4a2b9e67-e715-40a4-8bd6-b31e10a6d63c · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-351-167/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01787-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.7.; 3.9.; 3.26.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubausto G. R. ir jo atstovės advokatės Irinos Petkienės apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties ir n u s t a t ė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos 2016 m. gegužės 6 d. nutarimu G. R. 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių 8, 9 punktų pažeidimus, t. y. už tai, kad jis 2016 m. balandžio 21 d. 22.45 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gatvėje, turinčioje po dvi eismo juostas kiekviena eismo krypčiai, pėsčiųjų perėjoje, kurios viduryje yra saugumo salelė, važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, tuo prieÅ¡pastatydamas save prieÅ¡ kitus eismo dalyvius, taip kelyje elgėsi chuliganiÅ¡kai, o sustabdytas paaiÅ¡kino, kad KET pažeidė norėdamas pajuokauti.Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu G. R. pateikė skundÄ Å iaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 17 d. nutartimi G.

R. skundo netenkino.Apeliaciniu skundu G. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ paskirti jam administracinę nuobaudÄ už ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje padarytÄ pažeidimÄ . Pripažįsta pažeidęs KET 9 punkto reikalavimÄ , nes vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo, bet chuliganiÅ¡kai nevairavo, todėl mano, kad jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, sutiko bÅ«ti už tai nubaustas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Teigia, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiÅ¡kai, o rėmėsi policijos pareigÅ«nų parodymais. Nors tarnybiniuose praneÅ¡imuose policijos pareigÅ«nai nurodė, kad jie matė, kaip „automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį gatvėje ties (duomenys neskelbtini), turinčioje dvi eismo juostas kiekvienai eismo krypčiai, pėsčiųjų perėjoje, kurios viduje yra saugumo salelė, važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, tuo prieÅ¡pastatydamas save prieÅ¡ kitus eismo dalyvius. Taip kelyje elgėsi chuliganiÅ¡kai“, tačiau teisme nurodė, kad įvykio neatsimena, nes tÄ naktį buvo trys panaÅ¡Å«s pažeidimai, neprisimena, kÄ aiÅ¡kino pažeidėjas.

Teigia, kad jis policijos pareigÅ«nams neminėjo žodžio „prisijuokavau“ ar „pamandravoti“, nes pastarojo žodžio jis nevartoja. Garso įrašų nėra. Teigia, kad pagal teismų praktikÄ policijos pareigÅ«nų aiÅ¡kinimai dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo yra pagrįsti subjektyviu situacijos vertinimu (Å iaulių apygardos teismo 2014-03-24 nutartis byloje Nr. ATP-154-282/2014). Be to, protokole jo paaiÅ¡kinimas, kodėl jis važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, prieÅ¡tarauja policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimams.

Pastebi, kad jis paaiÅ¡kinimÄ rašė įvykio metu, o policijos pareigÅ«nai tarnybinius praneÅ¡imus surašė po trijų dienų. Teigia, kad jo parodymus patvirtina kartu su juo važiavęs R. M., be to policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad buvo vėlus paros metas, transporto priemonių kelyje nebuvo. Apeliantas skunde neigia melavęs, nes jis gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs pas savo močiutę, kol su ja gyveno jo brolis, jis gyveno pas tėvus, dabar dar nėra apsisprendęs, kur gyvens, nes dar nebaigė mokslų (duomenys neskelbtini) universitete.

Nesutinka su teismo teiginiu, jog teisme pakeitė savo pozicijÄ dėl padaryto pažeidimo, nes toks teismo teiginys yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teigia, kad iÅ¡ karto po pažeidimo policijos pareigÅ«nai jam nepaaiÅ¡kino, kad jis vairavo chuliganiÅ¡kai, kuo pasireiÅ¡kė chuliganiÅ¡kas vairavimas, koks pažeidimas nurodytas protokole, kokia nuobauda gali bÅ«ti paskirta. Mano, kad jo paaiÅ¡kinimas, kodėl jis važiavo prieÅ¡ eismÄ , yra svarbÅ«s, bet jo teismas nevertino. Taip pat nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė, kokie jo veiksmai atitinka chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ .

Teigia, kad pažeidimÄ padarė dėl skubėjimo, patirties nebuvimo, savo vairavimu konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku nesiekė negerbti žmogaus ar visuomenės, paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, padaryti iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai, prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pan., tai, kad automobilyje buvo keleivis R. M., nepatvirtina, kad jis važiavo chuliganiÅ¡kai, be to, policijos pareigÅ«nai ir R. M. teisme nurodė, kad nei vienos transporto priemonės, nei vieno pėsčiojo tuo metu, nebuvo, be to, jis prieÅ¡prieÅ¡ine kelio juosta važiavo nedideliu greičiu ir labai trumpÄ atstumÄ â€“ kol pasibaigė pėsčiųjų salelė.

Dėl to teigia, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo kilęs pavojus keleiviui.Apeliantas skunde teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina, nes jis padeda savo močiutei (atveža jai produktus, nuveža jÄ Ä¯ gydymo įstaigas), taip pat jis dirba savo tėvo įmonėje vadybininku. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino pažeidęs KET, gailėjosi, yra jaunas, anksčiau nebuvo padaręs KET pažeidimo, neturi didelės vairavimo patirties.

Mano, kad Å¡iuo atveju buvo pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Apeliaciniu skundu G. R. atstovė adv. I. Petkienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ paskirti G. R. administracinę nuobaudÄ už ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje padarytÄ pažeidimÄ . Teigia, kad teismo nutartis neteisėta, nes teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino įstatymÄ , teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas nutarime dėl KET 8 ir 9 punktuose nurodytų pažeidimų iÅ¡ viso nepasisakė.

Nurodo, kad G. R. buvo nubaustas remiantis tik policijos pareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytais paaiÅ¡kinimais, nes teisme T. J. nurodė, jog tÄ naktį buvo keli pažeidimai, todėl nepamena, kÄ asmuo aiÅ¡kino, nors prieÅ¡ tai nurodė, jog G. R. sakė „prisijuokavau“, tikrai neminėjo žodžio „pamandravoti“. Teismas G. R. policijos pareigÅ«nui T. J. pasakytus žodžius „prisijuokavau“ nepagrįstai pripažino kaip pažeidėjo prisipažinimÄ dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo.

Teigia, kad padorioje Å¡eimoje iÅ¡auklėtas, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ Ä¯sigyjantis jaunuolis suprato, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , jį įvardijo „prisijuokavau“, bei vadovaujantis teismo logika, jei G. R. nebÅ«tų nieko sakęs policijos pareigÅ«nui, tai policijos pareigÅ«nas jo pažeidimo nebÅ«tų kvalifikavęs kaip chuliganiÅ¡ko vairavimo. Pažymi, kad pagal teismų praktikÄ policijos pareigÅ«nų aiÅ¡kinimai dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo yra pagrįsti subjektyviu situacijos vertinimu (Å iaulių apygardos teismo 2014-03-24 nutartis byloje Nr. ATP-154-282/2014).

Nurodo, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡vadÄ dėl G. R. chuliganiÅ¡ko vairavimo padarė iÅ¡ G. R. pasakyto žodžio „prisijuokavau“, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl iÅ¡ karto po pažeidimo protokole G. R. paaiÅ¡kinimas skiriasi nuo jo žodinio paaiÅ¡kinimo policijos pareigÅ«nams. Pažymi, kad teismas G. R. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nevertino, o tik jį paminėjo. Teigia, kad G. R. vairavimo chuliganiÅ¡ku negalima laikyti tik dėl to, kad jis važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.Atstovė skunde nurodo, kad G.

R. pripažino pažeidęs tik KET 9 punkto reikalavimÄ , pripažino, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo, todėl mano, kad G. R. veika atitinka ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ , be to, G. R. sutiko, kad jam bÅ«tų paskirta Å¡ioje normoje numatyta administracinė nuobauda, dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Teigia, kad teismas nepagrįstai G. R. paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti bausmės, kadangi G.

R. nesiekė iÅ¡vengti bausmės, skunde pripažino pažeidimÄ (kad važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine kelio juosta), prašė neatimti teisių, todėl tokia G. R. pozicija pagal teismų praktikÄ nelaikytina neprisipažinimu ar bandymu iÅ¡vengti atsakomybės ir pan. Be to, teismo iÅ¡vada, jog G. R. vengia atsakomybės už padarytÄ veikÄ , nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog G. R. parodymai prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, nes G. R. veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi tai, ar policijos pareigÅ«nas T.

J. stovėjo lauke, sustabdė pažeidėjÄ ar sėdėjo automobilyje, kadangi G. R. nurodė aplinkybes, kokios buvo iÅ¡ tiesų. Pastebi, kad policijos pareigÅ«nas T. J. kalbėjo neužtikrintai, painiojosi, prieÅ¡ingai nei kartu su G. R. važiavęs liudytojas R. M.. Nurodo, kad abu policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad buvo vėlus paros metas, transporto priemonių kelyje nebuvo. Taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl G. R. parodymų vertinimo tik dėl to, kad G. R. neteisingai nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nurodo, kad G. R. gyvenamoji vieta nėra pastovi, jis gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs močiutės bÅ«ste, kol brolis gyveno su močiute, jis gyveno pas tėvus, dabar jis blaÅ¡kosi tarp dviejų namų, be to, jis dar nebaigė mokslų (duomenys neskelbtini), nenusprendė, kur dirbs, kur nuolat gyvens. Pažymi, kad minėta aplinkybė taip pat nėra svarbi kvalifikuojant veikÄ ar sprendžiant klausimÄ dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo. Be to teigia, kad policijos pareigÅ«nai teisme patvirtino sulaikymo metu G.

R. neaiÅ¡kinę, kad jis vairavo chuliganiÅ¡kai, kuo pasireiÅ¡kė chuliganiÅ¡kas vairavimas ir pan., kokį pažeidimÄ Ä¯rašę protokole, kokia bausmė jo laukia, nes tai į jų pareigas neįeina. Nurodo, kad nėra garso įrašų, patvirtinančių ar paneigiančių, jog G. R. norėjo pajuokauti. Mano, kad tarnybiniame praneÅ¡ime dėl objektyvumo turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas G. R. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kad jis „norėjo greičiau iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės“, toks paaiÅ¡kinimas turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas ir 2016-05-06 nutarime.

Apeliantė teigia, kad teismas nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų dėl pažeidimo motyvų tarp policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų ir G. R. raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo protokole, pažeidė „in dubio pro reo“ principÄ , nutartyje teismas neįvardijo kuo pasireiÅ¡kė G. R. chuliganiÅ¡kas vairavimas. Teigia, kad G. R. vairavimas negali bÅ«ti pripažintas chuliganiÅ¡ku, nes G. R. padarė pažeidimÄ dėl skubėjimo, patirties nebuvimo, neįrodyta, kad jis savo važiavimu siekė negerbti žmogaus ar visuomenės, paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, padaryti iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai, prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pan.

Nors kvalifikuodamas G. R. vairavimÄ chuliganiÅ¡ku, teismas įvardijo, jog automobilyje buvo keleivis, tačiau policijos pareigÅ«nai bei pats keleivis R. M. teisme patvirtino, kad nei vienos transporto priemonės, nei vieno pėsčiojo tuo metu nebuvo, G. R. prieÅ¡prieÅ¡ine kelio juosta važiavo mažu greičiu ir labai trumpÄ atstumÄ â€“ iki 50 metrų, kol pasibaigė pėsčiųjų salelė, pažeidimas buvo padarytas ne dienos metu, be to, A. R. patvirtino, kad jo sÅ«nus G. R. neturi vairavimo patirties, todėl teigia, kad keleiviui nebuvo kilęs joks pavojus.

Dėl to mano, kad G. R. veika atitinka ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ ir už jį turi bÅ«ti nubaustas.Taip pat apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė G. R. atžvilgiu ATPK 301 straipsnio nuostatų, nes G. R. prisipažino padaręs KET pažeidimÄ , labai gailėjosi dėl jo, todėl mano, kad teismas nepagrįstai lengvinančia atsakomybę aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo padarius pažeidimÄ . Be to, G. R. automobilį vairavo prieÅ¡prieÅ¡ine juosta trumpÄ atstumÄ ir nedideliu greičiu, nesant transporto priemonių ir pėsčiųjų, padarė tik vienÄ KET pažeidimÄ , yra jaunas, anksčiau nebuvo padaręs jokio KET pažeidimo, neturi didelės vairavimo patirties (teises turi nuo 2011 m. rudens, o asmeninės transporto priemonės neturėjo ir neturi), jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dirbant tėvo įmonėje vadybininku, rÅ«pinantis močiute, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å iaulių AVPK Kelių policijos tarnyba praÅ¡o teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir G. R. bei jo adv. I. Petkienės apeliacinių skundų netenkinti. Teigia, kad skundų reikalavimai yra nepagrįsti, nes teismas nustatė visas objektyvias ir subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, iÅ¡analizavo pareiÅ¡kėjo argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo, taip pat įvertino visas G. R. nurodytas faktines aplinkybes, ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G.

R. veiksmų kvalifikavimo. Apeliacinis skundas netenkintinas. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Pagal bylos duomenis bei apeliantų skunduose nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismo iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje.

Apylinkės teismas, laikydamasis Å¡io ATPK straipsnio reikalavimų, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ nagrinėjančio organo) prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylÄ nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. G. R. ir jo atstovė adv. I. Petkienė skunduose teigia, kad G. R. veika atitinka ne ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, o ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ , nes G.

R. įvykio metu automobilio chuliganiÅ¡kai nevairavo.ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymÄ , taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymÄ , važiavimÄ Å¡aligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimÄ , draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ , vairuotojų apsisukimÄ pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų Å¡viesų neperjungimÄ Ä¯ artimÄ sias Å¡viesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios prieÅ¡prieÅ¡iais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimÄ .ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Taigi, Å¡io administracinio teisės pažeidimo bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

ChuliganiÅ¡kam vairavimui konstatuoti taip pat bÅ«tina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. IÅ¡ G. R. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis nubaustas už tai, kad įvykio metu chuliganiÅ¡kai vairavo, nes pažeidė KET 8 ir 9 punktų reikalavimus. KET 8 punktas numato, kad eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

G. R. ir teisme, ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), važiavo priešpriešine eismo juosta. Teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai T. J. ir G. Š. patvirtino matę, kaip iš kiemo išvažiavo asmuo ir važiavo priešpriešine eismo juosta. Kartu su G. R. automobilyje važiavęs liudytojas R. M. taipogi patvirtino, kad G. R., išvažiavęs iš aikštelės, važiavo priešpriešine eismo juosta link centro.

IÅ¡ paties G. R. pateiktos fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ minėtos aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra kelio ženklas Nr. 407 „Apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės“, kuris reiÅ¡kia, jog kliÅ«tį, Å¡iuo atveju pėsčiųjų salelę, apvažiuoti leidžiama tik iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Taigi, Å¡ių paminėtų duomenų visuma patvirtina, kad G. R. pažeidė KET 8 punkto reikalavimÄ . G. R. taip pat nubaustas už tai, kad jis pažeidė ir KET 9 punkto reikalavimÄ , numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.G.

R. teisme teigė, jog, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio chuliganiÅ¡kai nevairavo, tiesiog norėdamas greitai grįžti namo, bandė greitai apsisukti aikÅ¡telėje, susukęs vairÄ paspaudė akseleratoriaus pedalÄ , automobilį truktelėjo, jis atsidÅ«rė prie salelės gatvėje, nespėjo iÅ¡tiesinti automobilio, todėl važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, vėliau, t. y. pravažiavęs salelę, persirikiavo į savo eismo juostÄ . Nors tokius G.

R. parodymus teisme patvirtino kartu su juo važiavęs R. M., tačiau vertinant šio liudytojo parodymus, būtina pažymėti, jog G. R. ir R. M. yra geri draugai, pažįstami nuo pirmos klasės, todėl yra realus pagrindas manyti, jog liudytojas R. M. yra suinteresuotas padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės. Be to, G. R. ir liudytojo R. M. parodymus, jog G. R. važiavo ne chuliganiškai, paneigia įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas T.

J. teisme parodė, kad pastebėjo, kaip link centro prieÅ¡ eismÄ , ties salele važiuoja tamsios spalvos automobilis „VW Golf“, automobilis taip nuvažiavo 30-50 metrų ir tokį vairavimÄ jis vertina kaip chuliganiÅ¡kÄ , nes toks pažeidimas gali sukelti sunkias pasekmes (per perėjÄ galėjo eiti pėstieji, Å¡alia yra mokykla ir pan.), todėl stabdė vairuotojÄ . Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas G. Å . taip pat patvirtino matęs kaip G. R. iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo ir prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta važiavo apie 20 metrų, kol baigėsi saugos salelė.

Taip pat G. Å . nurodė, kad tokį G. R. važiavimÄ jis laikė chuliganiÅ¡ku, kadangi toje vietoje buvo dvi eismo juostos, saugumo salelė, kad iÅ¡važiavimas iÅ¡ kiemo yra paprastas, kliūčių tinkamai iÅ¡važiuoti nėra. Tokias pat aplinkybes G. Å . nurodė ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Nors G. Å . tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas po įvykio praėjus keturioms dienoms – balandžio 25 d., tačiau jame nurodytos G. R. padaryto pažeidimo aplinkybės, be to, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog jis buvo parengtas 2016-04-21, t. y. užfiksuoto pažeidimo dienÄ .

Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytas T. J. ar G. Å . suinteresuotumas bylos baigtimi, siekis apkalbėti G. R.. Pats apeliantas pripažino, kad policijos pareigÅ«nai neturi pagrindo jį apkalbėti. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigÅ«nų T. J. ir G. Å . parodymais, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Nors liudytojas G. Å . teisme parodė, jog jis neprisimena, ar vairuotojas pripažino padaręs pažeidimÄ , tačiau liudytojas nurodė, kad galima tikėti jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytais duomenimis, t. y. tai, kad sustabdytas G.

R. paaiÅ¡kino, jog KET pažeidė norėdamas pajuokauti. Liudytojas T. J. taip pat parodė, kad vairuotojas pažeidimÄ pripažino, jo neginčijo, sakė, kad „prisidirbo“, kad norėjo „pamandravoti“ (žodis „pamandravoti“ reiÅ¡kia pagudrauti). Administracinio teisės pažeidimo protokole G. R. nurodė, kad norėjo greičiau iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės, papildomame paaiÅ¡kinime nurodė, kad dėl padaryto KET pažeidimo labai gailisi, kad KET pažeidė, nes pagal mamos kvietimÄ skubėjo grįžti namo, buvo susijaudinęs, todėl padarė neapgalvotus vairo judesius, o bendraudamas su policijos pareigÅ«nams, bandė nevykusiai pasiaiÅ¡kinti.

Teisme liudytojas G. Å . nurodė, kad paaiÅ¡kinimÄ administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjas pats parašė, niekas jam nediktavo, kÄ raÅ¡yti. Liudytojas R. M. taip pat nurodė, kad G. R. pažeidimÄ pripažino. Apeliantas teisme nurodė, kad neneigia galėjęs taip pasakyti, kaip paraÅ¡yta protokole, bet to negali ir patvirtinti. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas apelianto paaiÅ¡kinimas ir jo pasiaiÅ¡kinimas policijos pareigÅ«nams iÅ¡ esmės reiÅ¡kia vienÄ ir tÄ patį, kad važiuoti prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta pagrindo nebuvo.

Apeliantas teigė, kad išvažiuoti iš aikštelės jam buvo sudėtinga, kad saugumo salelė sudarė kliūtį. Nors tokius G. R. parodymus patvirtino liudytojas R. M., nurodęs, kad išvažiuodamas iš aikštelės G. R. būtų užvažiavęs ant salelės ir nuvertęs kelio ženklus, tačiau jų parodymus paneigia policijos pareigūno G. Š. parodymai, jog įvykio vietoje yra po dvi eismo juostas skirtingomis kryptimis, išvažiavimas iš kiemo yra paprastas, kliūčių tinkamai išvažiuoti nėra.

Tai patvirtina ir paties apelianto pateikta gatvės fotonuotrauka. Be to, tiek pats apeliantas, tiek ir liudytojai nurodė, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės į gatvę, nei pėsčiųjų, nei kitų transporto priemonių kelyje nebuvo. Liudytojas R. M. nurodė, jog G. R. vairuotas automobilis „VW Golf“ nėra sudėtingo manevravimo transporto priemonė. Taigi, realių kliūčių, trukdžiusių G. R. iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiuoti nepažeidžiant kelio ženklo reikalavimÄ , nebuvo.

Apelianto nurodytos priežastys – mamos skambutis grįžti namo, bandymas greitai iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės paspaudus automobilio akseleratoriaus pedalÄ ar vairavimo patirties stoka – nelaikytinos objektyviomis priežastimi, pateisinančiomis automobilio vairavimÄ prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, nes objektyvių duomenų apie telefoninį skambutį byloje nėra, transporto priemones G. R. vairuoja jau ketverius metus, R. M. nurodė ne kartÄ yra važiavęs su apeliantu, todėl patirties vairuoti automobilį apeliantas tikrai turi.

Pastebėtina, kad pats G. R. skunde nurodė, jog jis galėjo atbuline eiga pavažiuoti kelis metrus ir įvažiuoti į leistinÄ kelio juostÄ , tačiau pasirinko kitÄ bÅ«dÄ , t. y. apvažiavo visÄ saugumo salelės ilgį prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta ir tik tuomet persirikiavo į savo važiavimo krypčiai tinkamÄ eismo juostÄ . O tai rodo, kad sÄ lygos tinkamai iÅ¡važiuoti iÅ¡ aikÅ¡telės į reikiamÄ kelio pusę ir eismo juostÄ buvo tinkamos, tačiau apeliantas sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei veikimÄ â€“ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

Dėl to visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad G. R., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kartu važiavusio keleivio sveikatai bei gyvybei, bei pažeidė KET 9 punkto reikalavimÄ . Toks nepagrįstas važiavimas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, pažeidžiant KET 9 punkto reikalavimus, vertinamas kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. pagrįstai yra nubaustas už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , todėl G. R. veikÄ perkvalifikuoti į ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, kaip to praÅ¡o apeliantai, nėra pagrindo.Apeliantai skunduose taip pat nurodo, kad yra pagrindas G. R. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Už ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymÄ vairuotojams skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra ne alternatyvi, o privaloma nuobauda. Skundžiamu nutarimu G. R. už jo padarytÄ teisės pažeidimÄ paskirta minimali nuobauda – 289 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Skiriant tokiÄ nuobaudÄ G. R., buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pažymėtina, kad skunduose ir teisme G.

R. neigė įvykdęs jam inkriminuojamÄ administracinės teisės pažeidimÄ â€“ chuliganiÅ¡kai vairavęs automobilį, kėlė versijÄ , jog tinkamai nesusuko automobilio vairo ir nepataikė į tinkamÄ eismo juostÄ , o tokia apelianto pozicija rodo, kad jis kaltės nepripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai nesigaili. Tačiau nesant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos praÅ¡ymo pasunkinti G. R. teisinę padėtį, nėra pagrindo naikinti nutarime nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. R. nurodytos aplinkybės dėl bÅ«tinumo jam turėti vairuotojo pažymėjimÄ nėra pakankamos pripažinti, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. G. R. teigia, kad jis jaunas, baigia studijas, ketina dirbti vadybininku savo tėvo įmonėje, taip pat rÅ«pinasi savo močiute, kuriai nuveža maisto produktų, jÄ nuveža pas medikus. Apeliantas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis 2016-06-30 turėjo baigti informologijos studijas (duomenys neskelbtini) universitete, kad jo močiutė E. R. yra pensininkė bei teisme kaip liudytojas buvo apklaustas ir G.

R. tėvas A. R., kuris patvirtino ketinęs savo įmonėje vadybininku įdarbinti G. R.. Tačiau G. R. nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys bei tai, kad G. R. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka nėra aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nes duomenų, kad jis baigė studijas ir dirba darbÄ , kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimų, apeliantas nepateikė. Pastebėtina, kad pagal teismų praktikÄ pažeidimÄ padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimÄ padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimÄ padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis, nėra esminės aplinkybės taikyti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ .

Be to, apeliantas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis vienintelis Å¡eimoje turi teisę vairuoti transporto priemones ir jis vienintelis rÅ«pinasi E. R.. Pastebėtina, kad G. R. nebuvo nuoseklus, nors teismui jis teigė, jog įvykio vakarÄ jam paskambino mama ir liepė grįžti namo, dėl to labai skubėjo, t. y. važiavo į namus pas tėvus, kitu atveju jis teigė, jog jis gyvena vienas su senele, o ne su tėvais. Be to, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) universiteto pateiktos pažymos matyti, kad G.

R. studijos pažeidimo padarymo metu vyko nuolatine forma, o tai niekaip nesuderinama su rÅ«pinimusi močiute, gyvenančia ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į G. R. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis bei į jo padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo G. R. taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , yra pagrįsta. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Ä®statymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ tikslu užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti ar keisti jÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir G. R. bei jo atstovės advokatės Irinos Petkienės apeliacinių skundų netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                   Alfredas Vilbikas