4a409dbd-ca79-4dcd-9695-9a19feb7c649 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

vvvvAdministracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-560-342/2011              Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00109-2011-9   Procesinio sprendimo kategorija 24; 74(S)          Administracinės bylos kategorija 1.19                                                                 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 18 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡relės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, vilkinimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja S.S. skundu (b.l. 2-3), priimtu teisme nagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b.l. 30), praÅ¡o panaikinti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. SP-820-(7.0602) bei įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ per tris dienas nuo teismo sprendimo įteisėjimo dienos priimti sprendimÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011.Nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl sandorio nuginčijimo, tačiau 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-187-10 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Dėl minėto sprendimo panaikinimo buvo priversta kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ ginti pažeistas teises. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama byla Nr. I-206-583/2011, kurioje jos interesus atstovavo įgaliotas atstovas UAB „Liva“ direktorius J.S. Ä®galiotas atstovas dėl interesų konflikto su teismo pirmininke A.Romanovienė atsisakė atstovauti pareiÅ¡kėjos interesus administracinėje byloje. Pažymi, jog neturėdama kompetencijos pati ginti savo pažeistas teises, kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011. Teigia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepriėmė sprendimo, vilkino praÅ¡ymo iÅ¡sprendimo klausimÄ .

Akcentuoja, jog gavo Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 7 d. sprendimÄ Nr. SP-820-(7.0602), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011. Mano, jog sprendimas yra neteisėtas, nes ji nesikreipė į Å¡iÄ tarnybÄ , o klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas pagal pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ . PraÅ¡o panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011.PareiÅ¡kėja ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai. 2011 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėja pateikė praneÅ¡imÄ , kuriuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.Atsakovė Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 34-36) praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų ir bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Nurodo, jog 2011 m. kovo 2 d. Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gavo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 25 d. raÅ¡tÄ â€žDėl dokumentų persiuntimo ir praneÅ¡imo apie nusiÅ¡alinimÄ â€œ dėl S.S. 2011 m. vasario 22 d. praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011. Pažymi, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , turėjo įvertinti savo pačios sprendimo pagrįstumÄ ir bylos perspektyvumÄ , dėl ko iÅ¡liko interesų konfliktas.

Pabrėžia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, siekdama iÅ¡vengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, neÅ¡aliÅ¡ko ir pagrįsto sprendimo priėmimÄ , pagrįstai nusiÅ¡alino nuo sprendimo priėmimo pagal pareiÅ¡kėjos 2011 m. vasario 22 d. praÅ¡ymÄ bei jį persiuntė nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Å iaulių tarnyba įvertinusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bei prie jo pridėtus dokumentus, 2011 m. kovo 7 d. priėmė sprendimÄ Nr. SP-820-(7.0602), kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-187-10 panaikinimo.

Akcentuoja, jog tarnyba nustatė, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pareiÅ¡kėjai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu), vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 18 straipsniu, nes antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjai teikiama daugiau kaip 3 bylose. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 4 civilinėse bylose ir nebuvo nurodyta, jog nors viena iÅ¡ 4 civilinių bylų bÅ«tų nutraukta ar pasibaigusi.

Atsižvelgdama į tai, bei vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustatė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-187-10 yra teisėtas ir pagrįstas, ir pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas, o atstovavimas S.S. Å¡ioje byloje yra neperspektyvus. Mano, jog pareiÅ¡kėja skundu galimai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė ne vienÄ sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos nepagrįstų praÅ¡ymų suteikti antrinę teisinę pagalbÄ : 2008 m. tarnyba priėmė 11 sprendimų atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ , 2011 m. jau yra priėmusi 3 sprendimus dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbÄ , ne vienas sprendimas yra ginčijamas, todėl toks elgesys kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjos siekio, sÄ Å¾iningo naudojimosi jau suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ .

Mano, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės normomis, sprendime nurodytos aplinkybės, kodėl atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbÄ , sprendimas yra aiÅ¡kus, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundÄ (b.l. 56-57) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus. Nurodo, jog 2011 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kėja Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinė pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-206-583/2011, kurioje ji skundė Klaipėdos tarnybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPB-187-10 dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . 2011 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. V-31 Klaipėdos tarnybos teisės skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės paglabos priėmimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu, nuo pareiÅ¡kėjos 2011 m. vasario 22 d. pateikto praÅ¡ymo nagrinėjimo nusiÅ¡alino ir praÅ¡ymÄ persiuntė Å iaulių tarnybai.

Akcentuoja, jog vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Remiantis minėto ApraÅ¡o 3 punktu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba, jei pareiÅ¡kėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiÅ¡kėjas gyvena.

Remiantis apraÅ¡o 6.2 punktu, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ perduoda Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – kai pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miestas. Pabrėžia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai, nusiÅ¡alinant nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo ir perduodant jį Å iaulių tarnybai, yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovė nepasisako dėl Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes Å iaulių tarnyba jį priėmė dėl praÅ¡ymo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusiÅ¡alino, siekdama iÅ¡vengti Tarnybos ir pareiÅ¡kėjos interesų konflikto bei užtikrinti objektyvaus, neÅ¡aliÅ¡ko ir pagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka pareiÅ¡kėjai, atstovių atstovams nedalyvaujant.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėja 2011 02 22 pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. 1-206/583/2011, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, bei nuÅ¡alinti direktorių R.Valančių nuo Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimo (b.l. 58-62).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2011 02 25 įsakymu Nr. V-31 nusiÅ¡alino ir nuÅ¡alino visus tarnautojus nuo pareiÅ¡kėjos S.S. 2011 02 22 praÅ¡ymo nagrinėjimo ir perdavė jį nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 71). 2011 02 25 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ apie 2011 02 25 priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. V-31 (b.l. 70). Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 03 07 sprendimu Nr. SP-820-(7.0602) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbÄ â€œ atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ S.S. administracinėje byloje Nr. 1-206-583/2011 pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 12 16 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-187-10 (b.l. 46-47), kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , panaikinimo, motyvuojant, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas S.S. nurodytoje byloje neperspektyvus (b.l. 37-38).

Administracinė byla Nr. 1-206-583/2011 pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuoti asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl 2010 12 16 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-187-10 panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta 2011 m. vasario 25 d., pareiÅ¡kėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, sprendimas neįsiteisėjęs (b.l. 8-13).PareiÅ¡kėja ginčija Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 07 sprendimÄ Nr. SP-820-(7.0602) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbÄ â€œ, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ S.S. administracinėje byloje Nr. 1-206-583/2011 pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 12 16 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-187-10 (b.l. 46-47) panaikinimo bei praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti per tris dienas sprendimÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ (b.l. 2-3).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d.

įstatymo Nr. X–78 redakcija, toliau - Ä®statymas). Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, Å¡i teisinė pagalba apima bylinėjimosi iÅ¡laidų bylose, iÅ¡nagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių iÅ¡laidų ir su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å io įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.PareiÅ¡kėja 2011 02 22 Klaipėdos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. 1-206-583/2011 ir nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 41-45).Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nusiÅ¡alinimo.Klaipėdos tarnybos direktorius 2011 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. V-31 „Dėl darbuotojų nuÅ¡alinimo priimant sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuÅ¡alino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiÅ¡kėjos 2011 02 22 praÅ¡ymÄ (įsakymo 1 punktas) bei nusiÅ¡alino pati nuo sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ perdavė nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Å iaulių tarnyba).

Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu bei siekiant iÅ¡vengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, neÅ¡aliÅ¡ko ir pagrįsto sprendimo priėmimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos tarnyba persiuntė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Â suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 70). PareiÅ¡kėjos 2011 m. vasario 22 d. praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ turinio analizės pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos tikslas – inicijuoti procesÄ , kuriame atsakovė bÅ«tų Klaipėdos tarnyba, t.y.

Klaipėdos tarnyba bÅ«tų proceso Å¡alis, į kuriÄ nukreiptas reikalavimas dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Taigi pareiÅ¡kėja į Klaipėdos tarnybÄ kreipėsi, praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje prieÅ¡ pačiÄ Klaipėdos tarnybÄ . Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjai suteikimo klausimÄ , turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas tarnybai, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įvertinti bylos, kurioje praÅ¡oma suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , perspektyvas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktÄ , todėl nebÅ«tų užtikrintas objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimas, priimant teisingÄ sprendimÄ . Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėti Å iaulių tarnybai atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiÅ¡kėjai klausimas bus iÅ¡spręstas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Atsakovės sprendimas atitinka ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies (2008 m. balandžio 15 d.

įstatymo Nr. X-1492, įsigaliojusio nuo 2008 m. liepos 1 d.) imperatyviÄ nuostatÄ , kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241 (įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d.), reguliuoja pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos perdavimo nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir sprendimo dėl Å¡io praÅ¡ymo priėmimo tvarkÄ . ApraÅ¡o 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba, jei pareiÅ¡kėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiÅ¡kėjas gyvena.

Klaipėdos tarnyba pareiÅ¡kėjos, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, praÅ¡ymÄ perduoda nagrinėti Å iaulių tarnybai (6.2 punktas).Klaipėdos tarnyba yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais vieÅ¡ojo administravimo institucijų veiklÄ , inter alia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, VieÅ¡ojo administravimo įstatymu.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymas nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ . Å iai sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl paminėtas įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. VieÅ¡ojo administravimo įstatymas Å¡iuo atveju yra lex generalis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiÅ¡kia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos.

Tas pats pasakytina ir apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo santykį.Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sÄ Å¾iningai, neÅ¡aliÅ¡kai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definicijÄ interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję su privačiais interesais.

Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis.

Vienas iÅ¡ Å¡ių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiÅ¡kiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje pagrindus ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nuÅ¡alinimo pagrindÄ , jeigu tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryÅ¡ių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimÄ dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. SprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas.Taigi iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo visumos ir jo sisteminių sÄ sajų Klaipėdos tarnyba, dėl galimo interesų konflikto nusprendusi nusiÅ¡alinti nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiÅ¡kėjai, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, prieÅ¡ingai – toks Klaipėdos tarnybos veiksmas buvo atliktas tam, kad pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų pažeisti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė – Klaipėdos tarnyba, pareiÅ¡kėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisėtai persiuntė Å iaulių tarnybai. Å iuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.

Konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo persiuntė Å iaulių tarnybai, nėra teisinio pagrindo Klaipėdos tarnybÄ Ä¯pareigoti priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2011 m. vasario 22 d. praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes Å¡is praÅ¡ymas jau iÅ¡spręstas Å iaulių tarnybos 2011 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. SP-820-(7.0602), kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (b.l. 37-38).

PareiÅ¡kėjos argumentas, kad praÅ¡ymo perdavimas nagrinėti kitai tarnybai neteisėtas, pažeidžia jos teisę į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ pripažintinas nepagrįstu. Kaip aptarta aukščiau, kad praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, iÅ¡nagrinėja ir priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, todėl toks veiksmas negali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu ir pažeidžiančiu pareiÅ¡kėjos teisę į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatytos žmogaus, kaltinamo nusikaltimo padarymu, garantijos, c papunktis numato, kad jis galėtų gintis pats arba per savo pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atlyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinis, yra svarbi ir aiÅ¡kinant bei taikant Lietuvos teisę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisės pažeidimo prigimtis ir sankcijos už padarytÄ teisės pažeidimÄ administracinėse ir baudžiamosiose bylose lemia visų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytų garantijų taikymÄ . Pripažįstamas nepagrįstu pareiÅ¡kėjos teiginys dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunkčio pažeidimo, nes nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimas pareiÅ¡kėjai administracinėje, o ne baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje.Dėl Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimti sprendimÄ .           PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 07 sprendimÄ Nr.SP-820-(7.0602) ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ per tris dienas teikti antrinę teisinę pagalbÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2011 02 22 praÅ¡ymÄ .                       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis Å¡iais principais: lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Tokia iÅ¡vada darytina, vadovaujantis Ä®statymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais.

Vadinasi, net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Ä®statymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3611/2011, 2011-03-31 sprendimas Nr. A822–1082/2011, 2010-12-02 nutartis Nr. A756 – 1390/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1268/2010, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–2848/11 ir kt.), nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (Ä®statymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis).

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Å iaulių tarnyba, spręsdama pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turėjo teisę ir pareigÄ atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje.

Byloje aktuali Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, kuria grindžiamas ginčijamas Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas ir kurioje įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.           Tarnyba, norėdama iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei siekdama užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui antrine teisine pagalba, pagal VGTP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies I, 2 punktus privalėjo įvertinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų pagrįstumÄ ir atstovavimo perspektyvumÄ byloje.

Ar pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali nustatyti tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimÄ , tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise į valstybes garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , pirminį reikalavimo pagrįstumo, o kartu ir atstovavimo perspektyvumo vertinimÄ suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, todėl laikytina, kad atsakovė turėjo teisę vertinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pagrįstumÄ bei atstovavimo perspektyvumÄ .

Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies I punkto prasme reiÅ¡kia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens praÅ¡ymÄ teikti jam antrinę teisinę pagalba, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų sÄ lygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant Å¡io Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio I dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir laikantis Å¡io įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 12 16 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-187-10 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai S.S. civilinėje byloje dėl sandorio nuginčijimo ir įpareigojimo sudaryti sandorį, nes antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau nei trijose bylose (b.l. 46-47). PareiÅ¡kėja šį sprendimÄ apskundė teismui ir pateikė 2011 02 22 praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo administracinėje byloje su atsakove Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b.l.41-45).

Administracinė byla Nr. 1-206-583/2011, kurioje praÅ¡oma suteikti antrinę teisinę pagalbÄ 2011 02 25 iÅ¡nagrinėta (b.l. 8-13). Vertinant pareiÅ¡kėjos 2010 m. vasario 22 d. praÅ¡ymo turinį suteiktos tarnybai informacijos prasme akivaizdu, kad Å¡iame praÅ¡yme tik bendro pobÅ«džio teiginiais buvo apibÅ«dinta praÅ¡ymo esmė ir pareiÅ¡kėjos pageidavimas naudotis antrine teisine pagalba. Dokumentų ar kitokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima aiÅ¡kiai ir konkrečiai įvertinti teisinio ginčo (bylos), kuriame pareiÅ¡kėja pageidauja naudotis antrine teisine pagalba, pobÅ«dį, pareiÅ¡kėja nenurodė ir prie savo praÅ¡ymo nepridėjo.

IÅ¡ pateiktų prie praÅ¡ymo įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja Tarnybos 2010 12 16 sprendimÄ apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, paduodama skundÄ , kuriame nurodyta, kad jos teises ir interesus atstovaus įgaliotas atstovas UAB „Liva“ direktorius J.S. (b.l. 48). Å ios aplinkybės taip pat vertintinos kaip viena iÅ¡ sÄ lygų, suteikusių pagrindÄ atsakovei konstatuoti, jog priimamu sprendimu nebus pažeisti įvardijami VGTPÄ® 3 straipsnyje numatytieji lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principai (3 straipsnio 1, 2, 4 punktai) ir VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrindai.

Å iaulių tarnyba sprendimu nesiekia riboti pareiÅ¡kėjos teisių, o siekia užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbÄ , lygias teises į kvalifikuotÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat paÅ¡alinti piktnaudžiavimÄ valstybės garantuojama teisine pagalba. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto požiÅ«riu S.S. keliami reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisingi.              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ fiziniams asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas).

Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamÄ pirminę ir antrinę teisinę pagalbÄ , bei imperatyviai nurodomi atvejai, kai Å¡i pagalba neteikiama. Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, inter alia – kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 straipsnio 6 dalies 2 punktas). IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai prieÅ¡tarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačiÄ Ä®statymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Å iaulių tarnybos sprendimas dėl atstovavimo pareiÅ¡kėjai byloje neperspektyvumo pagrįstas konkrečiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl laikytina, kad jis teisėtas ir pagrįstas ir pareiÅ¡kėjos atstovavimas administracinėje byloje Nr. 1-206-583/2011 neperspektyvus.            Įvertinus visumÄ nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių konstatuotina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai dėl nusiÅ¡alinimo ir S.S. praÅ¡ymo perdavimo nagrinėjimui Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teisėti, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 201103 07 sprendimas Nr.SP-820-(7.0602), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ S.S. pagal jos 2011 02 22 praÅ¡ymÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ pagal pateiktÄ 2011 02 22 praÅ¡ymÄ suteikti antrinę garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjos S.S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu.Pagal Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                 Aušrelė Mažrimienė                                                                                                                              Remigijus Arminas                                                                              Irena Stulpinienė