4a29ca97-fd9a-40eb-82e1-aa33f0bb60a8 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr        Civilinė byla Nr. e2-451-780/2015;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00313-2015-9;Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.1.4; 2.3.2.12.2; 3.4.1.8 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 25 d.Lazdijai                  Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Jonai Kardokienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. B. ir jo atstovams advokatei Neringai Žukauskienei bei M. B., atsakovui K. R. ir jo atstovui advokatui S. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl neteisėtai įrengtų pertvarų paÅ¡alinimo ir iÅ¡griautų patalpų atstatymo pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui K. R.. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n  u  s  t  a  t  ė : IeÅ¡kovas A. B. praÅ¡o:

1) įpareigoti atsakovÄ K. R. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai (be ieÅ¡kovo sutikimo) įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patal­pų (koridoriaus, pirties) bÅ«klę į tokiÄ , kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio G. Salicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-15-581;

2) atsakovui K. R. per teismo nustatytÄ terminÄ 1 punkte nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieÅ¡kovui A. B. juos atlik­ti pačiam atsakovo lėšomis. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam ir atsakovui K. R. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Å alys jau seniai tarėsi dėl pastato rekonstrukcijos ir dar 2010 metais ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovui pastatÄ nugriauti bei statyti du naujus pastatus.

Atsakovas nesutiko statyti dviejų pastatų, o abiem Å¡alim įsirengiant savo atskiras patalpas reikalavo iÅ¡saugoti autentiÅ¡kÄ pirtį pastate. IeÅ¡kovas sutiko su atsakovo siÅ«lymu įsirengti atskiras savo patalpas ir iÅ¡saugoti bendram naudojimui pirtį. Å alių susitarimo įrengti Å¡iame pastate dvi pirtis niekada nebuvo, nes to padaryti neįmanoma. 2012 m. antroje pusėje Å¡alys bendru sutarimu rekonstravo pastato fasadÄ , pakeitė stogÄ , iÅ¡orines konstrukcijas ir įsirengė kiekviena savo pusėje naudojamas patalpas, tačiau pirtimi ir koridoriumi naudojosi bendrai.

Taip pat Å¡alys bendrai pastatė balkonÄ , kuriame nebuvo pertvaros. Taip nuo 2013 m. iki 2015 m. Velykų Å¡alys bendru sutarimu naudojosi atskiromis gyvenamosiomis pastato patalpomis, tačiau bendrai naudojosi pirtimi, priepirčiu, krosnies pakuros patalpa, koridoriumi iÅ¡ pirties į laukÄ ir balkonu. Tokia faktinė naudojimosi bendru turtu situacija užfiksuota antstolio 2015-03-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tik jame jau užfiksuota atsakovo įrengta balkono pertvara be ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kovas 2015-03-05 iÅ¡siuntė atsakovui raÅ¡ytinę pretenzijÄ , reikalaudamas paÅ¡alinti balkono pertvarÄ ir nevykdyti jokių naujų darbų be jo sutikimo.

Atsakovas po Å¡ios pretenzijos buvo iÅ¡ardęs pertvarÄ , tačiau 2015-04-05 ieÅ¡kovas vėl rado atsakovo įrengtÄ pertvarÄ balkone ir naujÄ pertvarÄ , kuria atsakovas užtvėrė ieÅ¡kovui patekimÄ Ä¯ bendro naudojimo koridorių bei pirties patalpÄ . Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas neteko galimybės ne tik naudotis koridoriumi ir pirtimi, bet ir prieiti prie atsakovo pusėje likusios elektros skydinės, iÅ¡ kurios galėdavo atjungti elektrÄ atskirai gyvenamajam namui, atskirai kiemo apÅ¡vietimui, atskirai vandens siurbliui Å¡ulinyje.

Å iuo metu norėdamas atjungti elektrÄ kuriam nors vienam iÅ¡ nurodytų objektų atskirai ieÅ¡kovas to padaryti negali, nes turi galimybę atjungti elektrÄ tik iÅ¡ karto visoje sodyboje vienu jungikliu, kuris yra klėtyje. Atsakovui kÅ«renant savo pirtį ieÅ¡kovo pusėje bÅ«na labai drėgna ir daroma žala pastatui. Atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo įrengęs pertvaras atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę naudotis bendra pirtimi, prieiti prie elektros jungiklių, atsakovo įrengta balkono pertvara užstoja ežero vaizdÄ Å¾iÅ«rint per ieÅ¡kovo virtuvės langÄ , todėl ieÅ¡kovo teisės naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančius pastatu yra pažeidžiamos.

Neįteisinus pastate atliktų pakeitimų ir nenustačius naudojimosi tvarkos negalimas joks vienaÅ¡aliÅ¡kas pastato padalinimas, todėl ieÅ¡kovas negatoriniu ieÅ¡kiniu reikalauja, kad atsakovas paÅ¡alintų pertvaras ir atstatytų bendro naudojimo patal­pų bÅ«klę į tokiÄ , kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Savo atsiliepime jis nurodo ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčijamas pertvaras jis įrengė vykdydamas Å¡alių susitarimÄ , kuriuo dar 2012 metais Å¡alys susitarė rekonstruoti viralinės pastatÄ , kiekvienai Å¡aliai įsirengiant savo patalpas ir nepaliekant jokių bendrų patalpų.

