4a3d4723-7ac6-4a60-bd9d-0e116a9fdad7 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-27-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52086-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.3.1.1; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Justo NamaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Gintaro PeÄiulio, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.
Legislator headnote
AI generated4a3d4723-7ac6-4a60-bd9d-0e116a9fdad7 · Lietuvos apeliacinis teismas: Anot apelianto, byloje yra surinkti įrodymai, kad nebuvo tyÄios nužudyti nukentÄjusįjį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo motyvo nužudyti ir iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti, o iÅ¡ankstinis susitarimas buvo tik pagÄ sdinimas, į kurį galÄjo įeiti sumuÅ¡imas, yra ta aplinkybÄ, dÄl kurios M. N. padaryta veika turÄtų bÅ«ti perkvalifikuota. 2.5. Apelianto nuomone, teismas, analizuodamas liudytojų parodymus, juos interpretavo netinkamai. Liudytoja R. P. parodÄ, kad âji stovÄjo stotelÄje, o jie pradÄjo eiti atgal, link stotelÄs. Tarpusavyje jie kalbÄjo, kad turi kažkÄ surasti, kažkokį žmogų, surasti namÄ .
Full text
?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-27-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52086-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.3.1.1; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Justo NamaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Gintaro PeÄiulio, Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.
N. ir jo gynÄjui advokatui ArÅ«nui Aleknai, nuteistojo G. S. gynÄjui advokatui Aleksandrui PalamarÄukui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. S. ir M. N. apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo: G. S. pripažintas kaltu ir nuteitas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 9 (devyneriems) metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose, bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio pradÄjimo vykdyti dienos.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (2 dienos). Kardomosios priemonÄs â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradÄjus vykdyti nusprÄsta G. S. suimti. M. N. pripažintas kaltu ir nuteitas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 9 (devyneriems) metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose, bausmÄs pradžiÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio pradÄjimo vykdyti dienos.
Ä® bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (2 dienos). Kardomosios priemonÄs â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradÄjus vykdyti nusprÄsta M. N. suimti. Civilinio ieÅ¡kovo PanevÄžio teritorinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkintas pilnai ir priteista solidariai iÅ¡ G.
S. ir M. N. 4 395,72 Eur PanevÄžio teritorinÄs ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡sprÄstas daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, klausimas. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. G. S. ir M. N. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, 2018 m. spalio 30 d. apie 8.17 val., bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupÄje dÄl asmeninio nesutarimo ir pykÄio, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip po du smÅ«gius kumÅ¡Äiais G.
B. į galvos sritį, bei asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, suduodant mediniu tvoros pagaliu vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam į galvos sritį, taip padarydami poodinÄ kraujosruvÄ kairÄs akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruvÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas kairÄje veido pusÄje, nuo ko dÄl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inÄje smilkininÄje-kaktinÄje-momeninÄje-pakauÅ¡inÄje srityse, kas komplikavosi židininiu apibupius seroleukocitiniu plauÄių uždegimu, progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, skysÄio susikaupimu deÅ¡inÄje kaktinÄje-smilkininÄje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, 2018 m. gruodžio 8 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninÄje G.
B. mirÄ, taip tyÄia nužudÄ G. B.. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį M. N. atžvilgiu, nes buvo neteisingai kvalifikuota padaryta veika, jÄ perkvalifikuojant į BK 135 straipsnio 1 dalį, ir suÅ¡velninti paskirtÄ 9 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. 2.1. Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikacija bei paskirta bausme. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , nepagrįstai M.
N. veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ , neadekvaÄiÄ M. N. padarytiems veiksmams ar neveikimui, prieÅ¡taraujanÄiÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikai laisvÄs atÄmimo bausmÄ 9 metams. 2.2. Apeliantas nurodo, kad kaltÄs dÄl G. B. nužudymo nepripažino, cituoja skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus parodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tinkamas veikos kvalifikavimas priklauso ne tik nuo kilusių padarinių. ReikÄtų atsižvelgti į veikos motyvus, veikos pavojingumo suvokimÄ ir padarinių numatymÄ bei norÄjimÄ .
Teismai, kvalifikuodami padarytas veikas, dažniausiai vadovaujasi kilusiais padariniais. BK 129 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudÄtis yra materiali, todÄl padariniai yra vienas iÅ¡ pagrindinių sudÄties požymių. TaÄiau kita vertus, kaltÄ, t. y. kaltininko psichinis santykis su padaryta veika, taip pat yra pagrindinis sudÄties požymis ir jo ignoruoti negalima. Kvalifikuojant veikÄ svarbu, kad bÅ«tų atitikmuo tarp objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos sudÄties požymių. Tai teisingos kvalifikacijos bÅ«tina sÄ lyga.
Objektyvieji veikos požymiai yra gerai matomi (smÅ«gių skaiÄius, padarinių rūšis), tuo tarpu subjektyvieji požymiai plika akimi nematomi. IÅ¡vada dÄl kaltÄs formos ir turinio daroma vertinant objektyviuosius sudÄties požymius ir jais remiantis. Ne mažiau svarbu kaltininko bei kitų asmenų parodymai, todÄl apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti ir į nuteistojo M. N. parodymus. 2.3. Nužudymas, padarytas bendrininkaujant, yra tada, kai kaltininkai turi bendrÄ tyÄiÄ . Esant apibrÄžtai visų nužudymo dalyvių tyÄiai nužudyti, laikoma, kad kiekvieno dalyvavimas nužudyme yra priežastiniame ryÅ¡yje su aukos mirtimi.
Nesant apibrÄžtai tyÄiai nužudyti, už mirtį atsako tas, kas mirtį sukÄlÄ. Kiti dalyviai atsako tik už tai, kÄ faktiÅ¡kai padarÄ. 2.4. Apeliantas nesutinka su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apelianto manymu, M. N. veika turÄtų bÅ«ti kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-208/2009). Apeliantas, įvertinÄs BK 15 straipsnio 2 dalyje pateiktÄ tiesioginÄs tyÄios apibrÄžimÄ ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad teisiamieji neturÄjo tiesioginÄs tyÄios nužudyti nukentÄjusįjį G.
B., į bendrininkų susitarimÄ nukentÄjusiojo nužudymas neįÄjo. Liudytoja R. P. ir nuteistieji parodÄ, kad nuteistieji Äjo pagÄ sdinti, neÅ¡Äsi lazdÄ . TodÄl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog buvo planuojamas nukentÄjusiojo G. B. sumuÅ¡imas. Bendro pobÅ«džio susitarimas sumuÅ¡ti nukentÄjusįjį rodo, jog bendrininkai turÄjo numatyti galimybÄ padaryti bet kokio mÄ sto (sunkaus, nesunkaus, nežymaus) nukentÄjusiojo sveikatos sutrikdymus, taÄiau galimybÄs atsirasti jo mirÄiai nenumatÄ.
Anot apelianto, byloje yra surinkti įrodymai, kad nebuvo tyÄios nužudyti nukentÄjusįjį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo motyvo nužudyti ir iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti, o iÅ¡ankstinis susitarimas buvo tik pagÄ sdinimas, į kurį galÄjo įeiti sumuÅ¡imas, yra ta aplinkybÄ, dÄl kurios M. N. padaryta veika turÄtų bÅ«ti perkvalifikuota. 2.5. Apelianto nuomone, teismas, analizuodamas liudytojų parodymus, juos interpretavo netinkamai. Liudytoja R. P. parodÄ, kad âji stovÄjo stotelÄje, o jie pradÄjo eiti atgal, link stotelÄs. Tarpusavyje jie kalbÄjo, kad turi kažkÄ surasti, kažkokį žmogų, surasti namÄ .
IÅ¡ jų kalbos suprato, kad jie nori kažkÄ primuÅ¡ti. Apie planuojamo primuÅ¡imo priežastis tuo metu jie nekalbÄjo, ieÅ¡kojo to asmensâ. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nurodo, kad nebuvo susitarimo nužudyti nukentÄjusįjį. 2.6. Liudytojas T. K. parodÄ, kad âsu M. N. bare bendravo trumpai, jis patvirtino, kad iÅ¡ jo dingo grandinÄlÄ, nurodÄ, kad jis įvykio vietoje buvo ir galimai muÅ¡Ä vienas, bet jo žodžiais jie pilnai netikÄjo, nes turÄjo informacijos, kad jis buvo ne vienas.
Kai jį sulaikÄ, jis buvo labai girtas, bare jį rado miegantį. Kaip suprato, M. N., sakydamas, kad muÅ¡Ä vienas, jis kalbÄjo apie save, bet bÅ«damas neblaivus, mano, kad jis norÄjo arba pasigirti, arba apginti draugus. NeatkreipÄ dÄmesio į jo iÅ¡vaizdÄ , rÅ«bus, ant jo nesimatÄ, kad bÅ«tų dÄmių ar muÅ¡tynių pÄdsakų. Pristatomas į policijos komisariatÄ jis elgÄsi ramiai, su savimi M. N. jokių daiktų neturÄjoâ. Atsižvelgiant į tai, skunde teigiama, kad tai buvo tik neblaivaus M.
N. Å¡nekos. 2.7. Liudytojas R. Ž. parodÄ, âkad su kaltinamaisiais nÄra pažįstamas. Vienas kaltinamasis M. N. jam yra matytas. M. N. aiÅ¡kino muÅ¡imo priežastį, kad iÅ¡ jo buvo pavogta grandinÄlÄ, nurodÄ, kad G. B. jÄ pavogÄ. Abu sulaikytieji buvo stipriai neblaivÅ«s, sunku pasakyti kÄ tiksliai sakÄ M. N. apie tai, kas muÅ¡Ä. Jie daugiau kalbÄjo apie tai, kokie jie âkietiâ ir t. t. M. N. sakÄ, kad muÅ¡Ä nukentÄjusįjį, ir A. K. gyrÄsi, kad sudavÄ nukentÄjusiajam.
â(duomenys neskelbtini)â nebuvo sulaikytas, nes jo nebuvo smuklÄje. M. N. buvo stipriai neblaivus, sulaikant ir vežant buvo âÅ¡ustrasâ, bet nesiprieÅ¡ino. Jis sakÄ, kad jis yra teisus, kad iÅ¡ jo pavogÄ grandinÄlÄ, kad jie Äjo aiÅ¡kintis, kad jis nÄra kaltas. Ant jo batų, rÅ«bų jokių muÅ¡tynių ar grumtynių pÄdsakų nepastebÄjo. Tie du asmenys prie savÄs jokių įrankių, su kuriais galÄjo muÅ¡ti, neturÄjoâ. Anot apelianto, tai, kad M. N., bÅ«damas sulaikytas policijos pareigÅ«nų, labai girtas pasigyrÄ, jog vienas sumuÅ¡Ä nukentÄjusįjį, neturi bÅ«ti kaip pagrindas, kad M.
N. iÅ¡ tikrųjų tokius veiksmus atliko ir padarÄ nusikaltimÄ . Tai girto žmogaus pasigyrimas, norint tuo paÄiu apsaugoti kitus asmenis, nes M. N. jautÄsi kaltas, kad pakvietÄ juos nueiti pas G. B.. 2.8. Liudytojas D. K. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad M. N. muÅ¡Ä G. B.. Anot apelianto, valstybÄs kaltintojas labai akcentavo liudytojo D. K. parodymus. Apelianto manymu, negalima vadovautis Å¡io liudytojo parodymais, nes D. K. dalyvavo įvykyje, matÄ pirmuosius veiksmus ir pasiÅ¡alino tik dÄl to, kad nebÅ«tų apkaltintas dÄl nusikaltimo ir jo pasekmių.
Liudytojas D. K., duodamas neteisingus M. N. atžvilgiu parodymus, galimai nori pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Nuteistasis M. N. yra buvÄs liudytojo D. K. sesers vyras, juos siejo giminystÄ ryÅ¡iai, tai, anot apelianto, duoda pagrindÄ abejoti D. K. sÄ Å¾iningumu. Tarp nuteistojo M. N. ir liudytojo D. K. galÄjo bÅ«ti likÄ Ä¯vairių nesutarimų, vidinių pykÄių, nes artimas žmogus visada palaikys savo Å¡eimos narį â seserį, be to, įvykio dienÄ pats D. K. buvo neblaivus, gÄrÄ jau ne pirmÄ dienÄ .
Liudytojas D. K. yra asocialus žmogus, beveik kasdien lankosi aludÄse. 2.9. Apelianto manymu, labai svarbios yra ir liudytojos R. G. teisiamajame posÄdyje nurodytos aplinkybÄs, įrodanÄios M. N. nekaltumÄ bei kitų asmenų suduotus smÅ«gius. Liudytoja R. G. įvykio metu sÄdÄjo ant tos paÄios lovos kartu su M. N., todÄl ji tikrai turÄjo galimybÄ matyti, kas kÄ darÄ, kokius veiksmus atliko kiti nuteistieji. Liudytoja R. G. nurodÄ, kad M. N. nesudavÄ jokių smÅ«gių ir niekaip G. B. nesužalojo.
Liudytoja R. G., gulÄdama toje paÄioje Slaugos ligoninÄje, galÄjo girdÄti tas aplinkybes, kurias paminÄjo byloje, kad G. B., pabÄgÄs iÅ¡ ligoninÄs, ne kartÄ griuvo, užsigavo, turÄjo dvi ankstesnes galvos traumas, kurios ne visiÅ¡kai laikantis ligoninÄs režimo ir atitinkamo paskirto gydymo, apelianto manymu, galÄjo turÄti didelÄs įtakos plauÄių uždegimo iÅ¡sivystymui, t. y. tų pasekmių, dÄl kurių M. N. turi atsakyti, atsiradimui. Slaugos ligoninÄje dirbusios seselÄs nurodÄ, kad apžiÅ«rÄjusios ligonį neva vizualių požymių dÄl sužalojimų nematÄ.
Apelianto manymu, tokias aplinkybes jos galÄjo nurodyti galimai norÄdamos iÅ¡saugoti savo darbo vietÄ , jog nebÅ«tų darbe patikrinimų, negautų nuobaudų, kad jos neprižiÅ«rÄjo, neapsaugojo paciento ir ligonis, turÄdamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , savavaliÅ¡kai iÅ¡Äjo (PanevÄžio AVPK Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dÄl paciento sužalojimo minÄtoje ligoninÄje ir jo mirties. Be to, pacientui nebuvo užtikrinta reikiama savalaikÄ pagalba susižalojus). Tai, kad pabÄgimo metu nukentÄjusiajam galÄjo atsirasti papildomų sužalojimų, atmesti negalima.
Apelianto nuomone, liudytoja R. G. neturi jokio pagrindo, motyvo iÅ¡sigalvoti tokių aplinkybių, kad pateisintų M. N.. Liudytoja R. G. su nuteistuoju M. N. nÄra pažįstami, liudytoja nÄra suinteresuota duoti M. N. atžvilgiu palankius parodymus. Tai, kad liudytoja R. G. tam tikrais momentais buvo nusisukusi, nereiÅ¡kia, jog ji nematÄ pagrindinių veiksmų ir kitų asmenų smÅ«gių sudavimo. Apeliantas pacitavo liudytojos R. G. duotus parodymus. 2.10. Apeliantas, pacitavÄs A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 31 d. duotus parodymus, nurodÄ, kad jis turÄjo tikslÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl pavogtos grandinÄlÄs, o ne užmuÅ¡ti žmogų.
Be to, A. K. teigÄ, kad M. N. galÄjo suduoti, bet tiksliai neatsimena, todÄl tokių duomenų negalima vertinti kaip įrodymo, jog M. N. atliko smurtinius veiksmus. 2.11. Anot apelianto, kitas nuteistasis G. S. teisme patvirtino, kad girdÄjo, jog G. B. buvo pabÄgÄs iÅ¡ ligoninÄs, gÄrÄ. Nuteistasis G. S. girdÄjo apie ankstesnes, prieÅ¡ keturis metus, nukentÄjusiojo turÄtas traumas. Nuteistasis G. S. nematÄ, kad G. B. muÅ¡tų M. N. ar kiti. G. S. nurodÄ, kad A. K. gal sudavÄ kelis kartus su lenta, âbasliuâ, kurį atsineÅ¡Ä iÅ¡ kiemo, eidamas pakeliui pas G.
B.. Nuteistasis G. S. parodÄ, jog jis G. B. sudavÄ du smÅ«gius ranka, A. K. jam sudavÄ su âbasliuâ per galvÄ , paskui sudavÄ ir ranka, klausinÄjo, kur gyvena âdraugelisâ, kur yra grandinÄlÄ. Kadangi nukentÄjusysis nesakÄ, tai jie vis suduodavo jam smÅ«gius. Nuteistasis G. S. nematÄ, kad M. N. bÅ«tų sudavÄs G. B.. 2.12. Apeliantas nesutinka su specialisto iÅ¡vada ir specialistÄs Sandros MažeikienÄs paaiÅ¡kinimais. Apelianto manymu, specialistÄ nežinojo apie anksÄiau patirtas nukentÄjusiojo G.
B. galvos traumas, kad pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ â 5 savaites po sužalojimų nebuvo laikomasi atitinkamo režimo, jog žiemos laikotarpiu G. B. iÅ¡Äjo iÅ¡ ligoninÄs, gavo plauÄių uždegimÄ , dÄl ko atsirado komplikacijos. Anot apelianto, ekspertize neturÄtų bÅ«ti siekiama įrodyti priežastinį ryšį tarp 2018 m. spalio 30 d. suduotų smÅ«gių ir 2018 m. gruodžio 8 d. G. B. mirties. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju reikia skirti komisijinÄ teismo medicinos ekspertizÄ mirties priežastiniam ryÅ¡iui nustatyti tarp aukÅ¡Äiau paminÄtų įvykių.
Anot apelianto, M. N. neturi atsakyti už atsiradusias ligos komplikacijas, dÄl kurių G. B. mirÄ. Be to, ekspertei nebuvo žinomos ankstesnÄs nukentÄjusiojo galvos traumos, kurios galÄjo turÄti įtakos gydymo eigai, mirÄiai ir pan. 2.13. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kuria teismas atmetÄ gynÄjų versijÄ , jog nukentÄjusysis galÄjo pats susižaloti, iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ ligoninÄs, ar perÅ¡alti, kas komplikavosi plauÄių uždegimu, nes tai paneigia specialisto iÅ¡vada ir specialistÄs S. MažeikienÄs paaiÅ¡kinimas, jog nuo spalio 30 d. sužaloto G.
B. mirtis įvyko tik gruodžio 8 d. Per tÄ laikotarpį jis vaikÅ¡Äiojo ir buvo iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ slaugos ligoninÄs â tokie atvejai yra dažni. 2.14. Anot apelianto, nuosprendyje nurodyti medicinos darbuotojų S. V. ir R. K. parodymai, taÄiau jos teisme net nebuvo apklaustos, aplinkybÄs nebuvo iÅ¡tirtos, todÄl jų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, tai yra BPK pažeidimas. Apelianto manymu, tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti medicinos darbuotojas kaip liudytojas. 2.15.
Apeliantas teigia, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. M. N. nei G. S., nei A. K. nepraÅ¡Ä primuÅ¡ti, tuo labiau nužudyti G. B., nesitarÄ su jais dÄl to iÅ¡ anksto. M. N. negalÄjo žinoti, kad dar bus panaudotas ir ramentas, todÄl neturÄjo galimybÄs susitarti, kad bus žalojamas nukentÄjusysis dar ir Å¡iuo įrankiu. Tai bÅ«tų akivaizdi smurto persvara prieÅ¡ vienÄ Å¾mogų.
Apeliantas nesutinka su prokuroro teiginiu baigiamojoje kalboje, kad M. N. neva sukurstÄ kitus nuteistuosius eiti pas G. B.. Anot apelianto, jeigu bÅ«tų nustatytos sukurstymo aplinkybÄs, tai bÅ«tų organizuota grupÄ, ir bÅ«tų kita kvalifikacija. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo atveju bendrininkavimas pasireiÅ¡kÄ tuo, kad M. N. pasiÅ«lÄ padÄti iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl grandinÄlÄs ir, kitiems bendrininkams sutikus, visi nuÄjo pas G. B. į namus. 2.16. Pasak apelianto, byloje neįrodyta, kad jis nužudÄ G.
B.. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posÄdyje nurodÄ, kad nesudavÄ nei vieno smÅ«gio, neslÄpÄ, kad keletÄ smÅ«gių sudavÄ G. S., kad daugiausiai muÅ¡Ä A. K., neslÄpÄ ir kitų įvykio aplinkybių, bendrininkų veiksmų. Tai, anot apelianto, rodo jo sÄ Å¾iningumÄ , į kÄ turÄtų bÅ«ti atsižvelgta. Nuteistojo M. N. pozicija nesikeitÄ nei ikiteisminio tyrimo metu, nei po liudytojų ar kito kaltinamojo duotų parodymų. M. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarÄs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes buvo kartu kaip bendrininkas ir manÄ, kad turi atsakyti dÄl pasekmių â sužalojimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje.
TaÄiau M. N. neigia muÅ¡Äs nukentÄjusįjį, teigia nesudavÄs jam nei vieno smÅ«gio. M. N. labai gailisi dÄl tokių atsiradusių negrįžtamų ir tragiÅ¡kų pasekmių, taÄiau M. N. tiesiogiai su jomis neturi bÅ«ti siejamas. M. N. pripažįsta kaltÄ ir dÄl to, kad nepraneÅ¡Ä apie sumuÅ¡imÄ , neiÅ¡kvietÄ pagalbos. 2.17. Apelianto manymu, jam paskirta neteisinga bausmÄ. M. N. paskirta bausmÄ yra per griežta, nes veika kvalifikuota neteisingai, M. N. veiksmai pasireiÅ¡kÄ tik tuo, kad M.
N. įvykio metu â žalojant nukentÄjusįjį tik buvo kartu (psichologinis momentas nukentÄjusiojo atžvilgiu). Pasak apelianto, M. N. veika turi bÅ«ti perkvalifikuota, o bausmÄ sumažinta. Apeliantas nurodo, kad už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ netgi pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ teismai skiria nuo 2 metų laisvÄs atÄmimo bausmes (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-383-895/2015) iki vidutiniÅ¡kai 5â6 metų laisvÄs atÄmimo, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį â 4 metų 3 mÄnesių (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-292/2008, Nr. 2K-208/2009) ir dar mažesnes bausmes (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-175/2009, Nr. 1A-5/2009, Nr. 1A-120/2009). 2.18.
Apeliantas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nes kitaip nuosprendis prieÅ¡taraus teisingumo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, nes bausmÄ yra neadekvati. M. N. nieko neslepia ir nesistengia savÄs pateisinti, yra neteistas. M. N. yra nekonfliktiÅ¡ka asmenybÄ, pastoviai dirbo, buvusioje darbovietÄje charakterizuojamas teigiamai, o nuo 2019 m. vasaros buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ieÅ¡kojo darbo, kad galÄtų pragyventi iÅ¡ savo lÄšų ir galÄtų iÅ¡laikyti save ir mažametį vaikÄ .
M. N. yra pakankamai jauno amžiaus, pastaruoju metu turÄjo labai daug laiko apgalvoti savo poelgius, gyvenimo prasmÄ ir vertybes. M. N. labai gailisi dÄl tokių įvykio pasekmių, kurios tikrai buvo nenumatytos. M. N. neteistas, be to, pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį, todÄl tokia griežta laisvÄs atÄmimo bausmÄ bÅ«tų neadekvati, neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Perkvalifikavus M. N. padarytÄ veikÄ , apelianto manymu, vidurkiui priskirtina laivÄs atÄmimo bausmÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų per griežta.
Pasak apelianto, yra visos aplinkybÄs taikyti BK 54 straipsnį ir skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ. 2.19. Apeliantas teigia, kad M. N. ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai. Apeliantas palieka teismui vertinti, ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas M. N. atžvilgiu. Gydymas buvo skirtas dÄl nuteistųjų veiksmų, tame tarpe ir M. N. atitinkamo vaidmens Å¡iame įvykyje. Apelianto manymu, bÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų priteistas solidariai ne tik iÅ¡ M.
N. ir G. S., bet taip pat ir iÅ¡ A. K., suradus pastarÄ jį. Apeliantas neginÄija civilinio ieÅ¡kinio sumos, nes byloje yra jÄ pagrindžiantys dokumentai.
3. Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį, G. S. padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant Å¡velnesnÄ bausmÄ. 3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ir jam paskyrÄ itin didelÄ, aiÅ¡kiai per griežtÄ , neadekvaÄiÄ G. S. padarytiems veiksmams ir prieÅ¡taraujanÄiÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikai laisvÄs atÄmimo bausmÄ 9 metams. 3.2.
Apeliantas teigia, kad savo kaltÄ pripažino tik dÄl to, kad bare sudavÄ G. B. ranka į veidÄ , taÄiau ramentu nemuÅ¡Ä. G. S. teisme parodÄ, kad G. B. lazda sudavÄ A. K.. G. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl įvykio ir dÄl G. B. mirties, nužudyti jo nenorÄjo ir tyÄinių veiksmų neatliko. Apelianto manymu, jo veika turÄtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 3.3. Apeliantas praÅ¡o skirti komisijinÄ teismo medicinos ekspertizÄ, siekiant nustatyti tarp nuosprendyje nurodytų atliktų veiksmų ir nukentÄjusiojo mirties priežastinį ryšį.
Apeliantas teigia, kad ekspertei nebuvo žinomos ankstesnÄs G. B. galvos traumos, kurios galÄjo turÄti įtakos gydymo eigai, mirÄiai ir pan. 3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. labai gailisi dÄl atsiradusių pasekmių, G. S. yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. nedarbingas, neteistas, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. 3.5. Apelianto manymu, perkvalifikavus G. S. padarytÄ veikÄ , bausmÄs trukmÄ turÄtų bÅ«ti sumažinta. Nuteistasis G. S. neturÄjo jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar piktumo pieÅ¡ G.
B., pats specialiai konflikto nesukÄlÄ. G. S. nusikaltimÄ padarÄ netiesiogine, neapibrÄžta tyÄia. Esant ir lengvinanÄioms, ir sunkinanÄioms aplinkybÄms, yra BK 61 straipsnyje numatytos prielaidos taikyti G. S. Å¡velnesnÄ bausmÄ, negu numatyta įstatyme. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad jeigu numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ. 3.6.
Apeliantas, vadovaudamasis iÅ¡dÄstytais argumentais ir BK 54 straipsnio 3 dalimi, 61 straipsniu, praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nes, pasak apelianto, nuosprendis prieÅ¡tarauja teisingumo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, bausmÄ yra neadekvati, lyginant su kitų asmenų padarytais analogiÅ¡kais nusikaltimais. Apelianto manymu, G. S. paskirta bausmÄ prilyginta tokiems atvejams, kai žmogus yra nužudomas iÅ¡ anksto tam ruoÅ¡iantis, planuojant, t. y. veika padaroma tiesiogine tyÄia.
IÅ¡ byloje surinktos medžiagos matyti, kad G. S. nenorÄjo nužudyti G. B., net neturÄjo tokių minÄių ar preteksto jo žudyti.
4. Teismo posÄdžio metu nuteistasis M. N. ir jo gynÄjas bei nuteistojo G. S. gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų G. S. ir M. N. apeliaciniai skundai atmetami.
5. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinÄs byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažino G. S. ir M. N. kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrÄ jiems teisingas bausmes. DÄl nuteistųjų G. S. ir M. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo 6. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. S. ir M. N. kaltais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjÄs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinÄs vadovaudamasis įstatymu.
TeisÄjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus, teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistųjų veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisinio pagrindo pritarti apeliacinių skundų argumentams dÄl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nÄra.
7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 30 d. bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), buvo sumuÅ¡tas G. B., kuris dÄl kaltinime iÅ¡vardytų patirtų sužalojimų ir iÅ¡sivysÄiusių komplikacijų 2018 m. gruodžio 8 d. ligoninÄje mirÄ. Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde pripažino, kad jis buvo G. B. bute tuo metu, kai pastarasis buvo sužalotas, taÄiau neigÄ pats smurtavÄs nukentÄjusiojo atžvilgiu bei tvirtino, jog jį muÅ¡Ä tik G. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, â A.
K.. Pasak M. N., 2018 m. spalio 30 d. jis kartu su G. S., A. K. ir D. K. nuÄjo pas G. B. į butÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl iÅ¡ M. N. pavogtos grandinÄlÄs, norÄjo G. B. tik pagÄ sdinti žodžiu, taÄiau įvykus konfliktui nukentÄjusiajam keletÄ smÅ«gių ranka sudavÄ G. S., o pagrindinius smÅ«gius rankomis ir lazda sudavÄ A. K.. M. N. pats smÅ«gių nesudavÄ, matÄ, kaip G. B. muÅ¡Ä jo draugai, taÄiau nebandÄ jų sulaikyti. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks nuteistojo M.
N. aiÅ¡kinimas yra tik jo gynybinÄ versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už padarytÄ nusikaltimÄ .
8. Nuteistasis M. N. tiek beveik viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigÄ, kad sudavÄ smÅ«gius nukentÄjusiajam G. B., taÄiau aplinkybÄ, kad jis taip pat vartojo smurtÄ nukentÄjusiojo atžvilgiu patvirtina kita bylos medžiaga. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. S. parodÄ, jog nematÄ, kad M. N. bÅ«tų sudavÄs G. B., taÄiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodÄ, jog galbÅ«t galÄjo taip bÅ«ti, kad M. N. sudavÄ smÅ«gius nukentÄjusiajam, nes duodamas pirminius parodymus geriau atminÄ aplinkybes (5 t., b. l. 69â74).
Ikiteisminio tyrimo metu G. S. paaiÅ¡kino, jog M. pirmas su G. B. pradÄjo kalbÄti dÄl grandinÄlÄs ir pirmas kumÅ¡Äiu sudavÄ G. B. į veidÄ . M. sudavÄ dÄl to, kad G. B. neigÄ pavogÄs grandinÄlÄ. M. sudavÄ ne vienÄ smÅ«gį, o po to G. S. prisÄdÄs ant lovos Å¡alia G. B. sudavÄ jam smÅ«gius su abiejų rankų kumÅ¡Äiais (4 t., b. l. 51â53). Parodymų patikrinimo vietoje metu, G. S. parodÄ, kad bÅ«damas 2018 m. spalio 30 d. apie 9.30 val. G. B. bute M.
N. pirmas sudavÄ ne mažiau kaip du smÅ«gius kumÅ¡Äiu G. B. sÄdinÄiam ant lovos kažkur į kairÄ ir į deÅ¡inÄ veido puses â žandus. Pats G. S. sÄdÄdamas Å¡alia G. B., jam iÅ¡ kairÄs pusÄs ant lovos, abiejų rankų kumÅ¡Äiais sÄdÄdamas sudavÄ ne mažiau kaip 3 smÅ«gius G. B. į abejas veido puses, nosį, po ko G. B. pradÄjo bÄgti kraujas iÅ¡ nosies, lÅ«pos (1 t., b. l. 166; 4 t., b. l. 56â62). Nors pirmÄ kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G.
S. neigÄ matÄs, ar M. N. sudavÄ nukentÄjusiajam (t. 4, b. l. 45), kitose apklausose jis jau teigÄ prieÅ¡ingai, o pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad galÄjo bÅ«ti, jog nukentÄjusiajam sudavÄ ir M. N.. G. S. teisme negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davÄ skirtingus parodymus. TaÄiau G. S. parodymus, kad nukentÄjusiam smÅ«giavo ir M. N., iÅ¡ dalies patvirtina asmens, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, â A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir pirmosios instancijos teisme paskelbti parodymui, kad įvykio metu kelis smÅ«gius kumÅ¡Äiu G.
B. galÄjo suduoti ir M. N. (3 t., b. l. 152â154), be to, juos patvirtina liudytojų parodymai.
9. Liudytojas D. K. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad jie keturiese (M. N., G. S., A. K. ir D. K.) nuÄjo pas asmenį pravarde â(duomenys neskelbtini)â (G. B.) į namus paklausti asmens pravarde â(duomenys neskelbtini)â adreso ir dÄl iÅ¡ M. pavogtos grandinÄlÄs. â(duomenys neskelbtini)â atidarÄ duris ir prasidÄjo pokalbis. â(duomenys neskelbtini)â atsisÄdo ant lovos, sakÄ, kad nežino to asmens adreso. Tada M. N. ir G. S. rankomis jam sÄdinÄiam sudavÄ po du smÅ«gius į veido sritį.
Suduodami reikalavo, kad jis sakytų â(duomenys neskelbtini)â adresÄ . Jis sakÄ, kad nežino, kur tas â(duomenys neskelbtini)â gyvena. PamatÄs smÅ«gius D. K. apsisuko ir iÅ¡Äjo, nes nenorÄjo dalyvauti muÅ¡tynÄse (5 t., b. l. 56â61). Å iuo atveju nÄra pagrindo nesiremti Å¡io liudytojo parodymais. Nors nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jį ir D. K. anksÄiau siejo giminystÄs ryÅ¡iai (M. N. buvo D. K. sesers vyras), todÄl liudytojas galimai jį apkalba, taÄiau nepateikia jokių aplinkybių, kokį motyvÄ apkalbÄti nuteistÄ jį turÄtų turÄti D.
K.. Be to, liudytojas D. K. ir pats nuteistasis M. N. pirmosios instancijos teismo posÄdyje nurodÄ, kad jų santykiai geri ir tarp jų nÄra jokių nesutarimų. Taip pat nenustatyta, kad liudytojas D. K. atliko kokius nors neteisÄtus veiksmus nukentÄjusiojo atžvilgiu, todÄl nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis, duodamas neteisingus parodymus M. N. atžvilgiu, siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. NÄra ir duomenų, kad neblaivumas įvykio metu turÄjo įtakos D. K. teisme duotiems parodymams.
10. Nesutiktina su nuteistojo M. N. skundo argumentu, kad liudytojos R. G. teisiamajame posÄdyje nurodytos aplinkybÄs įrodo M. N. nekaltumÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu liudytoja R. G. parodÄ, kad įvykio dienÄ ryte pas G. B. į butÄ atÄjo keturi vyrai, bet vienas greitai iÅ¡Äjo, muÅ¡tynÄse nedalyvavo. Vyrai aiÅ¡kinosi dÄl grandinÄlÄs, kas jÄ paÄmÄ. G. B. sakÄ, kad jis grandinÄlÄs neÄmÄ. Tada kažkuris iÅ¡ vyrų sudavÄ kumÅ¡Äiu G.
į veidÄ , kitas vyras turÄjo lazdÄ , kuria sudavÄ G. B. į galvÄ ir ranka į veidÄ . MuÅ¡amas G. B. sÄdÄjo ant lovos (5 t., b. l. 69â74). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dÄmesys į aplinkybÄ, kad nors liudytoja R. G. parodÄ, jog nematÄ, kaip M. N. muÅ¡Ä G. B., taÄiau ji taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡sigandusi, bijojo, kad jos neužmuÅ¡tų, neužgautų skaudanÄios kojos, todÄl po pirmų smÅ«gių ji užsimerkÄ ir stengÄsi nežiÅ«rÄti tolimesnio muÅ¡imo, tad neįsidÄmÄjo asmenų, kurie smÅ«giavo G.
B.. Taigi, nors Å¡i liudytoja įvykio metu buvo G. B. bute, taÄiau visų nuteistųjų nukentÄjusiajam suduotų smÅ«gių nematÄ, kadangi buvo įbauginta dÄl savo paÄios sveikatos ir gyvybÄs, todÄl nestebÄjo visų jų veiksmų. DÄl to liudytoja R. G. galÄjo nematyti kaip nuteistasis M. N. sudavÄ G. B.. Å iuo atveju R. G. neginÄijamai gali patvirtinti tik aplinkybÄ, kad G. B. bute tarp M. N., G. S. ir asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, bei nukentÄjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu G.
B. buvo sužalotas.
11. Liudytojas A. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , parodÄ, kad 2018 m. spalio mÄnesio pabaigoje apie 9 val. ryte pas G. B. į butÄ atÄjo trys ar keturi vyrai, kurie pradÄjo G. klausinÄti apie dingusiÄ grandinÄlÄ. G. sakÄ, kad nieko neÄmÄ ir nežino. Vienas iÅ¡ jaunesnių smÅ«giavo ranka G. į veidÄ . Su pagaliu G. trenkÄ Ä¯ kÅ«no sritį. Jie vis klausÄ kur auksas, klausinÄjo apie vienÄ G. pažįstamÄ . G. pasakÄ, kur tas draugas gyvena. Liudytojas neskaiÄiavo, kiek jie smÅ«giavo G., bet visi smÅ«giavo, pagrinde į veido sritį (1 t., b. l. 90â91).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas A. M. atpažino M. N., G. S. ir A. K. kaip asmenis, kurie visi muÅ¡Ä G. B. 2018 m. spalio mÄnesio pabaigoje. Visi trys vyrai G. B. muÅ¡Ä kumÅ¡Äiais, o du su lazdomis. Vyrai muÅ¡Ä pasikeisdami, kai kurie buvo prie G. B. prisÄdÄ muÅ¡dami. Jis matÄ, kad vyrai sudavÄ G. B. smÅ«gius iÅ¡ virÅ¡aus į galvos sritį, virÅ¡utinÄ kÅ«no dalį (1 t., b. l. 92â100, 166). Pats nukentÄjusysis G. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ligoninÄje paaiÅ¡kino, jog jį namuose ryte sumuÅ¡Ä trys asmenys.
Jis atidarÄ buto duris ir jį iÅ¡kart pradÄjo muÅ¡ti. IÅ¡ viso buvo keturi vyrai, taÄiau muÅ¡Ä trys. Vienas iÅ¡ jų muÅ¡Ä su kažkokia lazda. Jam sumuÅ¡Ä galvÄ . VienÄ iÅ¡ jį muÅ¡usių asmenų jis atpažino kaip G. S.. Tuo metu bute buvo jo sugyventinÄ R. G. ir kažkoks jo draugas, kurio apklausos metu neatsiminÄ (1 t., b. l. 52â54). Å ie liudytojo ir nukentÄjusiojo parodymai įrodo, kad G. B. sumuÅ¡Ä ne du, o trys asmenys.
12. Liudytoja tyrÄja R. Å . parodÄ, kad iÅ¡ karto po įvykio areÅ¡tinÄje bendravo su M. N., kuris sakÄ, jog iÅ¡siaiÅ¡kino, kas pavogÄ jo auksinÄ grandinÄlÄ ir dÄl to muÅ¡Ä G. B.. Jis sakÄ, kad muÅ¡Ä vienas. Po to paklaustas jis atsakÄ, kad jam padÄjo A., o po kurio laiko M. N. pradÄjo kartoti, jog jis muÅ¡Ä vienas (5 t., b. l. 69â74). Å iuos liudytojos parodymus papildo liudytojais apklaustų tyrÄjų T. K. ir R. Ž., kurie sulaikÄ M. N. ir A. K., parodymai. Liudytojas T.
K. parodÄ, kad bare trumpai bendravo su M. N., kuris patvirtino, kad iÅ¡ jo dingo grandinÄlÄ, jis įvykio vietoje buvo ir galimai muÅ¡Ä G. B. vienas (5 t., b. l. 56â61). Liudytojas R. Ž. paaiÅ¡kino, jog M. N. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, kalbÄjo, kad abu muÅ¡Ä nukentÄjusįjį, nes jis pavogÄ M. N. grandinÄlÄ (5 t., b. l. 56â61). Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 18 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(5548)-IS1-1378), ant M.
N. kelnių ir batų, paimtų 2018 m. spalio 30 d. (1 t. b. l. 166; 2 t., b. l. 42â47, 53â58), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu (5 t. b. l. 49â52). Taigi, Å¡ie vienas kitÄ papildantys bylos duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. N. kaltinime nurodyto įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ G. B. atžvilgiu, suduodamas Å¡iam ne mažiau kaip du smÅ«gius ranka į galvos sritį. M. N. parodymai, kad kraujas atsirado jam priÄjus prie nukentÄjusiojo, kad parodytų â(duomenys neskelbtini)â nuotraukÄ (t. 5, b. l. 72), atmetami kaip gynybinÄ versijÄ , nes jÄ paneigia jau aptarti bylos duomenys.
13. NagrinÄjamoje byloje nÄra ginÄo, kad nuteistasis G. S. sudavÄ kumÅ¡Äiais smÅ«gius nukentÄjusiajam G. B. į galvÄ . Å iÄ aplinkybÄ parodÄ tiek pats nuteistasis G. S., tiek kitas nuteistasis M. N. bei patvirtino byloje apklausti liudytojai.
14. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad G. B. galÄjo pats susižaloti ar perÅ¡alti tuo metu, kai žiemos metu su ligoninÄs rÅ«bais pabÄgo iÅ¡ slaugos ligoninÄs ar jo mirtį galÄjo lemti dar iki nagrinÄjamo įvykio nukentÄjusiojo patirtos galvos traumos. TeisÄjų kolegija su Å¡iais apeliantų teiginiais nesutinka. Nors byloje yra duomenys, kad nukentÄjusysis po jo sumuÅ¡imo buvo iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ ligoninÄs, kurioje tuo metu buvo gydomas, taÄiau byloje nÄra jokių duomenų pagrįsti teiginiams, jog nukentÄjusysis galÄjo pats susižaloti ar perÅ¡alti, ar jo mirtį lÄmÄ ankstesnÄs traumos, taigi tarp nuteistųjų veiksmų ir mirties nebuvo priežastinio ryÅ¡io.
15. DÄl priežastinio ryÅ¡io kito žmogaus gyvybÄs atÄmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginÄ priežasÄių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentÄjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dÄsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisÄtos veikos. AtsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421-511/2016, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-231-303/2018, Nr. 2K-7-74-788/2019 ir kt.). 16. (duomenys neskelbtini) ligoninÄs pateikÄ informacijÄ , kad G.
B. 2018 m. lapkriÄio 26 d. apie 16 val. buvo pasiÅ¡alinÄs iÅ¡ ligoninÄs, taÄiau po 20â25 minuÄių buvo rastas ir parvestas nuo (duomenys neskelbtini) pastato, medicinos darbuotojų â kineziterapeutÄs S. V. ir masažuotojos R. K.. 2018 m. lapkriÄio 30 d. ligonio savijauta buvo be ženklesnÄs neigiamos dinamikos, jis nekarÅ¡Äiavo, pavaikÅ¡Äiojo iki tualeto, naujų iÅ¡orinių traumos požymių ar papildomų sužalojimų nedokumentuota (1 t., b. l. 181). Vyriausiosios tyrÄjos 2019 m. kovo 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog tyrÄjai 2019 m. kovo 15 d. ligoninÄs patalpose bendravo su medicinos darbuotojomis â kineziterapeute S. V. ir masažuotoja R.
K., kurios paaiÅ¡kino, kad pastebÄjo prie (duomenys neskelbtini) pastato einantį vienÄ jų pacientÄ G. B. su ligoninÄs drabužiais, kurį parvedÄ atgal į ligoninÄ. G. B. neatrodÄ ir nesiskundÄ, kad bÅ«tų susižalojÄs, drabužiai buvo tvarkingi, nepurvini. Taip pat G. B. prižiÅ«rÄjusios slaugÄs paaiÅ¡kino, kad G. B. per visÄ gydymo laikotarpį buvo pasiÅ¡alinÄs tik šį vienÄ kartÄ . Po pasiÅ¡alinimo iÅ¡ ligoninÄs grÄ Å¾intas G. B. nebuvo susižalojÄs, vaikÅ¡Äiojo sunkiai nuo ankstesnių sužalojimų (1 t., b. l. 182â183).
IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nukentÄjusysis iÅ¡ ligoninÄs buvo pasiÅ¡alinÄs neilgam laiko tarpui ir nors jis tuo metu buvo tik su ligoninÄs rÅ«bais, taÄiau tai įtakos jo sveikatos bÅ«klei neturÄjo.
17. Å ioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktos trys teismo medicinos specialisto iÅ¡vados. Medicinos eksperto RamÅ«no Žilionio specialisto iÅ¡vada Nr. G 1420/2018 (05) pateikta specialistui apžiÅ«rÄjus nukentÄjusįjį G. B. gydymo įstaigoje ir iÅ¡tyrus jo medicininius dokumentus. IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados matyti, kad G. B. buvo nustatyta poodinÄs kraujosruvos veido kairÄje pusÄje, odos nubrozdinimas nosyje, muÅ¡tinÄs žaizdos lÅ«pose, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inÄje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, kairių galÅ«nių judesių nusilpimu (hemipareze).
Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai keturiais smÅ«giais, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant kumÅ¡Äiais, tiek spiriant ar kitais kietais bukais daiktais. ApžiÅ«ros metu ir medicinos dokumentuose duomenų apie nustatytų sužalojimų padarymÄ skirtingu laiku nenustatyta. G. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 106). R. Žilionio iÅ¡vadoje Nr. pG 1670/2018 (05), pateiktoje gavus papildomus medicininius dokumentus, konstatuota, kad G.
B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inÄje suspaudžiant smegenis, kuris, labiausiai tikÄtina, padarytas po suduotų smÅ«gių į veido kairÄ pusÄ, t. y. kairį smilkinį, žandÄ . Ä® tai nurodo minÄtose galvos srityse nustatytos poodinÄs kraujosruvos ir prieÅ¡ingoje pusÄje, t. y. virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudžiantis smegenis (2 t., b. 1. 109â110).
Teismo medicinos ekspertÄs Sandros MažeikienÄs specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 377/2018(05), pateiktoje atlikus G. B. kÅ«no tyrimÄ po jo mirties nurodyta, kad G. B. mirÄ nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva kairÄs akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruva virÅ¡utinÄs lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinÄmis kraujosruvomis kairÄje veido pusÄje (klinikiniais duomenimis), kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inÄje smilkininÄje-kaktinÄje-momeninÄje-pakauÅ¡inÄje srityse (klinikiniais duomenimis), kas komplikavosi židininiu abipusiu seroleukocitiniu plauÄių uždegimu, progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, skysÄio susikaupimu deÅ¡inÄje kaktinÄje-smilkininÄje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu.
MinÄti G. B. 2018 m. spalio 30 d. patirti galvos sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi (2 t., b. l. 121â125). Apklausiama pirmosios instancijos teisme ekspertÄ Sandra MažeikienÄ patvirtino, kad G. B. mirÄ nuo Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 377/2018(05) nurodytų galvos sužalojimų, kurie gydymo eigoje komplikavosi į plauÄių uždegimÄ , progresuojantį kvÄpavimo funkcijų ir Å¡irdies veiklos nepakankamumÄ , galvos smegenų suspaudimÄ ir pabrinkimÄ (5 t., b. l. 56â61).
Nei vienoje minÄtoje Specialisto iÅ¡vadoje nebuvo nustatyta, kad nukentÄjusiojo G. B. mirtį galÄjo lemti jo anksÄiau patirtos galvos traumos ar jo paties netinkami veiksmai jį gydant ligoninÄje.
18. Tarp specialisto iÅ¡vados Nr. M 377/2018(05) ir pirmosios instancijos teisme ekspertÄs S. MažeikienÄs duotų paaiÅ¡kinimų kilo tam tikrų prieÅ¡taravimų, t. y. teisme ji nurodÄ, kad vienas iÅ¡ jos pateiktoje iÅ¡vadoje nurodytų sužalojimų â poodinÄ kraujosruva kairÄs akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe, įtakos nukentÄjusiojo mirÄiai neturÄjo (t. 5, b. l. 60), nors iÅ¡vadoje nurodyta, kad ir Å¡is sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi.
Be to, tyrimo metu duomenys apie nukentÄjusiojo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ gydymo įstaigos 2018 m. lapkriÄio 26 d. nebuvo vertinami ir nepasisakyta, ar nukentÄjusiojo iÅ¡Äjimas iÅ¡ ligoninÄs į laukÄ tokiu metų laiku vien su ligoninÄs drabužiais (iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad G. B. lauke galÄjo iÅ¡bÅ«ti apie 20â25 minutes (1 t., b. l. 181), (ne)galÄjo įtakoti komplikacijų kilimÄ . Siekiant paÅ¡alinti minÄtus prieÅ¡taravimus tarp baudžiamosios bylos medžiagos, Specialisto iÅ¡vados Nr. M 377/2018(05) ir ekspertÄs S. MažeikienÄs duotų paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme bei nustatyti nukentÄjusiojo G.
B. įvykio metu patirtus sužalojimus ir jo mirties priežastį, apeliacinÄs instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir paskirta komisijinÄ teismo medicinos ekspertizÄ.
19. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs akte Nr. EKM 31/2020 (01) buvo įvertinta visa baudžiamosios bylos medžiaga ir nukentÄjusiojo G. B. medicininiai dokumentai. Ekspertai nustatÄ, kad G. B. mirties priežastis â kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, sukÄlÄs galvos smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ bei komplikavosi plauÄių uždegimu. G. B. padaryti keturi iÅ¡oriniai sužalojimai: 1. odos nubrozdinimas nosies nugarÄlÄje; 2. poodinÄ kraujosruva kairÄs akies vokuose; 3. poodinÄ kraujosruva kairiame smilkinyje; 4. poodinÄ kraujosruva kairiame žande, pereinanti į kraujosruvÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄje.
Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti aplinkybÄse nurodomu laiku (2018 m. spalio 30 d. apie 8.17 val.) keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais, tikÄtina suduodant smÅ«gius kumÅ¡Äiais. Bet kuris vienas iÅ¡ keturių trauminių poveikių padarant nurodytus sužalojimus galÄjo bÅ«ti kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Visi G. B. nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti vienu metu. Nustatyti tikslų jų padarymo eiliÅ¡kumÄ nÄra galimybÄs. G.
B. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi bet kuris iÅ¡ jų galÄjo bÅ«ti mirtį lÄmusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Tarp G. B. padarytų galvos sužalojimų ir jo mirties yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. Nustatyti konkreÄiai, kuris iÅ¡ galvos sužalojimų sukÄlÄ mirtį lÄmusį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, nÄra galimybÄs. S. MažeikienÄs paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme, kad kraujosruva kairÄs akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe galÄjo bÅ«ti padaryta vÄliau, nurodyti kaip metodiÅ¡kai nepagrįsti; faktÄ , kad G.
B. kraujosruvÄ patyrÄ neužilgo iki paguldymo į (duomenys neskelbtini) ligoninÄ, patvirtina tiek ligoninÄs medikų, tiek eksperto R. Žilionio nukentÄjusiojo apžiÅ«ros duomenys. EkspertizÄs akte taip pat nurodyta, jog aplinkybÄ, kad G. B. Å¡altuoju metų laiku (2018 m. lapkriÄio 26 d.) apie 20â25 minutes iÅ¡buvo lauke vien su ligoninÄs drabužiais, negalÄjo sukelti sveikatos komplikacijos â abipusio plauÄių uždegimo su progresuojanÄiu kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu.
Ekspertai nustatÄ, jog medicinos dokumentuose nÄra duomenų, kad po 2018 m. lapkriÄio 26 d. trumpalaikio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ ligoninÄs G. B. bÅ«tų nustatytas bendras kÅ«no atvÄsimas. Per sekanÄias 6â7 dienas G. B. plauÄių-kvÄpavimo sistemos sutrikimo nebuvo ir pacientas nekarÅ¡Äiavo. KrÅ«tinÄs lÄ stos rentgenogramoje, atliktoje 2018 m. gruodžio 2 d., plauÄių uždegimo požymių nenustatyta. G. B. sveikatos bÅ«klÄ pasikeitÄ 2018 m. gruodžio 2 d. dÄl pablogÄjusios neurologinÄs simptomatikos, tuo metu esant normaliai plauÄių-kvÄpavimo sistemos funkcijai.
Galimai plauÄių uždegimo požymiai fiksuojami tik nuo 2018 m. gruodžio 4 d.. Ekspertai pažymÄjo, kad po tokio sunkumo galvos traumos, plauÄių uždegimas â dažna komplikacija. Atsižvelgiant į tai, ekspertai konstatavo, kad tarp G. B. mirties ir jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ ligoninÄs 2018 m. lapkriÄio 26 d. priežastinio ryÅ¡io nÄra. Ekspertų komisija nenustatÄ ir netinkamų gydymo veiksmų (5 t., b. l. 146â152).
20. Taigi nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nukentÄjusysis galimai mirÄ dÄl jo paties veiksmų pabÄgant iÅ¡ ligoninÄs ar senesnių galvos traumų, aukÅ¡Äiau aptartais duomenimis byloje yra neabejotinai nustatyta nukentÄjusiojo G. B. mirties priežastis â galvos sumuÅ¡imas, patirtas nagrinÄjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. spalio 30 d., kuris pasireiÅ¡kÄ kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, sukÄlusio galvos smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir komplikavÄsis plauÄių uždegimu, kÄ patvirtina anksÄiau aptartos specialisto iÅ¡vados, ekspertizÄs aktas ir kiti bylos duomenys. Tarp suduotų smÅ«gių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpÄs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turÄjÄs įtakos G. B. mirÄiai, o mirtis nukentÄjusįjį iÅ¡tiko bÅ«tent dÄl sužalojimų galvos srityje, patirtų nagrinÄjamo įvykio metu, visumos.
21. Nuteistųjų M. N. ir G. S. skunduose taip pat teigiama, kad jie neturÄjo tyÄios nužudyti G. B., nes jie nebuvo iÅ¡ anksto susitarÄ nužudyti nukentÄjusįjį, o tik tarÄsi sumuÅ¡ti nukentÄjusįjį, tokiu bÅ«du siekiant jį pagÄ sdinti. TaÄiau Å¡ie nuteistųjų argumentai jų bendros tyÄios nepaneigÄ.
22. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybÄ už kito žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ . Å i veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyÄia. Pagal kasacinÄs instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-267-942/2017 ir kt.).
23. Byloje nustatyta, kad įvykio dienÄ nuteistieji M. N. ir G. S. su dar dviem asmenimis atÄjo pas nukentÄjusįjį G. B. į butÄ ir bandÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pastarasis pavogÄ M. N. grandinÄlÄ, ar žino, kas tai padarÄ. Kadangi nukentÄjusysis neprisipažino pavogÄs M. N. grandinÄlÄ, abu nuteistieji kumÅ¡Äiais, o asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, ir mediniu pagaliu sudavÄ smÅ«gius G. B. į galvos sritį. Nors nuo pirmųjų nuteistųjų smÅ«gių G. B. pradÄjo bÄgti kraujas iÅ¡ nosies, taÄiau visi trys asmenys toliau smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusįjį.
24. Teismų praktikoje nurodoma, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis, todÄl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , kelianÄiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentÄjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dÄl kurių jis gali mirti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-231-303/2018 ir kt.).
Byloje nustatyti M. N. ir G. S. padarytos veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jie, bÅ«dami suaugÄ, suvokdami savo veiksmų esmÄ ir prasmÄ, turÄdami pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodami nukentÄjusiajam ne mažiau kaip po du smÅ«gius kumÅ¡Äiais, o asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir mediniu pagaliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ , lengvai pažeidžiamÄ kÅ«no vietÄ â galvÄ â gali sukelti nukentÄjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. NagrinÄjamu atveju M.
N. ir G. S. privalÄjo suvokti ir suvokÄ, kad jie, bendrais veiksmais suduodami smÅ«gius nukentÄjusiajam į galvÄ , o asmeniui, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, naudojant medinį pagalį, kÄsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ir gyvybÄ, numatÄ, kad gali sunkiai sužaloti G. B. ar net atimti jam gyvybÄ, tad nors ir nenorÄjo jo mirties, taÄiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. DÄl to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad nuteistieji veikÄ netiesiogine tyÄia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
25. Inkriminuojant nužudymÄ , padarytÄ bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ daryti, tÄsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pÄdsakus ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2011, Nr. 2K-167-693/2019 ir kt.).
Kaip jau minÄta, nagrinÄjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad M. N., G. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, atÄjo pas G. B. į butÄ su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dÄl pavogtos M. N. grandinÄlÄs. Pakeliui nuteistieji jau buvo iÅ¡ anksto žodžiu susitarÄ sumuÅ¡ti nukentÄjusįjį. Å iÄ aplinkybÄ patvirtino liudytoja R. P., kuri parodÄ, jog įvykio dienÄ ryte ji prasilenkÄ su nuteistaisiais ir asmeniu, kurios atžvilgiu byla iÅ¡skirta, einanÄiais (duomenys neskelbtini) ir kalbanÄiais, kad turi surasti kažkokį asmenį, jį primuÅ¡ti ar kažkÄ panaÅ¡aus padaryti.
Jie buvo nusiteikÄ agresyviai (5 t., b. l. 56â61). Taigi nors tarp nuteistųjų bei asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti nukentÄjusįjį, taÄiau bendrai tyÄiai nustatyti užtenka, kad ji susidarÄ veikos padarymo metu ir buvo iÅ¡reikÅ¡ta konkliudentiniais veiksmais â suderintu smurtiniu elgesiu (smÅ«giuojant rankomis ir mediniu pagaliu) intensyviai suduodant daugybinius smÅ«gius nukentÄjusiajam į galvos sritį. Tiek liudytojai, tiek patys nuteistieji paaiÅ¡kino, kad G.
B. muÅ¡amas nesiprieÅ¡ino ir visÄ laikÄ sÄdÄjo ant lovos, o jau po kelių smÅ«gių kumÅ¡Äiais jam iÅ¡ nosies pradÄjo bÄgti kraujas, taÄiau bendrininkai ir po to nenustojo jo muÅ¡ti. Sprendžiant iÅ¡ nustatytų aplinkybių, abu nuteistieji turÄjo tÄ patį motyvÄ smurtauti prieÅ¡ G. B., jų smurtavimas buvo panaÅ¡aus pobÅ«džio ir masto, jie abu smÅ«giavo nukentÄjusiajam į galvÄ . Kiekvienas nuteistasis, tiek pats suduodamas smÅ«gius, tiek matydamas, kad kitas bendrininkas taip pat muÅ¡a nukentÄjusįjį į galvÄ , suvokÄ, kad Å¡iais bendrais veiksmais kÄsinasi ne tik į nukentÄjusiojo sveikatÄ , bet ir į gyvybÄ, ir tokiems veiksmams pritarÄ.
26. IÅ¡ ekspertizÄs akto Nr. EKM 31/2020 (01) matyti, jog Å¡iuo atveju sužalojimai galvos srityje galÄjo bÅ«ti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, tikÄtina suduodant smÅ«gius kumÅ¡Äiais, taÄiau nÄra galimybÄs identifikuoti, nuo kurio smÅ«gio jie atsirado (5 t., b. l. 146-152). TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad esant bendravykdymui kiekvieno bendrininko veiksmai yra inkriminuojami ir kitiems bendrininkams. Kadangi M. N. ir G. S., veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, bendrais veiksmais nukentÄjusiajam į galvos sritį sudavÄ smÅ«gius kumÅ¡Äiais, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, taip pat ir mediniu pagaliu ir padariniai nukentÄjusiajam atsirado nuo smÅ«gių visumos, t. y. tarp nuteistųjų veiksmų â smÅ«giavimo į galvÄ â ir padarinių â G. B. mirties â yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todÄl abu bendrininkai yra kalti dÄl G. B. mirties.
27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. N. ir G. S. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bendrininkų grupÄje nužudžius G. B., todÄl apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nÄra pagrindo. DÄl nuteistiesiems G. S. ir M. N. paskirtų bausmių 28. Nuteistieji M. N. ir G. S. apeliaciniuose skunduose ginÄija jiems paskirtas bausmes bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir dÄl to paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtas, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams prieÅ¡taraujanÄias bausmes. Nuteistųjų nuomone, jų atžvilgiu turÄtų bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos Å¡velnesnÄs bausmÄs, negu numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinių skundų argumentais.
29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmÄ skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmÄ, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ. Be to, teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minÄtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Individualizuojant bausmÄ, visoms Å¡ioms aplinkybÄms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinÄ reikÅ¡mÄ, t. y. nÄ vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinÄ, dominuojanti reikÅ¡mÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-292-303/2020, Nr. 2K-21-628/2021 ir kt.). Å velnesnÄ, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmÄ gali bÅ«ti skirta esant BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
PažymÄtina, kad bausmÄs skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄ suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmÄ.
30. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ. Å is bausmÄs Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinanÄių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmÄs skyrimo taisyklÄs nÄra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinÄs) aplinkybÄs, dÄl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmÄs paskyrimas konkreÄiam asmeniui už konkreÄios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).
BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybÄs ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmÄs skyrimo taisyklÄmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmÄ vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todÄl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnÄ bausmÄ ar kita jos rūšis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.).
31. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. N. ir G. S. bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , nesilaikÄ aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisÄjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistųjų M. N. ir G. S. asmenybes. Abu nuteistieji, veikdami netiesiogine tyÄia, padarÄ baigtÄ labai sunkų tyÄinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 1 dalis).
Ä®vertinta ir tai, kad yra dvi M. N. ir G. S. atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs, jog nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bendrininkų grupÄje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo M. N. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nÄra, o nuteistojo G. S. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Taip pat skiriant bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus nuteistuosius charakterizuojanÄius duomenis. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis M. N. anksÄiau neteistas, taÄiau baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir buvusioje darbovietÄje charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, iÅ¡situokÄs, turi mažametį vaikÄ , kuriam priteistas iÅ¡laikymas (3 t., b. l. 4â5, 8, 28â32; 5 t., b. l. 75â80).
Taip pat M. N. 2017 metais vienÄ kartÄ lankÄsi VšĮ â(duomenys neskelbtini)â, kur jam tuo metu buvo nustatyti adaptacijos sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai dÄl alkoholio vartojimo, priklausomybÄs sindromas (3 t., b. l. 11). Tuo tarpu G. S. anksÄiau teistas, taÄiau teistumai iÅ¡nykÄ, baustas administracine tvarka, tame tarpe už ne vienÄ pažeidimÄ , padarytÄ apsvaigus nuo alkoholio, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 5â7, 16â31; 5 t., b. l. 82).
G. S. turi neįgalumÄ , jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, VšĮ â(duomenys neskelbtini)â 2010 ir 2011 metais lankÄsi pas psichologÄ , pas psichiatrÄ ir narkologÄ nesilankÄ (4 t., b. l. 8; 5 t., b. l. 81). Abiejų nuteistųjų pozicijÄ dÄl PanevÄžio teritorinÄs ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio, jį pripažįstant, teisÄjų kolegija vertina teigiamai, taÄiau dÄl to nemato pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmÄ. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, abiems nuteistiesiems paskirdamas vienodos trukmÄs laisvÄs atÄmimo bausmÄ, klaidos nepadarÄ ir savo diskrecijos ribų neperžengÄ: nors G.
S. atžvilgiu yra nustatyta viena atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, taÄiau, kita vertus, atkreiptinas dÄmesys, kad abiejų vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nukentÄjusįjį muÅ¡ant į galvÄ buvo lygiavertis, be to, atsižvelgtina ir į mažiau palankiÄ G. S. charakteristikÄ . TeisÄjų kolegija taip pat atkreipia dÄmesį, kad apygardos teismas nuteistiesiems paskyrÄ laisvÄs atÄmimo bausmes, artimesnes BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui.
33. Byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinanÄių M. N. ir G. S. bendrai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų asmenybÄmis, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas M. N. ir G. S. už jų nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybÄs, kad abu nuteistieji gailisi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, jie neteisti, registruoti Užimtumo tarnyboje, pripažino civilinį ieÅ¡kinį, taip pat M.
N. turi iÅ¡laikyti mažametį vaikÄ , o G. S. yra neįgalus, nÄra tokios, kad galÄtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinÄs, kuriomis galima pagrįsti sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nÄra duomenų, kad dÄl sveikatos bÅ«klÄs G. S. negalÄtų atlikti laisvÄs atÄmimo bausmÄs ar kad nÄra kam pasirÅ«pinti M. N. vaiku. Skiriant bausmes M. N. ir G. S. buvo atsižvelgta į visas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad nuteistiesiems M.
N. ir G. S. paskirtos terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄs atitinka jų padarytÄ bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuteistųjų asmenybes, yra teisingos bei tinkamai individualizuotos, nÄra aiÅ¡kiai per griežtos, todÄl jų Å¡velninti nÄra teisinio pagrindo. DÄl civilinio ieÅ¡kinio 34. Nuteistasis M. N. savo skunde praÅ¡o civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ solidariai priteisti ne tik iÅ¡ M. N. ir G. S., bet ir iÅ¡ A. K.. Atkreiptinas dÄmesys, kad PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutartimi A.
K., kaltinamo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu baudžiamoji byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ (5 t., b. l. 46â47), o byla dÄl kitų kaltinamųjų M. N. ir G. S. buvo iÅ¡nagrinÄta ir dÄl jų priimtas skundžiamas nuosprendis, kuriuo, kaip minÄta, iÅ¡ jų solidariai civilinio ieÅ¡kovo naudai priteista turtinÄ Å¾ala. NagrinÄjamu atveju bylÄ iÅ¡nagrinÄjus tik M. N. ir G. S. atžvilgiu, teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo Å¡ioje byloje žalÄ priteisti ir iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų M. N. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti. TeisÄjai Justas NamaviÄius Gintaras PeÄiulis Linas Å iukÅ¡ta