2025-09-01 Nr. CB-5024-2-55-3-01388-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2992

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01388-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 13 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto grąžinimo, žalos atlyginimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi nutraukė apeliacinio proceso dalį pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“ ir Estijos įmonės „OB Holding 1 OÜ“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu dėl patikslinto ieškinio priėmimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio taikymo aspektu, kitą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti nenagrinėtu ieškinį dalyje, kuria pareikšti ieškovių EN Efficiency PL Sp. z o. o., UAB „Žvirgždaičių energija“ ir UAB „MOELTA“ reikalavimai atsakovams Š. S. ir UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, kurioje numatyta išimtis bylos arbitruotinimui tuo atveju, jeigu kuri nors iš šalių teismine tvarka pareiškė reikalavimą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, dėl ko buvo prieita prie neteisingos išvados dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos, o ne arbitražo teismui. Atsakovės teigimu, byloje neegzistavo nė viena prielaida, kuri pagal šiai dienai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas taisykles leistų KAĮ 11 straipsnio 2 dalies pagrindu bendrosios kompetencijos teismams prisiimti kompetenciją nagrinėti ginčą, dėl kurio išsprendimo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos KAĮ 11 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos bei be teisinio pagrindo konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai yra kompetentingi nagrinėti ginčą, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinius susitarimus. Atsakovės manymu, byloje turėjo būti pritaikyta KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta taisyklė, pagal kurią teismui priėmus nagrinėti ieškinį dėl ginčo, kuris patenka į šalių sudarytos arbitražinės išlygos apimtį, tokį ieškinį teismas privalo palikti nenagrinėtu.

2. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad iki naujo ieškinio pateikimo ir priėmimo į bylą atsakovas Š. S. išreiškė poziciją, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, teismų negalėjo būti kvalifikuota kaip išankstinis ir besąlyginis Š. S. atsisakymas nuo arbitražinių išlygų. Teismai, nenustatę atsakovo Š. S. pozicijos dėl arbitražinių išlygų taikymo, negalėjo prieiti teisėtos išvados, kad atsakovas Š. S. atsisakė arbitražinių išlygų ir sutiko, kad byla pagal naują ieškinį būtų nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

3. Teismai nukrypo nuo iki šiol suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, pagal kurią KAĮ 11 straipsnio 2 dalies norma bendrosios kompetencijos teismų teismingumą numato esant dviem sąlygoms: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių teismine tvarka pareiškė reikalavimą pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančių bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais arba KAĮ 10 straipsnyje ir 12 straipsnyje numatytais pagrindais; 2) teismas ex officio nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013). Arbitražinis susitarimas saisto ne tik susitarimo šalis, tačiau ir teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010). Esant klausimui dėl arbitražinės išlygos taikymo ar netaikymo, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą prieš tai išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl ginčo arbitruotinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė