4a2f4f45-cbbd-4f70-b26f-be457ba32751 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedginant save, kitÄ asmenį nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio gyvybei ar sveikatai kÄsinimosi; sulaikant teisÄs pažeidimÄ padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo ir kitais atvejais. Policijos AreÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, 2012-10-10 Nr. 5-V-677 patvirtintos LR Generalinio komisaro 161 p. numatyta, kad Policijos areÅ¡tinÄs apsaugÄ užtikrinantis policijos pareigÅ«nas turi teisÄ naudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam bÅ«tinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonÄs buvo neveiksmingos arba negalimos.
Legislator headnote
AI generated4a2f4f45-cbbd-4f70-b26f-be457ba32751 · Kauno apygardos teismas: TaÄiau, apylinkÄs teismas Å¡io E. J. judesio iÅ¡ viso nematÄ ir nevertino, nurodydamas, kad panaÅ¡iu laiku, t.y. 06-53-04 E. J. stovi prie sienos, atsisukÄs į pareigÅ«nÄ . ProkurorÄs teigimu, Å¡is E. J. judesys, atliktas po pareigÅ«no atlikto veiksmo jo atžvilgiu (smÅ«gio sudavimo) iÅ¡ esmÄs patvirtina pastarojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos, apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu jis pakeitÄ iÅ¡ esmÄs. Atkreipiamas aukÅ¡tesniojo teismo dÄmesys ir į tai kad, remiantis filmuota medžiaga, kuriÄ pirmosios instancijos teismas laikÄ objektyviausiu ir patikimiausiu įrodymu, matyti, kad A.
Full text
TeisÄja VaidutÄ StangvilienÄ                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-594/2015PraneÅ¡Äjas Albinas Antanaitis                                                 Proceso Nr. 1-20-9-01118-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. gegužÄs 20 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Albino AntanaiÄio, teisÄjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Å treimikytei, iÅ¡teisintojo A.
K. gynÄjai advokatei Onai KlinaviÄienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs JÅ«ratÄs Å treimikytÄs apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (toliau â A. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 228 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä :
A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. lapkriÄio 18 d. 18.53 val. Alytuje, Jotvingių g. 8A Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs treÄiojo aukÅ¡to koridoriuje, bÅ«damas valstybÄs tarnautoju - eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, prieÅ¡ais kamerÄ Nr. 9 kitų asmenų akivaizdoje E. J. atžvilgiu panaudojo fizinÄ prievartÄ : deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ du smÅ«gius į nugaros sritį ir taip virÅ¡ijo įgaliojimus, pažeidÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, kuriame numatyta, kad âŽmogaus asmuo nelieÄiamas.
Žmogaus orumÄ gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmesâ; Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 2, 4 ir 8 p., kuriame numatyti valstybÄs tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo, 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 6 p. nustatytas valstybÄs tarnautojo prievoles: âLaikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisÄs aktųâ, âGerbti žmogaus teises ir laisvesâ, âLaikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisÄs aktuose nustatytų valstybÄs tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnybaâ, âLaikytis valstybÄs ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisykliųâ;
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 3 p., kuriuose numatyta, kad pareigÅ«nas privalo âGerbti ir ginti žmogaus orumÄ , užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisvesâ, âUžtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigÄ asmens teises ir teisÄtus interesus <...>â Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 3 p., kuriame numatyta, kad âTarnyba policijoje grindžiama Å¡iais profesinÄs etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybÄs, vieÅ¡umo, pavyzdingumoâ, o 4.1 p. įpareigoja pareigÅ«nus tarnybinÄje veikloje âGerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumÄ bei pagrindines teises ir laisvesâ; 4.2 p. - âUžtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugÄ , o prireikus imtis neatidÄliotinų priemonių, kad jam bÅ«tų suteikta medicinos ar kita bÅ«tina pagalbaâ; 4.3 p. - neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminanÄio orumÄ elgesio aktųâ; 4.4 p. - âNaudoti jÄgÄ tik tuo atveju, kai tai neiÅ¡vengiamai bÅ«tina, ir tik teisÄtam tikslui pasiektiâ; 4. 6 p. - âSaugoti profesinÄ garbÄ, savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardoâ, ir dÄl to didelÄs žalos patyrÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ, kadangi buvo sumenkintas policijos autoritetas, sumažintas pasitikÄjimas policija bei diskredituotas valstybÄs tarnautojo vardas bei nukentÄjusysis E. J., kadangi buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata dÄl nugaros sumuÅ¡imo.
Tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄ praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d., ir skirti jam 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 eurų, baudÄ . Vadovaujantis BK 682 str., atimti teisÄ dirbti teisÄsaugos institucijose 2 (dvejų) metų laikotarpiui.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo ir nevertino kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo, nors dalis jų parodymus iÅ¡ esmÄs keitÄ, dalį bylos įrodymų įvertino iÅ¡kreipdamas jų esmÄ ir pasinaudodamas tik jų dalimi, neteisingai įvertino įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio sÄ sajÄ .
PadarÄ visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. fizinÄ prievartÄ panaudojo savo reikalavimo įvykdymui, nors, vertinant įrodymų visetÄ , fizinÄs prievartos panaudojimui sÄ lygų ir pagrindų iÅ¡ viso nebuvo. E. J. policijos pareigÅ«no reikalavimui stoti veidu į sienÄ , pakluso. ProkurorÄs teigimu, nors pirmosios instancijos teismas ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. E. J. atžvilgiu panaudojo fizinÄ prievartÄ , taÄiau, kokius konkreÄiai A. K. veiksmus (suÄmimÄ už drabužių, E. J. pasukimÄ , pastÅ«mimÄ , smÅ«gių kumÅ¡Äiu sudavimÄ ), pripažino fizine prievarta, nÄra aiÅ¡ku.
Pažymima, jog tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo objektyvioji pusÄ pasireiÅ¡kia veika - tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimu, dÄl to sukelta didele žala, taip pat priežastiniu ryÅ¡iu tarp įgaliojimų virÅ¡ijimo ir padarinių - didelÄs žalos. Ä®galiojimų virÅ¡ijimas padaromas tik neteisÄtu veikimu. Tarnybos įgaliojimai virÅ¡ijami tik aktyviais neteisÄtais veiksmais, todÄl bÅ«tina nustatyti, kokius konkreÄiai neteisÄtus veiksmus atliko A. K., tuo tarpu apylinkÄs teismas nenustatytus veiksmus įvertino kaip fizinÄ prievartÄ , tuo neatskleisdamas vieno bÅ«tino nusikalstamos veikos sudÄties elemento - objektyviosios nusikalstamos veikos pusÄs.ProkurorÄs vertinimu, Alytaus rajono apylinkÄs teismas nepagrįstai neanalizavo A.
K. parodymų, nevertindamas jų patikimumo ir atitikimo kitiems bylos duomenims. Å iuo aspektu pažymima, kad A. K. parodymai viso proceso metu buvo keiÄiami, derinami prie nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Be to, apylinkÄs teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nukentÄjusiojo E. J. parodymų, nors jie iÅ¡ esmÄs buvo keiÄiami, teisminio bylos nagrinÄjimo metu nukentÄjusysis neigÄ net akivaizdžius faktus, į pateiktus klausimus neatsakinÄjo, vengÄ tiksliau paaiÅ¡kinti, kokius konkreÄiai veiksmus jo atžvilgiu atliko A.
K. ir kodÄl jis pakeitÄ parodymus. Ä®vardindama Å¡ias skundžiamo apylinkÄs teismo nuosprendžio procesines klaidas prokurorÄ aptaria visų byloje apklaustų liudytojų parodymus bei teisiamojo posÄdžio metu surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizių centro SkaitmeninÄs informacijos eksperto iÅ¡vadÄ , pateiktas tyrimui vaizdo įraÅ¡as, užfiksuotas 2013-11-18 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje, yra iÅ¡tisinis.
IÅ¡skaidyti kadrai ir suraÅ¡yti A. K. ir E. J. veiksmai, iÅ¡raÅ¡o dalis laikotarpiu nuo 06-51-25 iki 06-53-50. Policijos pareigÅ«no A. K. ir E. J. veiksmai: 06-52-58 A. K. iÅ¡eina iÅ¡ kameros Nr. 9; 06-53-00 atsistoja prieÅ¡ais asmenį su gobtuvu - E. J.; 06-53-02 E. J. nusisuka veidu į sienÄ ; 06-53-03 A. K. atlieka staigų judesį - nenustatytÄ veiksmÄ - deÅ¡ine ranka/objektu, laikomu deÅ¡inÄje rankoje; 06-53-04 A. K. stovi prie asmens su gobtuvu, deÅ¡inÄ ranka nuleista, kairÄs rankos nesimato, užstoja kitas asmuo, 06-53-04 E. J. stovi veidu atsisukÄs į pareigÅ«nÄ .
TaÄiau, prokurorÄs teigimu, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino tik dalį skaitmeninÄs informacijos eksperto iÅ¡vados, nurodydamas, kad 06-53-03 val. policijos pareigÅ«nas atlieka staigų judesį â nenustatytÄ veiksmÄ â deÅ¡ine ranka/objektu, laikomu deÅ¡inÄje rankoje. PanaÅ¡iu laiku, 06-53-04 val., asmuo su gobtuvu stovi prie sienos veidu atsisukÄs į pareigÅ«nÄ . Nors iÅ¡samiai ir sistemiÅ¡kai analizuojant ir vertinant iÅ¡vadÄ , pasak prokurorÄs, matyti, kad A. K. judesį (smÅ«gį) E. J. atžvilgiu atlieka 06-53-03, kai E. J. jau stovi veidu į sienÄ , kas rodo, kad policijos pareigÅ«no reikalavimui stoti veidu į sienÄ , jis pakluso, nes 06-53-02 E. J. nusisuko veidu į sienÄ .
TaÄiau, apylinkÄs teismas Å¡io E. J. judesio iÅ¡ viso nematÄ ir nevertino, nurodydamas, kad panaÅ¡iu laiku, t.y. 06-53-04 E. J. stovi prie sienos, atsisukÄs į pareigÅ«nÄ . ProkurorÄs teigimu, Å¡is E. J. judesys, atliktas po pareigÅ«no atlikto veiksmo jo atžvilgiu (smÅ«gio sudavimo) iÅ¡ esmÄs patvirtina pastarojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos, apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu jis pakeitÄ iÅ¡ esmÄs. Atkreipiamas aukÅ¡tesniojo teismo dÄmesys ir į tai kad, remiantis filmuota medžiaga, kuriÄ pirmosios instancijos teismas laikÄ objektyviausiu ir patikimiausiu įrodymu, matyti, kad A.
K., patikrinÄs E. J. kamerÄ , iÅ¡eidamas iÅ¡ jos, iÅ¡sineÅ¡a popierinį vamzdelį, kurį laiko deÅ¡inÄje rankoje, tuo paÄiu, kairÄje rankoje laikydamas ir virvÄ. Popierinis vamzdelis visÄ laikÄ laikomas rankoje, net ir veiksmo E. J. atžvilgiu, atlikimo metu. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. atliktas veiksmas negalÄtų bÅ«ti vertinamas kaip smÅ«gis kumÅ¡Äiu, nes abi pareigÅ«no rankos buvo nuleistos ir iÅ¡tiestos. ProkurorÄs teigimu, atliekant tiek smÅ«gį, tiek, kaip teigia A.
K., E. J. suimant už drabužių ir jį apsukant, atlikti Å¡iuos veiksmus visiÅ¡kai iÅ¡tiesta ranka, fiziÅ¡kai neįmanoma. Be to, ir vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad ranka lenkiama. Analizuodama filmuotÄ medžiagÄ , prokurorÄ apeliaciniu skundu pažymi ir tai, kad apylinkÄs teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai nevertino ir aplinkybÄs, kad ne tik E. J. visÄ laikÄ stovÄjo ne veidu į sienÄ , bendravo su pareigÅ«nais, bet tokius veiksmus atliko ir K. U.. Pastarasis taip pat visÄ laikÄ sukiojosi, net sakÄ, kad jis leido âÅ¡niÅ«rÄ â, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs teismas nevertino.
NeatsižvelgÄ ir į tai, kad A. K. reikalavimas buvo netaikytas konkreÄiam asmeniui, jis pasireiÅ¡kÄ abstraktaus pobÅ«džio teiginiu âveidu į sienÄ â, todÄl lieka visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl pirmosios instancijos teismas jį vertino kaip skirtÄ E. J., nors su pareigÅ«nais bendravo į juos atsisukÄs veidu ir K. U.. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, prokurorÄ konstatuoja, kad apylinkÄs teismas, vertindamas aptartÄ filmuotÄ medžiagÄ , atsižvelgÄ ne į jos visumÄ , analizuodamas tik atskiras vaizdo dalis, kuriose įžvelgia vien tik E. J. veiksmus.
VisiÅ¡kai neanalizuojami kitų areÅ¡tuotųjų veiksmai ir elgesys koridoriuje, bei policijos pareigÅ«no R. D. elgesys. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos praktikos, konstatavo, kad A. K. veiksmais nebuvo padaryta didelÄ Å¾ala. A. K., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, policijos komisariato areÅ¡tinÄje, dviejų areÅ¡tuotųjų asmenų bei policijos pareigÅ«no akivaizdoje areÅ¡tuotojo E. J. atžvilgiu be jokios priežasties panaudojo fizinÄ prievartÄ , kumÅ¡Äiu sudavÄ du smÅ«gius į nugaros sritį, tuo pažeidÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos veikos įstatymo reikalavimus bei kitus teisÄs aktus.
Policijos veiklos įstatyme įtvirtintos prievartos naudojimo sÄ lygas. Å io įstatymo 23 str. nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas turi teisÄ panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisÄs pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenÄs, valstybÄs teisÄtus interesus. Tai sÄ lygos, kurioms esant, policijos pareigÅ«nas gali panaudoti prievartÄ . To paties LR Policijos veiklos įstatymo 24 str. konkretizuota, kad fizinÄ prievarta policijos pareigÅ«no gali bÅ«ti naudojama:
1) ginant save, kitÄ asmenį nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio gyvybei ar sveikatai kÄsinimosi;
2) sulaikant teisÄs pažeidimÄ padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo ir kitais atvejais. Policijos AreÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, 2012-10-10 Nr. 5-V-677 patvirtintos LR Generalinio komisaro 161 p. numatyta, kad Policijos areÅ¡tinÄs apsaugÄ užtikrinantis policijos pareigÅ«nas turi teisÄ naudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam bÅ«tinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonÄs buvo neveiksmingos arba negalimos.
Prievartos priemonÄs rūšį ir jos naudojimo ribas policijos pareigÅ«nas pasirenka pats, atsižvelgdamas į konkreÄiÄ situacijÄ , teisÄs pažeidimo pobÅ«dį ir individualias pažeidÄjo savybes. Naudodamas prievartÄ policijos pareigÅ«nas privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių padarinių žmonÄms ir turtui. PanaudojÄs prievartÄ , sukÄlusiÄ fizinių pasekmių, policijos pareigÅ«nas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad policijos areÅ¡tinÄje saugomam asmeniui nedelsiant bÅ«tų suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba. 165 p. numatyta kada Policijos areÅ¡tinÄs apsaugÄ užtikrinantis policijos pareigÅ«nas turi teisÄ naudoti fizinÄ prievartÄ , specialiÄ sias priemones: siekdamas apsaugoti save, kitus asmenis nuo gresianÄio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba iÅ¡gelbÄti policijos areÅ¡tinÄje laikomÄ ar kitÄ asmenį nuo sužalojimo, taip pat vaduojant įkaitus; 1.1. užtikrindamas policijos areÅ¡tinÄs apsaugÄ užtikrinanÄio policijos pareigÅ«no teisÄto reikalavimo įvykdymÄ , kai policijos areÅ¡tinÄje laikomas asmuo vengia jį vykdyti; 1.2. kai kÄsinamasi nuginkluoti policijos areÅ¡tinÄs apsaugÄ užtikrinanÄius policijos pareigÅ«nus, užvaldyti jų ryÅ¡io ar specialiÄ sias priemones bei policijos areÅ¡tinÄs užpuolimo metu; 1.3 ypatingųjų situacijų policijos areÅ¡tinÄje metu.Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos aplinkybes E. J., policijos pareigÅ«nui iÅ¡reiÅ¡kus nekonkretizuotÄ reikalavimÄ - stoti veidu į sienÄ , Å¡iam reikalavimui pakluso ir užsisuko, prokurorÄs teigimu, jo elgesys negali bÅ«ti pripažintas kaip policijos pareigÅ«no teisÄto reikalavimo nevykdymas.
Tokiu bÅ«du, fizinÄ prievarta E. J. atžvilgiu buvo panaudota nepagrįstai, nesant tam jokios bÅ«tinybÄs. A. K. paaiÅ¡kinimas teisminio bylos nagrinÄjimo metu, kad fizinÄ jÄgÄ panaudojo pažeidimo užkardymui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. VisÄ laikÄ , kol A. K. buvo kameroje Nr. 9, koridoriuje buvÄ E. J. ir K. U. sukiojosi, gestikuliavo rankomis, kalbÄjo su kitu Å¡alia stovÄjusiu policijos pareigÅ«nu R. D., kuris net nereikalavo, kad areÅ¡tuotieji stotų veidu į sienÄ , pokalbio su jais nenutraukÄ, jokios grÄsmÄs, kaip pats nurodÄ, jie nekÄlÄ.
Veidu į sienÄ stovÄjo tik A. M., jis vienas stovÄjo tylÄdamas. IÅ¡ÄjÄs iÅ¡ kameros, kurioje rado draudžiamus laikyti daiktus, A. K. neįvardindamas konkreÄiai jokio asmens, iÅ¡reiÅ¡kÄ reikalavimÄ âveidu į sienÄ â. Po reikalavimo E. J. užsisukus veidu j sienÄ , sudavÄ smÅ«gį, pastarajam iÅ¡reiÅ¡kus nepasitenkinimÄ ir pasakius âkÄ daraiâ, sudavÄ antrÄ smÅ«gį, pasakÄ âkÄ balsÄ keli, kÄ noriu tÄ darauâ ir iÅ¡ karto visiems liepÄ eiti atgal į kamerÄ .
Taigi, vertindama A. K. veiksmus ir pasakytus žodžius, prokurorÄ daro iÅ¡vadÄ , kad jis savo smurtiniu elgesiu siekÄ pademonstruoti savo, kaip pareigÅ«no, turimus valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, taip pat siekÄ atkerÅ¡yti vien už tai, kad buvo padarytas pažeidimas areÅ¡tinÄs kameroje, per langÄ nuleistas raÅ¡telis kitiems areÅ¡tuotiems asmenims, kas visiÅ¡kai nesiderina su policijos pareigÅ«no tarnybine veikla. Tokio pobÅ«džio pažeidimas daro didelÄ Å¾alÄ visos Lietuvos policijos autoritetui ir vertintinas kaip įgaliojimų virÅ¡ijimas.
A. K. be jokios priežasties sudavÄ du smÅ«gius E. J. į nugaros sritį ir fizinÄs prievartos pasÄkoje E. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. DÄl to E. J. patyrÄ didelÄs žalos, nes asmens nelieÄiamumÄ saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (21 straipsnis), be to, fizinio skausmo sukÄlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas yra pavojinga veika, už kuriÄ numatyta baudžiamoji atsakomybÄ (LR BK 140 straipsnis). A. K. veiksmais didelÄ Å¾ala buvo padaryta ir valstybÄs interesams: buvo sumenkintas policijos autoritetas, sumažintas pasitikÄjimas policija bei diskredituotas valstybÄs tarnautojo vardas.
Vartojant fizinÄ prievartÄ prieÅ¡ asmenis teisÄs aktų nenustatytais atvejais yra pažeidžiami policijos veiklos principai, numatyti Policijos veiklos įstatyme, ir taip menkinamas policijos, kaip teisÄsaugos institucijos, turinÄios saugoti žmogaus teises ir laisves, užtikrinanÄios vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenÄs saugumÄ bei vykdanÄios kitus Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius, prestižas.Teismo posÄdyje prokurorÄ J. Å treimikytÄ praÅ¡Ä jos apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai jame iÅ¡dÄstytais motyvais.IÅ¡teisintojo A.
K. gynÄja advokatÄ O. KlinaviÄienÄ praÅ¡Ä prokurorÄs skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs J. Å treimikytÄs apeliacinis skundas atmetamas.ApeliacinÄs instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Nuosprendis yra teisÄtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų reikalavimų.
Pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo taisyklÄs baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str. Å io straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinÄ teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertÄ bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.
Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padÄtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, jeigu dÄl to didelÄs žalos patyrÄ valstybÄ, Europos SÄ junga, tarptautinÄ vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Pagal BK 228 str. atsako tik specialus subjektas â valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Analizuojant BK 228 str. 1 d. požymius, pastebÄtina, kad komentuojamame straipsnyje įtvirtinta veika gali bÅ«ti padaryta alternatyviais veiksmais â piktnaudžiavimu arba įgaliojimų virÅ¡ijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padÄtimi suprantamas kaip valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinÄs padÄties, įstatymais ir kitais teisÄs aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams.
Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmÄ yra ta, kad valstybÄs tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, taÄiau iÅ¡ tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybÄs tarnybos principai ir iÅ¡kraipoma tarnybinÄs veiklos esmÄ, turinys, menkinamas konkreÄios valstybinÄs institucijos, įstaigos ir paÄios valstybÄs autoritetas. TodÄl teismo pareiga visais atvejais atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybÄs tarnautojas, kodÄl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti prieÅ¡ingai tarnybos interesams, įvertinti piktnaudžiavimu padarytos žalos pobÅ«dį ir mastÄ .
Kadangi piktnaudžiavimas susijÄs su valstybÄs tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmÄs iÅ¡kreipimu ar jų virÅ¡ijimu, nuosprendyje turi bÅ«ti nurodyta, kokius teisÄs aktus asmuo savo veika pažeidÄ. Tai gali bÅ«ti bendro pobÅ«džio teisÄs aktai (kaip antai, ValstybÄs tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrÄžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dÄl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyÄinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padÄtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numatÄ, kad dÄl to gali atsirasti didelÄ Å¾ala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir Å¡ios žalos norÄjo (tiesioginÄ tyÄia) arba nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jai atsirasti (netiesioginÄ tyÄia) (pvz. kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2Kâ407/2009).
Å io nusikaltimo tyÄinÄs kaltÄs turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (pvz. kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2Kâ310/2010). KaltÄs turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokÄ bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulÄmÄ nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta.
KaltÄs forma, rūšis, jos turinys â subjektyvieji (vidiniai â psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padÄtį, kuri buvo juos padarant, ir panaÅ¡iai (pvz. kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2Kâ76/2007). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltÄs turinį, bÅ«tina nurodyti asmens psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais.
TyÄinÄs kaltÄs buvimas asmens veikoje yra bÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos požymis, todÄl nenustaÄius Å¡io požymio, asmens veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 228 str. 1 d. ApylinkÄs teismas, nepažeisdamas aukÅ¡Äiau aptartų baudžiamojo proceso normų, atsižvelgdamas į aptartų nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 228 str. 1 d., požymių visumÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A.
K. veiksmais nebuvo padaryta didelÄ Å¾ala asmeniui, valstybei ar institucijai, todÄl jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami BK 228 str. 1 d. prasme. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, A. K. nekaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonÄmis patikrintas teismo proceso metu. Å ios aplinkybÄs suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant A.
K. kaltÄs klausimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama prokurorÄs apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turÄjusių esminÄ reikÅ¡mÄ tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dÄmesys į BK 2 str. 4 d. nuostatas, remiantis kuriomis, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos.
Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisÄs doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).
Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti (pvz. kasacinÄs nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2Kâ76/2007, Nr. 2Kâ177/2009, 2Kâ205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).Kaip matyti iÅ¡ nagrinÄjamos baudžiamosios bylos medžiagos, A.
K. buvo kaltinamas tuo, jog jis, bÅ«damas valstybÄs tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas areÅ¡tinÄje kitų asmenų akivaizdoje E. J. atžvilgiu panaudojo fizinÄ prievartÄ - deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ du smÅ«gius į nugaros sritį ir taip virÅ¡ijo įgaliojimus, dÄl ko didelÄs žalos patyrÄ Lietuvos Respublikos valstybÄ, kadangi buvo sumenkintas policijos autoritetas, sumažintas pasitikÄjimas policija bei diskredituotas valstybÄs tarnautojo vardas bei nukentÄjusysis E. J., kadangi buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata dÄl nugaros sumuÅ¡imo.GinÄo dÄl to, jog A.
K. analizuojamo įvykio metu E. J. atžvilgiu panaudojo fizinÄ jÄgÄ , nÄra. Å ios aplinkybÄs pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu neneigÄ ir pats pareigÅ«nas A. K., jÄ patvirtina tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytinÄ baudžiamosios bylos medžiaga. Abejoti Å¡ių duomenų pagrįstumu, teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo. TaÄiau, vertinant šį faktÄ A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste, sutiktina su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad vien tik fizinÄs jÄgos panaudojimo faktas nagrinÄjamu atveju negali bÅ«ti pakankamas pagrindas A.
K. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 str. 1 d. kilti. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymÄtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d., policijos pareigÅ«nas turi teisÄ, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisÄtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ . Kaip numato komentuojamo įstatymo 23 str. 1 d., policijos pareigÅ«nas turi teisÄ panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisÄs pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenÄs, valstybÄs teisÄtus interesus.
Prievarta, galinti sukelti kÅ«no sužalojimų ar mirtį, gali bÅ«ti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonÄs nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkreÄiÄ situacijÄ , teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidÄjo savybes. Naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad tam tikrais, įstatyme numatytais atvejais, pareigÅ«nams yra suteikiama teisÄ panaudoti fizinÄ prievartÄ pažeidÄjo atžvilgiu.
TodÄl nagrinÄjamu atveju be A. K. panaudotos fizinÄs prievartos E. J. atžvilgiu fakto, iÅ¡teisintojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 228 str. 1 d. bÅ«tina nustatyti, kad jo veiksmai, (fizinÄs prievartos (jÄgos) panaudojimas), buvo atlikti tyÄia piktnaudžiaujant savo tarnybine padÄtimi arba virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, t.y. kad tokiais savo veiksmais A. K. pažeidÄ teisÄs aktų nuostatas, įtvirtinanÄias Å¡ių veiksmų atlikimo tvarkÄ , nesilaikÄ iÅ¡ teisÄs aktų jam kylanÄių teisių ir pareigų.
A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, parodÄ, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini). Vakare gavo praneÅ¡imÄ , kad iÅ¡ areÅ¡tinÄs treÄio aukÅ¡to į antrÄ aukÅ¡tÄ leidžiami âÅ¡niÅ«raiâ. Užlipo į treÄiÄ aukÅ¡tÄ ir atidarÄ kameros Nr. 9 duris. Prie kameros atÄjo su treÄio aukÅ¡to postiniu R. D.. Å ioje kameroje buvo trys asmenys: E. J., K. U. ir A. M.. R. D. liko stovÄti prie kameros durų, o jis pats užÄjo į vidų bei ten esantiems asmenims liepÄ iÅ¡eiti į koridorių ir atsistoti veidu į sienÄ .
E. J. koridoriuje stovÄjo viduryje, tiesiai prieÅ¡ais duris ir galÄjo viskÄ stebÄti, kas vyksta kameros viduje, o jam iÅ¡ deÅ¡inÄs atsistojo K. U., iÅ¡ kairÄs â A. M.. E. J. buvo apsirengÄs džemperiu su kapiÅ¡onu. K. U. ir A. M. stovÄjo ramiai, o E. J. jau iÅ¡eidamas iÅ¡ kameros iÅ¡reiÅ¡kÄ priekaiÅ¡tus dÄl elektros atjungimo kamerose, dÄl negauto perdavimo. Perdavimas iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡ jo motinos ir E. J. apie jį žinojo. DÄl to ir buvo pagrindinis jo nepasitenkinimas.
ApžiÅ«rÄjÄs kamerÄ ant lango kraÅ¡to pastebÄjo padÄtÄ vadinamÄ âmeÅ¡kerÄâ, iÅ¡ popieriaus pagamintÄ lazdelÄ, ant kurios galo buvo pririÅ¡tas raiÅ¡tis. Kitas raiÅ¡Äio galas su svareliu buvo nuleistas iki antro aukÅ¡to. Jį traukiant, nutrÅ«ko. Bet vÄliau iÅ¡ÄjÄs į laukÄ tÄ galÄ rado su pririÅ¡tu muilo svareliu ir raÅ¡teliu. Po kameros apžiÅ«ros, iÅ¡eidinÄjo į koridorių kairÄje rankoje laikydamas iÅ¡trauktÄ susuktÄ raiÅ¡tį, o deÅ¡inÄje â popierinÄ lazdelÄ.
Tiek bÅ«nant kameroje ir vykdant apžiÅ«rÄ , tiek iÅ¡eidinÄjant į koridorių, E. J. pastoviai grÄžiojosi ir kalbÄjo. Jis (A. K.) paliepÄ E. J. stovÄti nusisukus veidu į sienÄ , bet E. J. neklausÄ. Kadangi nepakluso jo nurodymams, todÄl priÄjÄs prie E. J. deÅ¡ine ranka, tuo pat metu laikydamas joje popierinÄ lazdelÄ, suÄmÄs ties juosmens sritimi už vilkÄto džemperio ir stipriai A. J. pasukÄs į sienÄ bei priglaudÄs. E. J. į tai sureagavo pasakydamas žodžius âkÄ Äia darai, ko daužaisiâ.
Kaip suprato, tuo jis norÄjo atkreipti kitose kamerose esanÄių areÅ¡tuotojų dÄmesį, sukelti bruzdesį. E. J. pasukimo momentu vaizdo įraÅ¡e girdimi taukÅ¡Äjimo garsai, tai galÄjo bÅ«ti garsai iÅ¡ kitų kamerų. Mano, kad susidariusioje situacijoje, E. J. nepaklusus jo nurodymams, neteisÄtiems veiksmams nutraukti buvo bÅ«tina panaudoti fizinÄ jÄgÄ . Kai areÅ¡tuotuosius suleido į kamerÄ , E. J. papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti budintįjį. Jo praÅ¡ymÄ Ä¯vykdÄ bei tuo paÄiu budÄtojo papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kad užfiksuotų E. J. bÅ«klÄ, kad jis pats savÄs nesusižalotų, o paskui neapkaltintų pareigÅ«nų, nes tokių atvejų yra buvÄ.
Greitoji medicinos pagalba atvažiavo per pusvalandį. IÅ¡ budÄtojo sužinojo, jog medikai konstatavo E. J. nugaros sumuÅ¡imÄ , nors budÄtojas D. L., nuvedÄs E. J. pas medikus, sakÄ nieko nematÄs. Po Å¡io įvykio tÄ patį vakarÄ suraÅ¡Äs tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl fizinÄs jÄgos panaudojimo fakto pažeidimui užkardinti. PraneÅ¡imÄ adresavo policijos komisariato virÅ¡ininkui. DÄl fizinÄs jÄgos panaudojimo E. J. buvo įspÄtas, kai jis (A. K.) apžiÅ«rinÄjo kamerÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama prokurorÄs apeliaciniame skunde, abejoti aptartų A.
K. parodymų objektyvumu ar patikimumu, nÄra teisinio pagrindo. AnalogiÅ¡kas aplinkybes A. K. parodÄ ir savo 2013 m. lapkriÄio 18 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, pažymÄdamas, kad 2013 m. lapkriÄio 18 d., apie 18.45 val. reaguodamas į treÄiojo posto postinio R. D. praneÅ¡imÄ apie įtartinÄ kameros Nr. 9 areÅ¡tuotųjų elgesį, atÄjo į kamerÄ ir liepÄ jiems iÅ¡eiti į koridorių. Kameroje rado per lango orlaidÄ nuleistÄ iÅ¡ paklodžių padarytÄ virvÄ, ant kurios galo buvo muilo gabaliukas ir raÅ¡telis.
Koridoriuje stovÄjÄs E. J. atsisukinÄjo į kameros pusÄ, garsiai reiÅ¡kÄ nepasitenkinimÄ dÄl negauto perdavimo ir areÅ¡tinÄs režimo. Nurodžius neÅ¡aukti ir nusisukti veidu į sienÄ , E. J. nepakluso. Siekdamas įvykdyti savo nurodymÄ Ä¯spÄjo areÅ¡tuotÄ jį, kad bus panaudota fizinÄ jÄga, bet E. J. nepakluso, todÄl suÄmÄ už rÅ«bų nugaros srityje ir apsuko veidu į sienÄ . Tuomet E. J. ÄmÄ Å¡aukti, jog jį sumuÅ¡Äs, reikalavo kviesti pamainos vyresnįjį ir iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ (b. t. 1, b. l. 12).
Jas, tiek teisiamojo posÄdžio metu, bÅ«damas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ , tiek 2013 m. lapkriÄio 18 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. t. 1, b. l.
13) patvirtino ir įvykio metu kartu su pareigÅ«nu A. K. buvÄs pareigÅ«nas R. D.. A. K. iÅ¡dÄstytoms nagrinÄjamo įvykio aplinkybÄms neprieÅ¡tarauja ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, jas, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, betarpiÅ¡kai patvirtino ir pats nukentÄjusysis R. J. iÅ¡ esmÄs pakeisdamas savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Å ių duomenų kontekste svarbu paminÄti ir tai, kad A. K. įvykio metu atliko tiesiogines savo pareigas, neabejotinai žinojo, jog įvykio vietoje yra filmuojama, be to, jis nesistengÄ paneigti ir E. J. atžvilgiu naudotos fizinÄs prievartos fakto, kas nagrinÄjamu atveju yra viena labiausiai įrodinÄtinų įvykio aplinkybių.
Å ių duomenų pagrindu prokurorÄs argumentai dÄl nepatikimų ir kritiÅ¡kai vertintinų iÅ¡teisintojo parodymų, atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų A. K. parodymų analizÄs seka, kad jis, pareikalavÄs E. J. stoti veidu į sienÄ , jam nevykdant Å¡io reikalavimo, nukentÄjusiojo atžvilgiu panaudojo objektyviai nenustatyto pobÅ«džio fizinÄ jÄgÄ (vaizdo medžiaga 2 smÅ«gių rankos kumÅ¡timi nukentÄjusiajam į nugarÄ nepatvirtina), po ko, visi iÅ¡ areÅ¡tinÄs kameros iÅ¡vesti asmenys, buvo suleisti atgal į kamerÄ ir užrakinti.
Sprendžiant klausimÄ dÄl Å¡ių A. K. veiksmų teisÄtumo, pažymÄtina, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. gegužÄs 29 d. įsakymu âDÄl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimoâ Nr. Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 9.3 punktÄ , asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinÄje, privalo vykdyti teisÄtus policijos areÅ¡tinÄs pareigÅ«nų nurodymus, mandagiai elgtis su policijos areÅ¡tinÄs pareigÅ«nais, darbuotojais ir tarpusavyje.
Komentuojamų taisyklių 10.1 punkte įtvirtintas asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinÄse, taikomas draudimas prieÅ¡gyniauti policijos pareigÅ«nams, atsisakyti arba vengti vykdyti jų teisÄtus reikalavimus. Su Å¡iomis taisyklÄmis, remiantis nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje esanÄia 2013 m. sausio 21 d. pažyma, E. J. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas (b. t. 1, b. l. 43), todÄl neabejotinai žinojo savo pareigas, taÄiau jų nevykdÄ. Bylos duomenimis neginÄytinai nustatyta, kad E. J. iÅ¡vestas iÅ¡ kameros elgÄsi destruktyviai, nevykdÄ pareigÅ«no A.
K. reikalavimų, jam prieÅ¡gyniavo ir su juo atsikalbinÄjo, kas pripažintina netinkamu jo kaip areÅ¡tinÄje laikomo asmens pareigų, nustatytų aukÅ¡Äiau aptartomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄmis, vykdymu. Už Å¡ių veiksmų atlikimÄ 2013 m. lapkriÄio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs virÅ¡ininko nutarimu Nr. 20 E. J. buvo pareikÅ¡ta nuobauda â papeikimas. Su nutarimu E. J. buvo supažindintas 2013 m. lapkriÄio 22 d. (b. t. 1, b. l. 15).
Destruktyvų E. J. elgesį nagrinÄjamo įvykio metu, jo prieÅ¡gyniavimÄ A. K. ir atsisakymÄ vykdyti jo reikalavimus, patvirtina ir paties E. J. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodytos aplinkybÄs. Jo teigimu, 2013 m. lapkriÄio 18 d., iÅ¡ kameros, esanÄios treÄiame aukÅ¡te, iki antro aukÅ¡to buvo nuleista virvÄ su raÅ¡teliu. Tai pastebÄjÄ pareigÅ«nai priÄjo prie kameros durų langelio ir kažkÄ pasakÄ. Ä® tai sureagavÄs jis pradÄjo Å¡aukti. Kadangi kameroje buvo triukÅ¡maujama, policijos pareigÅ«nai liepÄ apsiraminti, bet jis vis tiek nesiliovÄ.
Neužilgo atÄjo A. K. su kitu pareigÅ«nu ir liepÄ iÅ¡eiti iÅ¡ kameros. Jis (E. J.) stovÄjo prie sienos ties kameros durimis, todÄl galÄjo stebÄti kaip daroma krata. NorÄdamas pamatyti, kas vyksta kameroje, buvo pasisukÄs į tÄ pusÄ. MatÄ, kad A. K. per langÄ iÅ¡traukÄ iÅ¡ paklodÄs padarytÄ virvÄ, prie kurios buvo pririÅ¡tas raÅ¡telis ir cigaretÄs. Taip pat rado iÅ¡ popieriaus pagamintÄ âstrÄlÄâ virvei nuleisti. Kai A. K. paklausÄ, kieno virvÄ, jis (E. J.) jį užsipuolÄ, nurodydamas, kad nieko nežino.
A. K. kelis kartus liepÄ nusisukti į sienÄ , taÄiau jam nepakluso. Tada pareigÅ«nas suÄmÄ jį už rankos ar nugaros ir pasuko, liepdamas užsisukti į sienÄ . PareigÅ«no prisilietimas jį sunervino, todÄl pradÄjo Å¡aukti. A. K. jam nesudavÄ, tik bandÄ pasukti į sienÄ . Å ioms aplinkybÄms iÅ¡ esmÄs neprieÅ¡tarauja ir 2013 m. gruodžio 9 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo, vaizdo įraÅ¡e pavaizduoti 2013 m. lapkriÄio 18 d. įvykiai nuo 6.32 val. (18.32 val. pagal 24 valandų skaiÄiavimo sistemÄ ) iki 7 val. (19 val.).
Vaizdas ir garsas vaizduojamas areÅ¡tinÄs koridoriuje. Kelis kartus girdisi bildesys ir kalbÄjimo garsai. Kai pasigirsta šūksniai, policijos pareigÅ«nas prieina prie kameros Nr. 9 ir pasižiÅ«ri pro stebÄjimo langelį. VÄliau jis dar kartÄ prieina prie tos paÄios kameros ir paklausia dÄl leidžiamų âÅ¡niÅ«rųâ. Prie Å¡io pareigÅ«no prieina antras pareigÅ«nas (A. K.) ir atrakina kameros duris bei nurodo visiems iÅ¡eiti. Ä® koridorių iÅ¡eina trys asmenys ir atsistoja prie sienos prieÅ¡ais kamerÄ .
Viduryje stovintis asmuo, su gobtuvu ant galvos, kažkÄ kalba su pareigÅ«nu, esanÄiu kameroje, petimi ramstosi į sienÄ ir žvilgÄioja į kamerÄ . Tas pats asmuo kalbasi su pareigÅ«nu, stovinÄiu prie durų, apie perdavimus, pasimatymus. Ir toliau tÄsiasi Å¡io asmens pokalbis su pareigÅ«nu, esanÄiu kameroje. Jis teigia, kad nieko nežino apie leidžiamus âÅ¡niÅ«rusâ. Kai pareigÅ«nas iÅ¡eina iÅ¡ kameros, Å¡is asmuo neva prisipažįsta leidÄs âÅ¡niÅ«rusâ, kalba atsisukÄs į pareigÅ«nÄ .
PareigÅ«nas kairÄje rankoje laiko kažkÄ panaÅ¡aus į virves, o deÅ¡inÄje â plonÄ strypelį. Jie kalbasi kažkÄ tarpusavyje. Tuomet pareigÅ«nas jam nurodo stoti veidu į sienÄ . Pasigirsta du dunksÄjimo garsai. Vaizdas susiliejÄs, bet matomas pareigÅ«no judesys deÅ¡ine ranka link minÄto asmens su gobtuvu. Å is asmuo paklausia âkÄ tu Äia daraiâ bei iÅ¡taria dar kelis neaiÅ¡kius žodžius. Jam kažkÄ atsako pareigÅ«nas ir nurodo eiti į kamerÄ . Asmuo praÅ¡o iÅ¡kviesti virÅ¡ininkÄ ir dar kažkÄ pasako.
SuÄjus trims areÅ¡tuotiesiems į kamerÄ netrukus girdisi iÅ¡ kameros praÅ¡ymas iÅ¡kviesti sesutÄ ir virÅ¡ininkÄ (b. t. 1, b. l. 19-22). A. K. teigimu, reaguojant į tokius E. J. veiksmus, siekiant areÅ¡tinÄje užtikrinti tvarkÄ , prievarta jo reikalavimui â stoti veidu į sienÄ , įvykdyti buvo bÅ«tina, nes iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vesti trys asmenys, o pareigÅ«nai buvo tik du, E. J. elgÄsi destruktyviai, prieÅ¡gyniavo, ginÄijosi, sukiojosi, tokiais savo veiksmais siekdamas sukelti sumaiÅ¡tį.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ kameros iÅ¡vedus tris areÅ¡tuotus asmenis, A. K. pasirinko tinkamas atsargumo priemones, jo reikalavimas stovÄti nusisukus veidu į sienÄ buvo teisÄtas bei pagrįstas, jis atitiko ir Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijų 47 punkto reikalavimus. Å ioje vietoje atmetant prokurorÄs apeliacinio skundo argumentus akcentuotina, kad ji savo teiginiais apie apylinkÄs teismo iÅ¡vadÄ , jog A. K. fizinÄ prievartÄ panaudojo savo reikalavimo įvykdymui iÅ¡ kerÅ¡to, iÅ¡kreipia skundžiamo nuosprendžio turinį, savaip interpretuoja jame iÅ¡dÄstytus motyvus, ir jos interpretacijos visiÅ¡kai neatitinka apylinkÄs teismo nuosprendyje suformuotų iÅ¡vadų, abejoti kuriomis teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo.AukÅ¡Äiau aptartais duomenimis neabejotinai nustatyta, jog A.
K. nagrinÄjamo įvykio metu E. J. nevykdant jo nurodymo stoti veidu į sienÄ , atliko prievartinius veiksmus nukentÄjusiojo atžvilgiu, jo nepaklusimui įveikti panaudodamas fizinÄ jÄgÄ , taÄiau, prieÅ¡ingai prokurorÄs argumentams, konkretizuoti A. K. veiksmų, atliktų E. J. atžvilgu, pobÅ«džio, t.y. ar E. J. buvo suduotas smÅ«gis (ar du) į nugaros sritį, ar padarytas sumuÅ¡imas nugaros srityje galÄjo atsirasti A. K. jį suimant už drabužių ir pasukant veidu į sienÄ , teisÄjų kolegijos vertinimu, nÄra galimybÄs.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dÄmesys į ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1233/13(06).
Joje konstatuota, kad E. J. padarytas nugaros sumuÅ¡imas, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko, vieno trauminio poveikio pasÄkoje, kieto ir buko daikto poveikyje ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 32). Sutinkamai su ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. 3-1233/13/14(06), tikÄtina, kad nugaros sumuÅ¡imas E. J. galÄjo bÅ«ti padarytas ir suduodant smÅ«gį kumÅ¡Äiu į nugaros sritį; mažai tikÄtina, kad minÄtas sužalojimas nugaros srityje galÄjo atsirasti E. J. suÄmus už drabužių nugaros srityje ir apsukant jį veidu į sienÄ (b. t. 1, b. l. 35).
Aptartas specialisto iÅ¡vadas pateikÄs teismo medicinos ekspertas L. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadas suraÅ¡Äs pagal pateiktÄ vienintelį medicininį dokumentÄ â greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo kortelÄ, kurioje buvo pažymÄta diagnozÄ â nugaros sumuÅ¡imas. NukentÄjusiojo E. J. tiesiogiai neapžiÅ«rÄjÄs. Vaizdo įraÅ¡ai jam taip pat nebuvo pateikti. Sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ iÅ¡vadoje nurodÄ pagal pateiktas tyrÄjo užduotyje įvykio aplinkybes, kad nukentÄjusysis buvo suimtas už drabužių nugaroje ir pasuktas.
Pagal tokias aplinkybes mažai tikÄtinas nugaros sumuÅ¡imas. Daugiau tikÄtina, kad tai buvo trauminis poveikis. Paraudimas ant kÅ«no gali atsirasti dÄl įvairių priežasÄių. Kadangi pats neapžiÅ«rÄjÄs nukentÄjusiojo kÅ«no, todÄl negalintis kategoriÅ¡kai atsakyti, kokie fiziniai faktoriai galÄjo sukelti paraudimÄ jo nugaroje. Teisme peržiÅ«rÄjus vaizdo įraÅ¡Ä nieko negalintis pasakyti apie sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ , kai nematÄs paties sužalojimo, medicininÄje dokumentacijoje sužalojimas nebuvo apraÅ¡ytas.
Vaizdo medžiagoje smÅ«gio sudavimo nematantis. MatÄs kaip A. K. buvo E. J. suÄmÄs už drabužių ir jį pasuko. Vertinant Å¡ias aplinkybes A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kontekste, matyti, kad E. J. nustatytų sužalojimų nugaros srityje pobÅ«dį bei jų mastÄ specialistas konstatavo remdamasis vieninteliu jam pateiktu medicininiu dokumentu - greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo kortele, kurioje buvo pažymÄta diagnozÄ â nugaros sumuÅ¡imas. Analizuojant minÄtos medicininÄs kortelÄs turinį matyti, kad 2013 m. lapkriÄio 18 d., 19.01 val., buvo gautas iÅ¡kvietimas į Alytaus areÅ¡tinÄ Jotvingių g. 8, Alytus.
Kvietimo priežastis â sumuÅ¡imas. ApžiÅ«rÄtas asmuo â E. J.. Nustatytas minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, skausmas nugaroje. DiagnozÄ â nugaros sumuÅ¡imas (b. t. 1, b. l. 38-39). Aptartus duomenis į greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo kortelÄ Ä¯raÅ¡iusi Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties bendruomenÄs slaugytoja Ona B. K., apklausiama pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu, patvirtino, kad buvo iÅ¡kvietimas dÄl sumuÅ¡imo. AreÅ¡tinÄs medicinos kabinete apžiÅ«rÄtas E. J. skundÄsi nugaros skausmais juosmens srityje.
Ant nugaros sumuÅ¡imo žymių nepastebÄjusi. Kad tai sumuÅ¡imas, sprendÄ pagal E. J. nusiskundimus. Kai jam paspaudusi juosmens srityje, jis sakÄ, jog skauda. Jokių nubrozdinimų, mÄlynių ar sumuÅ¡imo žymių nebuvo. Jos vertinimu, tai buvo nereikÅ¡mingas sumuÅ¡imas ir dÄl to greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikÄjo. E. J. suleido nuskausminamųjų vaistų, nes jis to praÅ¡Ä. Neužtikrinta, kad E. J. skaudÄjo, nes jis galÄjo tik suvaidinti skausmÄ . Apibendrinant aptartus duomenis matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. G 1233/13(06) ir Nr. 3-1233/13/14(06) nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateiktos neapžiÅ«rÄjus E. J., tik iÅ¡ greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimo kortelÄje užfiksuotų duomenų, kurie, sutinkamai su A.
B. K. parodymais, buvo suraÅ¡yti iÅ¡ E. J. subjektyvių parodymų, kad paspaudus tam tikrÄ vietÄ nugaros srityje, jis jauÄia skausmÄ . Tuo tarpu nukentÄjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažinto E. J. parodymai apie analizuojamo įvykio aplinkybes, jam suduoto smÅ«gio (smÅ«gių) pobÅ«dį, taip pat nebuvo nuoseklÅ«s. Remiantis E. J. 2013 m. lapkriÄio 19 d. paaiÅ¡kinimu, A. K. nagrinÄjamo įvykio metu jam sudavÄ du smÅ«gius į nugaros sritį. PirmÄ jį - iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ apžiÅ«rÄtos kameros, kai E. J. atsakÄ jam nežinantis, kam priklauso kameroje rastas siÅ«las, antrÄ jį â kai atsisuko į pareigÅ«nÄ po pirmojo smÅ«gio (b. t. 1, b. l. 14).
AnalogiÅ¡kas aplinkybes E. J. nurodÄ ir 2013 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. t. 1, b. l. 56-58). BPK 276 str. 4 d. numato, kad nukentÄjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems parodymams patikrinti, t.y. tokie parodymai nÄra laikomi savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu ir vien jais grįsti kaltÄs negalima. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nÄra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, taÄiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010), tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu, E. J. iÅ¡ esmÄs paneigÄ ankÅ¡Äiau jo nurodytas aplinkybes, patvirtindamas, kad A.
K. jo nemuÅ¡Ä, o paraudimas nugaros srityje galÄjo atsirasti tuo metu, kai A. K. jÄga jį pasuko veidu į sienÄ . Atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumÄ , įvertinus tiek E. J., tiek A. K. parodymus, vertinant juos kompleksiÅ¡kai kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, galima įžvelgti tik vienÄ A. K. fizinÄs jÄgos panaudojimo atvejį, t.y. vienÄ poveikį į E. J. nugaros sritį, arba suÄmimÄ už drabužių ir E. J. prispaudimÄ veidu į sienÄ , atliktÄ vieno A.