Tarp Å¡alių yra seni ir gilÅ«s nesutarimai dėl naudojimosi pastatu, todėl atsakovas sutiko rekonstruoti pastatÄ tik su sÄ lyga, kad nebeliks jokių bendrų patalpų. BalkonÄ Å¡alys statėsi atskirai iÅ¡ savų medžiagų, o pertvarÄ atsakovas pastatė norėdamas privatumo, kad tiek jis, tiek ieÅ¡kovas ir jų Å¡eimų nariai vieni kitiems netrukdytų. Be to, pertvara netrukdo ieÅ¡kovui patekti į balkonÄ iÅ¡ kitos nei pertvara pusės, todėl ji nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas 2012 metų antroje pusėje savo pastato pusę rekonstravo ir įsirengė vos per kelis mėnesius, o atsakovas tÄ padarė per trejus metus, nes viskÄ darė savo jėgomis.

Todėl nuo 2013 m. iki 2015 m. Å¡alys naudojosi pirtimi bendrai, tačiau atsakovo padarytas pirties ir koridoriaus atitvėrimas yra tik galutinė Å¡alių susitarimu sutartos savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos stadija. Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo darbai atlikti be kito bendraturčio sutikimo ir negali reikalauti grÄ Å¾inti padėtį į tarpinę neteisėtÄ savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padėtį, kuri niekada nebuvo teisėta. Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o paÅ¡alinti atsakovo atliktus statybos darbus, tačiau tai reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, susijusios su statybos teisiniais santykiais, kur griovimo darbai taikomi tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai jų negalima įteisinti.

Tuo tarpu atsakovas kaip tik ir siekia juos įteisinti kitoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, nes ieÅ¡kovas nesutinka įteisinti bendru sutarimu atliktÄ rekonstrukcijÄ . Atsakovas teigia, kad Å¡ioje byloje susiklosčiusius santykius reguliuoja CK 4.77 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių teisių pasikeitimÄ , padidinus bendrÄ jÄ nuosavybę. Atsakovas taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas ir taip naudojasi didesne pastato dalimi nei jam priklauso pagal turimÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, kad nėra įrodymų, jog statybos darbai atlikti patalpose, į kurias ieÅ¡kovas turi teisę pretenduoti pagal jam tenkančiÄ dalį, teigia, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ visa pirties patalpa pagal bendraturčių dalis turėtų bÅ«ti priskirta atsakovui, todėl ieÅ¡kovas neturi nei reikalavimo teisės negatorinio ieÅ¡kinio prasme, nei atsakovo veiksmais yra pažeistos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės. IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje nustatyta, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Naudojimosi tvarka Å¡iuo pastatu tarp Å¡alių nėra nustatyta ir jokios pastato dalys nėra atidalytos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama Å¡alių sutarimu (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 str. 1 d.). Atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo yra užtvėręs ieÅ¡kovui patekimÄ Ä¯ koridorių ir pirtį, dėl ko ieÅ¡kovas negali patekti į Å¡ias patalpas, bei atitvėręs balkonÄ pertvara, kuri ieÅ¡kovui užstoja prieÅ¡ tai turėtÄ vaizdÄ Ä¯ ežerÄ , todėl teismo sprendimu atsakovas įpareigotinas paÅ¡alinti be ieÅ¡kovo sutikimo pastatytas pertvaras ir nutraukti ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimÄ , kuriuo trukdo ieÅ¡kovui naudotis savo nuosavybe. Teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais motyvais ir įrodymais.

Dėl reikalavimo teisės Byloje nėra ginčo, kad pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklauso nuosavybės teise ir lygiomis dalimis, tÄ patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.  Byloje esantys įrodymai: 2015-03-06 antstolio G. Salicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 182-15-581; ieÅ¡kovo pretenzija atsakovui su reikalavimu nevykdyti nesuderintų statybos darbų ir paÅ¡alinti balkono pertvarÄ ; atsakovo nesutikimas su pretenzija; ieÅ¡kovo pateiktos skirtingų laikotarpių pastato nuotraukos bei pirmo aukÅ¡to patalpų planas, sudarytas po pertvarų pastatymo, patvirtina faktÄ , kad ginčo pertvaros buvo pastatytos po 2015-03-05 ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovui nevykdyti jokių statybos darbų, ir kad Å¡ios pertvaros pastato viduje trukdo ieÅ¡kovui patekti į koridorių ir pirtį.

Atsakovas pripažįsta, kad Å¡ias ginčo pertvaras pastatė jis, pripažįsta, kad jos trukdo ieÅ¡kovui patekti į pirtį ir koridorių (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 187 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų įrodymų visumÄ pripažintina, kad byloje visiÅ¡kai įrodyta, jog ginčo pertvaras pastatė atsakovas, ir kad jos trukdo ieÅ¡kovui patekti į atitinkamas pastato patalpas Ginčas tarp Å¡alių kyla tik dėl atsakovo pastatytų pertvarų teisėtumo, nes atsakovas teigia, kad nuo 2012 metų tarp Å¡alių buvo susitarimas rekonstruoti visÄ pastatÄ taip, kad neliktų jokių bendrai naudojamų patalpų.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama šalių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Ieškovas savo teises šioje byloje gina negatoriniu ieškiniu, t. y. vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos būtent negatoriniu ieškiniu, kurio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2011, 3K-3-7-378/2015). Nors atsakovo atstovas savo atsikirtimuose nurodo, kad ieÅ¡kovas neturi negatorinio reikalavimo teisės, tačiau pažymėtina, kad negatorinis ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas bÅ«tent tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu. Be to, nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifikÄ lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu, todėl negalėdamas naudotis nekilnojamuoju daiktu, negalėdamas patekti į jį, savininkas turi teisę reikšti būtent negatorinį ieškinį ir reikalauti nutraukti jo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus. Nors dažniausiai savininkas negatorinį ieškinį reiškia trečiajam asmeniui, tačiau esant bendrajai nuosavybei įstatymas nedraudžia vienam bendraturčiui savo teises ginti pareiškiant negatorinį ieškinį kitam bendratučiui, jeigu vienas iš jų trukdo naudotis turtu kitam ir be teisėto pagrindo naudojasi bendru turtu vienas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimais siekia nutraukti jo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius atsakovo veiksmus, kuriais pastarasis trukdo ieÅ¡kovui naudotis bendrÄ ja Å¡alių nuosavybe esančiomis patalpomis, dėl kurių atskiro naudojimo jie nėra sutarę, ir Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekia atkurti iki nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, ieÅ¡kovo teisės turi bÅ«ti ginamos remiantis bÅ«tent CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo ir ginčo teisinio kvalifikavimo Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 422 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas bylÄ dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas iÅ¡siaiÅ¡kina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kindamas nei atsakovo teisės į daiktÄ , nei jo geros valios.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos, tačiau neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Atsižvelgiant į tokį valdymo pažeidimo gynimo teisinį reglamentavimÄ visų pirma atmestini atsakovo argumentai, kad: ginčo teisiniam santykiui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomos vieÅ¡osios teisės normos, reglamentuojančios savavaliÅ¡kų statybų padarinius; ar CK 4.77 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių teisių pasikeitimÄ , padidinus bendrÄ jÄ nuosavybę; kad bÅ«tina nustatinėti ar ieÅ¡kovas nesinaudoja didesne pastato dalimi nei jam priklauso pagal turimÄ dalį bendrojoje nuosavybėje; ar yra įrodymų, jog statybos darbai atlikti patalpose, į kurias ieÅ¡kovas turi teisę pretenduoti pagal jam tenkančiÄ nuosavybės teisės dalį; kad bÅ«tina įvertinti, jog nustatant naudojimosi tvarkÄ visa pirties patalpa pagal bendraturčių dalis turėtų bÅ«ti priskirta atsakovui.

Visi Å¡ie atsakovo nurodomi klausimai nėra ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos dalykas, kurį aiÅ¡kiai apibrėžia minėtas CPK 422 straipsnis. Å ioje byloje ieÅ¡kovas siekia tik atkurti iki atsakovo veiksmų buvusiÄ padėtį, kad paÅ¡alinus paskutinį jo valdymo pažeidimo faktÄ ieÅ¡kovas galėtų naudotis bendromis Å¡alių patalpomis kaip naudojosi iki atsakovo atliktų veiksmų. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kia jokių reikalavimų, susijusių su bendro daikto padidinimo pasekmėmis ar su naudojimosi tvarkos nustatymu.

Å ie klausimai iÅ¡ esmės yra sprendžiami kitoje Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-307-743/2015, kuri yra sustabdyta kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla. VisiÅ¡kai nepagrįstai Å¡ios bylos ginčo teisiniam santykiui atsakovas praÅ¡o taikyti CK 4.77 straipsnio nuostatas dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrÄ jÄ nuosavybę, nes Å¡io ginčo dalykÄ sudarantys atsakovo veiksmai nepadidino bendro daikto. Atsakovas atliko tik patalpų atitvėrimo darbus pastato viduje, o ne pastato padidinimo darbus.

Atsakovo atlikti veiksmai nepadidino bendro daikto, o tik suvaržė ieškovo galimybę naudotis atitinkama pastato dalimi. Taip pat šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir tai, kokia naudojimosi tvarka pastatu būtų nustatyta tarp šalių, bei kam atitektų pirties patalpos, atsižvelgiant į jų dalis bendrojoje nuosavybėje. Šioje byloje ginčas vyksta ne dėl pastato pasidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, o dėl ieškovo teisių pažeidimo naudotis bendru turtu dar nesant nustatytos naudojimosi tvarkos ir nepasidalijus pastato.

Tokiu atveju dėl bet kokio naudojimosi abiems šalims priklausančiu pastatu jos turi sutarti, o atsakovas negali vienašališkai ir be ieškovo sutikimo vienas naudotis tomis pastato dalimis, dėl kurių atskiro naudojimosi šalys nėra sutarę. Tai, kad šalys sutaria dėl dalies bendro pastato dalių naudojimosi atskirai nesuteikia teisės atsakovui vienašališkai nuspręsti ir dėl kitų pastato dalių naudojimosi atskirai, jeigu ieškovas pageidauja tam tikra pastato dalimi naudotis bendrai ir šis jų nesutarimas dar nėra išspręstas teismo tvarka.

Tik nustačius naudojimosi pastatu tvarkÄ , ar Å¡alims atsidalinus savo dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo teisės reikalauti naudotis kuria nors konkrečia pastato dalimi taps teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Å iuo atveju net pačiame įstatyme yra įtvirtintas draudimas reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas negatorinis ieÅ¡kinys (CPK 422 str. 2 d.), kas reiÅ¡kia, kad negatorinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimas negali bÅ«ti priklausomas nuo kitų ginčų, net ir tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties objekto.

Toks nuosavybės teisių gynimo reglamentavimas pačiame įstatyme nustato ginčų nagrinėjimo eiliÅ¡kumÄ , pagal kurį pirmiausiai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjamas ginčas dėl valdymo pažeidimo fakto, o po to nagrinėjami kiti ginčai. Å ie įstatymo reikalavimai atitinka ir teismų praktikÄ , kur pripažįstama, kad operatyviam negatorinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimui negali kliudyti nei prieÅ¡ieÅ¡kinis, nei kitos tuo pat metu nagrinėjamos bylos (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-15-538/2007, Nr. 2A-742-370/2011).

Nepagrįstai atsakovas teigia ir tai, kad ieÅ¡kovas savo teises turi ginti tik taikant savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo nuostatas pagal vieÅ¡osios teisės normas. Å iuo atveju ginčas kyla tik tarp bendraturčių, o ne tarp jų ir valstybės. Be to, ginčas yra tik dėl pastato viduje pastatytų pertvarų, kurios iÅ¡orinių pastato matmenų nepakeitė ir Å¡ie darbai nesusiję su laikančiųjų konstrukcijų keitimu. Todėl pagal Statybos įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826 patvirtintÄ statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, tokiems atsakovo atliktiems darbams, kurie priskirtini paprastajam remontui, nėra bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad savavaliÅ¡ka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Taigi, dėl negalėjimo naudotis pirtimi ir koridoriumi ieÅ¡kovas neturi pagrindo savo teises ginti pasinaudodamas vieÅ¡osios teisės normomis, nes ginčas vyksta dėl statybos darbų, kuriuos bendraturčiai, esant jų sutarimui, turėtų teisę atlikti savo nuožiÅ«ra, be statybÄ leidžiančio dokumento. Be to, pasisakydamas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo ir savininko teisių gynimo konkurencijos, Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Statybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuota savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ra yra vieÅ¡osios teisės institutas, skirtas užtikrinti statybos atitiktį jÄ reglamentuojantiems teisės aktams, teritorijų planavimo ir kitiems vieÅ¡ojo administravimo dokumentams, tačiau negalintis paneigti savininko teisių ginti savo nuosavybę nuo pažeidimų kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad tokiu atveju savininkas savo teises gali ginti tik pasinaudojęs Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo tvarka, savininko teisių gynimÄ nepagrįstai apribotų ir padarytų priklausomÄ nuo įvairių vieÅ¡ojo administravimo subjektų valios (ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigÅ«nai suraÅ¡ys savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir atliks kitus reikalaujamus veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013).

Nepagrįstai atsakovas teigia ir tai, kad ieÅ¡kovas negali reikalauti grÄ Å¾inti padėtį į tarpinę neteisėtÄ savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padėtį, kuri niekada nebuvo teisėta. Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastate įrengta pirtis buvo neteisėta. Jokia savavaliÅ¡ka statyba ginčo pastate niekada nebuvo užfiksuota įstatymo nustatyta tvarka ir Å¡io pastato bendraturčiams statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos nebuvo ir nėra pareiÅ¡kusios jokių reikalavimų paÅ¡alinti kokius nors Å¡iame pastate kada nors atliktus savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pastate buvusi pirtis, kuriÄ atstatyti reikalauja ieÅ¡kovas, buvo neteisėta. Antra, ginant ieÅ¡kovo teisę naudotis jam priklausančiu pastatu nėra pagrindo skirstyti Å¡alių atliktų pastato pertvarkymo darbų į tokias stadijas, į kurias negalima sugrįžti, ir teigti, kad atkurti iki ginčo buvusiÄ padėtį galima tik panaikinant visus iki tol atliktus darbus, o ne jų dalį. Kol abu bendraturčiai sutaria dėl pastato pertvarkymo darbų ir kol dėl jų, kaip neteisėtų, paÅ¡alinimo jokių reikalavimų nereiÅ¡kia statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos, tol bet kuris bendraturtis galėjo atlikti (ir atliko) pastato pertvarkymo darbus, nes tokiu bÅ«du nuosavybės teisės objektas buvo valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama Å¡alių sutarimu ir tai nepažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Tačiau kiekvienas bendraturtis dėl bet kurių toliau atliekamų pastato pertvarkymo darbų gali iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimÄ nepriklausomai nuo to, kiek darbų bendru sutarimu buvo atlikta iki tol. Tokiu atveju kitas bendraturtis, neiÅ¡sprendęs kilusio nesutarimo įstatymų nustatyta tvarka, neįgyja teisės tęsti pastato pertvarkymo darbus savo nuožiÅ«ra vien dėl to, kad dėl anksčiau atliktų darbų Å¡alys buvo sutarę. Atitinkamai kitas, sutikimo tam tikriems darbams atlikti nedavęs, bendraturtis turi teisę reikalauti paÅ¡alinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, kuriuos sÄ lygojo tik ta dalis darbų, dėl kurios jis nedavė sutikimo.

Å iuo atveju be ieÅ¡kovo sutikimo tęsti pastato rekonstrukcijos darbus ir pertvaromis atskirti patalpas atsakovas galėtų tik jeigu įrodytų, kad jis atliko bÅ«tent tokius darbus, dėl kurių Å¡alys buvo susitarę, norėdamos pasiekti aiÅ¡kiai apibrėžtÄ galutinį bendro pastato pertvarkymo rezultatÄ . Nors atsakovas teigia, kad su ieÅ¡kovu 2012 metais susitarė rekonstruoti viralinės pastatÄ bÅ«tent taip, kad kiekvienai Å¡aliai įsirengus savo patalpas neliktų jokių bendrų patalpų, tačiau Å¡ios aplinkybės jis neįrodė.

Atsakovo nurodomÄ susitarimÄ rekonstruoti pastatÄ kiekvienam bendraturčiui įsirengiant atskiras pastato dalis su dviem pirtimis ir be jokių bendrų patalpų neigia ieÅ¡kovas, kuris tvirtina, kad susitarimo įrengti dvi pirtis nebuvo, kadangi to padaryti neįmanoma. Jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl atsakovo nurodomo susitarimo atsakovas nepateikė. Liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė V. R. patvirtino tik tai, kad 2012 m. pavasarį ji dalyvavo pirmame bendraturčių susitikime dėl bÅ«simos pastato rekonstrukcijos sÄ lygų ir iÅ¡sakė savo norÄ neturėti jokių bendrų patalpų, tačiau patvirtino, kad per šį susitikimÄ nebuvo pasiektas joks galutinis susitarimas dėl bÅ«simos rekonstrukcijos.

Kituose bendraturčių derybose ji nedalyvavo, o visus reikalus tvarkė jos sutuoktinis, todėl ji nežino kokia buvo ieÅ¡kovo A. B. valia dėl galutinio rekonstrukcijos rezultato. Liudytoja patvirtino, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. pirtimi abi Å¡alys naudojosi bendrai. Liudytojas E. P. patvirtino, kad abi Å¡alys dar prieÅ¡ pastato rekonstrukcijÄ konsultavosi su juo kaip su statybos specialistu ir jis siÅ«lė jiems nugriauti pastatÄ bei statyti du atskirus, tačiau su tuo nesutiko atsakovas. Apie pastate esančios pirties padalinimÄ jokios kalbos tarp Å¡alių nebuvo, bet pirties padalinti į dvi neįmanoma dėl prieÅ¡gaisrinės saugos ir kitų statybos techninių reikalavimų.

Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis yra Å¡alių kaimynas ir, kad po pastato rekonstrukcijos pirtimi Å¡alys naudojosi bendrai, o dabar pirtyje yra pastatyta pertvara. Jis patvirtino, kad kÅ«renant atsakovo pusėje pirtį ieÅ¡kovo pusėje buvo labai drėgna. Jis nežino koks buvo Å¡alių susitarimas dėl naudojimosi pirtimi. IÅ¡ tokių liudytojų parodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad egzistuoja atsakovo nurodomas susitarimas su ieÅ¡kovu dėl pirties pasidalinimo, nes nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad Å¡alys kada nors galutinai buvo pasiekę tokį susitarimÄ .  Nors atsakovas teigia, kad byloje pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu dėl pastato rekonstrukcijos įteisinimo patvirtina, jo nurodomÄ susitarimÄ visiÅ¡kai atsidalyti pastatÄ , tačiau iÅ¡analizavus susiraÅ¡inėjimo eigÄ ir turinį teismas tokios iÅ¡vados padaryti negali.

IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio Å¡alys veda derybas dėl galimybės įteisinti atliktÄ pastato rekonstrukcijÄ ir pasidalinti pastÄ , tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovas nėra įsitikinęs, jog pastate galima įrengti du butus kaip to nori atsakovas. Be to, ieÅ¡kovas siekia pirmiau įregistruoti pastato rekonstrukcijÄ dėl pasikeitusių pastato duomenų, kurie skiriasi nuo esančių vieÅ¡ame registre, ir tik po to pasidalinti pastatÄ , o atsakovas atvirkščiai – pirmiau pasidalinti pastatÄ , o po to įregistruoti atliktus rekonstrukcijos darbus.

Taigi, skirtingai nei teigia atsakovas, Å¡alių susiraÅ¡inėjimo turinys kaip tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas nėra įsitikinęs, jog pastate galima įrengti du atskirus butus su dviem pirtimis, ir nenori pasidalyti pastato kol nėra įregistruoti jo pakeitimai po rekonstrukcijos. Todėl Å¡is susiraÅ¡inėjimas neįrodo, kad Å¡alys jau yra sutarę nepalikti ginčo pastate jokių bendro naudojimo patalpų ir įsirengti dvi pirtis vietoj vienos. Atsakovo nurodomÄ Å¡alių susitarimÄ visiÅ¡kai atsidalinti ginčo pastatÄ paneigia ir iÅ¡ bylos nuotraukų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, dėl geresnės finansinės savo padėties, savo naudojamos pastato dalies rekonstrukcijÄ atliko labai greitai ir iÅ¡ karto, o atsakovas tÄ darė tris metus.

Tokiu atveju, jeigu prieÅ¡ rekonstrukcijÄ Å¡alys iÅ¡ tiesų bÅ«tų sutarę visiÅ¡kai atsidalinti savo dalis ir nepalikti jokių bendrų patalpų, ieÅ¡kovas, turėdamas tam visas finansines galimybes, iÅ¡ karto bÅ«tų ir atsidalinęs visas patalpas, t. y. įvykdęs tariamÄ atsakovo įvardijamÄ susitarimÄ . Todėl tai, kad po ieÅ¡kovo užbaigtos savo pastato pusės rekonstrukcijos abi Å¡alys nuo 2013 metų ir toliau bendrai naudojosi pirtimi ir koridoriumi kaip tik patvirtina, kad Å¡alių susitarimas 2012 metais pasidalinti pastatÄ , įsirengiant dvi pirtis ir nepaliekant bendros pirties, nebuvo pasiektas.Visų aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas neįrodė, jog dar nuo 2012 metų egzistuoja Å¡alių susitarimas rekonstruoti viralinės pastÄ taip, kad jame neliktų jokių bendrai naudojamų patalpų.

Todėl jo argumentas, kad ginčo pertvaras jis įrengė teisėtai, nes ieÅ¡kovas sutikimÄ buvo davęs dar 2012 metais, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tuo tarpu iÅ¡ minėto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, vykstančio nuo 2015 m. sausio mėnesio, iÅ¡ minėtos 2015-03-05 ieÅ¡kovo pretenzijos ir atsakovo atsakymo į Å¡iÄ pretenzijÄ , bei 2015-03-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pastato nuotraukų, akivaizdžiai matyti, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio vykstat Å¡alių nesutarimui dėl rekonstrukcijos įregistravimo, atsakovas, net ir bÅ«damas įspėtas nevykdyti jokių nesuderintų su ieÅ¡kovu tolesnių statybos darbų, neteisėtai įrengė ginčo pertvaras, kurių nebuvo 2015 m. sausio mėnesį, kai Å¡alys pradėjo derybas dėl jų sutarimu atliktos rekonstrukcijos įregistravimo.

Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, kad įrengdamas ginčo pertvaras atsakovas veikė be ieÅ¡kovo sutikimo ir pažeidė CK 4.75 straipsnyje numatytas bendraturčio pareigas derinti Å¡alių intetresus.      IeÅ¡kovui įrodžius, kad jis, kaip ir atsakovas, yra pastato – viralinės savininkas, ir kad atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai, neturint ieÅ¡kovo sutikimo, įrengtos pertvaros trukdo ieÅ¡kovui patekti į bendro naudojimo pirtį bei koridorių, o pertvara balkone užstoja vaizdÄ iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į dalį ežero, pripažintina, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisės naudotis jam priklausančiu pastatu yra pažeistos.

Atsakovui neįrodžius, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teises varžančius veiksmus jis atlikto teisėtai, teismas pripažįsta, kad pažeistos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės turi bÅ«ti ginamos kaip to reikalauja ieÅ¡kovas, t. y. grÄ Å¾inant padėtį į tokiÄ , kokia buvo iki jo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymas reiÅ¡kia, jog atsakovas turi paÅ¡alinti įrengtas pertvaras ir atstatyti koridoriaus bei pirties bÅ«klę į tokiÄ , kad Å¡iomis patalpomis abi Å¡alys galėtų naudotis pagal jų paskirtį.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vykdant įpareigojimÄ atstatyti bendro naudojimo patal­pų (koridoriaus, pirties) bÅ«klę į tokiÄ , kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovas privalo vėl įrengti pirtį tomis pačiomis medžiagomis, kurias jis iÅ¡ardė. Teismo sprendimo esmė yra atkÅ«rimas galimybės ieÅ¡kovui naudotis koridoriumi ir pirtimi taip, kaip jis galėjo tÄ daryti iki jo teisių pažeidimo, t. y. pertvarų iÅ¡ardymas ir vienos veikiančios pirties atkÅ«rimas bendrame Å¡alių pastate, kol Å¡alys iÅ¡spręs nesutarimus dėl kitokios naudojimosi tvarkos ar atsidalijimo iÅ¡ bendros nuosavybės.  Nors Å¡alys byloje įrodinėjo ir tai ar po atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui likusioje atidalintoje pastato dalyje yra techninės ir prieÅ¡gaisrinės galimybės įrengti antrÄ pirtį ar nėra, ar ieÅ¡kovas gali atjungti elektrÄ atskiruose sodybos objektuose neprieidamas prie atsakovo atsidalintoje pusėje likusios elektros skydinės ar negali, ar atsakovo pirties naudojimas kenkia kitoms pastato patalpoms ar ne, tačiau Å¡ios aplinkybės neturi reikÅ¡mės nagrinėjant ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Siekiant iÅ¡spręsti negatoriniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ pakanka nustatyti, kad ieÅ¡kovui kaip savininkui yra trukdoma naudotis savo nuosavybe taip, kaip jis tÄ darė iki jo teisių pažeidimo. Todėl Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės ar ieÅ¡kovas, atlikęs papildomus sienų griovimo darbus, ar elektros instaliacijos pertvarkymo darbus, galėtų kitaip įgyvendinti savo teises. Neteisėtai praradęs galimybę naudotis savo nuosavybe ieÅ¡kovas neprivalo ieÅ¡koti galimybių patenkinti savo poreikius ir įgyvendinti savo teises kitokiais bÅ«dais, juo labiau reikalaujančiais papildomų finansinių iÅ¡laidų.

Atitinkamai atsakovas, net ir būdamas įsitikinęs, kad atsitverdamas bendras patalpas neatima iš ieškovo didesnės pastato dalies nei ieškovui priklauso pagal jo dalį bendroje nuosavybėje, neturi teisės suvaržyti ieškovo teisių patekti į bet kurias bendrai naudojamas patalpas, kol teismo tvarka neišspręstas šalių nesutarimas dėl naudojimosi tvarkos arba bendraturčiai nėra atidalyti iš bendrosios nuosavybės. Dėl bylinėjimosi išlaidų Visiškai patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos būtinos ir pagrįstos ieškovo bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1, 4 dalys).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti visas 4 151,86 EUR dydžio jo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė savo bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai pagrindimÄ ir apskaičiavimÄ patvirtinančius dokumentus bei kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančius dokumentus. Tačiau ne visos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už jam suteiktÄ advokato teisinę pagalbÄ buvo bÅ«tinos, ir ne visos atitinka leistinus maksimalius priteistinų iÅ¡laidų dydžius, numatytus 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos).

Visų pirma, atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su dviejų praÅ¡ymų skirti baudÄ atsakovui parengimu ir ieÅ¡kovo atstovavimu 2015-05-27 teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas Å¡is klausimas. IeÅ¡kovo advokatė parengė 2015-05-12 praÅ¡ymÄ ir 2015-05-19 papildomÄ praÅ¡ymÄ skirti baudÄ atsakovui ir atstovavo ieÅ¡kovÄ 2015-05-27 teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiami Å¡ie praÅ¡ymai. Tačiau 2015-05-27 teismo nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas skirti baudÄ atsakovui buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su nepagrįstu praÅ¡ymus skirti baudÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad tame pačiame 2015-05-27 teismo posėdyje buvo sprendžiamas ir atsakovo praÅ¡ymas sustabdyti bylÄ , kuris taip pat buvo atmestas, todėl ir ieÅ¡kovas neprivalo atlyginti atsakovui pastarojo bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su nepagrįstu praÅ¡ymu sustabdyti bylÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2015-06-18 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir 2015-06-18 mokėjimo nurodymo, už minėtų dviejų praÅ¡ymų skirti baudÄ parengimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo po 150 EUR. Kiek laiko advokatė užtruko pasirengdama 2015-05-27 teismo posėdžiui 2015-06-18 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje atskirai nenurodyta, nes nurodytas tik bendras 3 valandų laikas pasirengiant ir atstovaujant 2015-05-27 ir 2015-06-22 teismo posėdžiuose, ir nurodyta bendra 250 EUR suma. 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta, kad pasirengimas 2015-06-22 teismo posėdžiui ieÅ¡kovui kainavo 105 EUR, o atstovavimas Å¡iame posėdyje – 67,50 U.

V. dėl advokatės pasirengimo 2015-05-27 posėdžiui ir dalyvavimo jame ieÅ¡kovas patyrė 77,50 EUR iÅ¡laidų (250 EUR - 105 EUR - 67,50 EUR). Taigi, dėl nepagrįsto praÅ¡ymo skirti baudÄ ieÅ¡kovas patyrė 377,50 EUR iÅ¡laidų (2 x 150 EUR + 77,50 EUR) advokato teisinei pagalbai, kurios nepriteisiamos iÅ¡ atsakovo, nes jis nėra atsakingas dėl jų susidarymo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).         Vertinant kitų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir ryšį su Å¡ia byla pažymėtina, kad 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta, jog ieÅ¡kovÄ atstovaujantys teisininkai parengė ir iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovui K.

R. dėl pirties naudojimosi, dėl ko susidarė 87 EUR išlaidos (60 EUR + 9 EUR + 18 EUR). Kaip matyti iš pretenzijos turinio ieškovas reikalauja atsakovo nesinaudoti pirtimi, nes tai kenkia pastatui. Tačiau tokia pretenzija nėra susijusi su šios bylos dalyku. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl pertvarų pašalinimo, o klausimai dėl kitų atsakovo veiksmų, kurie atliekami bylos nagrinėjimo metu, iš esmės yra naujas šalių ginčas, kurio teismas šioje byloje nesprendžia. Tai reiškia, kad ieškovo išlaidos tokiems nesutarimas su atsakovu spręsti gali būti tik su kitu ginču susijusios išlaidos, bet ne šios bylos bylinėjimosi išlaidos.

Todėl ir Å¡ios 87 EUR dydžio iÅ¡laidos nepriteisiamos iÅ¡ atsakovo, nes jos nėra bÅ«tinos Å¡ios bylos iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).          Vertinant kitų, ieÅ¡kovui priteistinų, iÅ¡laidų dydį pirmiausiai sumažintinos tos iÅ¡laidos, kurių dydis virÅ¡ija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius. 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas yra nurodyta, kad už 0,9 valandos advokatės atstovavimÄ 2015-06-22 teismo posėdyje ieÅ¡kovas sumokėjo 67,50 EUR, o už 1,4 valandos pasirengimo Å¡iam posėdžiui sumokėjo 105 EUR.

Tačiau pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydis už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ yra 0,1 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Å iuo atveju užpradėjusio ketvirčio (2014 m. IV ketvirčio, skaičiuojant nuo 2015-06-22) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 714,50 EUR, todėl maksimalus priteistinas užmokesčio už vienÄ atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ dydis yra 71,45 EUR (714,50 EUR x 0,1).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui už 0,9 valandos jo atstovavimÄ negali bÅ«ti priteisiama daugiau kaip 64,31 EUR (0,9 val. x 71,45 EUR), o už 1,4 valandos pasirengimo Å¡iam posėdžiui negali bÅ«ti priteisiama daugiau kaip 100,03 EUR (1,4 val. x 71,45 EUR). Viso maksimali priteistina suma sudaro 164,34 EUR (64,31 EUR + 100,03 EUR). Nors iÅ¡ 2015-06-22 teismo posėdžio pažymos apie darytÄ posėdžio garso įraÅ¡Ä matyti, kad posėdis, kuriame dalyvavo advokatė, truko 36 minutes, tačiau pagal Rekomendacijų 9, 10 punktus, teisinių paslaugų teikimo laikas, už kurį priteisiama, yra apvalinamas iki 1 valandos, jeigu Å¡is laikas yra 30 minučių ir daugiau.

Todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už 0,9 valandos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 172,50 EUR suma (67,50 EUR + 105 EUR) už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2015-06-22 teismo posėdyje mažintina 8,16 EUR suma (172,50 EUR faktinės iÅ¡laidos - 164,34 EUR maksimali priteistina suma).     2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas taip pat yra nurodyta, kad už advokatės konsultacijas dėl bylos eigos ieÅ¡kovas sumokėjo 75 EUR už 1 konsultacijų valandÄ .

Tačiau pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , už vienÄ konsultacijų valandÄ maksimalus priteistinas iÅ¡laidų dydis yra apskaičiuojamas pagal tÄ patį 0,1 koeficientÄ , kuris sudaro 71,45 EUR, todėl ir Å¡i bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis mažintina 3,55 EUR suma (75 EUR faktinės iÅ¡laidos - 71,45 EUR maksimali priteistina suma už 1 val.).IeÅ¡kovui teisinę pagalbÄ pagal 2015-03-03 atstovavimo sutartį teikę advokatų profesinės bendrijos ViliuÅ¡is ir Astromskis advokatai ir teisininkai taip pat parengė ir teismui pateikė Å¡iuos dokumentus:

1) ieškovo ieškinį;

2) atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo;

3) atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo atskirÄ jį skundÄ ; 4) 2015-06-19 raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo atsiliepimo;

5) atsakymÄ atsakovui dėl projektinių pasiÅ«lymų prieÅ¡ teismo posėdžius. IeÅ¡kovo pateiktose 2015-06-18 ir 2015-06-30 PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, 2015-06-18 ir 2015-08-11 mokėjimo nurodymuose bei 2015-06-30 ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodytos sumos, sumokėtos už kiekvieno iÅ¡ nurodytų dokumentų parengimÄ , ne tik nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (8.2., 8.16 punktai), bet ir yra gerokai mažesnės (maksimali priteistina suma už ieÅ¡kinio parengimÄ yra 1 786,23 EUR, o ieÅ¡kovas sumokėjo 850 EUR; maksimali suma už minėtus atsiliepimus ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus yra po 285,50 EUR už kiekvienÄ , o ieÅ¡kovas sumokėjo po 150 EUR už atsiliepimus ir 187.50 EUR už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus; maksimali suma už atsakymÄ atsakovui yra 71,45 EUR, o ieÅ¡kovas sumokėjo 30 EUR).

Todėl Å¡ios ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų parengimÄ priteistinos iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovui taip pat buvo suteiktos teisinės paslaugos atstovaujant jį 2015-09-07 teismo posėdyje, įskaitant pasirengimÄ Å¡iam posėdžiui, ieÅ¡kant teismų praktikos atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimui, bylos dokumentų pateikimui ir gavimui iÅ¡ EPP buvo sugaiÅ¡tas laikas. Už Å¡ias teisines paslaugas sumokėtos ieÅ¡kovo sumos, atsižvelgsiant į teismo posėdžio laikÄ ir ieÅ¡kovo advokatės nurodytÄ laikÄ , skirtÄ Å¡iems veiksmams atlikti, nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.18, 8.19, 8.20 punktuose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl taip pat priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (8.2., 8.16 punktai).Taigi, iÅ¡ visos 3 436,86 EUR ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos atėmus aukščiau minėtas iÅ¡laidas, dėl kurių susidarymo nėra atsakingas atsakovas, kurios nėra bÅ«tinos Å¡ios bylos iÅ¡laidos ir kurių dydis virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina 2 960,65 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti (3 436,86 EUR - 377,50 EUR – 87,00 EUR - 8,16 EUR - 3,55 EUR).VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinas ir 31,00 EUR dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už ieÅ¡kinį, 200,00 EUR iÅ¡laidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ , ir 484,00 EUR iÅ¡laidų, sumokėtų UAB „Simper“ už patalpų ir savavaliÅ¡kai įrengtų pertvarų planų parengimÄ , nes Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais ir buvo bÅ«tinos ieÅ¡kovo nurodytoms aplinkybėms įrodyti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3 675,65 EUR bylinėjimosi išlaidų (2 960,65 EUR + 31,00 EUR + 200,00 EUR + 484,00 EUR).Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 3,66 EUR, todėl ieškinį patenkinus jos išieškotinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).             Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas n u s p r e n d ė: Ieškinį tenkinti visiškai.

Ä®pareigoti atsakovÄ K. R., a. k. 6102160729, per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patal­pų (koridoriaus, pirties) bÅ«klę į tokiÄ , kuri yra fiksuota 2015-03-06 antstolio Giedriaus Salicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-15-581. Atsakovui K. R. per teismo nustatytÄ terminÄ neatlikus nurodytų veiksmų, leisti ieÅ¡kovui A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) atlik­ti Å¡iuos veiksmus pačiam atsakovo lėšomis. Priteisti ieÅ¡kovui A. B. iÅ¡ atsakovo K. R. 3 675,65 EUR (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 65 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo K. R. 3,66 EUR (tris eurus 66 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mÄ ­jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­ÄiÄ banke „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi iÅ¡laidos, įmokos ko­das – 5660.

Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ termina­le.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .  Teisėjas                                                                                                        RamÅ«nas Å arka