4a426098-ce7c-4787-a87f-1890ffbc992f · Ukmergės rajono apylinkės teismas

                Baudžiamoji byla Nr. PK-11-161/2015(Teismo proceso Nr. 1-49-3-00001-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.10.1.; 1.2.14.10.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.; 2.9.1. (S) UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam R. T., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, kaltinamajai O.

M., jos gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, kaltinamiesiems G. R. ir G. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 2014 m. vasario 6 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d.;G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)teistas 2002 m. liepos 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., n u s t at ė:

R. T., patikslinęs skundÄ , kaltina O. M., G. R. ir G. D. tuo, kad O. M. papraÅ¡yti G. R. ir G. D. 2013 m. birželio mėnesį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) iÅ¡pjovė pusę lazdynų giraitės bei 2013 m. gruodžio 20 d., apie 13 val., privačioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) papraÅ¡yti nusikaltimo organizavimu kaltinamo asmens O. M., G. R. ir G. D. iÅ¡pjovė visÄ likusiÄ lazdynų giraitę, tokiais savo veiksmais padarė 2730,35 Lt turtinę žalÄ , t.y. R. T. kaltina O.

M., G. R. ir G. D. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 187 str. 1 d.Be to, R. T., patikslinęs skundÄ , kaltina O. M., G. R. ir G. D. tuo, kad suorganizuoti O. M. G. R. ir G. D. 2013 m. gruodžio 20 d. neteisėtai prieÅ¡ jo, t.y. nukentėjusiojo R. T., valiÄ , G. R. neÅ¡ant benzopjÅ«klÄ , įsibrovė į privačiÄ namų valdÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ nukentėjusiajam R. T., ir iÅ¡pjovė ten esančiÄ lazdynų giraitę, t.y. R. T. kaltina O.

M., G. R. ir G. D. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 165 str. 1 d.Kaltinamoji O. M. kalta neprisipažino ir teisme parodė, kad pas R. T. jokios lazdynų giraitės nebuvo, buvo tik 3 lazdynų krÅ«mai, kurie dabar yra ataugę. Lazdynai buvo laukiniai, neskiepyti, R. T. Å¡ių lazdynų nesodino, ant jų niekada nėra mačiusi rieÅ¡utų. Tie krÅ«mai jai daug žalos padarė, ant stogo krito lapai ir stogÄ sugadino, rÅ«sys įgriuvo, reikėjo remontuoti. Ribos tarp sklypų tiksliai atžymėtos, buvo padaryti geodeziniai matavimai.

Geodeziniai matavimai buvo padaryti po to, kai nupjovė lazdynus. Lazdynus pjovė jau T. mamai mirus. Po geodezinių matavimų vienas lazdynų krÅ«mas gavosi jos pačios teritorijoje. Nuo sklypo ribos turi bÅ«ti 2 metrai, tačiau nebuvo nei pusės metro ir augo lazdynai. Su T. nekalbėjo, nesitarė nieko dėl tų lazdynų, tačiau kalbėjo su T. motina, kad lazdynai jai daro didelę žalÄ , juos reikia iÅ¡pjauti, tai jo mama sakė „pjauk, jeigu tau reikia“. Pasisamdė R. ir D., kad nupjautų lazdynus, jie matė, kur auga lazdynai, krÅ«mai buvo ant rubežiaus.

Jiems nesakė, kad lazdynai ne jos, ji tik paprašė nupjauti, kieno žemė, jie neklausė, jiems už tai davė cigarečių. PrieÅ¡ iÅ¡pjovimÄ buvo sietkinė tvora, lazdynų krÅ«mai buvo kitoje tvoros pusėje, tačiau jų Å¡aknys paėjo po jos rÅ«siu, rÅ«sys įgriuvo. Dabar tvoros nėra. T. ji neatsiprašė, kadangi jai lazdynai daugiau padarė nuostolių. Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad O. M. paprašė iÅ¡pjauti lazdynus, kadangi pÅ«na tvarto stogas.

Jis ir .D. nuėjo ir nupjovė. Kieno ten teritorija, kieno lazdynai, jis nesidomėjo. 2013 m. gruodžio 20 d. nieko nepjovė. Lazdynus pjovė vasarÄ tik vienÄ kartÄ - 2013 m. birželio mėnesį, pjovė gal pusvalandį ir juos sudėjo palei tvorÄ . Jokių rieÅ¡utų ant lazdynų nebuvo, lazdynai buvo aukÅ¡ti, sulig M. tvartu. Įėjo per T. kiemÄ , T. ar žinojo, kad jie pjaus lazdynus, nežino. Ar M. su T. tarėsi, nežino.Kaltinamasis G. D. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad O. M. paprašė iÅ¡pjauti lazdynus, kadangi pÅ«na stogas.

Buvo vasara. Su R. nuėjo ir nupjovė pilnai lazdynus iki kelmų. Gruodžio mėnesį nieko nepjovė. RieÅ¡utų ant lazdynų nematė. Jokiu žemės planu nesidomėjo, įėjo pro T. kiemÄ , nupjovė lazdynus, gražiai juos sudėjo ir išėjo, galvojo, kad T. su M. susitarę. T. neklausė, nupjovė ne iÅ¡ blogos valios. Tarp M. ir T. sodybų yra tvora, lazdynai stovėjo prie pat tvartelio, iÅ¡ M.pusės negalėjo prieiti prie lazdynų. Kieno krÅ«mai, kieno žemėje auga, jie nežinojo, krÅ«mai buvo aukÅ¡ti, lapai krito ant tvarto stogo, krÅ«mai augo prie pat tvarto.Nukentėjusysis R.

T. teisme paliudijo, kad lazdynai buvo pasodinti maždaug prieÅ¡ 50 metų, jis pamena dar vaikas bÅ«damas, kad tuos lazdynus pasodino jo dėdė, lazdynai buvo skiepyti, gal truputėlį ir per arti pasodinti, bet ne jis sodino, lazdynai iÅ¡sikerojo. Pagal planÄ M. tvartas gaunasi apie pusantro metro nuo tvoros, nuo rubežiaus, bet prie tvarto dar pastatytas priestatas, todėl pastogė yra ant sklypų ribos. Sodyba priklausė jo mamai, mama gyveno viena, kai mama mirė 2013 m. rugpjūčio 23 d., jis paveldėjo sodybÄ .

Lazdynai pirmÄ kartÄ pjauti buvo birželio mėnesį 2013 m., tuomet dar mama gyva buvo, bet jie buvo nepilnai nupjauti Tuomet jų namie nebuvo. Kai grįžo, rado iÅ¡pjautus lazdynus, mama nervinosi, bet nieko nedarė. AntrÄ kartÄ lazdynus iÅ¡pjovė 2013 m. gruodžio mėnesį. Nuotraukos darytos gruodžio mėnesį, sniego nebuvo, birželio mėnesį nebuvo fotografuota. Buvo gruodžio pradžia, nebuvo sniego. Jo fotoaparate yra datos. Apipjaustant lazdynus birželio mėnesį, D. nedalyvavo, buvo tik G.

R.. Kai buvo atliekami kadastriniai matavimai M. užsakymu, tai lazdynai jau buvo nupjauti. Po padavimo į teismÄ buvo daromi geodeziniai matavimai. Nupjauti lazdynai buvo po motinos mirties. Tvartas senas, susmegęs, apie 3 metrų aukščio, lazdynai buvo taip pat apie 3 metrus aukščio, lazdynų lapai krisdavo ant stogo, bet jis siÅ«lė O. M. atitraukti pastatÄ , tas pastatas jau seniai supuvęs. M. pastoviai pykosi ir su jo mama. Buvo nupjauti 3 krÅ«mai ir virÅ¡ žemės palikta 30-40 centimetrų. Lazdynai ataugo, atžėlė, jie nebuvo iÅ¡kasti, tik nupjauti.

RieÅ¡utų bÅ«davo kas metus, jei geri metai, tai lazdynų bÅ«davo 10 litrų kibiras, rieÅ¡utus naudojo savo reikmėm, bÅ«davo ir prastesnių metų, tai rieÅ¡utų bÅ«davo mažiau, pusę kibiro priskindavo. RieÅ¡utai ataugs, bet derlių duos po maždaug 6 metų. Vasaros laikotarpiu buvo apipjautos Å¡akos nuo tvarto pusės, maždaug pusę kelmo, Å¡akos buvo nupjautos nuo kelmo ir viskas sudėta, sukrauta į krÅ«vÄ . Kita pusė lazdynų buvo nupjauta gruodžio 20 d., apie 13 val., buvo viskas nupjauta.

Abu kartus pjovė vienas tas pats žmogus R., su kuo jis pjovė, nežino. Nupjauti buvo trys krÅ«mai, kadangi jie buvo iÅ¡sikeroję, vadina lazdynų giraite. Lazdynas yra krÅ«mas, kurio vertė yra 30 litų, vertę apskaičiavo pagal formulę. Kai krÅ«mas auga bendroje valdoje, jis brangesnis, privačioje valdoje bÅ«na pigesnis. Dėl turto sunaikinimo žala jam buvo padaryta per du kartus - 2013 m. birželio ir gruodžio mėnesiais, jis padavė į teismÄ už 2013 m. gruodžio mėnesį nupjautus lazdynus.

Birželio mėnesį jis dar negyveno tame name. Dėl įsibrovimo į teritorijÄ jis kaltina už 2013 m. gruodžio mėnesį, patikslintame skunde padaryta raÅ¡ybos klaida. Liudytoja E. N. teisme paliudijo, kad yra O. M. kaimynė, matė, kad rugsėjo 14 d. lazdynus Å¡alia O. M. namo pjovė R. elektriniu pjÅ«klu. G. D. nematė. Kaip atrodė nupjauti lazdynai nesidomėjo, dabar tie lazdynai ataugę. Liudytojas R. S. teisme paliudijo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), rudeniop, dienos metu ėjo iÅ¡ parduotuvės ir matė, kaip D. ir R. benzopjÅ«klu pjovė lazdynus, tik nežino, ar pas M., ar pas T..

Vienas pjovė, kitas tvarkė tuos medžius. Dabar lazdynus matė, jie truputėlį ataugę. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad yra iÅ¡pjauti lazdynų krÅ«mai, iÅ¡ viso matyti trys kelmų grupės, iÅ¡sidėsčiusio lygiagrečiai Å¡alia esančio pastato bei Å¡alia sukrauti nupjauti lazdynai (b.l. 9-11, 35-38).IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. mirė J. T. (b.l. 7).Ukmergės rajono 2-o notaro biuro liudijimas patvirtina, kad R. T. mirus jo motinai J. T. pareiÅ¡kė priimantis jos palikimÄ (b.l. 8).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad vaiskrūmiai nėra priskiriami saugotiniems, todėl jų tvarkymui leidimas nėra išduodamas. Atkuriamosios vertės įkainiai krūmams, augantiems privačių namų valdose, nėra patvirtinti, todėl nustatyti padarytos žalos dydžio neturi galimybių (b.l. 107).Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra O. M., planas parengtas 2014-03-14, plane pažymėtas lazdyno kelmas, augantis O.

M. sodybos sklype (b.l. 23). UAB „Babtų medelynas“ sÄ skaita – faktÅ«ra serija BAB Nr. 0034 patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 5 d. ji buvo iÅ¡raÅ¡yta R. T. už 3 sodinukus, kainuojančius po 30 Lt (b.l. 112).IÅ¡ pinigų priėmimo kvito matyti, kad R. T. UAB „Babtų medelynas“ pagal sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija BAB Nr. 0034 iÅ¡ viso sumokėjo 90 Lt (b.l. 113).IÅ¡ 2014 m. lapkričio 30 d. darytų fotonuotraukų matyti, kad lazdynų krÅ«mai yra atžėlę (b.l. 155).Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo (LR BK 187 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

įtvirtinto nusikaltimo turinį sudaro svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas. Byloje iÅ¡ R. T. skundo bei teisme jo duotų parodymų matyti, jog jis kaltina O. M., G. R. ir G. D. tuo, jog pastarieji sunaikino 50 metų senumo skiepytÄ lazdynų giraitę, o bÅ«tent O. M. suorganizavo, t.y. pasiÅ«lė neteisėtai sunaikinti svetimÄ turtÄ , eiti į sodybÄ , kuri priklauso ne O. M., o G. R. ir G. D. iÅ¡pjaudami lazdynų giraitę, suvokė savo neteisėtus veiksmus ir norėjo giraitę sunaikinti. Nors R. T. skunde ir teisme įvardina sunaikintÄ turtÄ â€“ lazdynų giraite, tačiau su tuo nesutiktina.

Lietuvių kalbos žodyne giraitė apibrėžiama kaip miÅ¡kelis – tai medžiais apaugusi vieta. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b.l. 35, 155) matyti, jog R. T. vadinamÄ lazdynų giraitę sudaro tik trys vienoje eilėje augantys lazdynų krÅ«mai, todėl teismas laiko, kad R. T. juos klaidingai įvardina kaip giraitę. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir Å«kinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju teigti, jog lazdynai buvo sunaikinti, nėra pagrindo.

Iš O. M. parodymų, kuriuos patvirtina byloje esančios nuotraukos (b.l.

55) bei liudytojų E. N. ir R. S. teisme duoti parodymai, nustatyta, kad lazdynų krÅ«mai yra ataugę. Taigi, nupjautų lazdynų savybės yra atsikÅ«rusios, jie vėl auga. Byloje įrodymų, kad dėl to, jog buvo nupjauti, jie negrįžtamai prarado savo vertę, byloje nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad R. T. trys lazdynų krÅ«mai buvo ne sunaikinti, o sugadinti.Pažymėtina, kad sugadintas turtas privalo turėti tam tikrÄ materialinę vertę. Nusikalstama veika bus laikoma nusikaltimu, kai sugadinto turto vertė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka bus didesnė nei 5 MGL dydžio suma.

Nors R. T. teisme ne kartÄ buvo siÅ«lyta pateikti įrodymus, patvirtinančius sugadinto turto vertę, tačiau į bylÄ R. T. tikslios sugadinto turto vertės nepateikė. Jo pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu dėl sugadinto turto vertės ir padarytos žalos buvo nenuosekli ir keitėsi. Pirminiame savo skunde (b.l. 1-4) R. T. nurodė, kad jam dėl lazdynų nupjovimo padaryta 5000 Lt turtinė žala, nors 2014 m. balandžio 22 d. vykusiame teismo posėdyje (b.l. 41, 42) R. T. pats nurodė, kad iÅ¡pjautų krÅ«mų vertė yra 30 litų.

Patikslintame skunde (b.l. 114-118) R. T. nurodė, kad padaryta 2730,35 Lt turtinė žala. BÅ«tent patikslintame skunde R. T. jam padarytÄ turtinę žalÄ paskaičiavo nurodydamas, kad jam trijų naujų lazdynų sodinukų nupirkimas kainavo 160,35 Lt, lazdynų atkuriamoji vertė sudaro 1590,00 Lt sumÄ bei iki pirmojo derliaus gavimo jis patirs 980 Lt turtinį nuostolį, nes nupjauti lazdynai duodavo 7 kg per metus derlių (1 kg rieÅ¡tų kaina yra 20 Lt). Nustatant sugadinto turto vertę vadovautis atkuriamÄ ja jo verte ar dėl turto sugadinimo patirtomis ar ateityje atsirasiančiomis iÅ¡laidomis, nėra pagrindo, nes nei atkuriamoji vertė nei ateityje atsirasiančios iÅ¡laidos neparodo turto sugadinimo metu buvusios to turto vertės. Å iuo atveju pats R.

T., nurodydamas, kad lazdynų krÅ«mai yra 50 metų senumo, kas metus duodavo 7 kg rieÅ¡utų derlių, pats pateikė paneigiančius duomenis, o bÅ«tent MiÅ¡kų urėdo įsakymo iÅ¡raÅ¡Ä (b.l. 14), kuriame nurodyta, kad paprastai kultÅ«rinės veislės skiepijamos į paprastÄ lazdynÄ , tokie vienu kamienu soformuoti augalai gausiai dera maždaug tris deÅ¡imtmečius. IÅ¡ teismui pateiktos UAB „Babtų medelynas“ 2014 m. lapkričio 5 d. sÄ skaitos – faktÅ«ros BAB Nr. 0034 bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad R.

T. pirko tris sodinukus po 30 Lt ir iÅ¡ viso sumokėjo 90 Lt (b.l. 112, 113). Trijų lazdynų sodinukų vertė yra 90 Lt (26,07 Eur), t.y. nesiekia 5 MGL dydžio sumos, kuriai esant nusikalstama veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal LR BK 187 str. 1 d. Taigi matyti, kad nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, nurodydamas turto vertę, nors ne kartÄ teisme jam buvo pasiÅ«lyta pateikti įrodymus, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nupjautų lazdynų vertę, teismui R. T. nepateikė.

Ir nors faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad O. M. paprašė, o G. R. ir G. D. nupjovė tris lazdynų krūmus ir dėl šių veiksmų buvo padaryta žala R. T. dėl jo turto sugadinimo, tačiau nustatyti, kokios vertės turtas buvo sugadintas, nėra galimybės. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylos nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas.

Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, prieÅ¡ingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Kitaip tariant, nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tuo tarpu pagal R. T. pateiktus įrodymus nėra pagrindo teigti, kad sugadinto turto vertė virÅ¡ijo 5 MGL sumÄ , kad veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 1 d., ar 3 MGL sumÄ , kad veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal LR BK 187 str. 3 d. (LR BK 190 str. 1 d.). Taigi nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių, bÅ«tent sugadinto turto vertės, nėra pagrindo teigti, kad O.

M., G. R. ir G. D. padarė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms O. M., G. R. ir G. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. iÅ¡teisintini, nes neįrodyta, jog jie padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl neteisėto asmens bÅ«sto neliečiamumo pažeidimo (LR BK 165 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtÄ arba kitokiu bÅ«du prieÅ¡ savininko ar jo įgaliotų asmenų valiÄ Ä¯sibrovė į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Ä®sibrovimas į bÅ«stÄ ar saugomÄ jo teritorijÄ reiÅ¡kia, kad kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieÅ¡ bÅ«sto savininko valiÄ , neturėdamas tam teisėto pagrindo.

Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus bÅ«stÄ , tokio bÅ«sto priklausinį ar saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ . Nusikaltimo subjektyvioji pusė - tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima, tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieÅ¡ bÅ«sto savininko ar jo valdytojo valiÄ patenka į tÄ bÅ«stÄ ar jo saugomÄ teritorijÄ ir nori tai daryti. G. R. ir G. D. neneigia, kad O. M. papraÅ¡yti nupjauti lazdynų krÅ«mus, įėjo į R.

T. kiemÄ , kadangi negalėjo kitaip pasiekti krÅ«mų augusių prie pat O. M. tvarto. Kad G. R. ir G. D. bÅ«tų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekdami įsibrauti į saugomÄ teritorijÄ , byloje nepateikta. G. R. ir G. D. nuo pat pradžių pripažino tÄ aplinkybę, jog nupjovė lazdynų krÅ«mus dėl to, kad prašė O. M., nes ant pastarosios tvarto krenta lapai ir pÅ«do tvartÄ . Kadangi negalėjo jų nupjauti iÅ¡ O. M. pusės, nuėjo į R. T. kiemÄ , kieno lazdynai jie nesiaiÅ¡kino, ar kaimynai dėl jų nupjovimo susitarę, nesiaiÅ¡kino.

IÅ¡ G. R. ir G. D. paaiÅ¡kinimų seka, kad į R. T. kiemÄ jie ėjo ne tikslu pažeisti R. T. privatų gyvenimÄ - bÅ«sto neliečiamumÄ , o susiklosčius tokioms aplinkybėms, jog buvo papraÅ¡yti nupjauti lazdynus, darančius žalÄ O. M. statiniui. Byloje neįrodyta, jog G. R. ir G. D. veikė tiesiogine tyčia, siekdami pažeisti kito asmens bÅ«sto neliečiamumÄ prieÅ¡ jo valiÄ , t.y. darydami nusikaltimÄ suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.), todėl jie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. iÅ¡teisintini.Kaip jau minėta, O.

M. lazdynus paprašė nupjauti dėl to, kad lazdynai gadina jos pastatÄ , o bÅ«tent krentantys lapai pÅ«do pastato stogÄ , Å¡aknys ardo rÅ«sį. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų bei R. T. ir O. M. paaiÅ¡kinimų, R. T. iÅ¡ tėvų paveldėtos sodybos ir O. M. sodybos sklypai ribojasi, ties sklypų riba iÅ¡ R. T. pusės auga trys lazdynų krÅ«mai, o iÅ¡ O. M. pusės stovi statinys. IÅ¡ O. M. parodymų matyti, kad lazdynai darė žalÄ jos statiniui, t.y. nuo nukritusių lapų puvo stogas, o Å¡aknys ardė jos statinį, įgriuvo rÅ«sys.

Teismas atkreipia dėmesį, jog O. M. teisme nurodė, jog R. T. motina dar būdama gyva jai leido nukirsti lazdynus. Taigi, O. M. siekė įgyvendinti savo kaip statinio savininkės teises, numatytas CK 4.42 str. bei 4.98 str. Ar O. M. padarė tai pažeisdama kito savininko turtines teises ar ne, teismo įsitikinimu, yra išimtinai civilinės teisės reguliavimo dalykas. Be to, kaip matyti iš R. T. duotų parodymų, kurie sutampa ir su O. M. parodymais, kad jie konfliktavo dėl žemės sklypų ribų, jau po lazdynų nupjovimo buvo padaryti geodeziniai matavimai, po kurių vienas lazdynų krūmas pateko į O.

M. sklypo teritorijÄ , o trys krÅ«mai į R. T. sklypo teritorijÄ . R. T. neneigia, kad O. M. nuolat tiek jo motinos, tiek jo reikalaudavo nupjauti lazdynus, teigdama, kad lazdynai kenkia jos pastatui, tuo tarpu R. T. reikalavo atitraukti nuo sklypų ribos O. M. jos statinio priestatÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas yra įsitikinęs, kad O. M. padaryta veika galbÅ«t turi deliktinės civilinės atsakomybės požymių, bet ne nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., sudėtį.

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str.

Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. T. dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.Vadovaudamasis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, teismas konstatuoja, jog aptartos O.

M., G. R. ir G. D. veikos, atsižvelgus į jų pobÅ«dį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., o galbÅ«t atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Todėl priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes minėti asmenys nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje R.

T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ O. M., G. R. ir G. D. solidariai priteisti 2730,35 Lt turtinę žalÄ , 5000,00 Lt neturtinę žalÄ ir 2300 Lt už advokato paslaugas bei 75,16 Lt transporto iÅ¡laidų. Kadangi teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Pažymėtina, kad R. T. turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kaltinamajai O.

M. teikimÄ byloje susidarė 295,42 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato užmokestis ir kitos iÅ¡laidos. Pagal BPK 105 str. 6 d. nuostatas, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iÅ¡ jų. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad privačiam kaltintojui teisinę pagalbÄ teikė advokatė, kad O.

M. iÅ¡teisintina, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡ios iÅ¡laidos nei iÅ¡ kaltinamosios, nei iÅ¡ privataus kaltintojo nepriteistinos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 304-307 str. teismas, n u s p r e n d ė : O. M. iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., požymių. G. R. iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., požymių.G.

D. iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., požymių.R. T. civilinį ieÅ¡kinį O. M., G. R. ir G. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Edita Zarembienė