2020-09-16 Nr. AB-17008-3-61-3-00463-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1683-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00463-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Vilniaus PN kameroje Nr. 4 nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną, todėl pareiškėjas turėjo belsti į duris. Pareigūnai dažnai negirdi, jog yra beldžiama į duris, o jeigu girdi, tai dėl kitų darbų negali prieiti. Taip pat pareiškėjas skundėsi, kad išsimaudžius dušo patalpose tekdavo ilgai laukti ir belsti į duris 5–10 minučių, kol nuteistieji būdavo išvedami į gyvenamąsias kameras. Be to, pareigūnai tyčiojosi ir neprieidavo. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus PN buvo galima tik 1 val. pasivaikščioti kiemelyje, nors pareiškėjas turėjo teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nes juose nebuvo peleninių, kai kuriuose kiemeliuose buvo šiukšlių, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o prisnigus reikėjo vaikščioti per sniegą, todėl sušlapo batai ir sušalo kojos. Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą visai dienai išduoti čiužinį, nes jis turi problemų su nugara, tačiau gydytoja neišrašė čiužinio. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. iš jo buvo paimamas čiužinys nuo 8.00 val. iki 22.15 val. Gulint be čiužinio paūmėjo skausmai, todėl pareiškėjas be nuskausminamųjų negalėjo užmigti. Vilniaus PN kamerose ventiliacija neveikė, buvo vėdinama per langą, kamerose drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitiko norminio oro švarumo. Langą dengia grotos, todėl ribojami vėjo ir gaivaus oro srautai. Kamerose natūrali šviesa beveik nepatenka į patalpas, dirbtinis apšvietimas labai silpnas, todėl kameroje buvo tamsu. Dirbtinio apšvietimo lempos buvo be gaubtų. Pareiškėjo teigimu, nesaugi aplinka, t. y. lempos be apsauginių gaubtų, nuolat vertė jausti baimę, įtampą, stresą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs fizinius skausmus, psichologinius, emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Vilniaus PN nurodė, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau nuteistieji nuolat gadina šias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pareigūnai, kurie nuolat atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą. Kiekvieną dieną nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose, suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, patalynė išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kuris yra nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Paėmus patalynę, kamerose lieka lovos ir kiti baldai, todėl nuteistieji turi galimybę atsigulti ir atsisėsti.

5. Vilniaus PN teigimu, visose kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Nuteistieji turi galimybę prasidaryti langą, vėdinti patalpas. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento 2019 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-250 užfiksuotą informaciją, pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, taip pat kad nebuvo įrengti šviestuvų gaubtai. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Pareiškėjas į NVSC dėl netinkamo apšvietimo ir neįrengtų gaubtų ant lempų kreipėsi ne iš karto, t. y. 2019 m. sausio 7 d., be to, NVSC atliko patikrinimą kamerų tipo patalpoje Nr. 4 tuomet, kai pareiškėjas minėtoje patalpoje nebuvo laikomas (pareiškėjas kamerų tipo patalpoje buvo laikomas iki 2019 m. sausio 23 d., o NVSC patikrinimas pradėtas 2019 m. sausio 24 d.). Be to, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 4K dėl jo paties netinkamo elgesio.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, pobūdį, trukmę ir intensyvumą, teismas konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priteisti jam 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo jo sveikatos istorijos, kurioje yra pareiškėjo prašymas dėl čiužinio išdavimo, nes jam pasireiškia nugaros skausmai. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas rėmėsi vien atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie bendras gyvenimo sąlygas.

12. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo, jog dėl netinkamo apšvietimo jis kentėjo, nes skaitant ir rašant jam ašarodavo akys, vaizdas susiliedavo, skaudėdavo akis, jis turėjo vartoti raminančius vaistus. Dėl to, kad nebuvo gaubtų ant lempų, pareiškėjas jautė baimę, kad lempos nenukristų ir jo nesužalotų. Akcentuoja, kad pateikti įrodymus apie patirtą neturtinę žalą dažnai yra objektyviai neįmanoma. Teigia, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sugadino sveikatą, todėl jam turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

14. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d., atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas ir ant lempų nebuvo gaubtų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo pareiškėjo sveikatos istorijos, kurioje yra pareiškėjo prašymas dėl čiužinio išdavimo.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo pareiškėjo sveikatos istorijos, kurioje yra pareiškėjo prašymas dėl čiužinio išdavimo, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą teismui pateikė pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2016/469 kopiją. Kaip nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, teismas įvertino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis ir nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl nugaros skausmų (b. l. 39–46), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovo atstovo veiksmai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo sveikatos sutrikdymą.

20. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Byloje nėra duomenų apie gydytojų rekomendacijas ar sprendimus dėl čiužinio pareiškėjui išdavimo visai dienai. Tuo tarpu, vien pareiškėjo prašymas gydytojui paskirti čiužinį visai dienai, gydytojui atitinkamų rekomendacijų ar sprendimų nepriėmus, nesudaro pagrindo pataisos įstaigai nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

21. Vertindama pirmosios instancijos teismo parinktą neturtinės žalos kompensavimo būdą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

22. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

23. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016). Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

24. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz. LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-575/2020).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir neilgą trukmę (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 24 d. nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, ant lempų nebuvo gaubtų), atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė