2025-10-08 Nr. AB-16242-3-64-3-01477-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-955-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01477-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir atsakovas, Prezidento kanceliarija) 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 9 d. ir 2025 m. kovo 18 d. jau buvo padavęs skundus, kuriais kėlė reikalavimus, iš esmės tapačius tiems, kurie keliami pareiškėjo 2025 m. liepos 1 d. Regionų administraciniam teismui paduotame skunde – panaikinti Raštą bei įpareigoti atsakovą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų ir (ar) neveikimo. Abu pareiškėjo skundus atsisakyta priimti (Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; taip pat Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-9952-609/2025, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025). Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje turinti aplinkybė, kad pareiškėjas jau 2025 m. vasario 9 d. žinojo apie Raštą. Pareiškėjas, 2025 m. liepos 1 d. paduodamas skundą dėl Rašto panaikinimo, kai jis apie šį Raštą žinojo jau 2025 m. vasario 9 d., praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 9 punkte nurodytu pagrindu, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025 konstatuota pareiškėjo skundo priimtinumo šioje administracinėje byloje kontekste aktuali prejudicinė aplinkybė, jog pareiškėjo ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio, kadangi jame pateikta, be kita ko, bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, sukeliančių pareiškėjui teisines pasekmes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju taip pat yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl to, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus teisės akto, kurio konstitucingumu jis abejoja skundo priėmimo stadijoje.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje skunde nurodytas prašymas pripažinti tam tikras aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu, nes juo nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo tenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kartu su skundu pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, 2025 m. vasario 9 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas, siekdamas įskaityti žyminį mokestį nustatė, kad duomenų, jog žyminis mokestis būtų sumokėtas būtent už šį teismui pateiktą skundą, nėra, todėl šioje byloje negrąžino pareiškėjui žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir grąžinti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui (teisėjui). Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, o ginčijamoje nutartyje nurodyti argumentai neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su atsakovo Raštu, priimtu 2025 m. sausio 22 d., tačiau šioje byloje su skundu (pareiškimu) į teismą jis kreipėsi tik 2025 m. liepos 1 d., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas praleido skundo (pareiškimo) padavimo terminą, o nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujinamas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Tai konstatavus, dėl kito (papildomo) ginčijamoje nutartyje nurodyto skundo (pareiškimo) atsisakymo pagrindo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nepasisakytina, kadangi tai neturėtų įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai.

Pažymėtina, jog tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, ir nuo kurio teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-502/2025 ir kt.).

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-502/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nenurodžius naujų aplinkybių arba argumentų, kurių teismas nebūtų įvertinęs anksčiau, minėti pareiškėjo prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis