4a2ec60d-ead9-48d8-bb1e-64d641b28606 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-304-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02694-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5.; 3.1.6.3.; 3.3.1.20.   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 25 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 565 514,00 Lt (163 784,18 Eur) žalos atlyginimo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-4135-560/2013 nagrinėjęs teisėjas nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, pripažino ieÅ¡kovo A.

B. dalyvavimÄ bÅ«tinu, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-3378-781/2013 nagrinėjęs teisėjas pripažino ieÅ¡kovo A. B. dalyvavimÄ bÅ«tinu ir, ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį, paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2-3718-560/2013 nagrinėjęs teisėjas neleido ieÅ¡kovui V. B. vesti bylÄ per ieÅ¡kovÄ A. B., o ieÅ¡kovui A. B. neleido civilinėje byloje atstovauti ieÅ¡kovÄ V. B. ir ginti abiejų teises ir turtinius interesus. Lietuvos Respublikos teismų institucijos bei teisėjai, vykdydami neteisėtÄ diskriminacijÄ , neteisėtai paÅ¡alino ieÅ¡kovÄ V.

B. iÅ¡ dalyvavimo bylos nagrinėjime, tyčia vilkino civilinių bylų Nr. 2-12-714/2013, Nr. 2-2649-221/2009 ir kitų bylų iÅ¡nagrinėjimÄ . Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. IeÅ¡kovas remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus ieÅ¡kovui sprendimo priėmimas, savaime nereiÅ¡kia buvus teisėjÄ Å¡aliÅ¡kÄ .

IeÅ¡kovas turėjo teisę naudotis ir naudojosi viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintu teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutu. CPK nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota, padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt. IeÅ¡kovas kaip įrodymus nurodo civilinių bylų Nr.2-4135-560/2013 ir Nr.2-3718-560/2013 eigÄ ir medžiagÄ . Tačiau konkrečių įrodymų iÅ¡ Å¡ių bylų nenurodo, o tik teigia, kad nepalankÅ«s teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas žalos atlyginimui.

Tai yra tik subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė, nepagrįsta įrodymai, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinė atsakomybės sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas A. B. įstatymo suteikta teise pasinaudojo ir pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3718-560/2013 A.

B. pareikÅ¡tu nuÅ¡alinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir praÅ¡ymu perduoti bylÄ nagrinėti kitam apygardos teismui, 2013 m. birželio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3495-464/2013 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmetė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad bylÄ nagrinėjantis teisėjas privalėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo tuo pagrindu, jog atsakovu buvo nurodytas kitas to teismo teisėjas.

Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), teisėjų nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas teisėjÄ arba teismÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindÄ jų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo.

Pagal teisinį reguliavimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad teisėjų nutartys, kuriomis ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, yra neteisėtos. Žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba CPK nustatyta tvarka rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Siekdamas įgyvendinti Å¡io Kodekso 158 ir 159 straipsniuose nurodytas funkcijas, posėdžio pirmininkas pirmosios instancijos teisme turi teisę pripažinti, kad Å¡alis bÅ«tinai turi atvykti į teismo posėdį, Å¡aliai nevykdant teismo nutarties ir tokiu atveju nedalyvaujant teismo posėdyje yra taikomos CPK nustatytos teisinės pasekmės. Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota, padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos.

Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt. Tuo tarpu ieÅ¡kinyje tik nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo V. B. reikalavimų iÅ¡keltose civilinėse bylose iÅ¡sprendimo, aplinkybės dėl V. B. atstovavimo bylose, tačiau nėra pateikiami argumentai, kokius atsakingo už nurodomÄ Å¾alÄ asmens veiksmus ieÅ¡kovas įvertino kaip neteisėtus.

Nesant nurodytų konkrečių neteisėtų veiksmų, nėra galimybės įvertinti nenurodomų veiksmų teisėtumo, atitinkamai nustatyti priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovui A. B. galimai atsiradusia žala. IeÅ¡kovo nurodyti argumentai tik patvirtina, kad teismas priėmė CPK reguliuojamus procesinius sprendimus, kurie gali bÅ«ti peržiÅ«rimi aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas bÅ«tų peržiÅ«rėtas pagal pateiktÄ suinteresuotos Å¡alies skundÄ .

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.

IeÅ¡kovas jam įstatymo suteiktomis teisėmis naudojosi, teikdamas skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, skundai nustatyta tvarka buvo iÅ¡nagrinėti apeliacine tvarka. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti kitos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Civiliniame procese buvo pažeista CPK 6, 242 ir 245 straipsniuose nustatyta teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ civilinėje byloje. IeÅ¡kovas 2016 m. kovo 8 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos teismui ir bylÄ nagrinėjusiai teisėjai L.Gerasičkinienei, kuri 2016 m. sausio 19 d. priėmė neteisėtÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3806-431/2015, slėpdama nuo baudžiamosios atsakomybės taip vadinamos teritorijos „Lietuvos Respublika“ organizuoto nusikalstamo taip vadinamų „teismų“ susivienijimo veikÄ kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, iÅ¡nagrinėdama civilinę bylÄ , kad įtakotų organizuotai nusikalstamai 2016 m. vasario 22 d. procesinį sprendimÄ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015, kuri susijusi su civiline byla Nr. 2-3806-431/2015.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas turėjo bÅ«ti perduotas iÅ¡nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau pagal suformuotÄ privalomÄ precedentÄ tai nebuvo padaryta.

IeÅ¡kovo teisė į nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ buvo pažeista. Todėl civilinė byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta pagal kompetencijÄ . NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas pateiktas 2016 m. kovo 8 d. teismo posėdyje. Todėl sprendimas yra naikintinas.Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nes pagal privalomÄ precedentÄ civiliniame procese ir bendrÄ objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principÄ niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje.

IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas Vilniaus apygardos teismui ir teisėjui Dainiui Rinkevičiui. Todėl Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai buvo Å¡alinami nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas minėtas bendras objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principas. Teisėja O.Gasiulytė du kartus neteisėtai ieÅ¡kovui skyrė baudas ir bandė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , buvo pripažinusi ieÅ¡kovo dalyvavimÄ bÅ«tinu. Todėl nuÅ¡alinus teisėjÄ O.Gasiulytę, tolesnis bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme buvo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas.Teisėjai O.Gasiulytei pripažinus ieÅ¡kovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, teisėja L.Gerasičkinienė nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties dėl pripažinto bÅ«tino ieÅ¡kovo dalyvavimo posėdyje, kad Å¡aliÅ¡kai ir priklausomai nagrinėtų Å¡iÄ bylÄ .

Taip buvo pažeisti CPK 18, 21 straipsniai. Teisėja L.Gerasičkinienė civilinėse bylose Nr. 2-3806-431/2015 ir Nr. 2-3650-431/2016 du kartus pripažino ieÅ¡kovo dalyvavimÄ bÅ«tinu ir dėl to du kartus neteisėtai paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Po to organizuotai kartu su Kauno apygardos teismu, įtakodama 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015 be ieÅ¡kovo dalyvavimo 2016 m. sausio 19 d. priėmė nusikalstamÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3806-431/2016 ir civilinėje byloje Nr. 2-3650-431/2016Teismo sprendimas negalioja dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai nėra iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, taip pat nėra motyvų, kuriais bÅ«tų atmetami pateikti įrodymai dėl bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, netinkamai aiÅ¡kinamas ir taikomas CK 6.272 straipsnis, reikalaujant įrodyti kaltę. Teismo sprendime nėra motyvų, kuriais bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, jog nebuvo vykdoma neteisėta veika teismų ir teisėjų J.Å iÅ¡kinos, J.Varanauskaitės, D.Rinkevičiaus ir kitų veikoje.

Å ių teisėjų neteisėtiems veiksmams įrodyti ir padarytai žalai pagrįsti buvo pateikta eilė raÅ¡ytinių įrodymų, tačiau teismas nei vieno argumento, kuriuo bÅ«tų atmesti Å¡ie įrodymai, nepateikė. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Apeliaciniame skunde bylÄ nagrinėjusi teisėja kaltinama priėmusi nusikalstamÄ sprendimÄ ir tuo pačiu praÅ¡oma patenkinti ieÅ¡kovo apeliacvinį skundÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas nepagrindžia minėto teiginio jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas dėsto subjektyviÄ ir niekuo nepagrįstÄ nuomonę, kuri galėjo susiformuoti dėl daugelio iÅ¡orinių ir vidinių faktorių. Apeliaciniame skunde įžeidžiamai dėstomi argumentai, kurie nesudaro pagrindo naikinti sprendimÄ .Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl nusikalstamų veiksmų, kuriuos neva padarė teisėjai ir teismas.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo bei teisėjų veiksmais, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimoPagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, jog ieÅ¡kovo dalyvavimas yra bÅ«tinas, tačiau iÅ¡nagrinėjo bylÄ jam nedalyvaujant.Apeliacinio proceso esmė yra pirmos instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Paties pirmos instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu priimtos procesinės nutartys dėl teismo posėdžio formos, bylos Å¡alių dalyvavimo teismo posėdžiuose nėra privalomos apeliacinės instancijos teismui, kurio pareiga yra tik patikrinti, ar tokio pobÅ«džio procesiniai pažeidimai negalėjo įtakoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Todėl aplinkybė, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui nedalyvaujant, nėra pakankamas pagrindas jo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad teisę teikti žodinius paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas galėjo realizuoti pirmosios instancijos teisme, tačiau į teismo posėdžius, įskaitant ir tÄ , kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, jis neatvyko, taigi Å¡ia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog apeliacinį skundÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai.Dėl teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 str.). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ iÅ¡ pradžių bylÄ nagrinėjusiai teisėjai Onai Gasiulytei ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Minėta nutartimi ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams tik esant viena iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Teisėja O. Gasiulytė 2016 m. sausio 18 d. nutartimi nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, todėl byla buvo perduota nagrinėti teisėjai L.Gerasičkinienei. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai L. Gerasičkinienei, tačiau Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2016 m. kovo 8 d. ir 2016 m. kovo 16 d. nutartimis atsisakė priimti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, kadangi ieÅ¡kovas abu kartus nesilaikė CPK nustatytų reikalavimų teismui pateikiamiems Å¡alių procesiniams dokumentams.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ teisėjai ir visam Vilniaus apygardos teismui, jo pareiÅ¡kimas buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Taigi ieÅ¡kovui buvo puikiai žinomi įstatymo nustatyti reikalavimai pareiÅ¡kimui dėl teisėjo nuÅ¡alinimo pateikti. Tačiau teikdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjos L. Gerasičkinienės nuÅ¡alinimo ieÅ¡kovas Å¡iÄ savo teisę realizavo netinkamai, nesilaikydamas CPK nustatytų taisyklių.

Aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti teisėjos (teismo) Å¡aliÅ¡kumu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat nenurodė jokių CPK 65-66 straipsniuose nustatytų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu teisėjos L. Gerasičkinienės nuÅ¡alinimui. Aplinkybė, jog teisėja buvo nagrinėjusi civilinę byla Nr. 2-18-431/2016 (buvęs numeris 2-3806-431/2015), kurioje ieÅ¡kovu buvo ir A. B., ir 2016 m. sausio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, nėra pagrindas pripažinti teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi nurodytos bylos dalykas buvo visiÅ¡kai kitas, be to Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi paliko šį sprendimÄ nepakeistÄ , tai yra nenustatė jokių teisėjos padarytų pažeidimų.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kaip minėtas teisėjos sprendimas ar kiti procesiniai veiksmai galėjo įtakoti Kauno apygardos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015. Dėl teismo sprendimo motyvųPagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas yra be motyvų. CPK 270 straipsnyje apibrėžtas teismo sprendimo turinys, nustatyta teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ glausta forma (4 dalis).

Kasacinio teismas, formuojantis teismų praktikÄ , yra pasisakęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalavo 565 514,00 Lt (163 784,18 Eur) žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatytÄ valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad žala jam buvo padaryta teisėjų, nagrinėjusių civilines bylas Nr. 2-2276-560/2014 (buvęs numeris 2-4135-560/2013), Nr. 2-3378-781/2013, Nr. 2-3718-560/2013, Nr. 2-12-714/2013 ir Nr. 2-2649-221/2009, priimtais procesiniais sprendimais.

Teisėjų, nagrinėjusių Å¡ias bylas veiksmų neteisėtumÄ sudarė tai, jog jie nenusiÅ¡alino nuo bylų nagrinėjimo, ieÅ¡kovo A. B. dalyvavimÄ bylose pripažindavo bÅ«tinu, o jam neatvykus į teismo posėdį, palikdavo ieÅ¡kinius nenagrinėtus, taip pat neleido jam atstovauti savo tėvo V. B.. IeÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėjo, pateikdamas minėtose bylose teisėjų priimtus procesinių dokumentų, teismo Å¡aukimų, įgaliojimo atstovauti V. B. kopijas. Pripažintina, kad bÅ«tent Å¡iuos įrodymus pirmos instancijos teismas ir vertino, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti valstybei atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio reikalavimus.

Skundžiamame sprendime buvo pasisakyta apie tai, kad ieÅ¡kovas jau buvo pasinaudojęs teisėjų ir teismo nuÅ¡alinimo teise, taip pat buvo nustatyta, kad pagrindų teisėjams nusiÅ¡alinti ieÅ¡kovo nurodytose civilinėse bylose nebuvo. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir teismo nutarčių, kuriomis ieÅ¡kovo dalyvavimas byloje buvo pripažintas bÅ«tinu, teisėtumÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, jame iÅ¡tirti visi ieÅ¡kovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ .

Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankÅ«s ieÅ¡kovui, nereiÅ¡kia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                      Antanas Rudzinskas