2022-09-05 Nr. BB-5264-1-01-1-40405-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4193/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40405-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. S. gynėjo advokato Arūno Taručio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo T. S. gynėjas advokatas A. Tarutis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir T. S. išteisinti, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, T. S. priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 5 dalį, nes byla išnagrinėta nesant pagrindo patraukti T. S. baudžiamojon atsakomybėn, t. y. nesant nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo.

T. S. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad pavedimo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Šiuo atveju tokiems santykiams konstatuoti neturi reikšmės, dėl ko buvo tartasi – ar parduoti automobilį, ar surasti jam pirkėją, svarbu tai, kad buvo išreikšta abiejų šalių valia. I. P. (I. P.) išreiškė valią, kad T. S. surastų pirkėją, o T. S. išreiškė valią priimti tokį I. P. pavedimą vykdyti. T. S. suprato, kad gali parduoti automobilį, taip pat kad I. P. ir yra tas asmuo, kuris priima sprendimus dėl automobilio. Teismai netinkamai įvertino liudytojo I. P. parodymus. Susitarimas tarp I. P. ir T. S. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnyje įtvirtintą pavedimo sutarties sampratą (šiuo atveju – surasti automobiliui pirkėją) ir T. S. veikė žodinės pavedimo sutarties pagrindu. T. S. galimai nevykdė savo, kaip įgaliotinio, pareigų, įtvirtintų CK 6.760 straipsnyje, ar šias pareigas vykdė netinkamai. Net jeigu būtų tikima, kad automobilis perleistas už skolą M. Č. (M. Č.), tai būtų įgaliotinio asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais atsiradimas. Tai civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pagal teismų praktiką, baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2013). Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik po to, kai yra išnaudoti visi kiti savo teisių gynimo būdai, kitaip būtų pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas. Teismai šia teismų praktika nesivadovavo. Byloje nėra duomenų, kad T. S. būtų stengęsis apsunkinti teisių gynimą, jis netapo nemokus, nesislėpė, nekliudė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl civilinės sutarties vykdymo, tačiau nė vienas iš tokią teisę turėjusių asmenų nesikreipė į teismą, kad gintų savo pažeistas teises.

Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vertino liudytojo M. Č. parodymus, kurie yra prieštaringi, ir rėmėsi jais, nustatydami faktinę aplinkybę, kad T. S. perleido M. Č. automobilį be pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo už piniginę skolą. Minėtų parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys, šio liudytojo parodymai nepatikimi, jis suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistasis paaiškino, kad būtent pats M. Č. pasisavino automobilį, jį pardavė ir apie tai nepranešė nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas minėtą kaltinimo aplinkybę, privalėjo remtis ne vien suinteresuoto asmens paaiškinimais, bet ir kitais duomenimis, tačiau to nepadarė. Todėl laikytina, kad teismas vadovavosi prielaida ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reikalavimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio kodekso pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis) bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo T. S. gynėjas advokatas, nesutikdamas su T. S. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, tvirtina buvus padarytą pažeidimą pradedant ikiteisminį tyrimą, taip pat kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą aplinkybių, dėl kurių, jo nuomone, ikiteisminis tyrimas byloje negalėjo būti pradėtas, interpretaciją bei byloje surinktų įrodymų ir situacijos vertinimą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie kasaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo pateikti ir nuteistojo T. S. apeliaciniame skunde, dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius argumentus. Tik atkartojimas apeliacinio skundo argumentų, nenurodant, kokias konkrečiai baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas nagrinėti bylą kasacine tvarka. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis, formaliai nurodant, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies) pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 184 straipsnio 1, 5 dalys), nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš kasacinio skundo formos reikalavimų yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir T. S. išteisinti – BPK 382 straipsnio nuostatų neatitinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. S. gynėjo advokato Arūno Taručio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas