4a2b4150-fb46-4e06-aac2-edc8b3edb55e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1166/2012Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00293-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.2; 42.8; 44.5.2.17; 50.5, 114.11(S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ ir atsakovės L. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1559-253/2011 pagal ieÅ¡kovės Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei L.

A. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Koralita“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo nuostolių įmonei atlyginimo pagal netiesioginį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovei ir prašė priteisti iÅ¡ jos 77 634 Lt nuostolių atlyginimÄ BUAB „Koralita“ bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Koralita“ bankroto bylÄ , ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas nėra realiai patenkintas, o atsakovė - vadovas (direktorius) yra padaręs žalos kreditoriams. BUAB „Koralita“ bankroto administratorius negina kreditorių interesų, neginčija neteisėtų sandorių ir taip pažeidžia kreditorių teisėtus interesus. 2006 m. birželio 1 d. UAB „Koralita“ už 4 700 Lt mėnesinį nuomos mokestį iÅ¡ G.

B. iÅ¡sinuomojo 54,00 kv. m ploto patalpas, esančias Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Pievų take 13–1. UAB „Koralita“ patalpomis naudojosi iki 2008 m. lapkričio 20 d., t. y. iki įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Koralita“. 2011 m. kovo 8 d., nepriklausomiems turto vertintojams UAB „Resolution valuations“ atlikus minėtų nuomotų patalpų nuomos kainos vertinimÄ , buvo nustatyta, kad Å¡ių patalpų vieno mėnesio nuomos rinkos vertė buvo: 2006 m. sausio–gruodžio mėn. nuo 27 Lt iki 31 Lt/kv. m; 2007 m. sausio–gruodžio mėn. nuo 31 iki 35 Lt/kv. m; ir nuo 2008 m. sausio iki gruodžio mėn. nuo 30 iki 34 Lt/kv. m.

Tuo tarpu pagal 2006 m. birželio 1 d. nuomos sutartį UAB „Koralita“ per mėnesį mokėjo po 87 Lt/kv. m. Nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nuomos mokesčio permoka susidarė 3 132 Lt už vienÄ mėnesį (iÅ¡ viso už 7 mėn. – 21 924 Lt), nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – vieno mėnesio permoka yra 2 916 Lt (per 12 mėnesių – 34 992 Lt), nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. – permoka yra 2 970 Lt, nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d.

– permoka už vienÄ mėnesį 1 836 Lt, už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį permoka yra 17 748 Lt. Tokiu bÅ«du kreditoriams padaryta 77 634 Lt žala, kuri iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ UAB „Koralita“ valdymo organo nario direktoriaus L. A. (CK 2.87 str. 7 d.). Mano, kad yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - priteisė BUAB „Koralita“ iÅ¡ atsakovės 55 822,40 Lt nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-03-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 4 292 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai teisme gali reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, sudarydama ginčijamÄ 2006 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartį, privalėjo veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad jos vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus. Teismas nustatė, kad pagal patalpų nuomos sutartį buvo nustatytas 4 700 Lt nuomos mokestis, o 2008 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimu Å¡alys susitarė, kad nuomos mokestis nustatomas 3 580 Lt.

Nurodė, kad nors atsakovė teigia, jog nuomos sutartimi buvo iÅ¡nuomotos ne tik patalpos, bet ir vertinga biuro įranga, tačiau nei pagrindinėje nuomos sutartyje, nei jos pakeitime nenurodyta, kad patalpos iÅ¡nuomojamos kartu su įranga. Teismas konstatavo, jog atsakovė, sudarydama patalpų nuomos sutartį, kurioje buvo nustatyta patalpų nuomos kaina 4 700 Lt per mėnesį (nuo 2008 m. vasario 1 d. – 3 580 Lt/mėn.) arba 86,20 Lt/mėn./kv. m (nuo 2008 m. vasario 1 d. - 65,60 Lt/mėn./kv.m) netinkamai vykdė savo pareigas ir nesivadovavo jos pačios į bylÄ pateikta turto nuomos rinkos kainos nustatymo 2006 m. kovo 14 d. pažyma, kuri buvo parengta prieÅ¡ sandorio sudarymÄ ir apžiÅ«rėjus patalpas, nurodyta patalpų nuomos kaina – 45 Lt/mėn./kv. m Todėl, perskaičiavęs mokėtinÄ nuomos mokestį po 45 Lt/mėn./kv. m, teismas sprendė, kad įmonė laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. permokėjo 44 932 Lt, o nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. permokėjo 10 890,40 Lt.

Teismas, nustatęs faktines aplinkybes, jog atsakovė ir patalpų nuomotojas G. B. buvo UAB „Koralita“ akcininkai, juos siejo dar ir giminystės ryÅ¡ys, atsakovė ginčo patalpose buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , konstatavo, kad atsakovė, sudarydama ir vykdydama bendrovei nuostolingÄ sandorį, sudarė sÄ lygas giminystės ryÅ¡iais susijusiems asmenims gauti asmeninės naudos, tuo pablogindama įmonės Å«kinę finansinę padėtį, nesÄ Å¾iningais veiksmais pažeidė pareigÄ veikti įmonės interesiais ir nedaryti jai žalos (ABÄ® 19 str. 8 d.).

IeÅ¡kovas įrodė visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, o atsakovė savo kaltės nepaneigė, todėl ieÅ¡kinį tenkino, tačiau tik iÅ¡ dalies – teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, jog atsakovės į bylÄ pateikta turto nuomos rinkos nustatymo pažyma nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis patalpų nuomos kainÄ , ir dėl to vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais žalos apskaičiavimais pagrindžiančiais įrodymais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas LKAB „Smeltė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimÄ ieÅ¡kovo atmestų reikalavimų dalyje panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodo tokius argumentus.IeÅ¡kovo užsakymu 2011 m. kovo 8 d. nepriklausomiems turto vertintojams UAB „Resolution valuations“ atlikus UAB „Koralita“ nuomotų patalpų nuomos kainos vertinimÄ , 1 kv. m kaina nuomos laikotarpiu nustatyta 27-35 Lt ribose. Tuo tarpu UAB „Koralita“ mokėjo po 87 Lt/kv. m per mėnesį. Todėl iÅ¡ atsakovės turėjo bÅ«ti priteista 77 634 Lt žala. Pažymi, kad žalos apskaičiavimui ieÅ¡kovas naudojo vidutinę kainos reikÅ¡mę. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo turto vertintojas neapžiÅ«rėjo vertinamų patalpų neturi reikÅ¡mės kainos nustatymo teisingumui.

Tuo tarpu atsakovės pateikta 2006 m. kovo 14 d. turto nuomos rinkos kainos nustatymo pažyma nėra pasiraÅ¡yta turto vertintojo, nebuvo pateikta pilna turto vertinimo ataskaita, atitinkanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, o tik Å¡io straipsnio reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita turi juridinę galiÄ . Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Koralita“ nuomotų patalpų nuomos kaina buvo nustatyta atliekant viso nuomotino turto (patalpų ir jose buvusio inventoriaus) vertinimÄ .

Ji buvo nustatyta žemesnė už turto vertintojo 2006 m. kovo 14 d. nustatytÄ rinkos kainÄ , o vėliau dar sumažinta. Nuomos santykiai nedarė įmonei jokios žalos, įmonės veikla buvo pelninga. Tai, kad sandoris UAB „Koralita“ nebuvo nuostolingas, patvirtina teismų padarytos iÅ¡vados kitoje civilinėje byloje Nr. B2-86-538/2011. UAB „Koralita“ nuostolius lėmė ne ginčo sandoris, o kitų trečiųjų asmenų (tarp jų ir ieÅ¡kovo) veiksmai. Turto nuomos rinkos kainos nustatymo 2006 m. kovo 14 d. pažyma jos suraÅ¡ymo metu buvo įprasta verslo praktikoje ir tik 2010 m.

Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kuriuo uždraudė teikti tokias turto vertinimo pažymas.Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra. Mano, kad 2006 m. kovo 14 d. pažyma yra tinkamas įrodymas ir juo galima vadovautis sprendžiant ginÄÄ . Atsakovė L. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo tokius argumentus.1.

Nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad patalpos buvo nuomojamos tuščios, kai faktiÅ¡kai jos buvo nuomojamos su didelės vertės organizacine, administracine biuro įranga ir technika. Tai, kad Å¡i aplinkybė nenurodyta patalpų nuomos sutartyje, nepaneigia jos egzistavimo ir neįrodo, jog patalpos buvo nuomojamos tuščios. Tai patvirtina nustatyta bendra nuomos kaina, kuri buvo visiÅ¡kai artima turto vertintojų pažymoje pateiktai patalpų ir jose buvusio kilnojamojo turto bendrai nuomos rinkos kainai.

Aplinkybę, kad patalpos buvo nuomojamos su kilnojamuoju turtu patvirtino liudytojai. Lygiagrečiai nagrinėjamai bylai nagrinėjamoje byloje Nr. B2-86-538/2011 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Klaipėdos apygardos teismas nekonstatavo patalpų nuomos sutarties nenaudingumo.2. Teismo nurodytas faktas, kad UAB „Koralita“ pati turėjo įrangÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ iÅ¡nuomotose patalpose buvusiai įrangai, nepaneigia ir neįrodo, kad įmonei nebuvo reikalinga papildoma įranga. Å ios aplinkybės įrodymui teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, tokiu bÅ«du buvo pažeista teisė į tinkamÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

IÅ¡ viso UAB „Koralita“ veikloje buvo naudojama 30 kompiuterių, iÅ¡ kurių 21 priklausė įmonei, o likusius 9 kompiuterius įmonė nuomojo iÅ¡ patalpų nuomotojo G. B. . Vien tai, kad patalpų nuomos sutarties Å¡alys nepakankamai detaliai surašė nuomos sutarties ir turto perdavimo tekstÄ , negali lemti atsakovės atsakomybės.           3. Minėti nuomos santykiai nedarė jokios realios žalos bendrovės interesams, 2006 m. bendrovė turėjo beveik 300 000 Lt grynojo pelno. 2007 m. baigus nuostolingai, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad patalpų nuomos kaina bÅ«tų (ir buvo) sumažinta.

Apskritai patalpų nuomos sutartimi nustatyta nuomotino turto kaina buvo per 200 Lt žemesnė negu atitinkamo turto nuomos rinkos kaina. Todėl apeliantės veiksmai buvo teisėti, atitiko protingo, atidaus ir rÅ«pestingo vadovo matÄ . BÅ«tent paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningi veiksmai prisidėjo ir galimai nulėmė bendrovės nemokumÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas nuostolių atlyginimas bendrovei, bet juos iÅ¡ieÅ¡kant bendrovė jau buvo pripažinta bankrutavusia. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodo, kad atsakovė savo kaltės nepaneigė.

Pagal 2006 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ Nr. 1, kuris sudarytas remiantis nuomos sutartimi, nuomininkui (UAB „Koralita“) buvo perduotos naudotis tik patalpos. Net ir vėlesniame 2008 m. vasario 1 d. nuomos sutarties priede Nr. 1 nėra jokių duomenų apie kilnojamojo turto nuomÄ . Atsakovė ir nepateikė įrodymų, kad kilnojamasis turtas priklausė nuomotojui G. B. .Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad kartu su patalpomis kai kuris kilnojamais turtas negalėjo būti neišnuomotas (šviestuvas, vonios baldų ir įrangos komplektas, sieninis seifas, signalizacija). Tačiau liudytojos F. T. parodymai nepatvirtina, kad jai buvo žinomos turto nuomos faktinės aplinkybės. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kurie byloje jau buvo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nustatyta, kad 2006 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) UAB „Koralita“ už 4 700 Lt (2008 m. vasario 1 d. - 2008 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu – 3 580 Lt/mėn.) mėnesinį nuomos mokestį iš G. B. išsinuomojo biuro patalpoms 54 kv. m ploto patalpas, esančias Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Pievų take 13–1 (t. 1 b.l. 9-10). Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, nes minėtas patalpų nuomos mokestis neatitiko rinkos kainų (buvo akivaizdžiai per didelis).

