačiau motyvuojant tuo, kad atsakovas yra neteisus, nes detaliajame plane yra numatyta būtent poilsio pastatų statyba, tačiau 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame detaliajame plane. Nesutiko su ginčijamu Sprendimu, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos nuosavybės teises, nes užkerta jai kelią parengti techninį projektą ir pastatą rekonstruoti į poilsio pastatą, kaip numatyta Detaliajame plane, t. y. disponuoti savo turtu. Iš „Infostatyba” sistemos ištraukos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymas atmestas 2018 m. rugpjūčio 8 d. vyriausiosios specialistės, nurodant tik pastabą, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Detaliajame plane. Nesutiko, kad esamo Pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta Detaliajame plane. Atsakovas susipainiojo dėl 2 skirsnio 2 punkte nurodytos numatomos veiklos. Ginčijamas sprendimas yra visiškai nesuprantamas. Detaliojo plano sprendiniai aiškiai nurodo, kad turi būti statomi poilsio paskirties pastatai, nes ir žemės naudojimo būdas juose numatytas kaip rekreacinės teritorijos. Jeigu ir būtų neatitikimas (prieštaravimas) tarp Detaliojo plano sprendinių, t. y. Detaliojo plano kolizija ar spraga, vis tiek nėra pagrindo neišduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus be jokio teisinio pagrindo. Jeigu nebus leista pakeisti pastato paskirtį pagal Detalųjį planą, šio pastato eksploatuoti nebebus galima ir liks jį tik nugriauti, o tai reiškia, kad bus sunaikinta ir pareiškėjos nuosavybės teisė į pastatą.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2017 m. gegužės 4 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai rekonstruoti statinį į maitinimo paskirties pastatą, tačiau pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus tikslu rekonstruoti statinį ne į maitinimo, bet į poilsio pastatą. Pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus buvo atmestas, nes, kaip nurodo pati pareiškėja, ji paprašė specialiųjų reikalavimų rekonstruoti statinį į poilsio pastatą, o 2015 m. rugsėjo 17 d. patvirtintame šios teritorijos detaliajame plane (pagrindinio brėžinio lentelėje) yra numatyta, kad numatomi ir galimi statyti tik tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 8.4 ir 8.5. punktuose nurodyti statiniai, t. y. paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti: pirtys, grožio salonai, priėmimo – išdavimo punktai, ir kt. arba 8.5 punkte minimi maitinimo paskirties pastatai – valgyklos, restoranai, kavinės, barai.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, kaip pati nurodo, pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ne paslaugų ir maitinimo paskirties pastatui, bet poilsio paskirties pastatui statyti (rekonstruoti), todėl prašymas ir buvo atmestas. Poilsio pastatas nurodytoje pajūrio juostos vietoje yra negalimas, nes pagal norminio teisės akto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, 43 punktą pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar lakinai gyventi žmonėms.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. VĮ Turto bankas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl pateikto skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu prašė skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

10. Inspekcija nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-22 patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą, kurio sprendiniuose nustatyti teritorijos tvarkymo reglamentai. Detaliuoju planu nustatyta, jog suplanuotoje teritorijoje galima tik paslaugų paskirties pastatų ir maitinimo paskirties pastatų statyba. Detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į I-ąją kurorto griežto rėžimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, kurioje galimą veiklą reglamentuoja Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas. Ginčo žemės sklypui Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 suprojektuota pirmoji kurorto apsaugos juosta, kuri susiaurina žemės naudojimo būdo galimybes. Ginčo žemės sklype yra galima tik paslaugų ir maitinimo paskirties pastato rekonstrukcija. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo skyriaus patarėjos M. R. 2021 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad detaliajame plane nustatytas rekreacinių teritorijų naudojimo būdas bei nurodytos galimos statinių paskirtys atitinka specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ (TPD Nr. T00053852) (toliau – ir SP), sprendinius. Numatytos statinių paskirtys atitinka SP.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, išsamiai aprašęs bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nurodoma, jog detaliuoju planu numatoma rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą; numatoma veikla: trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan. Taip pat Detaliajame plane nurodoma, kad planuojama teritorija patenka į I-ąją kurorto griežto rėžimo sanitarinę apsaugos zoną, bei pajūrio juostą, kurioje galimą veiklą reglamentuoja Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas bei LRV nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano (toliau – ir SP) 43 punkte nurodoma, kad pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar lakinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu. Šioje zonoje esančios gyvenamos teritorijos turi būti konvertuojamos į rekreacines teritorijas. Teritorijoje, patenkančioje į Palangos miesto I, II, III, Šventosios ir Nemirsetos vandenviečių apsaugos zonas, veikla vykdoma įvertinant reikalavimus, nustatytus Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.

13. Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo skyriaus patarėjos M. R. 2021 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime papildomai nurodoma, jog pagal SP sprendinius žemės sklypas patenka į kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos Rekreacinės paskirties žemę, NRu-urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. SP aiškinamojo rašto papunktyje 7.4.4.2 nurodyta, kad „šioje zonoje gali būti formuojama intensyviam lankymui ir naudojimui pritaikyta aplinka, įrengiama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra; nedidinant esamo užstatymo tankumo, nepažeidžiant esamų kraštovaizdžio vertybių, gali būti rekonstruojami, perstatomi esami statiniai, vietoje buvusių statinių gali būti statomi nauji statiniai, taikomos teritorijų tvarkymo priemonės, kurios iš esmės gerintų poilsio sąlygas ir aplinkos kokybę. Kitų statinių statyba nevykdoma, išskyrus Pajūrio regiono parko tvarkymo plane numatytas naujas statybas“ (žemės sklypas į Pajūrio regioninio parko ribas nepatenka). Taip pat pažymima, kad Detaliajame plane nustatytas rekreacinių teritorijų naudojimo būdas bei nurodytos galimos statinių paskirtys atitinka SP sprendinius. Numatytos statinių paskirtys atitinka SP.

14. Teismas nurodė kad Detaliojo plano reglamentų lentelės dalyje „kiti reglamentai“ skiltyje „statinių paskirtys“ nurodoma „8.4, 8.5“. Pagal Statybos reglamentą „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” leidžiama statyti paslaugų paskirties pastatus (skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai) ir maitinimo paskirties pastatus (skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai).

15. Teismas, įvertinęs byloje esantį Detalųjį planą, Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiajame plane numatytas rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos kryptis ir priemones bei pateiktus šalių papildomus rašytinius ir žodinius paaiškinimus, sprendžia, kad pareiškėjos numatomas rekonstruoti pastatas į poilsio paskirties pastatą prieštarauja Detaliojo plano suformuotų sklypų nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamento lentelėje nurodytai statinių paskirčiai, kartu ir Specialiojo plano 43 punktui, draudžiančiam pirmojoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar lakinai gyventi žmonėms.

16. Teismas atsižvelgė, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovas taip pat akcentavo, jog išduodant specialiuosius reikalavimus turėtų būti ištaisomi prieštaravimai rengiant techninį projektą, atsakovas turėtų kreiptis į Teritorijų planavimo komisiją dėl detaliojo plano reglamentų lentelės pakoregavimo. Teismas pažymėjo, kad Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros tvarkos apraše tokia pareiga savivaldybės administracijai nėra numatoma. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas“ taip pat tokios pareigos nenumato savivaldybės administracijai, nagrinėjančiai prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Šiuo atveju planavimo iniciatorius ir/ar rengėjas gali pats savo iniciatyva teikti galiojančio detaliojo plano sprendinių koregavimą Teritorijų planavimo komisijai derinti (pritarti). Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina teritorijų planavimo koregavimo dokumentą, jeigu tokiam koregavimui pritarė Teritorijų planavimo komisija.

17. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagristai 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo, (duomenys neskelbtini), projektui rengti. Todėl teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą sprendimą atmesti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus pastato, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griovimo, (duomenys neskelbtini), projektui rengti ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą; iš atsakovo priteisti pareiškėjai jos patirtas 1884,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja, aprašiusi bylos aplinkybes ir bylos eigą, teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ir neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyto pavedimo įvertinti, ar šis Detalusis planas neprieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, kokios teisės normos taikytinos ginčo sprendimui. Teismas skundžiamame sprendime apskritai nenurodė, kokios teisės normos taikytinos ginčo sprendimui, nes teismas nesigilino ir nevertino nei SP, nei pačio Detaliojo plano sprendinių esmės, juo nustatyto teritorijos naudojimo reglamento ir leidžiamos ūkinės veikos, neišsiaiškino, kuo skiriasi ūkinės veiklos „nuolat ar lakinai gyventi žmonėms“ ir „ilsėtis žmonėms“, iš kurių pirmoji yra draudžiama, o antroji leidžiama tiek Detaliuoju planu, tiek SP. Teismas turėjo kritiškai vertinti ir Inspekcijos pasisakymus bei tarnybinį pranešimą, nes akivaizdžiai matyti, kad jame yra prieštaravimų, taigi juo negalima vadovautis. Teismas nevertino ir pareiškėjos atstovo teisme išsakytų argumentų, kad būtent Detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodytos statinių paskirtys yra techninė klaida, nes tokių negali būti pagal jame numatytą žemės naudojimo būdą.

20. Pareiškėja pažymi, kad teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi atnaujino bylą suabejojęs, ar Detalusis planas, nustatęs ginčo teritorijai naudojimo reglamentą, neprieštarauja SP 43 punkte nurodytam reikalavimui, kad pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar lakinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu, o šioje zonoje esančios gyvenamos teritorijos turi būti konvertuojamos į rekreacines teritorijas. Tačiau teismas savo teiginio, lėmusio neteisingo sprendimo priėmimą, t. y. kad pareiškėjos numatomas rekonstruoti pastatas į poilsio paskirties pastatą prieštarauja Detaliojo plano suformuotų sklypų nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamento lentelėje nurodytai statinių paskirčiai, kartu ir SP 43 punktui, draudžiančiam pirmojoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar lakinai gyventi žmonėms, nepagrindė jokiais motyvais.

21. Pareiškėja nurodo, kad visos ūkinės veiklos yra siejamos su žemės naudojimu, su žemės paskirtimi ir būdu, apibrėžtais Žemės įstatyme. Taigi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla apsprendžia žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta leidžiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas išdėstyti Žemės naudojimo būdų turinio apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. SP 43 punktu yra draudžiama bet kokia gyvenamoji veikla, nurodyta Apraše (draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, įvairius socialinių grupių (bendrabučių, vaikų namų, prieglaudos, globos namų, šeimos namų, vienuolynų) pastatus). SP 43 punktu yra skatinama gyvenamas teritorijas konvertuoti į rekreacines teritorijas, t. y. teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatyti pakeisti žemės naudojimo būdus (netgi iš gyvenamos) į „rekreacines teritorijas“, o tai pagal Aprašo 23 punktą reiškia, kad tokie žemės sklypai turi būti skirti ne gyvenimui, bet ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui. Būtent tai Detaliuoju planu ir buvo numatyta, t. y. Žemės sklypo naudojimo būdą pakeisti į „rekreacinės teritorijos“, leisti statyti poilsio paskirties pastatus ilgalaikiam (stacionariam) ar trumpalaikiam poilsiui.

22. Pareiškėja teigia, kad pastatų paskirtys pagal žemės naudojimo būdą yra apibrėžtos statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713. SP 43 punktas aiškintinas taip, kad Žemės sklype negali būti statomi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punkte numatyti pastatai, o leidžiami tik šio reglamento 7 punkte įvardinti poilsio paskirties pastatai. Tarp jų nėra įvardinti paslaugų paskirties pastatų, kurie skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai, nes jie yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punkte. Akivaizdu, kad jų statyba Žemės sklype nenumatyta, tačiau Detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės dalyje „kiti reglamentai“ skiltyje „statinių paskirtys“ nurodomi indeksai „8.4, 8.5“. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.4 punkte nurodyta, kad tai oro uostų statiniai – oro uostų pakilimo, tūpimo, riedėjimo takai, peronai, orlaivių stovėjimo ir specialiosios aikštelės, skrydžių valdymo statiniai, radiotechniniai, elektros apšvietimo, signalinių žiburių ir kiti įrenginiai, o 8.5 punkte – vandens uostų statiniai – vandens uostų krantinės, elingai, dokai, prieplaukų statiniai, molai, atitveriamos dambos, šalivagės ir kiti inžineriniai statiniai. Pažymi, kad šie statiniai pagal šio reglamento 8 punktą yra priskiriami prie susisiekimo komunikacijų pogrupių ir jie niekaip nėra susieti nei su Detaliuoju planu numatyta ūkine veikla (poilsio), nei su nustatytu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu Žemės sklypo naudojimo būdu.

23. Pareiškėja nurodo, kad nei atsakovas, nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo paaiškinti, kodėl reikia vadovautis nebegaliojančiu teisės aktu. Pagal nebegaliojantį statybos techninį reglamentą negali būti išduodami statybą leidžiantys dokumentai, įvardinamos statinių paskirtys, teisinis kodifikavimas ir turinys, be to, tokia statinio paskirtis negalėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre ir neatitiktų Žemės sklypo naudojimo būdo. Kaip nurodė pareiškėjos atstovas teisme, Detaliojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje yra techninė klaida, t. y. skiltyje „statinių paskirtys“ nurodomi indeksai „8.4, 8.5“, kurie neįvardinti žodžiais, kelią neaiškumą – jeigu tai reikalavimas statyti ne tik maitinimo paskirties pastatus (8.5), bet ir paslaugų pastatus, tai reikštų leidimą statyti ne tik grožio salonų, skalbyklų, taisyklų, remonto dirbtuvių, bet ir autoservisų, plovyklų, laidojimo namų, krematoriumų statybą prie jūros.

Akivaizdu, kad projektavimo įmonė, rengdama Detalųjį planą, atsakovas, išduodamas planavimo sąlygas ir derindamas Detaliojo plano sprendinius, Inspekcija, tvirtindama Detaliojo plano projektą, negalėjo leisti autoservisų, plovyklų, laidojimo namų, krematoriumų statybų pajūryje. Todėl nesuprantama šių valdžios institucijų pozicija, teigiant, kad tokie statiniai gali būti statomi pagal SP. Šis ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis protingumo ir logiškumo principais Detaliojo plano sprendinius aiškinant ne neaiškiais skaičiais (8.4, 8.5), kurie neaprašyti sutartiniuose ženkluose ir kuriuos kiekvienas vertina skirtingai, o sistemiškai aiškinant Detaliojo plano visus sprendinius ir aiškinant juos per Apraše nurodytus žemės naudojimo būdų turinius, kad Žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra „rekreacinės teritorijos“ galima tik poilsio pastatų statyba.

Pagrindinio brėžinio centrinėje dalyje yra aprašyta visa šio Detaliojo plano esmė, ir nurodyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš teritorijos krašto apsaugos tikslams, specialiųjų krašto apsaugos tikslų į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionariam) poilsio pastatų statybos, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas, numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą. Skirsnyje „1.Teritorijos naudojimo svarbiausios kryptys“ 1 punkte nurodyta, kad keičiant pagrindinės žemės naudojimo būdą <...> , numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą., o 2 punkte – naudojimo būdas rekreacinė teritorija (R).

Tai dar kartą pakartota pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje.

24. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai taikė ir Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22, 91 punktą. Jame nurodyta, kad Specialieji reikalavimai neišduodami, kai: 1) statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima; 2) statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima; 3) projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečioje teritorijoje galioja Detalusis planas, kuris numatė poilsio pastatų statybą, ir atsakovas nenurodė jokio kito teritorijų planavimo dokumento, draudžiančio Žemės sklype poilsio pastatų statybą, o projektinių pasiūlymų šiuo atveju neprivaloma rengti ir to atsakovas nereikalauja, nėra nei vienos sąlygos, nurodytos 91 punkte, dėl kurios buvo pagrindas atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus. Taigi atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus be jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjos atstovo žodžius, jog atsakovas turėtų kreiptis į Teritorijų planavimo komisiją dėl Detaliojo plano reglamentų lentelės pakoregavimo. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog net jeigu ir būtų neatitikimas (prieštaravimas) tarp Detaliojo plano sprendinių, nėra pagrindo neišduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, nes tai galima ištaisyti jau statybos techninio projekto rengimo metu pareiškėjai pasikreipus į Teritorijų planavimo komisiją Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais ir tvarka.

25. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pagrindinio brėžinio lentelėje esanti informacija (kad numatomi ir galimi statyti tik STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.4 ir 8.5. punkte nurodyti statiniai) tariamai yra techninė klaida. Detaliojo plano sprendinius (pagrindinio brėžinio lentelėje fiksuojamus sprendinius), kurie netenkina apeliantės, apeliantė įvardija kaip techninę klaidą. Vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo 9.2. punktu, specialieji reikalavimai neišduodami, kai statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima. Šiuo atveju radiotechninio pastato rekonstravimas į poilsio pastatą negalimas, nes pagal norminio teisės akto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto 43 punktą pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar lakinai gyventi žmonėms; be to, Detaliajame plane (pagrindinio brėžinio lentelėje) numatyta, kad sklype numatomi ir galimi statyti tik tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611) 8.4 ir 8.5. punkte nurodyti statiniai, t. y. paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti: pirtys, grožio salonai, priėmimo-išdavimo punktai, ir kt. arba 8.5 p. minimi maitinimo paskirties pastatai – valgyklos, restoranai, kavinės, barai.

27. Atsakovas teigia, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog draudimas nuolat ar lakinai gyventi žmonėms neleidžia nurodytoje teritorijoje įteisinti gyv. namų, bendrabučių, šeimos namų, tačiau, anot pareiškėjos klaidingo įsitikinimo, poilsio namai ir vasarnamiai gali būti statomi, nes, anot pareiškėjos, tai būtų ne trumpalaikis gyvenimas, o poilsis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino detaliojo plano sprendinius pagal teleologinį ir loginį būdus. Be to, apeliantė klaidina teismą ir proceso dalyvius, cituodama STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris buvo patvirtintas praėjus daug laiko po detaliojo plano patvirtinimo, t. y VTPSI 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. TT-22 priėmimo metu tokio STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ apskritai nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kuris galiojo detaliojo plano rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo metu. Ginčijamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus dėl labai aiškaus motyvo, nes esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame detaliajame plane ir negalima pagal pajūrio juostos spec. planą. Be to, atsiliepime į skundą Inspekcija, kuri atlieka viso statybų proceso teisėtumą, nurodė, kad specialiųjų reikalavimų poilsio paskirties pastato statybos (rekonstravimo) projektui Savivaldybės administracija negalėjo išduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba” priimto sprendimo atmesti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus pastato rekonstravimui į poilsio paskirties pastatą bei inžinierinių kiemo pastatų griovimui teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pareiškėjos prašymas buvo atmestas, kadangi esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane. Tai vienintelis atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus pagrindas, kuris ir apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas. Buvo būtina nustatyti, ar minimo pagrindo pakako netenkinti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymo.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2009, Nr. 159-7205) 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu (Žin., 2011, Nr. 89-4251) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2015 m. rugsėjo 17 d. patvirtino Ginčo žemės sklypo detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) .

31. Detaliojo plano 2 punktu nurodoma: „Pakeičiu pagal detaliojo plano sprendinius Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), žemės sklypo naudojimo būdą iš teritorijos krašto apsaugos tikslams į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą“.

32. Detaliojo plano 4.1 Pagrindiniai sprendiniai dalyje pažymima, jog planuojamoje teritorijoje numatoma žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš teritorijos krašto apsaugos tikslams, specialiųjų krašto apsaugos tikslų į reakreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyboos, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas, numatant rekostruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą.

33. Pareiškėjos prašymas ir buvo išduoti specialiuosius reikalavimus esamo pastato rekonstravimui į poilsio paskirties pastatą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka reguliavimą nurodytą 2015 m. rugsėjo 17 d. patvirtintame detaliajame plane. Vadinasi, toks atsisakymo pagrindas bei apimtis, koks nurodytas apskųstame Sprendime buvo nepakankamas paneigti 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos prašymą. Tai abstraktaus pobūdžio viešojo administravimo sistemos subjekto atsisakymas, kuris tik vėliau pradėtas plėtoti, tačiau teismas turi tikrinti skundžiamą administracinį aktą tik jame apibrėžta faktine ir teisine apimtimi. Priešingu atveju teisminė kontrolė būtų beveik neįmanoma, todėl pareiškėjos skundas turėjo būti patenkintas ir ginčo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo Palangos miesto savivaldybės administracijai.

34. Pareiškėja pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo bei pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovų suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma mažintina ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1500 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą.

Priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos S. Š. 1500 (tūkstantį penkis šimtus eurų) Eur bylos nagrinėjimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius Rasa Ragulskytė-Markovienė