4a34991f-e3e4-4eda-9bf5-91e77de92c27 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė nusižengimo byla Nr. AN2-112-616/2021

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00028-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 2.1; 21.11.10

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas K. G. skundas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko 2021 m. sausio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko 2021 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir paskirta 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų dydžio bauda už tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d., 17.15 val., nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sÄ lygų (toliau – Vyriausybės nutarimas), t. y., nesant bÅ«tinybei buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, t. y., buvo iÅ¡sinuomojusi (duomenys neskelbtini) sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpÄ , tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė pavojų iÅ¡plisti ligai COVID-19, taip nesilaikydama Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3 punkto reikalavimų (AN medžiaga, b. l. 4-5).

2. Nesutikdama su nutarimu K. G. jį apskundė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mams. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkintas K. G. praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , konstatuojant, kad COVID-19 pandemija suteikia pagrindÄ Vyriausybei laikinai riboti laisvę kilnotis Lietuvoje; Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi skundas atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, jog K. G. pažeidė 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 punkte 2.1.8.3 nustatytÄ draudimÄ karantino metu palikti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du sukėlė pavojų kitų žmonių sveikatai, šį nusižengimÄ K. G. padarė tyčia, todėl K. G. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (b. l. 33-37).

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. G. praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 22 ir 32 straipsniams, Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, Lietuvos Respublikos TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymui. Netenkinus nurodyto praÅ¡ymo, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl skundo argumentų: kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir 20 straipsnio 1 – 4 dalimis, teritorijų karantinas gali bÅ«ti nustatomas tik toje (-ose) teritorijoje (-ose), kuri (-ios) įstatymo yra paskelbtos užkrėstomis teritorijomis, o Lietuvos Respublikos teritorija niekada nebuvo ir iki Å¡iol nėra paskelbta užkrėsta teritorija; kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nebuvo atliktas privalomas Vyriausybės nutarimo projektu numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 34 dalimis ir kt., karantininių užkrečiamųjų ligų profilaktikÄ ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai, o vienas iÅ¡ tokių teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatyme yra Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 ratifikuotos Tarptautinės sveikatos priežiÅ«ros taisyklės, kurios nustato, kad karantino režimo priemonės gali bÅ«ti taikomos tik ligonių ir asmenų, kurie yra įtariami, kad serga, atžvilgiu; kad Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo kontekste, tie asmenys, kurie neprivalo bÅ«ti hospitalizuojami ir/ar izoliuojami, nėra laikomi pavojingas asmenimis, o tai yra dar vienas argumentas, paneigiantis karantino rėžimo priemonių taikymo absoliučiai visiems asmenims proporcingumÄ ir teisėtumÄ . Apylinkės teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė administraciniais norminiais aktais turi teisę riboti asmenų konstitucines teises ir laisves. Å iuo gi konkrečiu atveju, jos konstitucinės teisės – Konstitucijos 22 straipsniu žmogui garantuota konstitucinė teisė į privatų gyvenimÄ ir Konstitucijos 32 straipsniu žmogui garantuota konstitucinė teisė laisvai kilnotis, buvo suvaržytos ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu.

3.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , ANK įtvirtintoms proceso teisės normos prieÅ¡taraujančiÄ skundžiamÄ nutartį, teigiant, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas yra formaliosios sudėties, todėl atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti padarytÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , nepriklausomai nuo atsiradusių pasekmių. 2020 m. Mykolo Romerio universiteto atliktame tyrime „COVID-19 pandemijos metu priimtų sprendimų vertinimas teisiniu, vadybiniu ir ekonominiu požiÅ«riu“ (Å¡altinis: https://www.mruni.eu/wp-content/uploads/2021/01/COVID_sprendimu_tyrimo isvados.pdf) nurodyta „ANK 526, 45, 46 straipsnių dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, nereikalaujančios padarinių (iÅ¡skyrus ANK 45 straipsnio 4 dalies, 46 ir 526 straipsnio 3 dalies dispozicijas) <...>. Taip pat teismai konstatuoja, jog kvalifikuojant administracinį nusižengimÄ pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi bÅ«ti nustatyta, jog pažeidus nurodytus teisės aktus, buvo sukeltas pavojus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nenustačius Å¡ių aplinkybių, administracinis nusižengimas perkvalifikuotinas iÅ¡ ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį (tyrimo 12 lapas)“.

3.3. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo bÅ«ti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiÅ¡kina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Apeliantės manymu, asmuo, kuris neserga užkrečiamÄ ja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga UžkrečiamÄ ja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sÄ lytį su sergančiuoju užkrečiamÄ ja liga (ir dėl to privalo izoliuotis), Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus iÅ¡plisti užkrečiamai ligai.

3.4. Nurodo, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punktas, kurio pažeidimu yra kaltinama apeliantė, nenustatė (ir Å¡iuo metu nenustato) draudimo asmenims iÅ¡vykti iÅ¡ savivaldybės, kurioje asmuo yra registruotas ir gyvena teritorijos, kaip ir nenustatė draudimo asmenims lankytis kitos savivaldybės, nei asmens gyvenamosios vietos savivaldybė, teritorijoje. Skunde teigiama, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punktas nustatė asmenims draudimÄ (iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis) palikti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ne draudimÄ asmenims iÅ¡vykti iÅ¡ savivaldybės teritorijos, kurioje yra asmens gyvenamoji vieta. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad K. G., nesant bÅ«tinybės, buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, bei lankėsi kitoje savivaldybėje, todėl, pasak apylinkės teismo, ji pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punktÄ , nors Å¡i teisės norma nereglamentuoja aptariamo teisinio santykio, kurio pažeidimu yra kaltinama K. G. Skundžiamos nutarties motyvas, kad K. G. pažeidė asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimo draudimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punkte, kurio pažeidimu ji yra kaltinama, asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimai nėra nustatyti.

3.5. Pažymi, jog apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantė neva padarė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkto pažeidimÄ , nors toks pažeidimas K. G. nebuvo inkriminuotas nei administracinio nusižengimo protokole nei Institucijos nutarime.

3.6. Skunde akcentuoja tai, kad ne K. G. turi įrodinėti, jog ji nepadarė administracinio nusižengimo, o bylÄ tiriantis pareigÅ«nas, t. y. bylÄ tyrusi institucija privalėjo surinkti įtikinamus ir patikimus įrodymus, kad apeliantė neturėjo teisinio pagrindo atvykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybę nė dėl vienos iÅ¡ priežasčių, kurios nurodytos Vyriausybės nutarime (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nesutinka, kad pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punkte nustatytÄ draudimÄ palikti gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi administracinio nusižengimo bylÄ tyrusi institucija nepateikė jokių patikimų ir įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, jog ji neturėjo teisinio pagrindo palikti savo gyvenamosios vietos tais pagrindais, kurie nurodyti Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punkte. Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ K. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ ne todėl, kad bylÄ tyrusi institucija įrodė, kad ji padarė pažeidimÄ , o todėl, kad K. G. neįrodė, kad ji nepadarė pažeidimo. Tokie skundžiamos nutarties argumentai yra tolygÅ«s argumentum ad absurdum (b. l. 39-43).

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinį skundÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato virÅ¡ininkas D. P. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir K. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nevykdydama Vyriausybės nutarimo reikalavimų ir nesant bÅ«tinybės iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, įvykdė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje, todėl jai pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Be to, K. G. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog ji atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, nes jai patiko aplinka, gyvenimas „(duomenys neskelbtini)“ bei neturėjo jokios bÅ«tinybės iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimai keistini dėl netinkamai paskirtos nuobaudos (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ skundo turinio matyti, kad K. G. praÅ¡o apeliacinio teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 22 ir 32 straipsniams, Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, Lietuvos Respublikos TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymui. Taip pat ginčija apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, motyvuodama tuo, jog ji nepadarė jai inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ

7. Susipažinus su skundžiamais sprendimais – Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2021 m. sausio 26 d. nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, bei Vyriausybės nutarimu, kurio konstitucingumo klausimÄ kelia apeliantė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , nenustačius aptariamo Vyriausybės nutarimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusÄ ir jo įgaliojimų vykdymo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje numatyta, kad pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, gali laisvai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, ir Å¡ios teisės negali bÅ«ti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu, ir jeigu tai bÅ«tina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumÄ . Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimo, kuriame nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Vyriausybės nutarimu nustatyti ribojimai niekaip nesusiję su asmens privataus gyvenimo neliečiamumu, kadangi nutarimu apimami ribojimai yra taikomi visuotinai, o nenukreipiant į asmenų privačių gyvenimų ribojimus ir juo labiau, kiÅ¡imÄ si į asmenų privatų gyvenimÄ .

9. ANK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Å i veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus ar nuo jų susilaikant, tokiu bÅ«du siekiant nesukelti pavojaus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

10. K. G. inkriminuoto pažeidimo laikotarpiu, Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3 punkte buvo numatyta, kad karantino laikotarpiu Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims yra draudžiama palikti gyvenamÄ vietÄ , numatant Å¡io draudimo iÅ¡imtis – kai vykstama į darbÄ (darbo reikalais), prekybos vietÄ , kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų, į nekilnojamojo turto objektÄ , valdomÄ nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiÅ«ros ir kitų bÅ«tinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas, kai ne daugiau kaip vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiÅ«rėti sergančių ar negalinčių savimi pasirÅ«pinti asmenų.

11. Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, bei atsižvelgiant į nepalankiÄ epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis įstatymu ir bÅ«tinumu apsaugoti žmonių sveikatÄ , todėl atitinka Konstitucijos 32 straipsnyje numatytus reikalavimus. Minėto įstatymo 21 straipsnio 11 dalies 2 punkto b papunktyje nustatyta, kad karantino metu Å¡ioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali bÅ«ti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti Å¡ie Å«kinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti Å¡ias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu – riboti arba laikinai uždrausti gyventojų iÅ¡vykimÄ už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimÄ joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų nevirÅ¡ydama savo įgaliojimų ir kad Å¡ie poįstatyminiai teisės aktai neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktÄ Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar ne, o pagal Å¡io straipsnio 7 punktÄ ji privalo priimti poįstatyminį aktÄ , kad realizuotų pareigÄ , kuriÄ jai paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ teisės aktų analizę bei K. G. pažeidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ dėl karantino metu paskelbtų judėjimo ribojimų tarp Å¡alies savivaldybių, neturi jokio pagrindo abejoti dėl Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Vyriausybės nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vyriausybė, priimdama judėjimo apribojimus, laikėsi teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, kad asmenų judėjimas Å¡alyje gali bÅ«ti apribojamas tik įstatymu, aptariamu atveju apribojimai buvo įvesti žmonių sveikatai apsaugoti. Pastebėtina, kad apeliantės subjektyvus nesutikimas su Vyriausybės nutarimo turiniu, nedaro jo prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo

13. Apeliantė nemano pažeidusi Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punkte nustatytÄ draudimÄ . Taip pat argumentuoja, kad netinkamai paskirstyta įrodinėjimo naÅ¡ta, teigdama, kad ne ji turi įrodinėti nepadariusi administracinio nusižengimo, o teisės pažeidimo padarymo faktÄ turi įrodyti bylÄ tiriantis pareigÅ«nas. Be to, nenustačius aplinkybių, kad buvo sukeltas pavojus iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, administracinis nusižengimas turėtų bÅ«ti perkvalifikuotinas iÅ¡ ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

14. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

15. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl 2021 m. sausio 26 d. nutarimo motyvus, administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, K. G. nubausta teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant K. G. administracinio nusižengimo bylÄ ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ klausimÄ , duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje buvo iÅ¡nagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikÅ¡mingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , todėl aukÅ¡tesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, ((duomenys neskelbtini) K. G. paaiÅ¡kinimas administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji paaiÅ¡kino, jog „kadangi esame bendras Å«kis ((duomenys neskelbtini)), komandiruotės tikslais, darbo dienÄ 28 gruodžio, atvykome kartu į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirinkome kaip saugiausiÄ apgyvendinimo įstaigÄ . Nesutinkame su protokolu, su bauda“ (AN medžiaga, b. l. 1), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos L.

L. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog atvykus į (duomenys neskelbtini) sodybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ buvo rastos (duomenys neskelbtini), kuriose buvo apgyvendintos (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) rasti – A. P. ir T. K., kitoje – G. B. ir D. B., trečioje rasti – R. G. ir K. G. Asmenis pradėta administracinė teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto reikalavimo. Asmenims suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolai (AN medžiaga, b. l. 6-7), (duomenys neskelbtini) D.

K. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam telefonu paskambino vyriÅ¡kis ir paprašė iÅ¡nuomoti (duomenys neskelbtini). Asmuo jam paaiÅ¡kino, kad jis (vyriÅ¡kis) karantino sÄ lygoms nenusižengs ir (duomenys neskelbtini) gyvens tik (duomenys neskelbtini). Dar jam pasakė, jog yra (duomenys neskelbtini) ir jam priklauso (duomenys neskelbtini), todėl jis čia bus komandiruotėje. <...> (duomenys neskelbtini) jis atvykęs į (duomenys neskelbtini) sodybÄ , rado užimtas (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo taręsis su asmeniu.

Vienoje (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), kitoje – (duomenys neskelbtini). <...> Jis mano, kad iÅ¡nuomojo (duomenys neskelbtini) gyventi, o ne organizuoti Å¡ventes (AN medžiaga, b. l. 8-9), Birt žiÅ«ryklės duomenys iÅ¡ kurių matyti, jog 2020 m. gruodžio 31 d., 15.38 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra nesilaikoma karantino sÄ lygų, pilna poilsiautojų, nuomojamos patalpos. Atvykus asmenims suraÅ¡yti AN protokolai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, t. y.

A. P., T. K., G. B., D. B., R. G. ir K. G. Daugiau asmenų nerasta (AN medžiaga, b. l. 10-12) bei kita byloje esanti medžiaga), patvirtinančių K. G. kaltę padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

17. Apeliantė neginčija aplinkybių, kad nurodytu laiku buvo (duomenys neskelbtini) sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog Institucija neįrodė jos kaltės, kadangi nepagrindė fakto, kad ji ten buvo be teisėto pagrindo.

18. Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokole K. G. teikdama paaiÅ¡kinimÄ su nusižengimu nesutiko ir nurodė, kad kadangi esame bendras Å«kis ir, kad komandiruotės tikslais 2020 m. gruodžio 28 d. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, jas pasirinko kaip saugiausiÄ apgyvendinimo įstaigÄ , tačiau nepateikė tai jokių patvirtinančių duomenų nei suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , nei viso proceso metu. Å ioje vietoje atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pažeidėja turi ne tik teises, bet ir pareigas. Teigdama, kad nepadarė nusižengimo, K. G. turėjo visas teises, gindama savo pozicijÄ , pateikti jos buvimÄ kitos savivaldybės teritorijoje, esant karantino režimui, pateisinančius duomenis, tačiau to nepadarė. PažeidimÄ pateisinančių duomenų nepateikė ir teikdama apeliacinį skundÄ . Esminė faktinė aplinkybė yra tai, kad K. G. gyvena (duomenys neskelbtini), o 2020 m. gruodžio 31 d. 17.15 val. ji buvo (duomenys neskelbtini) sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du pažeidė Vyriausybės nutarimu patvirtintas karantino sÄ lygas – draudimÄ palikti gyvenamÄ jÄ vietÄ , be pateisinančių priežasčių. Pastebėtina ir tai, kad jei K. G. bÅ«tų buvusi sustabdyta iÅ¡važiuojanti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos savivaldybės, ar įvažiuojanti į kito miesto savivaldybę, ji bÅ«tų turėjusi pateikti savo atvykimÄ /iÅ¡vykimÄ pateisinančius duomenis kontrolę atliekantiems pareigÅ«nams, kitu atveju jai bÅ«tų buvę neleista iÅ¡važiuoti/įvažiuoti.

19. Apeliantės teigimu ji nepažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3 punkto, kadangi juo nenumatytas draudimas asmenims iÅ¡vykti iÅ¡ savivaldybės, kurioje asmuo yra registruotas ir gyvena. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena, o kaip nustatyta, K. G. gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo, kaip teigia ji pati, komandiruotės tikslais (ANK medžiaga, b. l. 2), nors tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. K. G. pareikÅ¡tas kaltinimas suformuluotas aiÅ¡kiai, nurodant kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas, o apeliantės subjektyvus Vyriausybės nutarimu nustatyto reikalavimo vertinimas, jai pareikÅ¡to kaltinimo nepaneigia, todėl laikytinas nepagrįstu.

20. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad jai buvo inkriminuotas ir Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkto pažeidimas. Pažymėtina, kad nei Institucijos nutarime nei administracinių nusižengimų protokole Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punktas apeliantei nėra inkriminuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punktas (karantino laikotarpiu draudžia asmenų judėjimÄ tarp savivaldybių) ir 2.1.8.3. punktas (draudžia karantino metu palikti gyvenamÄ jÄ vietÄ ) yra panaÅ¡Å«s. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir rėmėsi Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punktu, tačiau jo plačiau neanalizavo, detaliau vertindamas apeliantei inkriminuotÄ 2.1.8.3. punkto pažeidimÄ . Be to, minėto Vyriausybės nutarimo punkto paminėjimas skundžiamoje nutartyje, jo plačiau neanalizuojant, nekeičia apeliantei inkriminuoto administracinio nusižengimo esmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. G. nepagrįstai buvo kaltinama padariusi Vyriausybės nutarimo 2.1.7. punkte numatytÄ pažeidimÄ .

21. Nagrinėjamu atveju ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, nesiejant jų su tuo, ar pažeidimÄ darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kylÄ Ä¯vertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltÄ realų pavojų iÅ¡plisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė K. G. ar su ja kartu buvę asmenys bÅ«tų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina apeliantės veiksmų pavojingumo ir savaime neÅ¡alina pastarosios atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad K. G. padarytas pažeidimas buvo itin pavojingas ir realiai sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Akcentuotina, kad apeliantė jai inkriminuojamÄ Vyriausybės nutarimo pažeidimÄ padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje metu. Ä®vertintina ir tai, jog K. G. ir su ja buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje buvo be svarbių ir pateisinamų priežasčių, t. y., ne tik, kad ji viena kėlė pavojų ligos plitimui, tačiau dar didesnį pavojų kėlė tai, kad ji buvo ne viena ir tikimybę ligos plitimui, didėjo esant didesniam karantino sÄ lygų nesilaikančių žmonių skaičiui. Taigi, K. G., prieÅ¡ingai nei ji mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad, jei ji vis dėlto įvykio metu bÅ«tų sirgusi COVID-19 liga, nors ir to nežinodama, jos veiksmai galimai bÅ«tų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje, kas vėlgi eliminuoja galimybę apeliantės veikÄ kvalifikuoti kaip Å¡velnesnį administracinį nusižengimÄ .

22. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad nustatyti judėjimo sugriežtinimai ir draudimai, be kita ko, galioję ir K. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dienÄ , buvo privalomi visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, aukščiau aptarto ribojimo K. G. nesilaikė atvykdama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės į (duomenys neskelbtini) savivaldybę. Duomenų, kurie patvirtintų, jog K. G. nustatytų ribojimų nesilaikė dėl svarbių priežasčių (darbinių funkcijų, komandiruotės ir t. t.), byloje nėra. Be to, byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina K. G. kaltę, todėl tai, kad žemesnės instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjos nenaudai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog apylinkės teismas Å¡iuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Esant aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumai, K. G. neneigiant, kad buvo atvykusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, nesant įrodymų, patvirtinančių svarbios priežasties judėti tarp savivaldybių Lietuvos Respublikoje galiojant karantino režimui buvimÄ , spręstina, kad K. G. pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

23. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Subjektas, turintis teisę skirti nuobaudÄ , suraÅ¡o protokolÄ , kuriame nurodoma padaryto pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė 2020 m. gruodžio 31 d. 17.15 val. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbtų karantino sÄ lygų, t. y. nesant bÅ«tinybei buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ savivaldybės, kurioje yra registruota ir gyvena, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje. Pažeidimas suraÅ¡ytas nurodant visus pažeidimo padarymo nustatymui bÅ«tinuosius elementus, pagrindžiant juos ir faktiniais duomenimis, t. y. kad ji lankėsi kitoje nei registruota savivaldybėje nesant bÅ«tinybės. Aplinkybės, kad buvo kitoje savivaldybėje nei registruota, apeliantė neginčija, tačiau ginčija aplinkybę dėl bÅ«tinybės nebuvimo, teigdama, kad jÄ turėjo įrodyti tyrimo subjektas (Å¡iuo atveju Institucija). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti. Akivaizdu, kad bÅ«tinybės vykti į kitÄ savivaldybės teritorijÄ patvirtinimas yra vykstančio asmens pareiga, kurios tikrumÄ bÅ«tų galima patikrinti kitais objektyviais duomenimis, todėl kaltininkės tvirtinimai dėl bÅ«tinybės faktinio pagrindo patvirtinimo turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis ir tai negali bÅ«ti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

24. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimÄ skiriama pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. IÅ¡ paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintÄ administracinį nusižengimÄ , yra iÅ¡skirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ ), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimÄ , turi paskirti tokiÄ nuobaudÄ , kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

25. Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ asmenims skiriama bauda nuo penkių Å¡imtų (500) eurų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų (1500) eurų. K. G. paskirta aÅ¡tuonių Å¡imtų (800) eurų dydžio bauda.

26. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimÄ , už kurį nutarimu paskirta administracinė nuobauda, K. G. padarė bÅ«dama tik (duomenys neskelbtini) kartų bausta administracine tvarka už (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos sumokėtos, (duomenys neskelbtini) (ANK byla b. l. 16-17, 18), jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti, K. G. nėra neigiamai charakterizuojamas asmuo, nėra duomenų, kad ji nuolatos darytų teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neleidžia aukÅ¡tesniajam teismui manyti, jog K. G. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo Å¡iam asmeniui bÅ«dingo elgesio modelio pavyzdys. Apeliacinės instancijos teismas K. G. padarytÄ pažeidimÄ vertina kaip atsitiktinio pobÅ«džio. Nusižengimui esant atsitiktiniam, sÄ lygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, didesnės nei minimalios administracinės nuobaudos paskyrimas, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nebÅ«tų teisinga ir proporcinga nuobauda. Visų Å¡ių aplinkybių visuma, turinti reikÅ¡mės sprendžiant nuobaudos dydžio klausimÄ , aukÅ¡tesniajam teismui leidžia manyti, kad administracinės nuobaudos prevenciniai ir nubaudimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti K. G. paskiriant minimaliÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytÄ baudÄ . Tačiau Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko 2021 m. sausio 26 d. nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo keistinas ir skirtina sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokios K. G. administracinės nuobaudos paskyrimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu atitiks proporcingumo ir protingumo kriterijus, siekiant nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje.

27. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartis ir 2021 m. sausio 26 d. Institucijos nutarimas keistini dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

K. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti, pakeičiant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus virÅ¡ininko 2021 m. sausio 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir K. G. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, paskirtÄ 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ sumažinti iki 500 (penkių Å¡imtų) eurų.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė