2013-09-05 Nr. AB-4626-3-61-3-01408-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-759/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01408-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinei, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-9), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir atsakovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė, VSAT Vilniaus rinktinė) vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos pakeitimo“; 2) įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo tarnybos vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje (grąžinti į ankstesnę tarnybos vietą).

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu įsakymu pakeitus pareiškėjo darbo vietą, buvo pakeista jo teisinė padėtis. Pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. TE-191, kuriuo buvo nustatyta pareiškėjo darbo vieta Vilniaus oro uosto užkardoje, nenumatyta, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimo vieta tampa nenuolatinio pobūdžio ir gali būti pakeista vienašaliu rinktinės vado sprendimu, kad jo tarnybos pobūdis bus susijęs su tuo, kad savo funkcijas turės vykdyti ne toje užkardoje, kuri nustatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. TE-191 1.62 punkte, kad taip pat važinės ir į kitas VSAT Vilniaus rinktinės užkardas, o toks tarnybos pobūdis nėra nurodytas jo pareigybės aprašyme. Teigė, kad tokio Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybos pobūdžio, pagal kurį pareigūnai, esant aplinkybėms, kurios buvo nurodytos 2012 m. kovo 23 d. teikime Nr. 12-1224 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūno darbo vietos pakeitimo“ (t. y. esant pareigūno atžvilgiu pradėtam tarnybiniam patikrinimui), gali būti perkeliami į kitą tarnybos vietą (užkardą), nenumato įstatymai bei kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. TE-191 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos darbo organizavimo pertvarkymo“ 1.62 punkte nurodyta, kad jo tarnybos vieta yra VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda, o ne visos rinktinės teritorija, todėl atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti jo darbo vietos. Pareiškėjas buvo be jo sutikimo perkeltas į Dieveniškių užkardą, o tai sukėlė jam nepagrįstai didelių nepatogumų, padidėjo kelionės atstumas, sugaištamas laikas ir kelionės išlaidos. Su ginčijamu įsakymu pasirašytinai supažindintas nebuvo, įsakymo kopiją registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu gavo 2012 m. balandžio 27 d., todėl nuo šios datos skaičiuojamas kreipimosi į teismą terminas, kurio pareiškėjas esą nepraleidęs.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teisės aktai nenustato galimybės skirti nuobaudą už tarnybinį nusižengimą, pakeičiant asmens darbo vietą. Toks baudimas, t. y. skiriant ir tarnybinę nuobaudą ir perkeliant jį į kitą darbo vietą yra laikomas dvigubu baudimu, o tai draudžia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, VTS) ir kitų teisės aktų nuostatos.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti (I t., b. l. 96-98).

Nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 4-554 sujungė visų tarnybos rinktinių užkardų sargybų būrius į rinktinių sargybų būrius, kartu pakeisdamas ir rinktinių pareigybių sąrašus. Apie šiuos tarnybos organizavimo pertvarkymus pareiškėjas buvo informuotas nustatyta tvarka ir žinojo, kad tiek jo tarnybos vieta, tiek tiesioginis vadovas gali keistis, šio įsakymo neskundė. Pareiškėjo E. K. darbo vietos pakeitimą sąlygojo tai, kad 2012 m. kovo 26 d. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriuje buvo baigtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareigūnas E. K. (pareiškėjas), pro elektronikos valdomas duris patekdamas į valstybės įmonės „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“ (toliau – ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Vilniaus oro uostas, TVOU) kontroliuojamas zonas, ne tarnybos tikslais naudojosi savo nuolatiniu asmens leidimu, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, žinodamas ir suprasdamas, kad jo veiksmai neteisėti, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, tyčia ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl ko prarado vadovybės pasitikėjimą juo. Remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinkta informacija ir išvadomis, 2012 m. balandžio 12 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-129 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, šio įsakymo pareiškėjas neskundė. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą ir sumažinti galimą pareiškėjo korupcijos pasireiškimo tikimybę, 2012 m. kovo 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateiktas teikimas dėl praradusio vadovybės pasitikėjimą pareiškėjo darbo vietos pakeitimo. Gavus pritarimą siūlymui, pareiškėjo darbo vieta pakeista į Dieveniškių užkardą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra praleidęs kreipimosi į teismą terminą. Paaiškino, kad pareiškėjas su ginčijamu įsakymu supažindintas telefonu 2012 m. balandžio 11 d., 11.40 val. Jis buvo perspėtas, kad pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, turės atvykti į Vilniaus oro uosto užkardą susipažinti su minėtu įsakymu pasirašytinai. Įrašas apie šį skambutį užfiksuotas skambučių registracijos žurnale, šį faktą taip pat patvirtina Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojos I. K. bei VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniosios pasienietės V. D. tarnybiniai pranešimai. Dėl to, atsakovo nuomone, nagrinėjama byla nutrauktina.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. patvirtino, kad 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjui E. K. paskambino tarnybiniu mobiliuoju telefonu ir informavo jį apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos pakeitimo“ (2012 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 168-174).

Nurodė, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, nes apie ginčijamą įsakymą buvo informuotas telefonu 2012 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis terminas skaičiuojamas nuo tada, kai akto, kuris neturėjo būti įteiktas asmeniui, turinys tampa jam žinomas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, jau nuo 2012 m. balandžio 11 d. galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. VSAT Vilniaus rinktinės vadas, vadovaudamas rinktinei ir jos padaliniams, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, turėjo teisę pavesti pareiškėjui vykdyti tas pačias funkcijas ten, kur reikalingiausia ir efektyviausia. Pareiškėją perkeliant į kitą rinktinės struktūrinį padalinį, jo darbovietė nepasikeitė, tarnybinės funkcijos, įgaliojimai ir socialinės garantijos liko tie patys. Dėl pareigūno darbo vietos pakeitimo padidėjus važiavimo į tarnybą ir iš jos išlaidoms, kompensacijos dydis perskaičiuojamas, neviršijant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyto maksimalaus dydžio. Be to, pareigūnas įgyja teisę į gyvenamosios patalpos tarnybos vietoje išlaikymo išlaidų kompensaciją. Pareigūno prašymu, jam gali būti suteiktos patalpos apsigyventi Dieveniškių užkardoje. Pareiškėjas, pasirašydamas sutikimą būti perkeltas iš Vilniaus oro uosto užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigų į Sargybų būrio pasieniečius, buvo supažindintas su VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 4-554, kurio pagrindu vyko struktūrinių padalinių darbo organizavimo pertvarkymai. Šiame įsakyme nurodyta, kad nustatytos Sargybų būrių pareigūnų darbo vietos gali būti keičiamos tik suderinus su VSAT vadovybe. Pasirašydamas pareigybės aprašymą, pareiškėjas susipažino, kad jo tarnybos vieta gali keistis, jame užkarda nekonkretizuota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu (II t., b. l. 83–88) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ ir įpareigojo atsakovą nustatyti pareiškėjo darbo vietą VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje.

Teismas nustatė, kad VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“ 1.2 punktu nuo 2010 m. spalio 1 d. VSAT Vilniaus rinktinės užkardų sargybų būriai buvo sujungti į vieną bendrą VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyrių (II t., b. l. 26-41). Su šiuo įsakymu pareigūnai buvo supažindinti pasirašytinai (II t., b. l. 42-43). Įgyvendinant šį įsakymą, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 23 d.

įsakymo Nr. TE-191 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos darbo organizavimo pertvarkymo“ 1.62 punktu pareiškėjo darbo vieta buvo nustatyta VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje (I t., b. l. 14-18). Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vadas 2010 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 8-355 (II t., b. l. 20), kuriuo patvirtino VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būrio nuostatus, įsigaliojusius nuo 2010 m. spalio 1 d. (II t., b. l. 24-25).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vadas 2012 m. sausio 26 d. priėmė įsakymą Nr. TE-25 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Štabų finansų skyriaus, Sargybų būrio bet Sargybų būrio kinologų grupės pareigybių aprašymo pervardijimo“ (II t., b. l. 44-46), kurio 1.7.7 punkte nurodyta, kad Sargybų būrio pasieniečio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos) pareigybės pervardijamos į Sargybų skyriaus pasieniečio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio, 3 kategorijos).

Su šiuo pareigybių aprašymo pervardijimu pareigūnai supažindinti pasirašytinai (II t., b. l. 47-48). 2012 m. vasario 14 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pastebėjus, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 12 d., ne tarnybos metu, lankėsi Vilniaus oro uosto užkardoje, neinformavęs apie tai užkardos vadovybės, apsilankymo metu naudojosi savo asmens leidimu, t. y. pareiškėjas pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.2 punktą, valstybės įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 29 d.

įsakymo Nr. 1R-10 „Dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimų ir patekimo kontrolės taisyklių pateikimo“ 158.19 punkto ir 175 punkto reikalavimus. Už minėtus pažeidimus 2012 m. balandžio 12 d. Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-129 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I t., b. l. 47). 2012 m. kovo 5 d. VSAT Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas tarnybiniu pranešimu informavo rinktinės vadą, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.2 punkto, valstybės įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 29 d.