K. trauminio poveikio pasÄkoje. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina, ir aukÅ¡Äiau aptarta ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 1233/13 (06), kurioje konstatuota, kad E. J. nustatytas sumuÅ¡imas padarytas kieto buko daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasÄkoje. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir peržvelgus nagrinÄjamo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä , kuris patvirtina, jog policijos pareigÅ«nas, atlieka staigų judesį â nenustatytÄ veiksmÄ â deÅ¡ine ranka/objektu, laikomu deÅ¡inÄje rankoje (b. t. 1, b. l. 27-29).
Jokie kiti galimi smÅ«giai E. J. atžvilgiu aptartame vaizdo įraÅ¡e neužfiksuoti. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, nustatyti, kokiu konkreÄiai A. K. veiksmu, t.y. smÅ«giu kumÅ¡Äiu ar suÄmimu už drabužių ir pastÅ«mimu veidu į sienÄ , E. J. buvo padarytas sužalojimas nugaros srityje nÄra galimybÄs, taÄiau, atsižvelgiant į tai, kad paties fizinÄs jÄgos panaudojimo nukentÄjusiojo atžvilgiu A. K. neneigia, esminÄs reikÅ¡mÄs A. K. veiksmų kvalifikavimui Å¡i aplinkybÄ neturi.
Analizuojant BK 228 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudÄties požymių visumÄ , svarbu paminÄti, kad piktnaudžiavimo sudÄtis yra materiali, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad veika užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tik dÄl padarytos veikos atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams â didelei turtinio ar kitokio pobÅ«džio žalai valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tuo tarpu nenustaÄius didelÄs žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.
Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, taÄiau, remiantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencija, kiekvienu konkreÄiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkreÄias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisÄs aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentÄjusiųjų skaiÄių, nusikalstamos veikos trukmÄ, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenÄje dÄl padarytos veikos ir įtakÄ valstybÄs tarnautojo ir valstybÄs institucijos autoritetui ir kt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybÄs tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014). DidelÄs žalos valstybei padarymas turi bÅ«ti konstatuojamas nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodÄl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelÄ (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014).
DidelÄs žalos požymis, rodantis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ ir nustatantis takoskyrÄ tarp baudžiamosios ir drausminÄs atsakomybÄs, turi bÅ«ti kruopÅ¡Äiai pagrįstas byloje esanÄių duomenų visumos vertinimu (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014).             Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 1233/13 (06), E. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taÄiau Å¡i iÅ¡vada, sutinkamai su aukÅ¡Äiau aptartais duomenimis, buvo padaryta vadovaujantis vieninteliu medicininiu dokumentu â greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelÄs įraÅ¡ais, kuriuos padariusi bendruomenÄs slaugytoja O.
B. K. negalÄjo tiksliai patvirtinti, ar nugaros skausmÄ E. J. jautÄ iÅ¡ tikrųjų, ar jį tik suvaidino, o įvertinus tai, kad O. B. K., atvykusi praÄjus pusvalandžiui po analizuojamo įvykio, ant R. J. nugaros sužalojimų nepastebÄjo, sutiktina su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje labiau tikÄtina, jog nukentÄjusiajam buvo tik sukeltas fizinis skausmas, o ne padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kÄ pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu iÅ¡ esmÄs patvirtino ir R. J., nurodydamas, kad po A.
K. prisilietimo prie jo nugaros jokio skausmo jis nejautÄ. Å ių duomenų kontekste vertinant didelÄs žalos kriterijų BK 228 str. 1 d. prasme, neabejotinai atkreiptinas dÄmesys ir į nukentÄjusiojo E. J. pozicijÄ . Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymÄjo apylinkÄs teismas, ikiteisminis tyrimas nagrinÄjamu atveju buvo pradÄtas ne nukentÄjusiojo E. J. iniciatyva, jis skundo dÄl pareigÅ«no veiksmų neraÅ¡Ä, nors tokiÄ galimybÄ ir turÄjo, o bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu savo parodymų dÄl fizinÄs prievartos jo atžvilgiu panaudojimo, visiÅ¡kai atsisakÄ, nurodydamas, kad įvykio dienÄ jis nevykdÄ pareigÅ«no A.
K. reikalavimų, taÄiau jokio smurto jo atžvilgiu A. K. nenaudojo. Be to, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo teisme metu, E. J. patvirtino, kad pareigÅ«no veiksmais jam nebuvo padaryta didelÄ Å¾ala. Teismo posÄdžio metu jis pareiÅ¡kÄ, kad A. K. savo elgesiu jo neįžeidÄ, jo veiksmų nevertinantis kaip smurtavimo, neturintis prieÅ¡ jį jokių nusistatymų ar piktumo. Tai, kad į pareigÅ«no veiksmus nebuvo atkreiptas ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų dÄmesys, patvirtina byloje apklaustų E. J. kameroje kartu buvusių asmenų K.
U. ir A. M. parodymai. Jų teigimu, jokios nuostabos ar kitų neigiamų jausmų A. K. veiksmai jiems nesukÄlÄ. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, prokurorÄs apeliacinio skundo argumentai dÄl didelÄs žalos kriterijaus buvimo A. K. veiksmuose, atmestini kaip nepagrįsti.              PažymÄtina, kad A. K. buvo kaltinamas tik dÄl jo veiksmų nukentÄjusiojo E. J. atžvilgiu, todÄl nÄra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turÄjo atsižvelgti ir į tai, jog pareigÅ«nų reikalavimų nevykdÄ ir K.
U., o reikalavimas âveidu į sienÄ â buvo abstraktus â Å¡iuo atveju akivaizdu, jog Å¡is reikalavimas buvo skirtas iÅ¡ kameros iÅ¡vestiems asmenims, todÄl jį privalÄjo vykdyti ir E. J..              Šiame kontekste pažymÄtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ paminÄta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.
Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmÄs laikosi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 âDÄl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojanÄias bylų procesÄ apeliacinÄs instancijos teismeâ nurodÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dÄstytos motyvuotos iÅ¡vados dÄl apeliacinio skundo esmÄs neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.
Atsižvelgiant į tai, teisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisÄs taikymo aspektu, sutikdama su apylinkÄs teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria apylinkÄs teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmÄs iÅ¡ naujo nekartoja. IÅ¡dÄstytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti prokurorÄs motyvai nepaneigia apylinkÄs teismo padarytų iÅ¡vadų dÄl apelianto nekaltumo ir tÄra prokurorÄs savaip pateikiama, taÄiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.
Kaip jau minÄta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todÄl tai, kad teismas padarÄ kitokias iÅ¡vadas ir priÄmÄ kitokį procesinį sprendimÄ nei tikÄjosi valstybinį kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad prokurorÄs apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkÄs teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarÄ iÅ¡vadas, neatitinkanÄias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todÄl atmetami.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad A. K. veiksmuose nÄra visų bÅ«tinų BK 228 str. str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudÄties požymių. Pripažindamas A. K. nekaltu, apylinkÄs teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrÄ ir patikrino laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų lieÄiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu.TeisÄjų kolegija nenustatÄ, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie bÅ«tų sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ .
Ä®vertinus paminÄtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nÄra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs JÅ«ratÄs Å treimikytÄs apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        Albinas Antanaitis              TeisÄjai :                                                                                       Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                              Valdas Vitunskas