IÅ¡ abiejų apeliantų skundų matyti, kad juose nekeliami teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, susiję su netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo galimybe nagrinėjamoje byloje, įmonės vadovo atsakomybės pagrindų aiÅ¡kinimu, todėl Å¡iais aspektais teisėjų kolegija iÅ¡samiau nepasisako. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktines bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo ir dėl to padarytų netinkamų iÅ¡vadų nustatant atsakovės civilinės atsakomybės buvimÄ (atsakovės apeliacinio skundo motyvai) bei jos apimtį (ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvai).

Todėl teisėjų kolegija pasisako pastaraisiais bylos aspektais.Apeliaciniai skundai netenkintini. Dėl atsakovės apeliacinio skundo.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė – buvusi UAB „Koralita“ vadovė, sudarydama Nuomos sutartį, kurioje buvo nustatytas patalpų nuomos mokesčio dydis 4 700 Lt (86,20 Lt/mėn./ kv.

m) per mėnesį (nuo 2008 m. vasario 1 d. – 3 580 Lt, t.y. 65,60 Lt/mėn./kv.

m) netinkamai vykdė savo pareigas ir nesivadovavo jos pačios į bylÄ pateikta Turto nuomos rinkos kainos (45 Lt/mėn./kv.

m) nustatymo pažyma (toliau- Pažyma) (t. 1 b.l. 79). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad iÅ¡vada yra pagrįsta.Esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar Nuomos sutartis buvo sudaryta ir nuomos mokesčio dydis joje buvo nustatytas vien dėl patalpų nuomos (ieÅ¡kovo pozicija), ar, nustatant nuomos mokestį, buvo įvertinta ir patalpose esanti techninė įranga bei biuro apstatymo inventorius (apeliantės pozicija) Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alys Nuomos sutartyje buvo nustačiusios nuomos mokestį tik už patalpų nuomÄ .

Taigi, teismas sutiko su ieÅ¡kovu ir iÅ¡ esmės konstatavo, jog dėl jokio kito, iÅ¡skyrus patalpas, turto nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija pagal į bylÄ pateiktus įrodymus daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ neturi pagrindo.CK 6.477 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.Nuomos sutarties 1 punktas nustatė, kad nuomininkui nuomos teise perduodamos patalpos naudoti administracinėms patalpoms ir mokant nuomos mokestį už visÄ nuomojamÄ bendrÄ jį plotÄ .

Be nuomos mokesčio nuomininkas privalo mokėti mokesčius už patalpų eksploatavimÄ , komunalines, apsaugos, ryÅ¡ių bei kitas paslaugas, susijusias su patalpų eksploatacija (Nuomos sutarties 2 p.). Pagal priėmimo-perdavimo aktÄ nuomotojas privalo perduoti nuomininkui patalpas (Nuomos sutarties 4.1 p.). Taigi, vertinant Nuomos sutarties pažodinį tekstÄ , nei iÅ¡ paminėtų nuostatų, nei iÅ¡ visų kitų Nuomos sutarties nuostatų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuomos mokestis nuomotojui nustatomas už kokį nors patalpose esantį kilnojamÄ jį turtÄ arba patalpose esančiÄ Ä¯rangÄ .

PrieÅ¡ingų argumentų, vertinant pažodinį sutarties tekstÄ , nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Todėl, vertinant sutartį pažodiniu jos aspektu, sutikti su atsakovės aiÅ¡kinimu apie kito patalpose esančio turto įtakÄ nuomos mokesčio dydžiui nebÅ«tų pagrindo. Apeliantė nurodo, kad tai, jog sutartyje nėra nurodytas kito turto nuomos faktas, savaime nepaneigia Å¡io turto nuomos, įrodinėja, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų buvo susitarusios ir dėl kito patalpose buvusio turto nuomos.

Teisėjų kolegija sutinka, kad kito turto nuomos vien nenurodymas sutarties tekste iÅ¡ esmės dar nepaneigia kito turto nuomos galimybės. Todėl, kaip minėta, turi bÅ«ti nagrinėjami ir tikrieji Å¡alių ketinimai, o, nesant galimybės juos nustatyti, sutarties nuostatos aiÅ¡kintinos analogiÅ¡kų Å¡alims protingų asmenų sutarties prasmės vertinimo standartu pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų kontekste. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ir Å¡ia prasme vertinant sutarties nuostatas nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuomos mokesčio objekto.

IÅ¡ patalpų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 taip pat matyti, kad Å¡iuo aktu buvo perduotos tik patalpos (t. 1 b.l. 11). Taigi, ne tik, kaip minėta, Nuomos sutartyje, bet ir Å¡iame akte nėra jokių duomenų apie kitokio turto nuomÄ /perdavimÄ . Tuo tarpu akivaizdu, kad tiek rÅ«pestingas nuomotojas, tiek nuomininkas, siekiant iÅ¡vengti Nuomos sutarties vykdymo eigoje galimų neaiÅ¡kumų bei apibrėžti savo teises ir pareigas dėl Å¡ios technikos naudojimo, perduodami/priimdami patalpas su ne tik apstatymo inventoriumi, bet dar ir su 9 kompiuterių technine įranga bent minimaliai dokumentaliai fiksuotų jos buvimo, komplektacijos ir bÅ«klės, perdavimo faktus, aptartų abipuses priežiÅ«ros, aptarnavimo, reikiamo funkcionalumo užtikrinimo sÄ lygas, galimų kaÅ¡tų Å¡iais klausimais padengimÄ ir pan.

Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog UAB „Koralita“ pati turėjo kompiuterinę įrangÄ , kuri buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje ir nurodyta ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e (t. 1 b.l 156-159). Sulyginus Pažymos priede (t. 1 b.l.

80) nurodytÄ kompiuterinę technikÄ su kompiuterine įranga, kuri buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nurodyta ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e, matyti, kad ji yra tapati pagal markę (kompiuteriai Intel Pentium 4 1025 MB, spausdintuvai HP Lazer Jet 3015, Star 7211, kopijavimo aparatas Canon IR 1530), kas apskritai sukelia pakankamai pagrįstas abejones dėl Å¡io turto priklausomybės nuomotojui, juo labiau, kad Å¡iose patalpose buvo deklaruota pačios apeliantės gyvenamoji vieta. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.), o pagal bendrÄ jį įrodinėjimo principÄ Ä¯rodyti teigiamas aplinkybes visų pirma turi įrodyti tas, kas jas teigia. Tuo tarpu patikimų įrodymų, kad Å¡iose patalpose buvusi kompiuterinė įranga priklausė bÅ«tent nuomotojui, į bylÄ nebuvo ir nėra pateikta.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiu, jog iÅ¡vadÄ , kad į nuomos mokestį buvo įskaitytas ir patalpose buvusio turto nuomos mokestis, pakankamai pagrindžia bendras nuomos mokesčio dydis, nurodytas Turto nuomos rinkos kainos nustatymo 2006 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. III-03-078 (toliau- Pažyma) (t. 1 b.l. 79-80). IÅ¡ tikrųjų, iÅ¡ Pažymos ir jos priedo turinio matyti, kad joje buvo vertinta bei nustatytas taip pat ir patalpose buvusio kilnojamojo turto nuomos mokesčio dydis (2500 Lt be PVM/mėn.).

Tačiau tai per se nepatvirtina, kad į Nuomos sutartyje numatytÄ nuomos mokestį ir buvo įskaitytas Å¡io turto nuomos mokestis: visų pirma, kaip jau minėta, nėra pateikta patikimų įrodymų apie Å¡io turto priklausymÄ bÅ«tent nuomotojui apskritai, todėl, neįrodžius tokios aplinkybės, Å¡io turto nuomos mokesčio mokėjimas nuomotojui neturėtų jokio teisinio pagrindo; antra, bendras (patalpų ir kito turto) nuomos mokestis pagal PažymÄ bÅ«tų dar apie 200 Lt didesnis negu nustatyta Nuomos sutartyje (4 700 Lt) ir nėra pateikta įrodymų, kad Pažymoje, kuri bendrovės iniciatyva buvo užsakyta nuomotojo, nurodytas nuomos mokesčio dydis buvo bendrovei nepriimtinas, ji bÅ«tų atsisakiusi sudaryti sutartį dėl per didelio nustatyto mokesčio dydžio ir dėl to nuomotojas bÅ«tų priverstas sutikti sumažinti jo dydį. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jos nurodomas aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai, nes iÅ¡ esmės tai nėra ir teisinga: kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, liudytoja F.

T. nieko konkretaus apie kito turto nuomos ir jo, kaip nuomos mokesčio objekto, aplinkybes nėra nurodžiusi. Tuo tarpu liudytojas V. G. nurodė net nebuvęs susitikęs su Pažymos užsakovu apskritai (t. 2 b.l. 24-26), taigi, apie tikruosius Å¡alių susitarimus dėl nuomotino turto bei nuomos mokesčio dydžio ir žinoti negalėjo. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog įmonei žala nebuvo padaryta, nes įmonė buvo finansiÅ¡kai pajėgi, dirbo pelningai - Å¡ios aplinkybės savaime neeliminuoja žalos padarymo galimybės bei pareigos atlyginti nuostolius, padarytus virÅ¡ijant įmonės veiklos normaliÄ Å«kinę rizikÄ .

Apeliantė nurodo, jog nuomos sutarties nenaudingumÄ Ä¯monei paneigia teismų iÅ¡vados, padarytos nagrinėjant bylÄ dėl tyčinio įmonės bankroto. IÅ¡ tikrųjų, pastarojoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-86-538/2011) pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Nuomos sutartyje numatytas patalpų nuomos mokestis nėra per didelis (t. 2 b.l. 84-86). TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas toje byloje grindė tuo, kad patalpos yra strategiÅ¡kai patogiame rajone, palanki vieta administracinei veiklai, patogus susisiekimas, geros automobilių parkavimo aplinkybės. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad Å¡i nutartis nei nagrinėjamos bylos teismo posėdžio dienÄ , nei sprendimo priėmimo dienÄ nebuvo įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog aptariamų aplinkybių nagrinėjamoje byloje įrodinėti nebereikėjo (CPK 182 str. 2 p.).

Antra, jau esant nagrinėjamoje byloje priimtam sprendimui, tyčinio bankroto byloje apeliacinės instancijos teismas dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo apskritai ir nepasisakė, tik konstatavo, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad Nuomos sutartis nulėmė įmonės nemokumÄ ar bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , t.y. vertino sutarties įtakÄ tik įmonės mokumui (t. 2 b.l. 87-90). Trečia, nagrinėjamoje byloje apeliantė net ir nesiremia minėtais 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties motyvais kaip turinčiais esminę reikÅ¡mę nagrinėjamam ginčui, ji Å¡iuo atveju, kaip minėta, nurodo visai kitokius argumentus - kad nuomos mokesčio dydį lėmė ne tik patalpų, bet ir jame buvusio turto nuoma.

Ketvirta, bet kuriuo atveju (net ir tuo, jei nuomos mokesčio dydis apskritai galėjo bÅ«ti toks kaip numatytas Nuomos sutartyje įvertinant patalpų dislokacijÄ ar kitus kriterijus) akivaizdu, kad apeliantė, sudarydama Nuomos sutartį, nesivadovavo Pažymoje nurodyta patalpų nuomos kaina, nors, kaip minėta, nėra jokių įrodymų, kad nuomotojas - apeliantės brolis bei įmonės akcininkas - bÅ«tų jai prieÅ¡taravęs ir nesutikęs nuomoti patalpas už joje nurodytÄ mokesčio dydį. Taigi, neįrodžius faktinės aplinkybės, kad Å¡alys nuomos mokesčio dydį nustatė įvertindamos ir kito patalpose buvusio turto nuomÄ , apeliantės civilinės atsakomybės klausimas kyla ir tuo aspektu, kad ji - sÄ moningai ar ne – sutiko su vos ne dvigubai didesniu patalpų nuomos mokesčio dydžiu negu tas, kuris patalpoms nustatytas Pažymoje, kuri ir buvo užsakyta bÅ«tent nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo patvirtinimui, ir kuriuo vadovaujantis galėjo bÅ«ti sudaryta sutartis (CK 2.87 str. 1, 3, 7 d. d., ABÄ® 19 str. 8 d.).

Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydžio klausimÄ , bÅ«tent ir vadovavosi Pažymos duomenimis apie patalpų nuomos mokesčio dydį.Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme - iÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad papildomus įrodymus priimti iÅ¡ esmės buvo atsisakyta dėl to, kad jie byloje yra, be to, jie yra pateikti apeliacinės instancijos teismui ir, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nekeičia virÅ¡ minėtų iÅ¡vadų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, neįrodžius, jog nuomos mokestis buvo nustatytas įvertinant ir kito turto, o ne tik patalpų nuomÄ , ir, juo labiau, neįrodžius, kad patalpose buvęs turtas apskritai priklausė nuomotojui, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi Pažymoje nurodytu patalpų nuomos mokesčio dydžiu (45 Lt/kv. m/ mėn.).

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad žalos dydžiui nustatyti Pažyma nėra tinkamas įrodymas, todėl reikia vadovautis jo pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje patalpų nuomos mokesčio dydis nurodomas 27- 35 Lt/mėn/kv. m ribose (t. 1 b.l. 13).Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus turto vertintojas turi parengti turto vertinimo ataskaitÄ , o tokia ataskaita atsakovės į bylÄ pateikta nebuvo.

Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikta Pažyma, pasiraÅ¡yta turto vertintojo įgalioto asmens su turto vertintojo antspaudu, taip pat gali bÅ«ti pripažinta raÅ¡ytiniu įrodymu, kuriame nurodyti duomenys vertintini kitų į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste (CPK 177 str. 1 d., 180 str., 185 str., 197 str. 1 d.). Juo labiau, kad iÅ¡ teismo posėdyje apklausto turto vertintojo įgalioto asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad tuo metu tokia pažymų teikimo praktika buvo paplitusi.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovu dėl to, kad pagrindu žalos dydžiui nustatyti besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti vadovaujamasi tik jo pateikta turto vertinimo ataskaita.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta, jog 2006 – 2008 m. m. analogiÅ¡kų patalpų nuomos kainos svyravo 25-40 Lt/ mėn./kv. m ribose, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 45 Lt/ mėn./kv. m mokesčio dydis yra itin nukrypstantis nuo ataskaitoje nurodytų dydžių.

Pažymėtina, kad iÅ¡ UAB „Koralita“ ir L. Ž. 2007 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad Å¡iuo atveju patalpos buvo nuomojamos už 48 Lt/mėn./kv. m mokestį (t. 2 b.l. 2-5), t.y. didesnį, bet taip pat artimÄ nustatytam Pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebÅ«tų pagrindo iÅ¡vadai apie žalos įmonei padarymÄ , jei dėl tam tikrų priežasčių (prestižo, kitų priežasčių sÄ lygoto reikalingumo nuomoti bÅ«tent tas konkrečias patalpas ir pan.) geroje finansinėje padėtyje esanti įmonė nuomotų patalpas ir už protingumo ribose didesnį nuomos mokestį negu nustato turto vertintojai (prieÅ¡ingu atveju virÅ¡utinė nuomos mokesčio riba apskritai teisėtai negalėtų didėti, nes nuoma už didesnį mokestį bÅ«tų vertinama kaip žala).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog vien dėl to, kad nebuvo pateikta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkanti ataskaita, negalima vadovautis Pažymos duomenimis, kai jie, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, negali bÅ«ti laikomi akivaizdžiai neteisingais. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sÄ lygas, bei nepažeidė procesinių teisės normų įvertinant byloje esančius įrodymus.

Dėl to apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Tačiau iÅ¡ atsakovės jis nepriteistinas – pareikÅ¡tas netiesioginis ieÅ¡kinys bankrutuojančios įmonės naudai, todėl atsakovė neprivalo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė: Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė Alvydas PoÅ¡kus