2021-06-23 Nr. AB-13371-3-61-3-01482-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-387-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01482-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aqua spektras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aqua spektras“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aqua spektras“ (toliau – ir Bendrovė, pardavėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2021 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 10E-925 „Dėl UAB „Aqua spektras“ sutarties sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Aqua spektras“ skundą atsisakė priimti ir Bendrovei išaiškino teisę dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Nutarimą, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įtvirtinančiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, ir kuriame buvo išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp vartotojų A. S. bei V. S. (toliau – vartotojai) ir UAB „Aqua spektras“ dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) tarp vartotojų ir pardavėjo, priedo prie Sutarties ir priedo prie Sutarties Nr. 1 pagal komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų taikymo. Teismas pažymėjo, kad Nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą bei pardavėjo pareigas, susijusias su parduodamo daikto kokybe; kilęs ginčas buvo išspręstas priėmus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą, t. y. patenkinant vartotojų reikalavimus.

Teismas nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog priimdama sprendimą dėl ginčo esmės, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia dėl Civilinio kodekso 6.363 straipsnyje nustatytų vartotojų reikalavimų pagrįstumo ir nustato ne ilgesnį negu 6 mėnesių reikalavimų įgyvendinimo terminą. Vadovaujantis to paties įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įvertinęs kilusio ginčo pobūdį ir atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs vartojimo ginčas, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 22 str.). Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą buvo atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Aqua spektras“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti.

Bendrovė nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi kategoriškai nesutinka, mano ją esant nepagrįsta ir neteisėta bei priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas.

Pareiškėjas paaiškina, kad vartotojai 2021 m. vasario 22 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl galbūt netinkamo Bendrovės įsipareigojimų vykdymo pagal su vartotojais sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šildomo lauko baseino įrengimo darbų atlikimo adresu: (duomenys neskelbtini). UAB „Aqua“ atkreipia dėmesį, kad Nutarime tarp pareiškėjo ir vartotojų kilęs ginčas nebuvo išspręstas – vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei įgyvendindama nesąžiningų sąlygų taikymo kontrolę, Tarnyba išnagrinėjo tik Bendrovės su vartotojais sudarytos Sutarties, priedo prie Sutarties ir priedo prie Sutarties Nr. 1 pagal komercinį Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu.

Pareiškėjas nurodo, kad tarp jo ir vartotojų kilęs vartojimo ginčas pagal vartotojų 2021 m. vasario 22 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje yra vis dar nagrinėjamas. Teigia, kad šias aplinkybes neabejotinai pagrindžia tai, jog apie pradėtą ginčo neteisminio sprendimo procedūrą Bendrovė buvo informuota Tarnybos 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 4E-8147, kurį ji gavo 2021 m. kovo 30 d. ir kuriuo UAB „Aqua“ buvo pasiūlyta ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 9 d. pateikti motyvuotus paaiškinimus. Bendrovės nuomone, yra akivaizdu, jog priimdama Nutarimą, Tarnyba nustatė pažeidimą, tačiau tarp pardavėjo ir vartotojų kilusio ginčo iš esmės nesprendė. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė yra įsitikinusi, kad Nutarimas turi būti skundžiamas vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

UAB „Aqua“ teigia, kad teismas visiškai neįsigilino į faktines skundo pateikimo aplinkybes ir tik formaliai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Nutarimu buvo išspręstas vartojimo ginčas, kuris, teismo nuomone, yra civilinio teisinio pobūdžio ir todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Bendrovės nuomone, atsižvelgus į tai, kad nutartis yra neteisėta, ji turi būti panaikinta, o pareiškėjo skundas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Aqua“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad skundo, atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Pabrėžtina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-677-438/2019, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai jurisdikciniu aspektu yra savarankiški bei nepriklausomi ir vieni kitų atžvilgiu nėra dominuojantys. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų bei neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-520/2020, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 10E-925, kuriame išnagrinėjus Sutarties ir jo priedų sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, buvo pripažinta, kad: 1) Sutarties 2, 6.3, 7.5, 7.8 ir 7.9 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; 2) Sutarties 3.3, 7.6 ir 10 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje nustatytus įsipareigojimus; 3) Sutarties 7.1, 7.2, 7.5 ir 7.7 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 4) Sutarties 8 punkto nuostata atitinka Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Nutarime Tarnybos komisija pripažino, kad UAB „Aqua spektras“ vartotojams teikiama pasirašyti Sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, kuriai bei jos sudėtinėms dalims yra taikomos bendrosios rangą ir vartojimo rangą reguliuojančios Civilinio kodekso nuostato, ir įvertino vartojimo rangos sutarties atitiktį bendrosioms rangą bei vartojimo rangą reguliuojančioms Civilinio kodekso nuostatoms; Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį Tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Nors Bendrovės nuomone, Nutarimas turėtų būti skundžiamas vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsniu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas, pareiškėjas, nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą sustabdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl baudos skyrimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnis yra nurodytas įstatymo devintajame skirsnyje, reguliuojančiame pardavėjų ir paslaugų tiekėjų atsakomybę, kurio nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog minėtame skirsnyje kalbama apie baudų skyrimą. Taigi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnio nuostata yra taikoma skundžiant Tarnybos nutarimus, priimtus atlikus šio įstatymo devintajame skirsnyje nustatytą vartotojų teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, o nagrinėjamu atveju Nutarimas buvo priimtas ne pagal šį Vartotojų teisių apsaugos įstatymo skirsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojų teisių gynimą teisme reguliuoja šeštasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo skirsnis, kurio 29 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog ginčo šalys gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės.

Įvertinus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pardavėjams ar paslaugų teikėjams už teisės aktų, reguliuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus taikyti administracinę atsakomybę – skirti sankcijas, yra skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kitaip tariant, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta nutarimo apskundimo tvarka yra taikoma nutarimams, kuriais pardavėjams ir paslaugų tiekėjams už teisės aktų nuostatų pažeidimus skiriamos sankcijos – baudos, tačiau ginčijamu nutarimu UAB „Aqua spektras“ bauda nebuvo paskirta, o buvo sprendžiamas klausimas dėl Sutarties ir jos priedų sąlygų nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl tokio nutarimo, kurį ginčija pareiškėjas, teisėtumo kontrolė taip pat reiškia civilinio ginčo nagrinėjimą, kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Bendrovė pripažįsta, kad Tarnybos komisija išnagrinėjo jos su vartotojais sudarytos Sutarties, priedo prie Sutarties ir priedo prie Sutarties Nr. 1 pagal komercinį Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, o jos priimtas nutarimas dėl aptartų argumentų turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, nepaisant to, kad tarp pardavėjo ir vartotojų kilęs ginčas dėl galbūt netinkamo UAB „Aqua spektras“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo iš esmės šiame nutarime nebuvo išspręstas.

Įvertinusi ginčo aplinkybes ir Bendrovės argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Aqua spektras“ skundo reikalavimai panaikinti Nutarimą nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o tai sudarė pakankamą pagrindą Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakyti priimti Bendrovės skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas bei prašomoje panaikinti nutartyje teisingai įvertino kilusio ginčo pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl skundą atsisakė priimti ir Bendrovei išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 3 nutartis paliekama nepakeista, o UAB „Aqua“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aqua spektras“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan