2013-11-07 Nr. AB-7609-3-61-3-03371-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492 -2078/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03371-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1655-643/2013 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Europos žmogaus teisių fondo skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Europos žmogaus teisių fondas (toliau – ir Fondas) 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (12)-SN-151 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą ištirti Fondo 2012 m. rugsėjo 17 d. skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rojus group“ diskriminuojančio skelbimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą Tarnybai dėl 2012 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Rojus group“ į interneto svetainę www.darbo.lt patalpinto darbo skelbimo, kuriame nurodyta, jog reikalinga mergina, norinti dirbti pardavėja-konsultante moteriškų rūbų parduotuvėje. Pareiškėjo vertinimu, toks skelbimas yra diskriminuojančio pobūdžio, pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį, taip pat 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (toliau – ir Direktyva) 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir MVLGĮ), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) nuostatas.

Pažymėjo, jog pardavėjo darbas nereikalauja išimtinių, tik vienai lyčiai būdingų bruožų, atitinkamai toks UAB „Rojus group“ keliamas lyties kriterijus kandidatams į pardavėjo pareigas negali būti pripažintas objektyviai pateisinamu ir teisėtu tikslu, kurio siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Dėl šių priežasčių UAB „Rojus group“, skundžiamame skelbime nurodydamas, kad ieško išimtinai moteriškos lyties pardavėjos, padarė moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamu Sprendimu Tarnyba nutraukė tyrimą, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka. Mano, kad jokių kliūčių nustatyti pažeidėją ar pažeidimo faktą per įstatymo numatytą skundo tyrimo terminą nebuvo. Tai, kad UAB „Rojus group“ neatsiėmė jam siųsto laiško bei neatsakė į Tarnybos el. laiškus ir skambučius negali būti pripažįstama objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą trūkumu. Pažymėjo, kad UAB „Rojaus group“ pozicija ar jos nebuvimas nekeičia pažeidimo fakto. Joks teisės aktas nereikalauja pažeidėjo prisipažinimo ir pažeidimo fakto patvirtinimo.

Mano, kad UAB „Rojus group“, įkeldamas diskriminuojantį dėl lyties darbo skelbimą, padarė tyčinį administracinį pažeidimą – moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 416 straipsnyje. Kadangi šis straipsnis nenumato įspėjimo kaip bausmės, o numato tik baudą, todėl pareiškėjo nuomone, Tarnyba sąmoningai nevykdo savo teisės pagal kompetenciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, o tik apsiriboja pažeidimo tyrimu neskirdama jokios bausmės, dėl ko nėra pasiekiami administracinių nuobaudų tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje.

Pareiškėjas nesutinka ir su kitu atsakovo argumentu, kad fiziniai asmenys skundų dėl minėto darbo skelbimo Tarnybai nepateikė. Pareiškėjas paaiškino, kad joks teisės aktas nenumato imperatyvaus reikalavimo, kad tik pagal fizinio asmens skundą gali būti pradėtas tyrimas. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad teisės aktų nuostatos nesieja pažeidimo fakto su nukentėjusiojo asmens buvimu ar nebuvimu ir pareiškėjo asmeniu. Paaiškino, kad Fondas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, savo veikla remiantis žmogaus teisių principų įgyvendinimą šalyje ir užsienyje.

Nurodo, kad Tarnyba, gavusi informaciją iš visuomenės informavimo priemonių ar kitokių šaltinių apie galimus lygių galimybių pažeidimus, gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Be to, pažymėjo, kad Fondo, kaip pareiškėjo tinkamumą patvirtina ir skundo tyrimo tvarka, nustatyta MVLGĮ

23 straipsnyje, kuris nenumato, kad kontrolierius turi vertinti pareiškėjo tinkamumą ar nukentėjusio buvimą. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepimu (b. l. 23-25) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju joks konkretus moterų ir vyrų lygių teisių ar galimybių pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padarytas. Kadangi pareiškėjas skunde teismui nenurodė nė vieno konkretaus asmens, nukentėjusio dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu dėl nagrinėjamo darbo skelbimo, o savo veiklą įvardijo kaip viešųjų interesų tenkinimą, todėl Tarnyba pareiškėjo skundo pagrindu pradėjo tyrimą savo iniciatyva, o pareiškėjas nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo prisiėmė sau teisę skųsti tyrimo rezultatus teismui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neatitinka nei MVLGĮ, nei Lygių galimybių įstatymo, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalies, nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/54/EB nustatytų reikalavimų bei laikytinas neturinčiu teisės nagrinėjamu atveju skųsti Tarnybos sprendimo. Atsakovas taip pat paaiškino, kad iš pareiškėjo negavo bei per įstatymo nustatytą terminą nesurinko jokios informacijos, kuri leistų teigti, jog kokiam nors fiziniam ar juridiniam asmeniui lyties pagrindu buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytu darbo skelbimu, kurį, pareiškėjo teigimu, neva paskelbė UAB „Rojus group“. Nei vienas lyties pagrindu diskriminuojamas fizinis ar juridinis asmuo nei tiesiogiai, nei per atstovą nesikreipė į Tarnybą dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nurodytu darbo skelbimu. Todėl mano, kad vien pareiškėjo pateiktas darbo skelbimo iš internetinio tinklalapio nuorašas nesudaro pakankamo pagrindo nei nustatyti įstatymo pažeidimo fakto, nei juo labiau traukti asmenis atsakomybėn pagal ATPK. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas juridiniam asmeniui skirti baudą pagal ATPK neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ATPK numato atsakomybę tik fiziniams asmenims.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 80-84) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2012 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. (12)-SN-151 „Dėl VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ skundo dėl galimai diskriminuojančio UAB „Rojus group“ darbo skelbimo“. Įpareigojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ištirti VšĮ Europos žmogaus teisių fondo 2012 m. rugsėjo

17 d. skundą dėl UAB „Rojus group“ galimai diskriminuojančio skelbimo. Teismas nurodė, jog MVLGĮ 18 straipsnio 1 dalis nesieja subjekto teisės pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą su jo paties ar jo atstovaujamo asmens teisių pažeidimu, todėl sprendė, kad skundą Tarnybai pateikė tinkamas subjektas (pareiškėjas). Konstatavo, jog pareiškėjo skundas

atitiko MVLGĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus skundui. Atsakovo argumentą, kad pareiškėjui nurodžius netikslų

UAB „Rojus group“ adresą nebuvo galima ištirti objektyvių aplinkybių, teismas vertintino kritiškai. Pažymėjo, jog MVLGĮ nuostatos neįpareigoja pareiškėjo nurodyti skundžiamo asmens koordinačių. Teismas nurodė, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio negalima spręsti, ar Tarnyba, tirdama skundą, atliko veiksmus, kuriuos atlikti ją įpareigoja MVLGĮ 23 straipsnio 1 dalis. Teismas nustatė, kad Tarnyba, tirdama skundą, bandė susisiekti su UAB „Rojus group“ ir iš to sprendė, kad Tarnyba ėmėsi veiksmų, siekdama išsiaiškinti, kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių ar tikslų tai padaryta, koks pažeidimo mastas, kaip pažeidimą padaręs asmuo aiškina savo veiksmus, tačiau Tarnybos ginčijamame Sprendime nustatyta aplinkybė, kad nepavyko susisiekti su UAB „Rojus group“, nelaikytina tinkamu išvados dėl objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą trūkumo pagrindimu MVLGĮ 24 straipsnio 5 punkto taikymo prasme. Teismas pažymėjo, jog ginčijamame Sprendime Tarnyba nevertino skunde nurodyto veiksmo (galimai diskriminuojančio darbo skelbimo) buvimo ar nebuvimo fakto, nepasisakė, ar skunde minimas veiksmas prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, nesprendė, kokie faktai ar įrodymai patvirtina ar paneigia teisės aktų pažeidimą (MVLGĮ 23 str.

1 d. 1, 3 ir 5 p.). Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos priimtas ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų (nėra tinkamai pagrįstas

nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktų normomis), be to, sprendimas prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (MVLGĮ 10, 11, 12 str., ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87-89), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo teigimu, teismo sprendime padarytos išvados yra nemotyvuotos. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba įstatymo nustatyta tvarka ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, siekdama ištirti pareiškėjo skundą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes bei suėjus maksimaliam skundo tyrimo terminui, konstatavusi, jog trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, tyrimą nutraukė.

Pažymėjo, jog nesant fizinių asmenų skundų atliekant tyrimą nebuvo galimybės taikyti MVLGĮ 21 straipsnyje nustatyto įrodinėjimo pareigos perkėlimo skundžiamam asmeniui, todėl tiriant skundą negalėjo būti preziumuojamas diskriminacijos faktas. Nepavykus juridiniam asmeniui, kurio veiksmai skundžiami, įteikti reikalavimo pateikti paaiškinimus ir neturint duomenų apie šio asmens piktybišką vengimą juos pateikti, Tarnyba neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti tyrimą. Tvirtina, kad skundžiamas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas jame atsispindi, kad skunde minimas darbo skelbimas paskelbtas interneto tinklapyje;

Tarnybai nepavyko nustatyti kokiomis aplinkybėmis skelbimas paskelbtas; vien iš skelbimo turinio nėra aišku, ar jis prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams; per maksimalų terminą nepavyko susisiekti su juridiniu asmeniu, kurio veiksmai skundžiami, taip pat nėra aišku kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių jis padarytas, koks pažeidimo mastas, kaip galimai pažeidimą padaręs subjektas aiškina savo veiksmus. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismas neaptarė atsakovo pateiktos informacijos, iš kurios matyti, jog darbo skelbimus tinklapyje www.darbo.lt gali skelbti bet kuris asmuo, skelbime nurodydamas bet kurio juridinio asmens pavadinimą, nepriklausomai nuo to, ar yra to asmens įgaliotas sprendimą paskelbti.

Pareiškėjas VšĮ Europos žmogaus teisių fondas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 92-96). Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai motyvavo sprendimą. Tvirtina, jog atsakovas, remdamasis MVLGĮ 21 straipsnio nuostata, nesulaukęs atsakymo iš pažeidėjo, galėjo savarankiškai priimti sprendimą dėl pažeidimo. Teigia, jog pats darbo skelbimas yra tinkamas objektyvus pagrindas nustatyti diskriminacijos faktą. Pažymi, jog atsakovas, įgyvendindamas jo kompetencijai priskirtus uždavinius, turi teisę reikalauti iš valstybės, savivaldybės institucijų bei įstaigų, įmonių, organizacijų nedelsiant pateikti visą informaciją, būtiną Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos funkcijoms atlikti, tačiau jis nesiėmė būtinų veiksmų, reikalingų skundui ištirti.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas neteisingai aiškina MVLGĮ 21 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinį. Savo poziciją grindžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-54/07 pateiktu išaiškinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Administracinis ginčas byloje kilo dėl atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas tyrimas pagal pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. skundą dėl UAB „Rojus group“ diskriminuojančio skelbimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009). Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas neįtakoja pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą siekė Tarnybos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo neapibrėžta apimtimi, siekė atsakomybės tam tikram subjektui taikymo. Ginčydamas atsakovo Sprendimą, pareiškėjas nenurodė, kaip jis veikia jo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų pareiškėjo statusas ar veikla patenkinus pareikštą skundą. Nenustatyta, kad atsakovo Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, daro įtaką jo galimybėms tinkamai veikti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas numatė ne tik suinteresuotų asmenų, kurių interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą.

Teisminiu būdu gintini ir viešieji interesai. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio

1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, LVAT yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas

tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą

nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu

atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia

teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nei Lygių galimybių įstatymas nesuteikia pareiškėjui teisės teisme ginti viešąjį interesą moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo srityje. Pats pareiškėjas taip pat nenurodė įstatymo, kuriame būtų numatyta jo teisė ginti viešąjį interesą minėtoje srityje. Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asociacijos arba juridinių asmenų, kurių veiklą reglamentuojančiame teisės akte atitinkamu pagrindu diskriminuojamų asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme nurodyta kaip viena iš veiklos sričių, diskriminuojamo asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jam teisminėse arba administracinėse procedūrose. Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2006/54/EB Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, kurioje nurodoma, jog valstybės narės užtikrina, kad asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie pagal jų nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus turi teisėtą interesą, kad būtų užtikrintas šios direktyvos nuostatų laikymasis, nukentėjusiojo vardu arba jį remdami, gavę jo sutikimą, gali dalyvauti visose teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose šioje direktyvoje numatytiems įsipareigojimams įgyvendinti (17 str.

2 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog gina konkretaus diskriminuojamo asmens interesus, todėl darytina išvada, jog VšĮ Europos žmogaus teisių fondas neveikia administraciniame procese ir kaip suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų procesinis atstovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, MVLGĮ 18 straipsnyje yra įtvirtinta tik galimybė bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui inicijuoti tyrimą dėl lygių teisių pažeidimo pateikiant skundą Tarnybai, tačiau subjektai, kurių teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nėra daroma įtaka, neturi teisės skųsti Tarnybos priimtų sprendimų teismui. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog skundžiamas Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, taip pat nustačius, jog įstatymas nesuteikia pareiškėjui teisės ginti viešąjį interesą teisme užtikrinant moterų ir vyrų lyges teises, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog VšĮ Europos žmogaus teisių fondas veikia administraciniame procese kaip suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų procesinis atstovas, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2012 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. (12)-SN-151 „Dėl VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ skundo dėl galimai diskriminuojančio UAB „Rojus group“ darbo skelbimo“ ir įpareigojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ištirti VšĮ Europos žmogaus teisių fondo 2012 m. rugsėjo 17 d. skundą dėl UAB „Rojus group“ galimai diskriminuojančio skelbimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo viešosios įstaigos Europos žmogaus teisių fondo skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė