4a30f936-e9ad-40c0-a2a1-17538ad059da · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-4423-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-05007-15-3                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3, 36) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybei atstovaujamų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), Alytaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė jam apribojus teisę susiraÅ¡inėti su drauge, su kuria rengėsi sudaryti santuokÄ ir kitais draugais.

             PaaiÅ¡kino, kad dar iki suėmimo pareiÅ¡kėjas turėjo draugę su kuria ruošėsi įregistruoti santuokÄ , tačiau tai padaryti sutrukdė pareiÅ¡kėjo suėmimas. Vėliau suimta ir laisvės atėmimo bausme buvo nuteista ir pareiÅ¡kėjo draugė. Draugė laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Panevėžio pataisos namuose. PareiÅ¡kėjo teigimu, Bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 str. 2 dalyje įtvirtintas draudimas raÅ¡yti laiÅ¡kus į kitus pataisos namus, jam sutrukdė susituokti su drauge.

Nurodė, kad ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į administracijÄ paaiÅ¡kindamas, kad Panevėžio pataisos namuose kali jo draugė, o draudimas susiraÅ¡inėti trukdo palaikyti socialinius ryÅ¡ius ir susitarti dėl santuokos įregistravimo. PareiÅ¡kėjas prašė padaryti iÅ¡imtį ir leisti paraÅ¡yti laiÅ¡kus dėl santuokos įregistravimo, tačiau administracija atsakydavo, jog tokiÄ galimybę draudžia BVK 99 str. 2 dalis. PareiÅ¡kėjas nematė pagrindo dėl minėto draudimo kreiptis į kitas institucijas, nes suprato, kad susiraÅ¡inėjimÄ draudžiančias teisės nuostatas priėmė Seimas, o žemesnės institucijos neturi juridinės galios daryti BVK nuostatų pakeitimus.

Nurodė, kad dėl taikyto draudimo nesikreipė nei į DepartamentÄ , nei į pataisos namų administracijas.             Pažymėjo, kad dėl draudimo susiraÅ¡inėti su drauge nutrÅ«ko pareiÅ¡kėjo ir jo draugės socialiniai ryÅ¡iai, pareiÅ¡kėjas prarado galimybę susituokti ir ateityje. Pažymėjo, kad nutrÅ«kusių santykių pasekmės pasireiÅ¡kė labai skausmingai, t. y. gyvenimas prarado Å¡viesias spalvas, pareiÅ¡kėjas pasidarė viskam apatiÅ¡kas, prarado gyvenimo tikslÄ , nugrimzdo į depresijÄ , dėl kurios nesikreipė net į gydytojus, pablogėjo jo elgesys, pradėjo daryti nusižengimus ir pan.

             Nurodė, kad draudimas susiraÅ¡inėti atėmė galimybę susiraÅ¡inėti ir su draugais esančiais kituose pataisos namuose. Draudimas raÅ¡yti laiÅ¡kus atėmė vienintelę galimybę bendrauti, o tai kėlė dideles kančias.              PareiÅ¡kėjo manymu, atsakovės atstovai, kaip vieÅ¡ojo administravimo institucijos, neveikė taip, kaip privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovės Lietuvos valstybės atstovu pasirinko Teisingumo ministerijÄ , nes ji atstovauja Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės atstovu pasirinko Kalėjimų departamentÄ , nes jis yra pataisos namus kontroliuojanti įstaiga, kuriai labiausiai žinomos problemos, todėl Departamentas turėjo teikti BVK 99 str. 2 d. pakeitimus.

Lietuvos valstybės atstovais nurodydamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ , Alytaus ir Marijampolės pataisos namus pažymėjo, kad Å¡ios institucijos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taip pat vykdė draudimus susiraÅ¡inėti.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo (b. l. 8–10, 48–49) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjo teisė susiraÅ¡inėti buvo apribota pagal BVK 99 str. 2 dalį.

PareiÅ¡kėjas pažeistų teisių nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, nėra aiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė valstybės veiksmų neteisėtumas pareiÅ¡kėjui sukėlęs žalÄ , t. y., ar pareiÅ¡kėjui jo siųsti laiÅ¡kai buvo grÄ Å¾inti, kokiu pagrindu laiÅ¡kai buvo grÄ Å¾inti ir pan. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė su kokiu konkrečiai asmeniu buvo suvaržyta jo teisė susiraÅ¡inėti, nežinomas ir konkretus laikotarpis. Apibendrindami nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas neįrodytu.

             Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimų argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo (b. l. 12–15) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad Departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negalintis paneigti, ar patvirtinti pažeidimo fakto. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, Å¡iuo atveju, nesilaikė BVK 183 str. nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos.

Dėl praÅ¡omos priteisti žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundo argumentais neįrodė jam padarytos žalos fakto.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 56–58) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodydamas, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas laikotarpiais nuo 2007-10-10 iki 2011-10-04 ir nuo 2012-02-05 iki 2015-09-01, dėl dalies laikotarpio prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia remiantis ne įrodymais, o samprotavimais ir tik abstrakčiai cituojant teisės aktus. Pabrėžė, kad pareiškėjas nekonkretizavo jam tariamai padarytos žalos fakto.              Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Marijampolės pataisos namai atsiliepimo (b. l.

66) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė su kokiu asmeniu ir kokiu laikotarpiu jam buvo apribota teisė susiraÅ¡inėti. Pateikė susiraÅ¡inėjimo korteles iÅ¡ kurių matyti pareiÅ¡kėjo siuntimo ir gavimo laiÅ¡kų apskaita.              Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 86–87) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodydami, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo laikotarpiu nuo 2008-07-22 iki 2011-08-30, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Alytaus pataisos namų ir Marijampolės pataisos namų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl jo atžvilgiu taikyto BVK 99 str. 2 dalyje įtvirtinto draudimo susiraÅ¡inėti.

             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.             Bausmių vykdymo kodekso 99 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2015-09-01) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-02-26 nutarimu pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 str. 2 d., tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Remiantis Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarime pateiktu aiÅ¡kinimu, Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta pakankamai prielaidų individualizuoti susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, dėl to Å¡is teisinis reguliavimas vertintas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti labiau, nei bÅ«tina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.

Å i ginčui aktuali teisės nuostata neteko galios 2015-09-01 ir nuo Å¡io laikotarpio netaikoma. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia dėl jo teisės susiraÅ¡inėti su drauge ir draugais, esančiais kituose pataisos namuose, suvaržymo, vadovaujantis BVK 99 str. 2 dalimi.                           Dėl neturinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų              Alytaus pataisos namų duomenis, pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2008-07-22 iki 2011-08-30.             IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2015-10-14 (skundo teismui iÅ¡siuntimo diena), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , neturtinės žalos atlyginimo klausimas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas tik už laikotarpį nuo 2012-10-14 iki 2015-10-14 (trejų metų laikotarpis).

Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo praleisti senaties terminÄ ir tokiu bÅ«du atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo pareiÅ¡kėjas nepateikė. Taigi, įvertinus tai, jog klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-10-14 iki 2015-10-14, o pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikotarpį nuo 2008-07-22 iki 2011-08-30, vadinasi pritaikius trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį, kurį buvo Alytaus pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.              Dėl neturinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų              PareiÅ¡kėjas skundo papildyme tik nurodydamas, kad Marijampolės pataisos namai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taip pat taikė BVK 99 str. 2 dalį, daugiau jokių konkrečių faktinių aplinkybių (įrodymų) nepateikė. PareiÅ¡kėjas iÅ¡skirdamas Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisės susiraÅ¡inėti ribojimÄ turėtų atskleisti pateikta pažyma, kuri parodys, kiek bendravimo galimybių pareiÅ¡kėjas buvo praradęs ir kokia žala dėl to pareiÅ¡kėjui buvo padaryta.

             Marijampolės pataisos namai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (IÅ¡siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų apskaitos korteles, SusiraÅ¡inėjimo adresų korteles, b. l. 67–79), iÅ¡ kurių matyti duomenys apie 2012-2016 metais vykusį pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimÄ (pareiÅ¡kėjo siųsti/gauti laiÅ¡kai). Pateikti raÅ¡ytiniai duomenys tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo susiraÅ¡inėjimas (tiek iÅ¡siunčiant, tiek gaunant laiÅ¡kus) pažymose nurodytu laikotarpiu vyko gana intensyviai.

Tuo tarpu iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ku, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, kiek bendravimo galimybių pareiÅ¡kėjas buvo praradęs ir kokia dėl to žala pareiÅ¡kėjui buvo padaryta. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina apie vykusio susiraÅ¡inėjimo faktÄ ir intensyvumÄ , tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų negalima įžvelgti susiraÅ¡inėjimo apribojimų (draudimų). PareiÅ¡kėjui skundo argumentais konkrečiai nenurodžius, kaip ir kokiu mastu pasireiÅ¡kė jo teisės susiraÅ¡inėti ribojimas (nenurodyta su kokiais konkrečiai asmenimis pareiÅ¡kėjas negalėjo susiraÅ¡inėti, nepateikti įrodymai apie siunčiamus, tačiau neiÅ¡siųstus laiÅ¡kus ir pan.), teismas neturi pagrindo Marijampolės pataisos namų veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

Be to, kaip nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, pastarasis dėl draudimo susiraÅ¡inėti taikymo į administracijÄ su skundais nesikreipė, kas atitinkamai reikÅ¡tų, kad jokių pretenzijų dėl administracijos veiksmų pareiÅ¡kėjas neturėjo, o tai, kad ginčo laikotarpiu galiojo BVK 99 str. 2 dalies nuostata ir pataisos namų administracija neturėjo pagrindo jos nesilaikyti, savaime pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumo nepatvirtina. Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui skundo argumentais Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų neįrodžius, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Marijampolės pataisos namų atmestinas kaip nepagrįstas.              Dėl neturinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo              LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo duomenis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2007-10-10 iki 2011-10-04 ir nuo 2012-02-05 iki 2015-09-01.

             Jau minėtais argumentais (dalyje dėl žalos priteisimo iÅ¡ Alytaus pataiso namų) pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovės atstovo LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymu, dalyje dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007-10-10 iki 2011-10-04 ir nuo 2012-02-05 iki 2012-10-13 taikytinas trejų metų senaties terminas. Ä®vertinus tai, kad žalos atlyginimo klausimas, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-10-14 iki 2015-10-14, todėl pritaikius trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2007-10-10 iki 2011-10-04 ir nuo 2012-02-05 iki 2012-10-13.

Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Dėl laikotarpio nuo 2012-10-14 iki 2015-09-01, kuriuo tariamai buvo pažeistos pareiškėjo teisės draudžiant susirašinėti, pažymėtina, kad pareiškėjas skundo papildymu (b. l.

36) taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė BVK 99 str. 2 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ , tačiau, kaip konkrečiai ribojimas susiraÅ¡inėti pasireiÅ¡kė, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė. PareiÅ¡kėjas nenurodė su kuo konkrečiai LukiÅ¡kių TI-K draudė susiraÅ¡inėti, kaip konkrečiai buvo taikomas draudimas susiraÅ¡inėti (grÄ Å¾inti laiÅ¡kai, ar pan.). Kaip nurodė atsakovės atstovas, į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl pareiÅ¡kėjui tariamai taikyto draudimo jis taip pat nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundo papildymo argumentais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl pareiÅ¡kėjas Å¡ioje dalyje (už laikotarpį nuo 2012-10-14 iki 2015-09-01) taip pat neturi teisės į žalos atlyginimÄ .              Dėl neturinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos.              PareiÅ¡kėjo teigimu, Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pasireiÅ¡kė tuo, kad bÅ«damas pataisos namus kontroliuojančia įstaiga, kuriai, pareiÅ¡kėjo teigimu, labiausiai žinomos visos problemos, privalėjo teikti BVK 99 str. 2 dalies pakeitimus.

             Nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo ir gavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 91-94 punktai. Pagal Å¡ias teisės nuostatas gaunamos ir iÅ¡siunčiamos korespondencijos administravimÄ (tikrinimÄ , įteikimÄ nuteistajam ir kt.) atlieka pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas. Taigi, visi tiesioginiai tiek nuteistojo, tiek administracijos veiksmai, susiję su korespondencijos iÅ¡siuntimu ir gavimu, pirmiausia atliekami pataisos namuose.

Nesutinkant su pataiso namų pareigÅ«nų veiksmais, nuteistasis turi teisę, vadovaujantis BVK 183 straipsnio pagrindu, pataisos namų pareigÅ«nų veiksmus apskųsti Kalėjimų departamentui. Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumÄ grindžia tuo, kad jis (Kalėjimų departamentas) privalėjo, tačiau neteikė BVK 99 str. 2 dalies pakeitimų. Kaip nurodė pats pareiÅ¡kėjas dėl jam taikomo draudimo susiraÅ¡inėti jis nei į pataisos namų administracijÄ , nei į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė.

Taigi pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl tokio pobÅ«džio draudimo į Kalėjimų departamentÄ bÅ«tų kreipęsis, o Kalėjimų departamentas, raginamas atlikti tam tikrus veiksmus bÅ«tent taikomo draudimo srityje, jokių veiksmų nesiėmė. Tuo tarpu kaip atsiliepime nurodė Kalėjimų departamentas, jis apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl atitinkami veikti Å¡ioje srityje (teikti pakeitimus draudimo susiraÅ¡inėti srityje) pagrindo neturėjo. PareiÅ¡kėjas su skundu, praÅ¡ymu, ar kitokio pobÅ«džio pretenzijomis į Kalėjimų departamentÄ dėl BVK 99 str. 2 dalies nuostatos taikymo niekada nesikreipė, todėl, kaip jau minėta, vien tik dėl to, kad Å¡i nuostata ginčo laikotarpiu buvo galiojanti ir buvo taikoma, Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo taip pat nepatvirtina.

             PareiÅ¡kėjas skunde akcentavo jo atžvilgiu taikytÄ draudimÄ susiraÅ¡inėti su drauge ir draugais, tačiau Kalėjimų departamento tariamo veiksmų neteisėtumo pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nedetalizavo. Å iuo aspektu tik abstrakčiai nurodė, kad Kalėjimų departamentui labiausiai viskas žinoma ir, kad todėl turėjo kreiptis dėl BVK 99 str. 2 dalies pakeitimo. Pabrėžtina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas skundo argumentais nepagrindė Kalėjimų departamento pareigos inicijuoti BVK 99 str. 2 dalies pakeitimų, atitinkamai teismas neturi teisinio pagrindo vertinti Kalėjimų departamento veiksmų tariamÄ neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjui Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo neįrodžius, pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į žalos atlyginimÄ . Å ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.              Dėl neturinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovės Lietuvos valstybės atstovu pasirinkdamas Teisingumo ministerijÄ , nes ji atstovauja Lietuvos valstybę, tik nurodė, kad toks pareiÅ¡kėjo pasirinkimas yra teisingas.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu Nr. 932, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Taigi, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, Lietuvos valstybės atstovu pareiÅ¡kėjas turėtų pasirinkti bÅ«tent tÄ valstybės institucijÄ , kurios pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Kaip ir nagrinėjamu atveju, Teisingumo ministerijai, kaip Lietuvos valstybės atstovei, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas turėtų pagrįsti jam Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos žalos faktÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų matyti, kad Teisingumo ministerijÄ , kaip Lietuvos valstybės atstovę, pareiÅ¡kėjas pasirinko tik todėl, kad ji atstovauja valstybei, nurodydamas ir t. t. bei daugiau jokių argumentų nenurodė.

Pažymėtina, kad vien tik toks abstraktus motyvas, nagrinėjamo ginčo kontekste (žalos atlyginimas), nėra pakankamas tariamai žalai pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovės Teisingumo ministerijos vertintinas nepagrįstu ir todėl atmestinas.             Minėta, kad neturtinės žalos kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, o nenustačius bent vienos iÅ¡ jau pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

PareiÅ¡kėjas skundo argumentais Lietuvos valstybės atstovų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) neįrodė, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Bronius Januška