4a3745b5-efd9-4baa-bea2-cfe2e742b8f6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                     Civilinė

byla Nr. 2-1592/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00116-2013-9

                                                    Â

                                   Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                       Â

94.; 94.2.; 94.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės M. D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013

m. kovo 28 d. nutarties dalies, kuria nutarta civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, perduoti nagrinėti

Klaipėdos apygardos teismui, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo V. Ž., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklÄ vykdantis

per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovė M. D. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-67, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovės skundo dėl, jos manymu, netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau tekste – VÅ¡Ä®) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Vilniaus apygardos teismas spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ 2013 m. sausio 30 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovę paÅ¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumus ir tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ .

Teismo nustatytu terminu ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-67 ir priteisti iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui priėmus nagrinėti M. D. S. ieškinį ir nustačius terminus atsiliepimams pateikti, atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime pažymėjo, jog byla turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi išsprendė klausimus dėl atsiliepimų priėmimo ir trečiojo asmens į

bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukimo bei nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. D. S. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerijai, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys po trÅ«kumų Å¡alinimo buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant bendrojo, taip pat alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykles, kadangi, tiek ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta, tiek atsakovo VÅ¡Ä® Klaipėdos Universitetinės ligoninės, kuriam pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, buveinės vieta, tiek galima žalos padarymo vieta yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, todėl yra pagrindas bylÄ perduoti pagal teismingumÄ Klaipėdos apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė M. D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta bylÄ perduoti Klaipėdos apygardos teismui, paliekant bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Apeliantės manymu, bylÄ perdavus nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, bÅ«tų daroma įtaka bylos nagrinėjimui, kadangi Klaipėdos miesto teisininkai ir jų Å¡eimų nariai gydosi VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veiklÄ vykdantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ ir atsakovas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ .

Šalių manymu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jo tenkinti, kadangi skundas paremtas ne objektyviais įrodymais, o subjektyvia apeliantės nuomone.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties dali,s kuria jis, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, perdavė jÄ nagrinėti pagal teismingumÄ Klaipėdos apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , o CPK 5 straipsnis taip pat

numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta

pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å iose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinę tvarkÄ nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-172/2010). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo ginčijamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas ir praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ žalÄ padariusio asmens – VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės neturtinės žalos atlyginimo, priimtas nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas iÅ¡kilusį klausimÄ pažymi, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises) atlyginimÄ , per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos

ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Taigi, Å¡is įstatymas asmeniui, nesutikusiam su Pacientų sveikatai padarytos žalos

nustatymo komisijos sprendimu, suteikia teisę ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis į teismÄ civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Minėta įstatymo nuostata pabrėžia, jog ginčas teisme galimas tik tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos (Å¡iuo atveju tai VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė, kadangi jai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens (ieÅ¡kovės). Nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovais byloje traukia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų akivaizdu, kad ieÅ¡kinio dalykÄ sudaro reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nors pačiame ieÅ¡kinyje ir nurodoma, kad praÅ¡oma panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ , jokie reikalavimai LR Sveikatos apsaugos ministerijai nėra reiÅ¡kiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks perteklinis ieÅ¡kinio reikalavimo suformulavimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ieÅ¡kovės reikalavimÄ nagrinėti ginÄÄ tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens iÅ¡ esmės, o ne pasirinktÄ jos pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Pacientų

sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas neprivalo bÅ«ti nuginčytas, nes teismo, nagrinėjančio ginčÄ

dėl neturtinės žalos atlyginimo, komisijos sprendimas dėl

vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų nebuvimo, nesaisto. IÅ¡ankstinė ne teisminė ginčo sprendimo institucija

tokioje byloje atsakovu netrauktina, be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturi procesinio teisinio subjektiÅ¡kumo, todėl atsakovu byloje ir negalėtų bÅ«ti. Teismas bet kokiu atveju, spręsdamas dėl tokio pobÅ«džio neturtinės žalos atlyginimo, privalo patikrinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinei ligoninei ir bendrasis teritorinio teismingumo nustatymo klausimas sprendžiamas pagal jos buveinės vietÄ . Teismo nuomone, Å¡iuo atveju CPK 33 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiÅ¡kiamas pagal vieno iÅ¡ atsakovų gyvenamÄ jÄ vietÄ ar buveinę ieÅ¡kovo pasirinkimu, netaikytinas.

CPK

29 straipsnis, reglamentuojantis bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisyklę, nustato, jog ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Juridiniams asmenims ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal jų buveinės vietÄ . Atsakovo VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė buveinė yra Klaipėdos mieste. Kadangi ieÅ¡kiniu keliami klausimai dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, byla nagrinėtina apygardos teisme - Klaipėdos apygardos teisme (CPK 27 str. 8 p.).

Tačiau dėl ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų, taikytina teismingumo nustatymo iÅ¡imtis, suteikianti ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatÄ , galimybę pasirinkti bylos nagrinėjimo vietÄ ir ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti ieÅ¡kovo ar žalos padarymo vietoje (CPK 30 str. 5 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovės galimai patirtos žalos padarymo vieta yra Klaipėdos mieste, t.y. tame pačiame mieste, kur yra ir ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta.

Todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Nors CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, jei ji ir taptų vėliau teisminga kitam teismui, tačiau iÅ¡kėlus bylÄ teisme ir paaiÅ¡kėjus, jog priimant ieÅ¡kinį buvo pažeistos teismingumo taisyklės, teismas perduoda nagrinėti bylÄ kitam tos pačios pakopos teismui.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog priimant ieÅ¡kinį buvo pažeistos teismingumo taisyklės, be to, bylÄ nagrinėjant ieÅ¡kovės įrodinėjamos žalos padarymo, o tuo pačiu ir įrodymų buvimo vietoje, teismui sudaromos galimybės tinkamai įvertinti ieÅ¡kiniu keliamus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylos Å¡alių gyvenamosios ir buveinės vietos yra Klaipėdoje, todėl bylÄ nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme, bus taupomos Å¡alių ir teismo bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Apeliantės atskirojo skundo motyvai, kuriais siekiama palikti bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teisme neparemti jokiais teisiniais argumentais. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ argumentuoja tuo, jog Vilniaus apygardos teisme bus iÅ¡vengta kiÅ¡imosi į teismo darbÄ . Teismo vertinimu, minėti teiginiai, paremti subjektyvia ieÅ¡kovės nuomone, nesudaro pagrindo keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Teismo ir bylÄ nagrinėjančių teisėjų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas ne tik vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų, bet ir konstitucinė nuostata (Konstitucijos 109 str.), įpareigojanti teismus ir bylÄ nagrinėjančius teisėjus vadovautis tik įstatymu.

Be to, ieÅ¡kovei abejojant dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo CPK jai suteikia galimybę pasinaudoti procesine teise – nuÅ¡alinti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ , todėl ieÅ¡kovės nuogÄ stavimai dėl galimo poveikio bylÄ nagrinėjančiam teismui ir teisėjams yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį.

Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo klausimus ir pagrįstai nusprendė bylÄ perduoti pagal teismingumÄ , o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti priimtÄ nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

           Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                   Â

Egidija Tamošiūnienė