įsakymo Nr. 1R-10 „Dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimų ir patekimo kontrolės taisyklių pateikimo“ 158.19 punkto ir 175 punkto reikalavimų pažeidimų. Siekiant sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, kelti pareigūno profesionalumą ir sugebėjimus dirbti kintančiomis sąlygomis, siūlyta pakeisti pareiškėjo darbo vietą kitoje užkardoje (I t., b. l. 100). 2012 m. kovo 23 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado teikimu Nr. (21/20)-12-1224 kreiptasi į VSAT vadą dėl pareiškėjo darbo vietos pakeitimo (I t., b. l. 12-13, 101-102;

II t., b. l. 49-51). 2012 m. balandžio 4 d. VSAT vadas raštu Nr. (21)-14-1416 pritarė siūlymui pakeisti pareiškėjo darbo vietą iš Vilniaus oro uosto užkardos į Dieveniškių užkardą (I t., b. l. 43, 103). VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje vietos keitimo“ 1.1 punktu nuo 2012 m. gegužės 1 d. pareiškėjo darbo vieta buvo pakeista ir nustatyta ne VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje, bet tos pačios rinktinės Dieveniškių užkardoje.

Šis įsakymas priimtas, vadovaujantis VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-763 patvirtintu Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašu ir VSAT vado 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (21)-14-1416 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų darbo vietos pakeitimo“ (I t., b. l. 10, 44). Surašytas aktas, kad pareiškėjas apie 2012 m. balandžio 11 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymą Nr. TE-125 informuotas 2012 m. balandžio 11 d. telefonu (I t., b. l. 45-46).

Remiantis Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojos I. K. tarnybiniu pranešimu, pareiškėjas apie 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. TE-125 informuotas telefonu 2012 m. balandžio 11 d. 11.40 val. ir įspėtas, kad, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, turės atvykti į Vilniaus oro uosto užkardą susipažinti su įsakymu pasirašytinai (I t., b. l. 49). Tai, kad I. K. skambino pareiškėjui ir informavo jį apie jo darbo vietos pasikeitimą, patvirtino VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnioji pasienietė V. D. (I t., b. l. 50).

Teismas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 5 straipsniais, padarė išvadą, jog su VSAT pareigūnu nėra sudaroma darbo sutartis, kuria nustatomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomosios darbo sutarties sąlygos. Valstybės tarnyboje susitarimo nėra – šalys nesitaria nei dėl darbo vietos, nei dėl funkcijų, nei dėl apmokėjimo – visa tai yra nustatyta norminių aktų arba numatyta iš anksto žinomuose ir įgaliotų subjektų tvirtinamuose pareigybių aprašymuose ir sąrašuose. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio, valstybės tarnautojo ir darbuotojo teisiniai statusai skiriasi.

Vadovaudamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu, (toliau – ir Nuostatai) 27.1, 27.5, 27.13 punktais, teismas padarė išvadą, jog darbo organizavimo VSAT Vilniaus rinktinėje pertvarkymas yra VSAT vado diskrecijos teisė, kuria jis pasinaudojo, siekdamas efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. VSAT vadas 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 4-54 nurodė, kad įsakymą priima, vadovaudamasis Nuostatų 27.5 punktu, taigi įsakyme nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Taip pat VSAT vadas nurodė, kad toks įsakymas priimamas, siekiant stiprinti valstybės sienos apsaugą, efektyviau kovoti su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta, pareigūnų korupcija, tobulinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgų valdymą ir pareigūnų tarnybos organizavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju VSAT vadas turėjo teisę pertvarkyti VSAT teritorinių padalinių – rinktinių – darbo organizavimą ir sujungti rinktinės užkardų (rinktinei pavaldžių padalinių, kaip nustatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 16 straipsnyje) sargybų būrius į rinktinės sargybų būrius.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas detaliai nereglamentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno statuso, jo pakeitimo sąlygų. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 dalis numato, kad vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma. Pareigūno statusas – pareigūno teisinė padėtis (VTS 2 str. 5 d.). Pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šio Vidaus tarnybos statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu (VTS 3 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nebuvo nurodyta, kokia teisės norma vadovaujantis, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. TE-125 buvo pakeista tolimesnė pareiškėjo E. K. tarnybos vieta. Nurodyta, kad šis įsakymas priimtas, vadovaujantis VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-763 patvirtintu Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašu ir VSAT vado 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (21)-14-1416 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų darbo vietos pakeitimo“ (I t., b. l. 10, 44).

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad, perkeliant pareiškėją į kitą užkardą, buvo keičiama jo teisinė padėtis. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. TE-191 buvo nustatyta, jog, perkeliant pareiškėją į Vilniaus rinktinės sargybų būrio pasieniečio pareigas, pareiškėjo tarnybos vieta (konkreti užkarda) bus keičiama vienašališku VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu, jog keičiamas pareiškėjo tarnybos pobūdis – pareiškėjas turės vykdyti savo funkcijas ne toje užkardoje, kuri nustatyta perkeliant jį į kitas pareigas 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. TE-191, o jo tarnybos pobūdis bus susijęs su tuo, kad jis važinės ir kitas užkardas. Teismas taip pat nustatė, kad nei minėtame 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakyme, nei pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra nurodytas toks pareiškėjo tarnybos pobūdis. Teisės aktai nenumato tokio Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos pobūdžio, nenustato, kad pareigūnai, gali būti perkeliami į kitą tarnybos vietą (užkardą). Šiuo įsakymu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos vieta yra VSAT Vilniaus rinktinė, nes įsakymu buvo nustatyta pareiškėjo tarnybos vieta – Vilniaus oro uosto užkardoje. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas VSAT Vilniaus rinktinė, be pareiškėjo sutikimo pakeisdamas pareiškėjo tarnybos vietą, pakeitė pareiškėjo teisinę padėtį (pareigūno statusą), ir todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimus: panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 dalį, kuria nuo 2012 m. gegužės 1 d. pareiškėjui buvo nustatyta tolimesnė tarnybos vieta – Dieveniškių užkardoje, ir grąžinti pareiškėją į tarnybos vietą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012). Todėl skundas tenkintas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui apie ginčijamą VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ tapo žinoma 2012 m. balandžio 11 d., kai atsakovo darbuotoja paskambino ir telefonu informavo apie darbo vietos pakeitimą, kad pareiškėjas į teismą dėl šio akto panaikinimo kreipėsi 2012 m. gegužės 21 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, į tai, kad skundžiamo 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 2.1 punkte (I t., b. l. 10) kategoriškai nurodoma, jog Vilniaus oro uosto užkardos vadas įpareigojamas pareigūną su įsakymu supažindinti pasirašytinai, padarė išvadą, jog aktas turėjo būti įteiktas pareiškėjui. Pats pareiškėjas neigia, kad apie ginčijamą įsakymą sužinojo telefonu, o liudytojos – atsakovo darbuotojos parodymai teismo nevertinti kaip objektyvūs ar keičiantys minėto įsakymo nuostatą dėl supažindinimo pasirašytinai. Duomenų, kad pareiškėjas tyčia būtų vengęs susipažinti su ginčijamu įsakymu, teismas nenustatė, todėl laikė, kad apie priimtą įsakymą pareiškėjas sužinojo, gavęs registruotu paštu jo kopiją 2012 m. balandžio 27 d. (I t., b. l. 11), o skundas teismui paduotas nepraleidus jo apskundimo termino.

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 98–104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato dvi faktines aplinkybes, nuo kurių pradedama termino skundui paduoti atskaita: skundžiamo akto paskelbimas arba individualaus akto įteikimas suinteresuotai šaliai. Įstatymas nenustato, kaip turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, kai toks individualus aktas neįteikiamas ar jo (individualaus akto) įteikimas neprivalomas, tačiau asmuo mano, kad toks aktas pažeidžia jo teises. Administracinių teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tokiu atveju suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą per 30 dienų, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šio akto turinį ir juo pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-264/2007; 2010 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-363/2010; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012 ir kt.). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-304/2012).

Bylos nagrinėjimo metu VSAT Vilniaus rinktinė pateikė objektyvius ir išsamius įrodymus, kad pareiškėjas su skundžiamo akto turiniu (apie darbo vietos pakeitimą nuo 2012 m. gegužės 1 d.) buvo supažindintas 2012 m. balandžio 11 d. 11.40 val. mobiliuoju tarnybiniu telefonu (pareigūnas tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą), ir buvo perspėtas, kad, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo galiojimo terminui, jis turi atvykti į Vilniaus oro uosto užkardą susipažinti su įsakymu pasirašytinai. Įrašas apie atliktą skambutį užfiksuotas Vilniaus oro uosto užkardos telefoninių pokalbių registracijos žurnale (Nr. 143, kopija pridėta), skambučio faktą patvirtina ir 2012 m. gegužės 31 d. d.

VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojos I. K. tarnybinis pranešimas Nr. (21/20)-195-491 bei 2012 m. birželio 1 d. VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniosios pasienietės V. D. tarnybinis pranešimas Nr. (21/20)-195-499. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teiginiu, jog „pats pareigūnas – pareiškėjas neigia apie ginčijamą įsakymą sužinojęs telefonu“, nors šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas E. K. neneigė fakto, kad su skundžiamu įsakymu jis buvo supažindintas telefonu bei patvirtino, kad šio įsakymo turinį suprato.

Šiuo atveju pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino minėtų VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnių parodymus, patvirtinančius skambučio mobiliuoju tarnybiniu telefonu pareiškėjui faktą, nes šios pareigūnės savo tarnybiniuose pranešimuose ir bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus, su pareiškėju turėjo normalius, kolegiškus santykius ir nėra suinteresuotos jam pakenkti ar nuslėpti tiesą byloje.

Įvertinus visa tai, akivaizdu, jog pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, kurių neprašė atnaujinti. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė yra kliūtis pradėti teisminį procesą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), o pradėto proceso atveju, sudaro teisinį pagrindą teismo procesą nutraukti (ABTĮ 101 str. 6 p.) ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

2. Pareiškėjo darbo vietos pakeitimą sąlygojo tai, kad 2012 m. kovo 26 d. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo bendrųjų reikalų skyriuje buvo baigtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas, pro elektronikos valdomas duris patekdamas į valstybės įmonės „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“ kontroliuojamas zonas, ne tarnybos tikslais, naudojosi savo nuolatiniu asmens leidimu. Šio tarnybinio patikrinimo metu buvo neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju, žinodamas ir suprasdamas, kad jo veiksmai neteisėti, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, tyčia ir sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl ko prarado vadovybės pasitikėjimą juo.

Pareiškėjas pasirašytinai yra susipažinęs su VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 8-279 „Dėl Vilniaus oro uosto užkardos darbo reglamento pakeitimo“ bei TVOU leidimų ir patekimo kontrolės taisyklių, patvirtintų TVOU generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. IR-102 nuostatomis, sąmoningai pažeidė minėtų taisyklių 158.19 punkto (bandymas patekti ar patekimas į kontroliuojamą zoną, pasinaudojant galiojančiu TVOU leidimu, jeigu asmuo tuo metu neatlieka savo pareiginių funkcijų) ir 175 punkto (asmenys, gaunantys bet kokios rūšies TVOU leidimus, įsipareigoja laikytis šių taisyklių reikalavimų bei žino apie gręsiančią atsakomybę už šių Taisyklių nesilaikymą) reikalavimus.

Remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinkta informacija ir išvadomis, 2012 m. balandžio 12 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-129 už minėtus pažeidimus pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą ir efektyviai kovoti su korupcija, vadovaujantis VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 4-763 „Teikimų dėl VSAT rinktinių Sargybos būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, atsižvelgiant į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado 2012 m. vasario 13 d. tarnybinį pranešimą Nr. (21 /20)-195-119 „Dėl pasieniečio E. K. veiksmų“ bei VSAT Vilniaus rinktinės Imuniteto poskyrio viršininko 2012 m. kovo 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. (21/20)-l 1-481 „Dėl Vilniaus oro uosto užkardos pareigūno darbo vietos pakeitimo“, siekiant sumažinti sąlygas galimai neteisėtai jo veiklai ir korupcijos pasireiškimo tikimybę, 2012 m. kovo 23 d.

VSAT buvo pateiktas teikimas dėl praradusio vadovybės pasitikėjimą Vilniaus rinktinės pareigūno E. K. (pareiškėjo) darbo vietos pakeitimo. 2012 m. balandžio 4 d. gavus VSAT vado pritarimą minėtam siūlymui, VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11d. įsakymu Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ pareiškėjo darbo vieta buvo pakeista iš VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos į VSAT Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardą. Pareiškėjas 2012 m. kovo 26 d. pasirašytinai buvo supažindintas su šiuo teikimu, t. y.

žinojo ir suprato, kad VSAT Vilniaus rinktinė kreipėsi su teikimu į VSAT dėl jo darbo vietos pakeitimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad apie jo darbo vietos pakeitimą jam tapo žinoma tik 2012 m. balandžio 27 d. susipažinus su registruotu laišku, gautu ginčijamu VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“, neatitinka tikrovės.

3. VSAT Vilniaus rinktinės vadas, vadovaudamas rinktinei ir jos struktūriniams padaliniams, būdamas atsakingu už rinktinės ir jos struktūrinių padalinių darbo organizavimą, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis, pagal savo kompetenciją turi teisę pavesti pareiškėjui vykdyti tas pačias funkcijas ten, kur reikalingiausia ir efektyviausia (perkėlimo motyvai išdėstyti VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 preambulėje). Pareiškėją perkeliant į kitą rinktinės struktūrinį padalinį, jo darbovietė nepasikeitė, pareiškėjo tarnybinės funkcijos, turimi įgaliojimai liko tie patys. Pareiškėją perkėlus į Dieveniškių užkardą, jo turėtos teisės aktų nustatytos socialinės garantijos nepakito: padidėjus važiavimo į tarnybą ir iš jos išlaidoms, pareigūnui priklausančios važiavimų išlaidų kompensacijos dydis yra perskaičiuojamas (neviršijant Vidaus reikalų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1 nustatyto maksimalaus dydžio). Pasikeitus tarnybos vietovei, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, pareigūnai įgyja teisę į gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidų kompensaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 258, VSAT vado 2006 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 4-52). Jeigu pareiškėjo netenkina minėtos socialinės garantijos ar išmokų dydžiai, nustatyta tvarka jis turi teisę kreiptis į VSAT Vilniaus rinktinę dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo Dieveniškių užkardoje (taip sumažinant kelionės į tarnybą ir jos išlaidų dydį), tačiau tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Taigi, akivaizdu, kad VSAT Vilniaus rinktinės vadui, siekiant panaikinti sąlygas galimai korupcinei pavaldaus pareigūno veiklai ir pagal kompetenciją pakeitus pareiškėjo tarnybinių funkcijų vykdymo (tarnybos) vietą iš VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos į VSAT Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardą, šis pareigūnas nepasinaudojo visomis teisės aktų nustatytomis socialinėmis garantijomis ir nepagrįstai teigia, kad dėl tokių pasikeitimų jis patiria papildomų finansinių išlaidų.

4. Pareiškėjas nustatyta tvarka 2010 m. rugsėjo 7 d. buvo supažindintas su VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“ ir pasirašė sutikimą būti perkeltas iš VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos sargybų būrio pasieniečio pareigų į VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigas (šiuo įsakymu VSAT Vilniaus rinktinės užkardų sargybų būriai buvo sujungti į rinktinių sargybų būrius) bei pasirašytinai susipažino su 2012 m. sausio 26 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-25 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Štabo Finansų skyriaus, Sargybų būrio Kinologų grupės pareigybių aprašymo pervardijimo“ (šiuo įsakymu VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būriai buvo pervadinti į Sargybų skyrius). Taigi, pareiškėjas nustatyta tvarka buvo supažindintas su aktualiais teisės aktų pakeitimais ir pagal užimamas pareigas turėjo suprasti minėtų teisės aktų nuostatas, jog jo tarnybinių funkcijų vykdymo (tarnybos) vieta yra ne konkreti užkarda, o VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būrys, todėl, VSAT Vilniaus rinktinės vado sprendimu jo, kaip ir kitų pavaldžių pareigūnų, tarnybos vieta gali būti pakeista.

5. Pareiškėjo tolimesnė tarnyba VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje sukeltų neigiamas pasekmes šios institucijos efektyviam funkcionavimui ir teisės aktų nustatytai funkcijai – tinkamai organizuoti ir vykdyti tarnybą, užtikrinant valstybės sienos apsaugą: ši užkarda įsikūrusi ir veikia TVOU teritorijoje, šios užkardos pareigūnai nuolat dirba ir juda po TVOU kontroliuojamą zoną ir teritoriją (elektronikos kontroliuojamus vartus ir terminalus), naudodamiesi elektroniniais leidimais (kortelėmis), be kurių darbas minėtoje užkardoje neįmanomas. Sprendimą dėl šių leidimų išdavimo priima VSAT nepavaldaus ūkio subjekto – TVOU, generalinis direktorius. Šio ūkio subjekto vadovybei yra žinomi faktai, kad pareiškėjas ne kartą pasinaudojo galiojančiu TVOU leidimu patekti į kontroliuojamą zoną asmeniniais tikslais ne tarnybos metu, todėl VSAT Vilniaus rinktinė dėl naujo leidimo išdavimo pareiškėjui nesikreips, o TVOU šiam pareigūnui tokio leidimo neišduos. Akivaizdu, kad VSAT neturi teisinio pagrindo, paskatų ir kompetencijos nurodyti TVOU išduoti atitinkamą leidimą pareiškėjui. Įvertinus tai, kad be šio leidimo pareiškėjas negali dirbti VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje, VSAT Vilniaus rinktinė neturi galimybių įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti pareiškėjo darbo vietą VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 92–96) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas. Papildomai pažymima, jog:

1. VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto 2010 m. rugsėjo 30 d. VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-556 8.16 punkte numatyta, kad „pasienietis vykdo kitus vienkartinio pobūdžio užkardos, kurioje priskirta jo darbo vieta, vadovybės nurodymus, kad būtų pasiekti užkardos veiklos tikslai“. Be to, minėtame pareigybės aprašyme nekonkretizuota užkarda, kurioje pareiškėjas vykdys funkcijas. Atitinkamos užkardos vadas asmeniškai atsako už sargybų būriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, darbo planavimą, organizavimą ir pareigūnų kontrolę.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012, kuria kaip analogija remiasi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo tarnybos vieta buvo pakeista visiškai kitu pagrindu nei šioje administracinėje byloje, todėl ja remtis negalima. Administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012 nekonstatuota, jog VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo“, kurio pagrindu vyko VSAT struktūrinių padalinių darbo organizavimo pertvarkymai, bei 2010 m. gruodžio 2 d. VSAT vado įsakymas Nr. 4-763 „Dėl teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių sargybų būrių (patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio pagrindu vyko darbo vietų keitimo procedūra, yra neteisėti. Minėtoje nutartyje pažymėta „<...> tam, kad tokie aktai būtų pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais, turi būti nustatyta, kad šiuose aktuose konkrečiai išreikštas teisės normų taikymas pareiškėjui ir kuris daro įtaką pareiškėjo teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus <...>“. Nors paminėti VSAT vado įsakymai nepripažinti neteisėtais, tačiau, atsižvelgus į ginčijamame sprendime pateiktus argumentus dėl pareigūno statuso, de facto jie neįgyvendinami, nes pagal šiuos įsakymus, esant tarnybiniam būtinumui darbo vieta gali būti keičiama, tik keičiant pasienio sargybų vykdymo vietą rinktinės užkardose.

Pareiškėjas E. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 108-111) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Informavimas telefonu apie VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymo, kuriuo keičiama pareiškėjo darbo vieta, priėmimą nelaikytinas tinkamu supažindinimu su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu teisės aktu ir todėl telefoninio pranešimo diena negali būti laikoma termino šiam aktui apskųsti pradžios diena. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato du alternatyvius skundo padavimo termino skaičiavimo pradžios būdus: 1) nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba 2) nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Apelianto nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-264/2007 buvo konstatuota, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje „nepasisakyta kaip turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, kai toks individualus aktas neįteikiamas ar jo (individualaus akto) įteikimas neprivalomas, tačiau asmuo mano, kad toks aktas pažeidžia jo teises“ ir nuspręsta, kad tokiu atveju „būtina nustatyti, kada jis [pareiškėjas] objektyviai sužinojo ar turėjo sužinoti apie prašomą panaikinti administracinį aktą ir juo pažeidžiamas pareiškėjo teises“. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo ginčijamas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“, kuris yra individualus administracinis aktas, vienkartinio taikymo, skirtas konkrečiam subjektui, t. y. pareiškėjui; be to, juo keičiama pareiškėjo teisinė padėtis – nustatoma kita jo darbo vieta (ABTĮ 2 str. 14 p.). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalį, „Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su jo atžvilgiu priimtu VSAT Vilniaus rinktinės vado įsakymu, kuriuo yra keičiama jo darbo vieta, turėjo būti supažindintas raštu.

2. Be to, tik susipažinus su VAĮ 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus atitinkančiu individualiu administraciniu aktu, galima teigti, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu jis yra priimtas, yra susipažinęs su individualaus administracinio akto turiniu bei gali tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Šiuo atveju telefonu pareiškėjui buvo pasakyta tik tiek, kad jo atžvilgiu yra priimtas įsakymas dėl darbo vietos pakeitimo nuo 2012 m. gegužės 1 d., tačiau nei faktinis, nei teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas jam nebuvo išdėstytas. Skambučio metu, pareiškėjo buvo paprašyta atvykti ir pasirašytinai susipažinti su šiuo individualiu administraciniu aktu, tačiau tuo metu pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas, patyrė stiprius nugaros skausmus, jo sveikata buvo prasta, todėl buvo susitarta, kad pareiškėjas tai padarys pasibaigus laikinajam nedarbingumui. Tačiau, jam dar tebeesant laikinai nedarbingam, šis aktas registruotu paštu buvo atsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Ir tik tuomet jam buvo sudarytos realios galimybės susipažinti su jo teisinei padėčiai reikšmingo individualaus administracinio akto turiniu. Todėl mano, kad kreipimosi į teismą terminas skaičiuotinas nuo to momento, kada pareiškėjas raštiškai buvau supažindintas su jo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu bei visu jo turiniu (teisiniu ir faktiniu pagrindu), t. y. nuo 2012 m. balandžio 27 d., kuomet pareiškėjo tėvas pašto skyriuje atsiėmė registruotą laišką su VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo vietos keitimo“ nuorašu.

3. Apelianto argumentai, kad pareiškėjo darbo vieta buvo pakeista teisėtai, esant būtinybei užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą bei efektyviai kovoti su korupcija, kadangi pareiškėjas yra įvykdęs tarnybinį nusižengimą, dėl kurio yra praradęs vadovybės pasitikėjimą, nesudaro teisėto pagrindo pareiškėjo darbo vietai pakeisti. Už apelianto minimą tarnybinį nusižengimą VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. TE-129 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o tai yra pakankama priemonė tarnybinei drausmei užtikrinti. Be to, tarnybinio patikrinimo metu jokių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių pareiškėjo veikoje įžvelgta nebuvo, taip pat jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai ar kitokie teisiniai tyrimai ir/ar procesai. Todėl vien tarnybinio nusižengimo įvykdymo faktas, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėjo veikoje buvo korupcijos apraiškų ir dėl to atsirado būtinybė jo darbo vietos pakeitimui. Juo labiau, kad jokie norminiai teisės aktai nenumato galimybės už tarnybinius nusižengimus taikyti tokią tarnybinę nuobaudą kaip darbo vietos pakeitimą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012 konstatavo, jog VSAT vado 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 4-554 ir jį detalizuojantis bei įgyvendinantis VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-763 patvirtintas Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulinių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašas yra ne norminiai administraciniai aktai, o vidaus administravimo aktai. Todėl jie negali pakeisti įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo ir/ar jam prieštarauti, nustatyti labiau pareigūnų teisinę padėtį suvaržančių priemonių nei numatytosios įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Todėl pareiškėjo darbo vietos pakeitimas, kaip nubaudimo už jo įvykdytą tarnybinį nusižengimą priemonė, negali būti laikomas teisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl statutinio pareigūno tarnybos vietos pakeitimo.

Byloje nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. TE-191 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos darbo organizavimo pertvarkymo“ 1.62 punktu pareiškėjo darbo vieta nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo nustatyta VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje (I t., b. l. 14-18). Šiuo įsakymu pareiškėjui buvo suteikta garantija, kad jis nuolat tęs tarnybą nurodytoje tarnybos vietoje, VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje, nes nėra duomenų, jog stojant į tarnybą, pareiškėjas žinojo ir sutiko, kad nuolatinė tarnybos vieta gali būti keičiama be jo sutikimo.

Tačiau VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje vietos keitimo“ 1.1 punktu nuo 2012 m. gegužės 1 d. pareiškėjo darbo vieta buvo pakeista ir nustatyta tos pačios rinktinės Dieveniškių užkardoje. Šis įsakymas priimtas, vadovaujantis VSAT vado 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-763 patvirtintu Teikimų dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinių Sargybų būrių (Patrulių laivų būrio) pareigūnų darbo vietos keitimo derinimo tvarkos aprašu ir VSAT vado 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (21)-14-1416 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų darbo vietos pakeitimo“ (I t., b. l. 10, 44). Šalys sutinka ir ginčo nėra, kad minėtu įsakymu buvo pakeista pareiškėjo tarnybos vieta, todėl nėra pagrindo vertinti tarnybos vietos sąvokos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Minėtas įstatymas bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas ir Vidaus tarnybos statutas, reguliuojantys tarnybos santykius, nenumato pareigūno tarnybos vietos keitimo sąlygų, dėl kurių buvo pakeista pareiškėjo tarnybos vieta. Todėl šiam ginčui taikytina garantija dėl darbo vietos pakeitimo, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią darbo vieta gali būti keičiama tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Tokio sutikimo pareiškėjas nėra davęs, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. TE-125 „Dėl E. K. darbo VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje vietos keitimo“ pripažino neteisėtu ir panaikino.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido, todėl ir šioje dalyje apeliaciniai skundai yra atmestini.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas