Legislator Case Law & Legislation
4a3d4723-7ac6-4a60-bd9d-0e116a9fdad7 AI generated

4a3d4723-7ac6-4a60-bd9d-0e116a9fdad7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4a3d4723-7ac6-4a60-bd9d-0e116a9fdad7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-27-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52086-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.3.1.1; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

4a3d4723-7ac6-4a60-bd9d-0e116a9fdad7 · Lietuvos apeliacinis teismas: Anot apelianto, byloje yra surinkti įrodymai, kad nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo motyvo nužudyti ir iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti, o iÅ¡ankstinis susitarimas buvo tik pagÄ sdinimas, į kurį galėjo įeiti sumuÅ¡imas, yra ta aplinkybė, dėl kurios M. N. padaryta veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota. 2.5. Apelianto nuomone, teismas, analizuodamas liudytojų parodymus, juos interpretavo netinkamai. Liudytoja R. P. parodė, kad „ji stovėjo stotelėje, o jie pradėjo eiti atgal, link stotelės. Tarpusavyje jie kalbėjo, kad turi kažkÄ surasti, kažkokį žmogų, surasti namÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-27-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52086-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.3.1.1; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M.

N. ir jo gynėjui advokatui ArÅ«nui Aleknai, nuteistojo G. S. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. S. ir M. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo: G. S. pripažintas kaltu ir nuteitas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (2 dienos). Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti nuspręsta G. S. suimti. M. N. pripažintas kaltu ir nuteitas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (2 dienos). Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti nuspręsta M. N. suimti. Civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkintas pilnai ir priteista solidariai iÅ¡ G.

S. ir M. N. 4 395,72 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡spręstas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. S. ir M. N. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, 2018 m. spalio 30 d. apie 8.17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip po du smÅ«gius kumščiais G.

B. į galvos sritį, bei asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, suduodant mediniu tvoros pagaliu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydami poodinę kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nuo ko dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakauÅ¡inėje srityse, kas komplikavosi židininiu apibupius seroleukocitiniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, skysčio susikaupimu deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, 2018 m. gruodžio 8 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje G.

B. mirė, taip tyčia nužudė G. B.. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį M. N. atžvilgiu, nes buvo neteisingai kvalifikuota padaryta veika, jÄ perkvalifikuojant į BK 135 straipsnio 1 dalį, ir suÅ¡velninti paskirtÄ 9 metų laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikacija bei paskirta bausme. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , nepagrįstai M.

N. veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ , neadekvačiÄ M. N. padarytiems veiksmams ar neveikimui, prieÅ¡taraujančiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai laisvės atėmimo bausmę 9 metams. 2.2. Apeliantas nurodo, kad kaltės dėl G. B. nužudymo nepripažino, cituoja skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus parodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tinkamas veikos kvalifikavimas priklauso ne tik nuo kilusių padarinių. Reikėtų atsižvelgti į veikos motyvus, veikos pavojingumo suvokimÄ ir padarinių numatymÄ bei norėjimÄ .

Teismai, kvalifikuodami padarytas veikas, dažniausiai vadovaujasi kilusiais padariniais. BK 129 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl padariniai yra vienas iÅ¡ pagrindinių sudėties požymių. Tačiau kita vertus, kaltė, t. y. kaltininko psichinis santykis su padaryta veika, taip pat yra pagrindinis sudėties požymis ir jo ignoruoti negalima. Kvalifikuojant veikÄ svarbu, kad bÅ«tų atitikmuo tarp objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tai teisingos kvalifikacijos bÅ«tina sÄ lyga.

Objektyvieji veikos požymiai yra gerai matomi (smÅ«gių skaičius, padarinių rūšis), tuo tarpu subjektyvieji požymiai plika akimi nematomi. IÅ¡vada dėl kaltės formos ir turinio daroma vertinant objektyviuosius sudėties požymius ir jais remiantis. Ne mažiau svarbu kaltininko bei kitų asmenų parodymai, todėl apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti ir į nuteistojo M. N. parodymus. 2.3. Nužudymas, padarytas bendrininkaujant, yra tada, kai kaltininkai turi bendrÄ tyčiÄ . Esant apibrėžtai visų nužudymo dalyvių tyčiai nužudyti, laikoma, kad kiekvieno dalyvavimas nužudyme yra priežastiniame ryÅ¡yje su aukos mirtimi.

Nesant apibrėžtai tyčiai nužudyti, už mirtį atsako tas, kas mirtį sukėlė. Kiti dalyviai atsako tik už tai, kÄ faktiÅ¡kai padarė. 2.4. Apeliantas nesutinka su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apelianto manymu, M. N. veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-208/2009). Apeliantas, įvertinęs BK 15 straipsnio 2 dalyje pateiktÄ tiesioginės tyčios apibrėžimÄ ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad teisiamieji neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusįjį G.

B., į bendrininkų susitarimÄ nukentėjusiojo nužudymas neįėjo. Liudytoja R. P. ir nuteistieji parodė, kad nuteistieji ėjo pagÄ sdinti, nešėsi lazdÄ . Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog buvo planuojamas nukentėjusiojo G. B. sumuÅ¡imas. Bendro pobÅ«džio susitarimas sumuÅ¡ti nukentėjusįjį rodo, jog bendrininkai turėjo numatyti galimybę padaryti bet kokio mÄ sto (sunkaus, nesunkaus, nežymaus) nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymus, tačiau galimybės atsirasti jo mirčiai nenumatė.

Anot apelianto, byloje yra surinkti įrodymai, kad nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo motyvo nužudyti ir iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti, o iÅ¡ankstinis susitarimas buvo tik pagÄ sdinimas, į kurį galėjo įeiti sumuÅ¡imas, yra ta aplinkybė, dėl kurios M. N. padaryta veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota. 2.5. Apelianto nuomone, teismas, analizuodamas liudytojų parodymus, juos interpretavo netinkamai. Liudytoja R. P. parodė, kad „ji stovėjo stotelėje, o jie pradėjo eiti atgal, link stotelės. Tarpusavyje jie kalbėjo, kad turi kažkÄ surasti, kažkokį žmogų, surasti namÄ .

IÅ¡ jų kalbos suprato, kad jie nori kažkÄ primuÅ¡ti. Apie planuojamo primuÅ¡imo priežastis tuo metu jie nekalbėjo, ieÅ¡kojo to asmens“. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nurodo, kad nebuvo susitarimo nužudyti nukentėjusįjį. 2.6. Liudytojas T. K. parodė, kad „su M. N. bare bendravo trumpai, jis patvirtino, kad iÅ¡ jo dingo grandinėlė, nurodė, kad jis įvykio vietoje buvo ir galimai mušė vienas, bet jo žodžiais jie pilnai netikėjo, nes turėjo informacijos, kad jis buvo ne vienas.

Kai jį sulaikė, jis buvo labai girtas, bare jį rado miegantį. Kaip suprato, M. N., sakydamas, kad mušė vienas, jis kalbėjo apie save, bet bÅ«damas neblaivus, mano, kad jis norėjo arba pasigirti, arba apginti draugus. Neatkreipė dėmesio į jo iÅ¡vaizdÄ , rÅ«bus, ant jo nesimatė, kad bÅ«tų dėmių ar muÅ¡tynių pėdsakų. Pristatomas į policijos komisariatÄ jis elgėsi ramiai, su savimi M. N. jokių daiktų neturėjo“. Atsižvelgiant į tai, skunde teigiama, kad tai buvo tik neblaivaus M.

N. Å¡nekos. 2.7. Liudytojas R. Ž. parodė, „kad su kaltinamaisiais nėra pažįstamas. Vienas kaltinamasis M. N. jam yra matytas. M. N. aiÅ¡kino muÅ¡imo priežastį, kad iÅ¡ jo buvo pavogta grandinėlė, nurodė, kad G. B. jÄ pavogė. Abu sulaikytieji buvo stipriai neblaivÅ«s, sunku pasakyti kÄ tiksliai sakė M. N. apie tai, kas mušė. Jie daugiau kalbėjo apie tai, kokie jie „kieti“ ir t. t. M. N. sakė, kad mušė nukentėjusįjį, ir A. K. gyrėsi, kad sudavė nukentėjusiajam.

„(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sulaikytas, nes jo nebuvo smuklėje. M. N. buvo stipriai neblaivus, sulaikant ir vežant buvo „šustras“, bet nesipriešino. Jis sakė, kad jis yra teisus, kad iš jo pavogė grandinėlę, kad jie ėjo aiškintis, kad jis nėra kaltas. Ant jo batų, rūbų jokių muštynių ar grumtynių pėdsakų nepastebėjo. Tie du asmenys prie savęs jokių įrankių, su kuriais galėjo mušti, neturėjo“. Anot apelianto, tai, kad M. N., būdamas sulaikytas policijos pareigūnų, labai girtas pasigyrė, jog vienas sumušė nukentėjusįjį, neturi būti kaip pagrindas, kad M.

N. iÅ¡ tikrųjų tokius veiksmus atliko ir padarė nusikaltimÄ . Tai girto žmogaus pasigyrimas, norint tuo pačiu apsaugoti kitus asmenis, nes M. N. jautėsi kaltas, kad pakvietė juos nueiti pas G. B.. 2.8. Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. N. mušė G. B.. Anot apelianto, valstybės kaltintojas labai akcentavo liudytojo D. K. parodymus. Apelianto manymu, negalima vadovautis Å¡io liudytojo parodymais, nes D. K. dalyvavo įvykyje, matė pirmuosius veiksmus ir pasiÅ¡alino tik dėl to, kad nebÅ«tų apkaltintas dėl nusikaltimo ir jo pasekmių.

Liudytojas D. K., duodamas neteisingus M. N. atžvilgiu parodymus, galimai nori pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis M. N. yra buvęs liudytojo D. K. sesers vyras, juos siejo giminystė ryÅ¡iai, tai, anot apelianto, duoda pagrindÄ abejoti D. K. sÄ Å¾iningumu. Tarp nuteistojo M. N. ir liudytojo D. K. galėjo bÅ«ti likę įvairių nesutarimų, vidinių pykčių, nes artimas žmogus visada palaikys savo Å¡eimos narį – seserį, be to, įvykio dienÄ pats D. K. buvo neblaivus, gėrė jau ne pirmÄ dienÄ .

Liudytojas D. K. yra asocialus žmogus, beveik kasdien lankosi aludėse. 2.9. Apelianto manymu, labai svarbios yra ir liudytojos R. G. teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės, įrodančios M. N. nekaltumÄ bei kitų asmenų suduotus smÅ«gius. Liudytoja R. G. įvykio metu sėdėjo ant tos pačios lovos kartu su M. N., todėl ji tikrai turėjo galimybę matyti, kas kÄ darė, kokius veiksmus atliko kiti nuteistieji. Liudytoja R. G. nurodė, kad M. N. nesudavė jokių smÅ«gių ir niekaip G. B. nesužalojo.

Liudytoja R. G., gulėdama toje pačioje Slaugos ligoninėje, galėjo girdėti tas aplinkybes, kurias paminėjo byloje, kad G. B., pabėgęs iÅ¡ ligoninės, ne kartÄ griuvo, užsigavo, turėjo dvi ankstesnes galvos traumas, kurios ne visiÅ¡kai laikantis ligoninės režimo ir atitinkamo paskirto gydymo, apelianto manymu, galėjo turėti didelės įtakos plaučių uždegimo iÅ¡sivystymui, t. y. tų pasekmių, dėl kurių M. N. turi atsakyti, atsiradimui. Slaugos ligoninėje dirbusios seselės nurodė, kad apžiÅ«rėjusios ligonį neva vizualių požymių dėl sužalojimų nematė.

Apelianto manymu, tokias aplinkybes jos galėjo nurodyti galimai norėdamos iÅ¡saugoti savo darbo vietÄ , jog nebÅ«tų darbe patikrinimų, negautų nuobaudų, kad jos neprižiÅ«rėjo, neapsaugojo paciento ir ligonis, turėdamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , savavaliÅ¡kai išėjo (Panevėžio AVPK Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl paciento sužalojimo minėtoje ligoninėje ir jo mirties. Be to, pacientui nebuvo užtikrinta reikiama savalaikė pagalba susižalojus). Tai, kad pabėgimo metu nukentėjusiajam galėjo atsirasti papildomų sužalojimų, atmesti negalima.

Apelianto nuomone, liudytoja R. G. neturi jokio pagrindo, motyvo iÅ¡sigalvoti tokių aplinkybių, kad pateisintų M. N.. Liudytoja R. G. su nuteistuoju M. N. nėra pažįstami, liudytoja nėra suinteresuota duoti M. N. atžvilgiu palankius parodymus. Tai, kad liudytoja R. G. tam tikrais momentais buvo nusisukusi, nereiÅ¡kia, jog ji nematė pagrindinių veiksmų ir kitų asmenų smÅ«gių sudavimo. Apeliantas pacitavo liudytojos R. G. duotus parodymus. 2.10. Apeliantas, pacitavęs A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 31 d. duotus parodymus, nurodė, kad jis turėjo tikslÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl pavogtos grandinėlės, o ne užmuÅ¡ti žmogų.

Be to, A. K. teigė, kad M. N. galėjo suduoti, bet tiksliai neatsimena, todėl tokių duomenų negalima vertinti kaip įrodymo, jog M. N. atliko smurtinius veiksmus. 2.11. Anot apelianto, kitas nuteistasis G. S. teisme patvirtino, kad girdėjo, jog G. B. buvo pabėgęs iš ligoninės, gėrė. Nuteistasis G. S. girdėjo apie ankstesnes, prieš keturis metus, nukentėjusiojo turėtas traumas. Nuteistasis G. S. nematė, kad G. B. muštų M. N. ar kiti. G. S. nurodė, kad A. K. gal sudavė kelis kartus su lenta, „basliu“, kurį atsinešė iš kiemo, eidamas pakeliui pas G.

B.. Nuteistasis G. S. parodė, jog jis G. B. sudavė du smÅ«gius ranka, A. K. jam sudavė su „basliu“ per galvÄ , paskui sudavė ir ranka, klausinėjo, kur gyvena „draugelis“, kur yra grandinėlė. Kadangi nukentėjusysis nesakė, tai jie vis suduodavo jam smÅ«gius. Nuteistasis G. S. nematė, kad M. N. bÅ«tų sudavęs G. B.. 2.12. Apeliantas nesutinka su specialisto iÅ¡vada ir specialistės Sandros Mažeikienės paaiÅ¡kinimais. Apelianto manymu, specialistė nežinojo apie anksčiau patirtas nukentėjusiojo G.

B. galvos traumas, kad pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ â€“ 5 savaites po sužalojimų nebuvo laikomasi atitinkamo režimo, jog žiemos laikotarpiu G. B. išėjo iÅ¡ ligoninės, gavo plaučių uždegimÄ , dėl ko atsirado komplikacijos. Anot apelianto, ekspertize neturėtų bÅ«ti siekiama įrodyti priežastinį ryšį tarp 2018 m. spalio 30 d. suduotų smÅ«gių ir 2018 m. gruodžio 8 d. G. B. mirties. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju reikia skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę mirties priežastiniam ryÅ¡iui nustatyti tarp aukščiau paminėtų įvykių.

Anot apelianto, M. N. neturi atsakyti už atsiradusias ligos komplikacijas, dėl kurių G. B. mirė. Be to, ekspertei nebuvo žinomos ankstesnės nukentėjusiojo galvos traumos, kurios galėjo turėti įtakos gydymo eigai, mirčiai ir pan. 2.13. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kuria teismas atmetė gynėjų versijÄ , jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, išėjęs iÅ¡ ligoninės, ar perÅ¡alti, kas komplikavosi plaučių uždegimu, nes tai paneigia specialisto iÅ¡vada ir specialistės S. Mažeikienės paaiÅ¡kinimas, jog nuo spalio 30 d. sužaloto G.

B. mirtis įvyko tik gruodžio 8 d. Per tÄ laikotarpį jis vaikščiojo ir buvo išėjęs iÅ¡ slaugos ligoninės – tokie atvejai yra dažni. 2.14. Anot apelianto, nuosprendyje nurodyti medicinos darbuotojų S. V. ir R. K. parodymai, tačiau jos teisme net nebuvo apklaustos, aplinkybės nebuvo iÅ¡tirtos, todėl jų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, tai yra BPK pažeidimas. Apelianto manymu, tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti medicinos darbuotojas kaip liudytojas. 2.15.

Apeliantas teigia, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. M. N. nei G. S., nei A. K. neprašė primuÅ¡ti, tuo labiau nužudyti G. B., nesitarė su jais dėl to iÅ¡ anksto. M. N. negalėjo žinoti, kad dar bus panaudotas ir ramentas, todėl neturėjo galimybės susitarti, kad bus žalojamas nukentėjusysis dar ir Å¡iuo įrankiu. Tai bÅ«tų akivaizdi smurto persvara prieÅ¡ vienÄ Å¾mogų.

Apeliantas nesutinka su prokuroro teiginiu baigiamojoje kalboje, kad M. N. neva sukurstė kitus nuteistuosius eiti pas G. B.. Anot apelianto, jeigu būtų nustatytos sukurstymo aplinkybės, tai būtų organizuota grupė, ir būtų kita kvalifikacija. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju bendrininkavimas pasireiškė tuo, kad M. N. pasiūlė padėti išsiaiškinti dėl grandinėlės ir, kitiems bendrininkams sutikus, visi nuėjo pas G. B. į namus. 2.16. Pasak apelianto, byloje neįrodyta, kad jis nužudė G.

B.. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė, kad nesudavė nei vieno smÅ«gio, neslėpė, kad keletÄ smÅ«gių sudavė G. S., kad daugiausiai mušė A. K., neslėpė ir kitų įvykio aplinkybių, bendrininkų veiksmų. Tai, anot apelianto, rodo jo sÄ Å¾iningumÄ , į kÄ turėtų bÅ«ti atsižvelgta. Nuteistojo M. N. pozicija nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei po liudytojų ar kito kaltinamojo duotų parodymų. M. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes buvo kartu kaip bendrininkas ir manė, kad turi atsakyti dėl pasekmių – sužalojimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau M. N. neigia mušęs nukentėjusįjį, teigia nesudavęs jam nei vieno smÅ«gio. M. N. labai gailisi dėl tokių atsiradusių negrįžtamų ir tragiÅ¡kų pasekmių, tačiau M. N. tiesiogiai su jomis neturi bÅ«ti siejamas. M. N. pripažįsta kaltę ir dėl to, kad nepranešė apie sumuÅ¡imÄ , neiÅ¡kvietė pagalbos. 2.17. Apelianto manymu, jam paskirta neteisinga bausmė. M. N. paskirta bausmė yra per griežta, nes veika kvalifikuota neteisingai, M. N. veiksmai pasireiÅ¡kė tik tuo, kad M.

N. įvykio metu – žalojant nukentėjusįjį tik buvo kartu (psichologinis momentas nukentėjusiojo atžvilgiu). Pasak apelianto, M. N. veika turi bÅ«ti perkvalifikuota, o bausmė sumažinta. Apeliantas nurodo, kad už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ netgi pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ teismai skiria nuo 2 metų laisvės atėmimo bausmes (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-383-895/2015) iki vidutiniÅ¡kai 5–6 metų laisvės atėmimo, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 4 metų 3 mėnesių (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-292/2008, Nr. 2K-208/2009) ir dar mažesnes bausmes (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-175/2009, Nr. 1A-5/2009, Nr. 1A-120/2009). 2.18.

Apeliantas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes kitaip nuosprendis prieÅ¡taraus teisingumo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, nes bausmė yra neadekvati. M. N. nieko neslepia ir nesistengia savęs pateisinti, yra neteistas. M. N. yra nekonfliktiÅ¡ka asmenybė, pastoviai dirbo, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, o nuo 2019 m. vasaros buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ieÅ¡kojo darbo, kad galėtų pragyventi iÅ¡ savo lėšų ir galėtų iÅ¡laikyti save ir mažametį vaikÄ .

M. N. yra pakankamai jauno amžiaus, pastaruoju metu turėjo labai daug laiko apgalvoti savo poelgius, gyvenimo prasmę ir vertybes. M. N. labai gailisi dėl tokių įvykio pasekmių, kurios tikrai buvo nenumatytos. M. N. neteistas, be to, pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį, todėl tokia griežta laisvės atėmimo bausmė bÅ«tų neadekvati, neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Perkvalifikavus M. N. padarytÄ veikÄ , apelianto manymu, vidurkiui priskirtina laivės atėmimo bausmė Å¡iuo atveju bÅ«tų per griežta.

Pasak apelianto, yra visos aplinkybės taikyti BK 54 straipsnį ir skirti Å¡velnesnę bausmę. 2.19. Apeliantas teigia, kad M. N. ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai. Apeliantas palieka teismui vertinti, ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas M. N. atžvilgiu. Gydymas buvo skirtas dėl nuteistųjų veiksmų, tame tarpe ir M. N. atitinkamo vaidmens Å¡iame įvykyje. Apelianto manymu, bÅ«tų sÄ Å¾ininga, kad civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų priteistas solidariai ne tik iÅ¡ M.

N. ir G. S., bet taip pat ir iÅ¡ A. K., suradus pastarÄ jį. Apeliantas neginčija civilinio ieÅ¡kinio sumos, nes byloje yra jÄ pagrindžiantys dokumentai.

3. Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį, G. S. padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant Å¡velnesnę bausmę. 3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ir jam paskyrė itin didelę, aiÅ¡kiai per griežtÄ , neadekvačiÄ G. S. padarytiems veiksmams ir prieÅ¡taraujančiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai laisvės atėmimo bausmę 9 metams. 3.2.

Apeliantas teigia, kad savo kaltę pripažino tik dėl to, kad bare sudavė G. B. ranka į veidÄ , tačiau ramentu nemušė. G. S. teisme parodė, kad G. B. lazda sudavė A. K.. G. S. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio ir dėl G. B. mirties, nužudyti jo nenorėjo ir tyčinių veiksmų neatliko. Apelianto manymu, jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 3.3. Apeliantas praÅ¡o skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti tarp nuosprendyje nurodytų atliktų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties priežastinį ryšį.

Apeliantas teigia, kad ekspertei nebuvo žinomos ankstesnės G. B. galvos traumos, kurios galėjo turėti įtakos gydymo eigai, mirčiai ir pan. 3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S. labai gailisi dėl atsiradusių pasekmių, G. S. yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. nedarbingas, neteistas, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. 3.5. Apelianto manymu, perkvalifikavus G. S. padarytÄ veikÄ , bausmės trukmė turėtų bÅ«ti sumažinta. Nuteistasis G. S. neturėjo jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar piktumo pieÅ¡ G.

B., pats specialiai konflikto nesukėlė. G. S. nusikaltimÄ padarė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Esant ir lengvinančioms, ir sunkinančioms aplinkybėms, yra BK 61 straipsnyje numatytos prielaidos taikyti G. S. Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad jeigu numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali paskirti Å¡velnesnę bausmę. 3.6.

Apeliantas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir BK 54 straipsnio 3 dalimi, 61 straipsniu, praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes, pasak apelianto, nuosprendis prieÅ¡tarauja teisingumo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, bausmė yra neadekvati, lyginant su kitų asmenų padarytais analogiÅ¡kais nusikaltimais. Apelianto manymu, G. S. paskirta bausmė prilyginta tokiems atvejams, kai žmogus yra nužudomas iÅ¡ anksto tam ruoÅ¡iantis, planuojant, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia.

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad G. S. nenorėjo nužudyti G. B., net neturėjo tokių minčių ar preteksto jo žudyti.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. N. ir jo gynėjas bei nuteistojo G. S. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistųjų G. S. ir M. N. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažino G. S. ir M. N. kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jiems teisingas bausmes. Dėl nuteistųjų G. S. ir M. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo 6. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. S. ir M. N. kaltais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu.

Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistųjų veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisinio pagrindo pritarti apeliacinių skundų argumentams dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nėra.

7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 30 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas G. B., kuris dėl kaltinime išvardytų patirtų sužalojimų ir išsivysčiusių komplikacijų 2018 m. gruodžio 8 d. ligoninėje mirė. Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde pripažino, kad jis buvo G. B. bute tuo metu, kai pastarasis buvo sužalotas, tačiau neigė pats smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu bei tvirtino, jog jį mušė tik G. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, – A.

K.. Pasak M. N., 2018 m. spalio 30 d. jis kartu su G. S., A. K. ir D. K. nuėjo pas G. B. į butÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl iÅ¡ M. N. pavogtos grandinėlės, norėjo G. B. tik pagÄ sdinti žodžiu, tačiau įvykus konfliktui nukentėjusiajam keletÄ smÅ«gių ranka sudavė G. S., o pagrindinius smÅ«gius rankomis ir lazda sudavė A. K.. M. N. pats smÅ«gių nesudavė, matė, kaip G. B. mušė jo draugai, tačiau nebandė jų sulaikyti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks nuteistojo M.

N. aiÅ¡kinimas yra tik jo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

8. Nuteistasis M. N. tiek beveik viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė, kad sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam G. B., tačiau aplinkybę, kad jis taip pat vartojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina kita bylos medžiaga. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. S. parodė, jog nematė, kad M. N. bÅ«tų sudavęs G. B., tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog galbÅ«t galėjo taip bÅ«ti, kad M. N. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, nes duodamas pirminius parodymus geriau atminė aplinkybes (5 t., b. l. 69–74).

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. paaiÅ¡kino, jog M. pirmas su G. B. pradėjo kalbėti dėl grandinėlės ir pirmas kumščiu sudavė G. B. į veidÄ . M. sudavė dėl to, kad G. B. neigė pavogęs grandinėlę. M. sudavė ne vienÄ smÅ«gį, o po to G. S. prisėdęs ant lovos Å¡alia G. B. sudavė jam smÅ«gius su abiejų rankų kumščiais (4 t., b. l. 51–53). Parodymų patikrinimo vietoje metu, G. S. parodė, kad bÅ«damas 2018 m. spalio 30 d. apie 9.30 val. G. B. bute M.

N. pirmas sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius kumščiu G. B. sėdinčiam ant lovos kažkur į kairę ir į deÅ¡inę veido puses – žandus. Pats G. S. sėdėdamas Å¡alia G. B., jam iÅ¡ kairės pusės ant lovos, abiejų rankų kumščiais sėdėdamas sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius G. B. į abejas veido puses, nosį, po ko G. B. pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies, lÅ«pos (1 t., b. l. 166; 4 t., b. l. 56–62). Nors pirmÄ kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G.

S. neigė matęs, ar M. N. sudavė nukentėjusiajam (t. 4, b. l. 45), kitose apklausose jis jau teigė priešingai, o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad galėjo būti, jog nukentėjusiajam sudavė ir M. N.. G. S. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė skirtingus parodymus. Tačiau G. S. parodymus, kad nukentėjusiam smūgiavo ir M. N., iš dalies patvirtina asmens, kurios atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, – A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir pirmosios instancijos teisme paskelbti parodymui, kad įvykio metu kelis smūgius kumščiu G.

B. galėjo suduoti ir M. N. (3 t., b. l. 152–154), be to, juos patvirtina liudytojų parodymai.

9. Liudytojas D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie keturiese (M. N., G. S., A. K. ir D. K.) nuėjo pas asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (G. B.) į namus paklausti asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ adreso ir dėl iš M. pavogtos grandinėlės. „(duomenys neskelbtini)“ atidarė duris ir prasidėjo pokalbis. „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo ant lovos, sakė, kad nežino to asmens adreso. Tada M. N. ir G. S. rankomis jam sėdinčiam sudavė po du smūgius į veido sritį.

Suduodami reikalavo, kad jis sakytų „(duomenys neskelbtini)“ adresÄ . Jis sakė, kad nežino, kur tas „(duomenys neskelbtini)“ gyvena. Pamatęs smÅ«gius D. K. apsisuko ir išėjo, nes nenorėjo dalyvauti muÅ¡tynėse (5 t., b. l. 56–61). Å iuo atveju nėra pagrindo nesiremti Å¡io liudytojo parodymais. Nors nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jį ir D. K. anksčiau siejo giminystės ryÅ¡iai (M. N. buvo D. K. sesers vyras), todėl liudytojas galimai jį apkalba, tačiau nepateikia jokių aplinkybių, kokį motyvÄ apkalbėti nuteistÄ jį turėtų turėti D.

K.. Be to, liudytojas D. K. ir pats nuteistasis M. N. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jų santykiai geri ir tarp jų nėra jokių nesutarimų. Taip pat nenustatyta, kad liudytojas D. K. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis, duodamas neteisingus parodymus M. N. atžvilgiu, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nėra ir duomenų, kad neblaivumas įvykio metu turėjo įtakos D. K. teisme duotiems parodymams.

10. Nesutiktina su nuteistojo M. N. skundo argumentu, kad liudytojos R. G. teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės įrodo M. N. nekaltumÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja R. G. parodė, kad įvykio dienÄ ryte pas G. B. į butÄ atėjo keturi vyrai, bet vienas greitai išėjo, muÅ¡tynėse nedalyvavo. Vyrai aiÅ¡kinosi dėl grandinėlės, kas jÄ paėmė. G. B. sakė, kad jis grandinėlės neėmė. Tada kažkuris iÅ¡ vyrų sudavė kumščiu G.

į veidÄ , kitas vyras turėjo lazdÄ , kuria sudavė G. B. į galvÄ ir ranka į veidÄ . MuÅ¡amas G. B. sėdėjo ant lovos (5 t., b. l. 69–74). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad nors liudytoja R. G. parodė, jog nematė, kaip M. N. mušė G. B., tačiau ji taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡sigandusi, bijojo, kad jos neužmuÅ¡tų, neužgautų skaudančios kojos, todėl po pirmų smÅ«gių ji užsimerkė ir stengėsi nežiÅ«rėti tolimesnio muÅ¡imo, tad neįsidėmėjo asmenų, kurie smÅ«giavo G.

B.. Taigi, nors ši liudytoja įvykio metu buvo G. B. bute, tačiau visų nuteistųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių nematė, kadangi buvo įbauginta dėl savo pačios sveikatos ir gyvybės, todėl nestebėjo visų jų veiksmų. Dėl to liudytoja R. G. galėjo nematyti kaip nuteistasis M. N. sudavė G. B.. Šiuo atveju R. G. neginčijamai gali patvirtinti tik aplinkybę, kad G. B. bute tarp M. N., G. S. ir asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, bei nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu G.

B. buvo sužalotas.

11. Liudytojas A. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje apie 9 val. ryte pas G. B. į butÄ atėjo trys ar keturi vyrai, kurie pradėjo G. klausinėti apie dingusiÄ grandinėlę. G. sakė, kad nieko neėmė ir nežino. Vienas iÅ¡ jaunesnių smÅ«giavo ranka G. į veidÄ . Su pagaliu G. trenkė į kÅ«no sritį. Jie vis klausė kur auksas, klausinėjo apie vienÄ G. pažįstamÄ . G. pasakė, kur tas draugas gyvena. Liudytojas neskaičiavo, kiek jie smÅ«giavo G., bet visi smÅ«giavo, pagrinde į veido sritį (1 t., b. l. 90–91).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas A. M. atpažino M. N., G. S. ir A. K. kaip asmenis, kurie visi mušė G. B. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje. Visi trys vyrai G. B. mušė kumščiais, o du su lazdomis. Vyrai mušė pasikeisdami, kai kurie buvo prie G. B. prisėdę muÅ¡dami. Jis matė, kad vyrai sudavė G. B. smÅ«gius iÅ¡ virÅ¡aus į galvos sritį, virÅ¡utinę kÅ«no dalį (1 t., b. l. 92–100, 166). Pats nukentėjusysis G. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ligoninėje paaiÅ¡kino, jog jį namuose ryte sumušė trys asmenys.

Jis atidarė buto duris ir jį iÅ¡kart pradėjo muÅ¡ti. IÅ¡ viso buvo keturi vyrai, tačiau mušė trys. Vienas iÅ¡ jų mušė su kažkokia lazda. Jam sumušė galvÄ . VienÄ iÅ¡ jį muÅ¡usių asmenų jis atpažino kaip G. S.. Tuo metu bute buvo jo sugyventinė R. G. ir kažkoks jo draugas, kurio apklausos metu neatsiminė (1 t., b. l. 52–54). Å ie liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai įrodo, kad G. B. sumušė ne du, o trys asmenys.

12. Liudytoja tyrėja R. Š. parodė, kad iš karto po įvykio areštinėje bendravo su M. N., kuris sakė, jog išsiaiškino, kas pavogė jo auksinę grandinėlę ir dėl to mušė G. B.. Jis sakė, kad mušė vienas. Po to paklaustas jis atsakė, kad jam padėjo A., o po kurio laiko M. N. pradėjo kartoti, jog jis mušė vienas (5 t., b. l. 69–74). Šiuos liudytojos parodymus papildo liudytojais apklaustų tyrėjų T. K. ir R. Ž., kurie sulaikė M. N. ir A. K., parodymai. Liudytojas T.

K. parodė, kad bare trumpai bendravo su M. N., kuris patvirtino, kad iš jo dingo grandinėlė, jis įvykio vietoje buvo ir galimai mušė G. B. vienas (5 t., b. l. 56–61). Liudytojas R. Ž. paaiškino, jog M. N. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, kalbėjo, kad abu mušė nukentėjusįjį, nes jis pavogė M. N. grandinėlę (5 t., b. l. 56–61). Be to, kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(5548)-IS1-1378), ant M.

N. kelnių ir batų, paimtų 2018 m. spalio 30 d. (1 t. b. l. 166; 2 t., b. l. 42–47, 53–58), rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su G. B. genotipu (5 t. b. l. 49–52). Taigi, Å¡ie vienas kitÄ papildantys bylos duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis M. N. kaltinime nurodyto įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ G. B. atžvilgiu, suduodamas Å¡iam ne mažiau kaip du smÅ«gius ranka į galvos sritį. M. N. parodymai, kad kraujas atsirado jam priėjus prie nukentėjusiojo, kad parodytų „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukÄ (t. 5, b. l. 72), atmetami kaip gynybinė versijÄ , nes jÄ paneigia jau aptarti bylos duomenys.

13. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuteistasis G. S. sudavė kumščiais smÅ«gius nukentėjusiajam G. B. į galvÄ . Å iÄ aplinkybę parodė tiek pats nuteistasis G. S., tiek kitas nuteistasis M. N. bei patvirtino byloje apklausti liudytojai.

14. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad G. B. galėjo pats susižaloti ar peršalti tuo metu, kai žiemos metu su ligoninės rūbais pabėgo iš slaugos ligoninės ar jo mirtį galėjo lemti dar iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusiojo patirtos galvos traumos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų teiginiais nesutinka. Nors byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis po jo sumušimo buvo išėjęs iš ligoninės, kurioje tuo metu buvo gydomas, tačiau byloje nėra jokių duomenų pagrįsti teiginiams, jog nukentėjusysis galėjo pats susižaloti ar peršalti, ar jo mirtį lėmė ankstesnės traumos, taigi tarp nuteistųjų veiksmų ir mirties nebuvo priežastinio ryšio.

15. Dėl priežastinio ryÅ¡io kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių sekÄ , reikalingÄ iÅ¡vadai padaryti: ar yra ryÅ¡ys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiÅ¡kiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai iÅ¡plaukia iÅ¡ neteisėtos veikos. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421-511/2016, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-231-303/2018, Nr. 2K-7-74-788/2019 ir kt.). 16. (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikė informacijÄ , kad G.

B. 2018 m. lapkričio 26 d. apie 16 val. buvo pasišalinęs iš ligoninės, tačiau po 20–25 minučių buvo rastas ir parvestas nuo (duomenys neskelbtini) pastato, medicinos darbuotojų – kineziterapeutės S. V. ir masažuotojos R. K.. 2018 m. lapkričio 30 d. ligonio savijauta buvo be ženklesnės neigiamos dinamikos, jis nekarščiavo, pavaikščiojo iki tualeto, naujų išorinių traumos požymių ar papildomų sužalojimų nedokumentuota (1 t., b. l. 181). Vyriausiosios tyrėjos 2019 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog tyrėjai 2019 m. kovo 15 d. ligoninės patalpose bendravo su medicinos darbuotojomis – kineziterapeute S. V. ir masažuotoja R.

K., kurios paaiÅ¡kino, kad pastebėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato einantį vienÄ jų pacientÄ G. B. su ligoninės drabužiais, kurį parvedė atgal į ligoninę. G. B. neatrodė ir nesiskundė, kad bÅ«tų susižalojęs, drabužiai buvo tvarkingi, nepurvini. Taip pat G. B. prižiÅ«rėjusios slaugės paaiÅ¡kino, kad G. B. per visÄ gydymo laikotarpį buvo pasiÅ¡alinęs tik šį vienÄ kartÄ . Po pasiÅ¡alinimo iÅ¡ ligoninės grÄ Å¾intas G. B. nebuvo susižalojęs, vaikščiojo sunkiai nuo ankstesnių sužalojimų (1 t., b. l. 182–183).

Iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusysis iš ligoninės buvo pasišalinęs neilgam laiko tarpui ir nors jis tuo metu buvo tik su ligoninės rūbais, tačiau tai įtakos jo sveikatos būklei neturėjo.

17. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktos trys teismo medicinos specialisto išvados. Medicinos eksperto Ramūno Žilionio specialisto išvada Nr. G 1420/2018 (05) pateikta specialistui apžiūrėjus nukentėjusįjį G. B. gydymo įstaigoje ir ištyrus jo medicininius dokumentus. Iš šios išvados matyti, kad G. B. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, odos nubrozdinimas nosyje, muštinės žaizdos lūpose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, kairių galūnių judesių nusilpimu (hemipareze).

Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai keturiais smÅ«giais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek spiriant ar kitais kietais bukais daiktais. ApžiÅ«ros metu ir medicinos dokumentuose duomenų apie nustatytų sužalojimų padarymÄ skirtingu laiku nenustatyta. G. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 106). R. Žilionio iÅ¡vadoje Nr. pG 1670/2018 (05), pateiktoje gavus papildomus medicininius dokumentus, konstatuota, kad G.

B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje suspaudžiant smegenis, kuris, labiausiai tikėtina, padarytas po suduotų smÅ«gių į veido kairę pusę, t. y. kairį smilkinį, žandÄ . Ä® tai nurodo minėtose galvos srityse nustatytos poodinės kraujosruvos ir prieÅ¡ingoje pusėje, t. y. virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudžiantis smegenis (2 t., b. 1. 109–110).

Teismo medicinos ekspertės Sandros Mažeikienės specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 377/2018(05), pateiktoje atlikus G. B. kÅ«no tyrimÄ po jo mirties nurodyta, kad G. B. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva kairės akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe, pogleivio kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje veido pusėje (klinikiniais duomenimis), kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje smilkininėje-kaktinėje-momeninėje-pakauÅ¡inėje srityse (klinikiniais duomenimis), kas komplikavosi židininiu abipusiu seroleukocitiniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, skysčio susikaupimu deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje srityse, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu.

Minėti G. B. 2018 m. spalio 30 d. patirti galvos sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi (2 t., b. l. 121–125). Apklausiama pirmosios instancijos teisme ekspertė Sandra Mažeikienė patvirtino, kad G. B. mirė nuo Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 377/2018(05) nurodytų galvos sužalojimų, kurie gydymo eigoje komplikavosi į plaučių uždegimÄ , progresuojantį kvėpavimo funkcijų ir Å¡irdies veiklos nepakankamumÄ , galvos smegenų suspaudimÄ ir pabrinkimÄ (5 t., b. l. 56–61).

Nei vienoje minėtoje Specialisto išvadoje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiojo G. B. mirtį galėjo lemti jo anksčiau patirtos galvos traumos ar jo paties netinkami veiksmai jį gydant ligoninėje.

18. Tarp specialisto išvados Nr. M 377/2018(05) ir pirmosios instancijos teisme ekspertės S. Mažeikienės duotų paaiškinimų kilo tam tikrų prieštaravimų, t. y. teisme ji nurodė, kad vienas iš jos pateiktoje išvadoje nurodytų sužalojimų – poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe, įtakos nukentėjusiojo mirčiai neturėjo (t. 5, b. l. 60), nors išvadoje nurodyta, kad ir šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.

Be to, tyrimo metu duomenys apie nukentėjusiojo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ gydymo įstaigos 2018 m. lapkričio 26 d. nebuvo vertinami ir nepasisakyta, ar nukentėjusiojo išėjimas iÅ¡ ligoninės į laukÄ tokiu metų laiku vien su ligoninės drabužiais (iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad G. B. lauke galėjo iÅ¡bÅ«ti apie 20–25 minutes (1 t., b. l. 181), (ne)galėjo įtakoti komplikacijų kilimÄ . Siekiant paÅ¡alinti minėtus prieÅ¡taravimus tarp baudžiamosios bylos medžiagos, Specialisto iÅ¡vados Nr. M 377/2018(05) ir ekspertės S. Mažeikienės duotų paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme bei nustatyti nukentėjusiojo G.

B. įvykio metu patirtus sužalojimus ir jo mirties priežastį, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė.

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 31/2020 (01) buvo įvertinta visa baudžiamosios bylos medžiaga ir nukentėjusiojo G. B. medicininiai dokumentai. Ekspertai nustatė, kad G. B. mirties priežastis – kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ bei komplikavosi plaučių uždegimu. G. B. padaryti keturi iÅ¡oriniai sužalojimai: 1. odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje; 2. poodinė kraujosruva kairės akies vokuose; 3. poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje; 4. poodinė kraujosruva kairiame žande, pereinanti į kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aplinkybėse nurodomu laiku (2018 m. spalio 30 d. apie 8.17 val.) keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais, tikėtina suduodant smÅ«gius kumščiais. Bet kuris vienas iÅ¡ keturių trauminių poveikių padarant nurodytus sužalojimus galėjo bÅ«ti kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Visi G. B. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu. Nustatyti tikslų jų padarymo eiliÅ¡kumÄ nėra galimybės. G.

B. nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi bet kuris iÅ¡ jų galėjo bÅ«ti mirtį lėmusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi. Tarp G. B. padarytų galvos sužalojimų ir jo mirties yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. Nustatyti konkrečiai, kuris iÅ¡ galvos sužalojimų sukėlė mirtį lėmusį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės. S. Mažeikienės paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme, kad kraujosruva kairės akies virÅ¡utinio voko vidiniame kampe galėjo bÅ«ti padaryta vėliau, nurodyti kaip metodiÅ¡kai nepagrįsti; faktÄ , kad G.

B. kraujosruvÄ patyrė neužilgo iki paguldymo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, patvirtina tiek ligoninės medikų, tiek eksperto R. Žilionio nukentėjusiojo apžiÅ«ros duomenys. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog aplinkybė, kad G. B. Å¡altuoju metų laiku (2018 m. lapkričio 26 d.) apie 20–25 minutes iÅ¡buvo lauke vien su ligoninės drabužiais, negalėjo sukelti sveikatos komplikacijos – abipusio plaučių uždegimo su progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Ekspertai nustatė, jog medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad po 2018 m. lapkričio 26 d. trumpalaikio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ ligoninės G. B. bÅ«tų nustatytas bendras kÅ«no atvėsimas. Per sekančias 6–7 dienas G. B. plaučių-kvėpavimo sistemos sutrikimo nebuvo ir pacientas nekarščiavo. KrÅ«tinės lÄ stos rentgenogramoje, atliktoje 2018 m. gruodžio 2 d., plaučių uždegimo požymių nenustatyta. G. B. sveikatos bÅ«klė pasikeitė 2018 m. gruodžio 2 d. dėl pablogėjusios neurologinės simptomatikos, tuo metu esant normaliai plaučių-kvėpavimo sistemos funkcijai.

Galimai plaučių uždegimo požymiai fiksuojami tik nuo 2018 m. gruodžio 4 d.. Ekspertai pažymėjo, kad po tokio sunkumo galvos traumos, plaučių uždegimas – dažna komplikacija. Atsižvelgiant į tai, ekspertai konstatavo, kad tarp G. B. mirties ir jo pasišalinimo iš ligoninės 2018 m. lapkričio 26 d. priežastinio ryšio nėra. Ekspertų komisija nenustatė ir netinkamų gydymo veiksmų (5 t., b. l. 146–152).

20. Taigi nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nukentėjusysis galimai mirė dėl jo paties veiksmų pabėgant iÅ¡ ligoninės ar senesnių galvos traumų, aukščiau aptartais duomenimis byloje yra neabejotinai nustatyta nukentėjusiojo G. B. mirties priežastis – galvos sumuÅ¡imas, patirtas nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. spalio 30 d., kuris pasireiÅ¡kė kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir komplikavęsis plaučių uždegimu, kÄ patvirtina anksčiau aptartos specialisto iÅ¡vados, ekspertizės aktas ir kiti bylos duomenys. Tarp suduotų smÅ«gių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos G. B. mirčiai, o mirtis nukentėjusįjį iÅ¡tiko bÅ«tent dėl sužalojimų galvos srityje, patirtų nagrinėjamo įvykio metu, visumos.

21. Nuteistųjų M. N. ir G. S. skunduose taip pat teigiama, kad jie neturėjo tyčios nužudyti G. B., nes jie nebuvo iÅ¡ anksto susitarę nužudyti nukentėjusįjį, o tik tarėsi sumuÅ¡ti nukentėjusįjį, tokiu bÅ«du siekiant jį pagÄ sdinti. Tačiau Å¡ie nuteistųjų argumentai jų bendros tyčios nepaneigė.

22. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ . Å i veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltės turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-267-942/2017 ir kt.).

23. Byloje nustatyta, kad įvykio dienÄ nuteistieji M. N. ir G. S. su dar dviem asmenimis atėjo pas nukentėjusįjį G. B. į butÄ ir bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pastarasis pavogė M. N. grandinėlę, ar žino, kas tai padarė. Kadangi nukentėjusysis neprisipažino pavogęs M. N. grandinėlę, abu nuteistieji kumščiais, o asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, ir mediniu pagaliu sudavė smÅ«gius G. B. į galvos sritį. Nors nuo pirmųjų nuteistųjų smÅ«gių G. B. pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies, tačiau visi trys asmenys toliau smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį.

24. Teismų praktikoje nurodoma, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-231-303/2018 ir kt.).

Byloje nustatyti M. N. ir G. S. padarytos veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jie, bÅ«dami suaugę, suvokdami savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdami pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodami nukentėjusiajam ne mažiau kaip po du smÅ«gius kumščiais, o asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, ir mediniu pagaliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ , lengvai pažeidžiamÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ â€“ gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nagrinėjamu atveju M.

N. ir G. S. privalėjo suvokti ir suvokė, kad jie, bendrais veiksmais suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , o asmeniui, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, naudojant medinį pagalį, kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, numatė, kad gali sunkiai sužaloti G. B. ar net atimti jam gyvybę, tad nors ir nenorėjo jo mirties, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Dėl to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad nuteistieji veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

25. Inkriminuojant nužudymÄ , padarytÄ bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2011, Nr. 2K-167-693/2019 ir kt.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad M. N., G. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, atėjo pas G. B. į butÄ su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl pavogtos M. N. grandinėlės. Pakeliui nuteistieji jau buvo iÅ¡ anksto žodžiu susitarę sumuÅ¡ti nukentėjusįjį. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja R. P., kuri parodė, jog įvykio dienÄ ryte ji prasilenkė su nuteistaisiais ir asmeniu, kurios atžvilgiu byla iÅ¡skirta, einančiais (duomenys neskelbtini) ir kalbančiais, kad turi surasti kažkokį asmenį, jį primuÅ¡ti ar kažkÄ panaÅ¡aus padaryti.

Jie buvo nusiteikę agresyviai (5 t., b. l. 56–61). Taigi nors tarp nuteistųjų bei asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti nukentėjusįjį, tačiau bendrai tyčiai nustatyti užtenka, kad ji susidarė veikos padarymo metu ir buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais – suderintu smurtiniu elgesiu (smūgiuojant rankomis ir mediniu pagaliu) intensyviai suduodant daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį. Tiek liudytojai, tiek patys nuteistieji paaiškino, kad G.

B. muÅ¡amas nesiprieÅ¡ino ir visÄ laikÄ sėdėjo ant lovos, o jau po kelių smÅ«gių kumščiais jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau bendrininkai ir po to nenustojo jo muÅ¡ti. Sprendžiant iÅ¡ nustatytų aplinkybių, abu nuteistieji turėjo tÄ patį motyvÄ smurtauti prieÅ¡ G. B., jų smurtavimas buvo panaÅ¡aus pobÅ«džio ir masto, jie abu smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ . Kiekvienas nuteistasis, tiek pats suduodamas smÅ«gius, tiek matydamas, kad kitas bendrininkas taip pat muÅ¡a nukentėjusįjį į galvÄ , suvokė, kad Å¡iais bendrais veiksmais kėsinasi ne tik į nukentėjusiojo sveikatÄ , bet ir į gyvybę, ir tokiems veiksmams pritarė.

26. IÅ¡ ekspertizės akto Nr. EKM 31/2020 (01) matyti, jog Å¡iuo atveju sužalojimai galvos srityje galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, tikėtina suduodant smÅ«gius kumščiais, tačiau nėra galimybės identifikuoti, nuo kurio smÅ«gio jie atsirado (5 t., b. l. 146-152). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant bendravykdymui kiekvieno bendrininko veiksmai yra inkriminuojami ir kitiems bendrininkams. Kadangi M. N. ir G. S., veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, bendrais veiksmais nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė smÅ«gius kumščiais, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, taip pat ir mediniu pagaliu ir padariniai nukentėjusiajam atsirado nuo smÅ«gių visumos, t. y. tarp nuteistųjų veiksmų – smÅ«giavimo į galvÄ â€“ ir padarinių – G. B. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl abu bendrininkai yra kalti dėl G. B. mirties.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. N. ir G. S. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bendrininkų grupėje nužudžius G. B., todėl apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Dėl nuteistiesiems G. S. ir M. N. paskirtų bausmių 28. Nuteistieji M. N. ir G. S. apeliaciniuose skunduose ginčija jiems paskirtas bausmes bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir dėl to paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams prieÅ¡taraujančias bausmes. Nuteistųjų nuomone, jų atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos Å¡velnesnės bausmės, negu numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinių skundų argumentais.

29. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-292-303/2020, Nr. 2K-21-628/2021 ir kt.). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė gali būti skirta esant BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

30. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.).

31. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. N. ir G. S. bausmes už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , nesilaikė aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistųjų M. N. ir G. S. asmenybes. Abu nuteistieji, veikdami netiesiogine tyčia, padarė baigtÄ labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinta ir tai, kad yra dvi M. N. ir G. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo M. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Taip pat skiriant bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus nuteistuosius charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis M. N. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, iÅ¡situokęs, turi mažametį vaikÄ , kuriam priteistas iÅ¡laikymas (3 t., b. l. 4–5, 8, 28–32; 5 t., b. l. 75–80).

Taip pat M. N. 2017 metais vienÄ kartÄ lankėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jam tuo metu buvo nustatyti adaptacijos sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (3 t., b. l. 11). Tuo tarpu G. S. anksčiau teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę, baustas administracine tvarka, tame tarpe už ne vienÄ pažeidimÄ , padarytÄ apsvaigus nuo alkoholio, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 5–7, 16–31; 5 t., b. l. 82).

G. S. turi neįgalumÄ , jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2010 ir 2011 metais lankėsi pas psichologÄ , pas psichiatrÄ ir narkologÄ nesilankė (4 t., b. l. 8; 5 t., b. l. 81). Abiejų nuteistųjų pozicijÄ dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio, jį pripažįstant, teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau dėl to nemato pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, abiems nuteistiesiems paskirdamas vienodos trukmės laisvės atėmimo bausmę, klaidos nepadarė ir savo diskrecijos ribų neperžengė: nors G.

S. atžvilgiu yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau, kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad abiejų vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nukentėjusįjį muÅ¡ant į galvÄ buvo lygiavertis, be to, atsižvelgtina ir į mažiau palankiÄ G. S. charakteristikÄ . Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nuteistiesiems paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimesnes BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui.

33. Byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių M. N. ir G. S. bendrai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. N. ir G. S. už jų nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad abu nuteistieji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jie neteisti, registruoti Užimtumo tarnyboje, pripažino civilinį ieÅ¡kinį, taip pat M.

N. turi iÅ¡laikyti mažametį vaikÄ , o G. S. yra neįgalus, nėra tokios, kad galėtų bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, kuriomis galima pagrįsti sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos bÅ«klės G. S. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kad nėra kam pasirÅ«pinti M. N. vaiku. Skiriant bausmes M. N. ir G. S. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nuteistiesiems M.

N. ir G. S. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atitinka jų padarytÄ bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuteistųjų asmenybes, yra teisingos bei tinkamai individualizuotos, nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jų Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 34. Nuteistasis M. N. savo skunde praÅ¡o civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ solidariai priteisti ne tik iÅ¡ M. N. ir G. S., bet ir iÅ¡ A. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi A.

K., kaltinamo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu baudžiamoji byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ (5 t., b. l. 46–47), o byla dėl kitų kaltinamųjų M. N. ir G. S. buvo iÅ¡nagrinėta ir dėl jų priimtas skundžiamas nuosprendis, kuriuo, kaip minėta, iÅ¡ jų solidariai civilinio ieÅ¡kovo naudai priteista turtinė žala. Nagrinėjamu atveju bylÄ iÅ¡nagrinėjus tik M. N. ir G. S. atžvilgiu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo Å¡ioje byloje žalÄ priteisti ir iÅ¡ asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų M. N. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Gintaras Pečiulis Linas Šiukšta