4a23700c-c3e8-4a41-9155-8bcca8a63c82 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-44-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02383-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Algimanto Kukalio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-476-217/2018 pagal ieÅ¡kovo A. U. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. R. ir L. M., trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. P., dėl laidojimo iÅ¡laidų ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. U. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų G. R. ir L. M. po 4 736,00 Eur skolos, po 59,68 Eur laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) A. J. U. ir M. U. šeimoje, motina M. U. mirė (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties jo, kaip nepilnamečio, globėja buvo paskirta A. D., kuri atstovaudama globotinio interesus, 1977 m. gruodžio 9 d. prisiteisė iš ieškovo tėvo A. J. U. ieškovo naudai 12/25 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1978 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. D. iš A. J. U. įgijo 13/25 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 1978 m. lapkričio 14 d.

A. D. kreipėsi į Kauno valstybinę notarinę kontorÄ , praÅ¡ydama leisti parduoti visÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Liaudies Å¡vietimo skyriaus sutiko, kad A. D. parduotų ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ 12/25 dalį namo, nurodant, kad gautus pinigus A. D. privalo įneÅ¡ti į TaupomÄ jÄ kasÄ ieÅ¡kovo vardu. 1978 m. lapkričio 4 d. A. D. pardavė namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), už 7 000,00 rublių ir į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Ä¯nešė 3 000,00 rublių.

Vėliau Å¡ias lėšas A. D. nuėmė, tačiau ieÅ¡kovui jų neperdavė ir nepanaudojo ieÅ¡kovo interesų tenkinimui. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė. IeÅ¡kovas teigė, kad jis rÅ«pinosi A. D. laidotuvėmis ir patyrė 179,05 Eur laidojimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas kreipėsi į Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarę G. P. dėl palikimo priėmimo, tačiau į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir kiti giminaičiai – G. R. ir L. M.. Kadangi piniginių lėšų, gautų už ieÅ¡kovui tenkančiÄ turto dalį, A.

D. jam neperdavė, ši suma priteistina iš palikėjos įpėdinių. VĮ „Registrų centro“ duomenimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 29 600,00 Eur, ieškovui priklausė 12/25 dalis šio gyvenamojo namo, kurio vertė yra 14 208,00 Eur, kadangi gautų 3 000,00 rublių vertės euro atžvilgiu šiai dienai nustatyti neįmanoma.

3. Atsakovai G. R. ir L. M. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad jie yra A. D. penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ . Teisinius santykius reguliuoja tos teisinės normos, kurios buvo Å¡io teisinio santykio atsiradimo metu. Nepilnamečiui ieÅ¡kovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis jo globėjos A. D. buvo parduota 1978 m. lapkričio 4 d., t. y. prieÅ¡ 39 metus. Tuo metu galiojusio 1964 metų redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 176 straipsnis reglamentavo tinkamÄ prievolių vykdymÄ .

IeÅ¡kovas turėjo teisę reikalauti iÅ¡ globėjos grÄ Å¾inti jam priklausančius pinigus bei kreiptis į teismÄ atsisakius globėjai tai padaryti. IeÅ¡kovas pilnamečiu tapo 1984 m. kovo 25 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ 33 metus. Tuo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. IeÅ¡kovas per 33 metus iki A. D. mirties ((duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų jai nereiÅ¡kė, todėl net jei globėja ir neatsiskaitė laiku su ieÅ¡kovu, jo reikalavimai negalėtų bÅ«ti patenkinti, kadangi suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas ir tai yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti (1964 m. red.

CK 90 straipsnio 1 dalis, 2000 m. red. CK 1.132 straipsnio 1 dalis). Be to, ieÅ¡kovas savo teiginiams dėl palikėjos jam priklausančių pinigų pasisavinimo jokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovai taip pat teigė, kad neaiÅ¡kÅ«s ir ieÅ¡kovo paskaičiavimai dėl 3 000,00 rublių skolos priteisimo iÅ¡ palikėjų, skaičiuojant Å¡iÄ sumÄ nuo 1978 m. rugsėjo 16 d. parduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dabartinės, t. y. 2017 m. sausio 1 d., turto vertės, kuri yra 29 600,00 Eur.

Nors ieÅ¡kovas nei vienam iÅ¡ atsakovų nepranešė apie palikėjos A. D. mirtį, nederino laidojimo iÅ¡laidų ir atsakovai nedalyvavo laidotuvėse, tačiau su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu atsakovai visiÅ¡kai sutiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. U. patikslintÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl skolos prieisimo tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų G. R. ir L. M. priteisė 8,69 Eur skolos ir po 10,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno; priteisė valstybei solidariai iÅ¡ atsakovų G.

R. ir L. M. 11,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų; likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo paliko nenagrinėtÄ .

5. Teismas nurodė, jog atsakovai neginčijo, jog 3 000,00 rublių A. D. nuėmė nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos ir jų negrÄ Å¾ino. Teismas iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų laikė nustatytomis bylos aplinkybes, jog A. D. nuėmė nuo ieÅ¡kovo (globotinio) sÄ skaitos 3 000,00 rublių ir jų ieÅ¡kovui nuėmusi neperdavė (negražino), o taip pat sprendė, kad A. D. palaikė artimus giminystės ryÅ¡ius su ieÅ¡kovu A. U..

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. D. skolÄ pripažino ir ieÅ¡kovas turėjo realų pagrindÄ tikėtis buvusiÄ 3 000,00 rublių skolÄ atgauti. Teismas rėmėsi liudytojos J. U. parodymais, kad skolÄ grÄ Å¾inti A. D. žadėjo iki 2016 m. birželio mėnesio ir sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs, o ieÅ¡kovas, kreipęsis su ieÅ¡kiniu į teismÄ 2017 m. rugsėjo 27 d., senaties termino nepraleido.

7. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad parduotas gyvenamasis namas, kurio verte remiasi ieÅ¡kovas, 2003 m. spalio 16 d. buvo padidintas 170,33 kv. m. plotu, įregistruotas po rekonstrukcijos ir atitinkamai įvertintas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamojo namo pardavimo dienai bendras plotas buvo 46,47 kv. m., tačiau kokia Å¡iuo metu bÅ«tų tokio ploto gyvenamojo namo vertė pagal tuometinę jo bÅ«klę nėra galimybių nustatyti, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ vertinti kaip įrodytÄ ir pagrįstÄ skolÄ .

8. Teismas vadovavosi valiutų keitimo, įvykusių per skolos laikotarpį Lietuvoje, kursu ir nurodė, kad pagal teisės aktais Lietuvoje keistų piniginių vienetų santykį, 3 000 rublių yra lygÅ«s 30 litų. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 įstatymo pagrindu litas buvo keičiamas į eurus, euro ir lito perskaičiavimo kursu – 3,45280 lito už 1 eurÄ , todėl skola ieÅ¡kovui Å¡iai dienai yra lygi 8,69 Eur.

9. Sprendžiant ieÅ¡kovui priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog 1992 m. rublius keičiant į laikinus pinigus – talonus, santykis buvo 1:1 ir santykis nesikeitė, tačiau 1993 m. Å¡iuos laikinus pinigus keičiant į litÄ santykiu 1:100, ieÅ¡kovas jau buvo pilnametis (27 metų amžiaus), todėl negalėjo nežinoti, kad pas A. D. laikomi jo pinigai nuvertės ir, palaikydamas artimus giminystės ryÅ¡ius su ja, turėjo galimybę pasirÅ«pinti Å¡ių pinigų atgavimu ar investavimu. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas iki dabar naudojasi A. D. sodu (duomenys neskelbtini) bendrijoje, kurį A. D. žadėjo jam palikti už skolÄ . Nors įrodymų, kad sodas registruotas A. D. vardu, ieÅ¡kovas nepateikė, tačiau teismas įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo turtu tebesinaudoja, laikė, jog Å¡is turtas gali likti ieÅ¡kovui.

10. IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų laidojimo iÅ¡laidas atsakovai pripažino, iÅ¡laidų dydžio neginčijo ir bylos proceso eigoje savanoriÅ¡kai Å¡ias iÅ¡laidas atlygino. Kadangi atsakovams patenkinus ieÅ¡kinio dalį dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje neatsisakė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. U. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies ir pakeisti sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 9 472,00 Eur skolos; solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis VÄ® Registrų centro duomenimis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 12/25 dalys buvo parduotos už 3 000,00 rublių, verte. Teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, kuriuo vadovaujantis buvo keičiama Lietuvos Respublikoje naudojama valiuta, ginčo situacijoje pažeidė protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kadangi 3 000,00 rublių, konvertavus į dabartinę vartojamÄ valiutÄ , tai atitiktų vos 8,69 Eur sumÄ , už kuriÄ neįmanoma įgyti 12/25 gyvenamojo namo, t. y. visiÅ¡kai skirtingai Å¡ių valiutų perkamoji galia. 1.2.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl senaties termino nesuėjimo prieÅ¡tarauja teismo vertinimui apie neva pasyvų ieÅ¡kovo elgesį, nesiekiant atgauti 3 000,00 rublių juos 1993 m. keičiant į litus. Teismas pats pripažino, kad ieÅ¡kovas nesuvokė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, nes palikėja vis žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti. 1.3. Net ir vertinant, kad pardavimo dienai ginčo gyvenamojo namo plotas buvo 46,47 kv. m., proporcingai mažinant gyvenamojo namo kainÄ , Å¡i nebÅ«tų mažesnė nei 6 344,61 Eur.

Vis dėlto, tokia vertė taip pat neatitiktų rinkos kainos, kadangi net ir 1978 m. parduodant namų valdÄ , Å¡i buvo parduota deÅ¡imt kartų didesne verte, nei nurodyta inventorizacinėje vertėje. 1.4. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas iki Å¡iol tebesinaudoja A. D. turtu (sodo pastatu), kas sudaro pagrindÄ , kad Å¡is turtas gali likti ieÅ¡kovui, prieÅ¡tarauja paveldėjimo teisinių santykių institutui. IeÅ¡kovas, bÅ«damas vienas iÅ¡ trijų palikėjos įpėdinių, neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo vienasmeniÅ¡kai paveldėti minėto sodo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijoje.

Taigi teismo iÅ¡vada, neva pateisinanti priimtÄ sprendimÄ priteisti vos 8,69 Eur ieÅ¡kovo naudai, kaip neva nepažeidžianti ieÅ¡kovo teisių, nes neva yra galimybė, jog ieÅ¡kovui atiteks A. D. priklausęs sodas, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

12. Atsakovai L. M. ir G. R. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo A. U. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas jau bÅ«damas pilnametis negalėjo nežinoti, jog jo pinigai nuvertės ir palaikydamas artimus giminystės ryÅ¡ius su A. D., turėjo galimybe pasirÅ«pinti pinigų atgavimu ar investavimu. 2.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu, iš kurio matyti, kad ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 7 d. buvo nurodyta 29 600,00 Eur, o ryšium su 2003 m. atlikta rekonstrukcija šio gyvenamojo namo plotas yra padidėjęs 170,33 kv. m., kas reiškia, kad ieškovas nusistatė skolos dydį nuo nekilojamojo turto, kurio 170,33 kv. m. buvo padidinti naujų savininkų. 2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašomos priteisti skolos dydį paskaičiavo vadovaudamasis valiutų keitimo, įvykusio per skolos laikotarpį Lietuvos Respublikoje, kursu.

Jei ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inta 3 000,00 rublių suma, tai praÅ¡oma priteisti skola negali bÅ«ti siejama su negyvenamojo namo verte ir dar 2017 m. sausio 1 d. 2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi paties teismo motyvuose nurodyta, kad ieÅ¡kovas sulaukęs pilnametystės net 33 metus niekur nesikreipė dėl nuimtų pinigų iÅ¡ jo sÄ skaitos grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 9 472,00 Eur faktiniu pagrindu nurodytos tokios aplinkybės: kad jo, ieškovo, po motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini) globėja buvo paskirta A. D., kuri, atstovaudama globotinio interesus, 1977 m. gruodžio 9 d. prisiteisė iš ieškovo tėvo A. J. U. ieškovo naudai 12/25 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1978 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. D. iš A. J. U.

įgijo 13/25 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 1978 m. lapkričio 4 d. A. D. kreipėsi į Kauno valstybinę notarinę kontorÄ , praÅ¡ydama leisti parduoti visÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Liaudies Å¡vietimo skyrius sutiko, kad A. D. parduotų ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ 12/25 dalį namo, nurodant, kad gautus pinigus ji privalo įneÅ¡ti į TaupomÄ jÄ kasÄ ieÅ¡kovo vardu. 1978  m. lapkričio 4 d. A. D. pardavė namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), už 7 000,00 rublių ir į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ Ä¯nešė 3 000,00 rublių.

Vėliau šias lėšas ji nuėmė, tačiau ieškovui jų neperdavė ir nepanaudojo ieškovo interesų tenkinimui. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė.

14. Pagal CPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pirmosios dalies nuostatÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų reikalaujamas sumas, bylÄ nagrinėjęs teismas teisiÅ¡kai kvalifikavęs kaip kreditoriaus reikalavimÄ palikėjos įpėdiniams, bei spręsdamas, kad palikėja iki savo mirties nepanaudojo ieÅ¡kovo interesais ir negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui priklausančių lėšų, taip pat, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, priteisė iÅ¡ palikėjos įpėdinių ieÅ¡kovo reikalaujamos skolos dalį.

17. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia tik ieÅ¡kovas, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstydamas argumentus, kodėl jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl priteistos sumos dydžio. Kadangi atsakovai teise skųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka nesinaudojo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti tiek dėl pirmosios instancijos argumentų, kurių pagrindu spręsta, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, tiek ir dėl teismo argumentų, kad palikėja, vykdydama globėjos pareigas nepanaudojo globotinio interesais jam priklausančių lėšų.

18. IeÅ¡kovas, paskaičiuodamas jo reikalaujamÄ iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾intinÄ sumÄ , nurodė, kad 1978 metais gautų už jam priklausančios nuosavybės turto pardavimÄ rublių, kurie Lietuvos Respublikoje iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, vertė gali bÅ«ti nustatyta pagal tuo metu buvusiÄ rublio perkamÄ jÄ galiÄ . Reikalaudamas 9 472,00 Eur sumos, apeliantas jam priklausiusių rublių perkamÄ jÄ galiÄ sieja su jam priklausiusio turto dalies rinkos vertė, įvertinta 2003 m. rugsėjo 5 d. kainomis.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino faktines bylos aplinkybes – ginčo Å¡alių artimÄ ryšį, ilgalaikį globėjos duotos pareigos neįvykdymÄ , iÅ¡augusias nekilnojamojo turto kainas, tačiau nors ir pažymėjęs, kad praÅ¡oma priteisti suma yra iÅ¡reikÅ¡ta Å¡iuolaikine Lietuvos valiuta-eurais, priteistinos sumos dydį iÅ¡imtinai siejo su piniginių vienetų keitimo santykiu, o ne su jų ekvivalentiÅ¡kumu. Sandorio, kuriuo metu buvo realizuotas ieÅ¡kovui priklausantis turtas metu Lietuvoje piniginis vienetas buvo rublis.

Pagal Lietuvos Respublikos lito komiteto 1992 m. rugsėjo 16 d. nutarimÄ Nr.2 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinų pinigų-talonų įvedimo ir rublių išėmimo iÅ¡ apyvartos“ Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m. spalio 1 d. pradėjo cirkuliuoti tik laikini pinigai–talonai, į kuriuos rubliai buvo keičiami santykiu 1:1. Pagal 1991 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos pinigų iÅ¡leidimo įstatymÄ , Lietuvos Respublikos lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinų pinigų-talonų išėmimo iÅ¡ apyvartos“ bei 1993 m. liepos 1 d.

LR pinigų įstatymÄ nuo 1993 m. birželio 22 d. į apyvartÄ iÅ¡leisti Lietuvos Respublikos nacionaliniai pinigai – litas ir jo Å¡imtoji dalis centas, keičiant laikinus pinigus-talonus į litus, nustatyta, kad vienas litas yra lygus 100 laikinų pinigų-talonų. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 įstatymo pagrindu litas buvo keičiamas į eurus, euro ir lito perskaičiavimo kursu – 3,45280 lito už 1 eurÄ . Taigi, pagal teisės aktais Lietuvoje keistų piniginių vienetų santykį, 3 000,00 rublių jų priteisimo metu yra lygÅ«s 8,69 Eur.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikoje 2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828 Euro įvedimo įstatymu. Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2002, suformuota teismine praktika. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad nėra įstatymo, kuris tiesiogiai nustatytų piniginių vienetų vertės ekvivalentiÅ¡kumÄ keičiantis ekonominei situacijai, tokiais teisės aktais negalima pripažinti nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų-talonų išėmimo iÅ¡ apyvartos, nes jais buvo sprendžiama dėl piniginių ženklų įvedimo, keitimo tvarkos, nominalų atitikmens ir cirkuliacijos Å¡alyje, o ne jų vertės vienodumo klausimas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal vienÄ iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, t. y. nukentėjusysis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu jam nebÅ«tų padaryta žalos (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Siekiant įgyvendinti šį principÄ , žala turi bÅ«ti tiksliai įvertinta pinigais, atsižvelgiant į infliacijÄ , rinkos pokyčius, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes.

Nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dienÄ . Jeigu kainų pagal nurodytÄ taisyklę taikymas galėtų reikÅ¡ti nukentėjusiojo arba nepagrįstÄ praturtėjimÄ (t. y. jam bÅ«tų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ (jis nebÅ«tų visiÅ¡kai grÄ Å¾intas į padėtį, kuri bÅ«tų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės iÅ¡imtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ .

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pardavus ieÅ¡kovui priklausančiÄ nekilnojamojoje turto dalį buvo gauta pinigų suma. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad realizavus jam priklausančiÄ nuosavybę jis turėjo poreikį ar realiÄ ir teisėtÄ galimybę įsigyti kitÄ ekvivalentinės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau neteko galimybės įsigyti turtÄ dėl globėjos veiksmų. Apeliantui apsiribojus teiginiais, kad gauta suma nebuvo panaudota globotinio interesais, iÅ¡ dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustatant priteistinos sumos dydį remtis bet kokio nekilnojamojo turto, tame tarpe ir dėl kurio buvo sudaryta 1978 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, verte, nustatyta praėjus 25 metams po sandorio sudarymo, pagrindo nėra.

23. Kadangi nėra įstatymo, tiesiogiai nustatančio piniginių vienetų vertės ekvivalentiÅ¡kumÄ keičiantis ekonominei situacijai, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į akivaizdų 3 000,00 rublių 1978 metais ir 8,69 Eur 2018 metais perkamosios galios akivaizdų skirtumÄ euro nenaudai, pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovui priteista suma negali bÅ«ti pripažintina teisinga, ar atitinkanti protingumo kriterijų.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į Å¡ioje konkrečioje byloje susiklosčiusios neordinarios situacijos aplinkybes, ieÅ¡kovo elgesį po 1978 m. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai jis, ir sulaukęs pilnametystės, sutiko laukti, kol globėja grÄ Å¾ins jam priklausančiÄ pinigų sumÄ , nesirÅ«pino įforminti jokių raÅ¡ytinių dokumentų dėl jų grÄ Å¾inimo terminų ar atsiskaitymo kitokiu bÅ«du, kas Å¡ioje konkrečioje ginčo situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip didelį neatsargumÄ .

Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdama į paveldėto turto masę, taip pat ir į įpėdinių skaičių, kad jų tarpe yra ir ieÅ¡kovas, pripažindama, kad praėjus ilgam laiko tarpui sudėtinga teikti įrodinėjimo priemones, pagrindžiančias rublio perkamÄ jÄ galiÄ ir įgalinančias jÄ sulyginti su dabar esančiu piniginiu vienetu, sprendžia, kad bÅ«tina kiek galima teisingiau kompensuoti ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intÄ 3 000,00 rublių sumÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 3 000,00 rublių suma buvo gauta pardavus apeliantui priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį, todėl, atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie nekilnojamojo turto kainas (CPK 182 straipsnis), teisinga 3 000,00 rublių kompensacijos suma laiko 2 000,00 Eur.

25. Dar kartÄ pabrėždama Å¡ioje konkrečioje byloje sprendžiamo Å¡alių ginčo ypatumus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta suma, kuriÄ privalo palikėjos įpėdiniai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 19-24 punktuose nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant priteistÄ sumÄ iki 2 000,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 26. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ ir padidinus ieÅ¡kovui priteistinos skolos sumÄ , perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡alių atstovavimo iÅ¡laidos ir taip paskirstytos ieÅ¡kovo naudai, o atsakovai tokio paskirstymo nekvestionavo, todėl esant susiklosčiusiai situacijai, Å¡i sprendimo dalis nekeistina.

Tuo tarpu padidinus ieÅ¡kovui priteistinos sumos dydį, t. y. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus 22,58 procentais, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, žyminis mokestis už pateiktÄ ieÅ¡kinį turi bÅ«ti paskirstytinas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o ne nuo tenkintos ieÅ¡kinio dalies. Už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 216,00 Eur žyminis mokestis, ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 20,00 Eur žyminio mokesčio (Å¡i dalis priteista iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai), o kitos dalies, t. y. 196,00 Eur, mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį 22,58 procentais, kas sudaro 48,77 Eur sumÄ nuo mokėtino žyminio mokesčio dalies, ieÅ¡kovui sumokėjus 20,00 Eur sumÄ , likusi dalis, t. y. 28,77 Eur priteistina iÅ¡ atsakovų valstybės naudai (iÅ¡ kiekvieno po 14,39 Eur), o netenkintoje reikalavimų dalyje žyminio mokesčio dalis, t. y. 167,23 Eur, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27. Be to, kadangi priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas paÅ¡to (siuntimo) iÅ¡laidas priteisė solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, todėl įvertinus tai, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdė pareigas, todėl valstybei priteistinos paÅ¡to (siuntimo) iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistos solidariai paÅ¡to (siuntimo) iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų, pakeistina, valstybei priteisiant paÅ¡to (siuntimo) iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 5,84 Eur (11,68/2) (CPK 96 straipsnis).

28. IeÅ¡kovui priteistinos skolos dydį padidinus iki 2 000,00 Eur, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo tenkintas 20,63 procentais. Kadangi už apeliacinį skundÄ mokėtinas 213,00 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 14 d. rezoliucija buvo atidėtas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, 43,94 Eur žyminio mokesčio priteistina iÅ¡ atsakovų valstybės naudai, iÅ¡ kiekvieno po 21,97 Eur (43,94/2), o likusi dalis, t. y. 169,06 Eur, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai.

29. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad jis už apeliacinio skundo parengimÄ turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (reg. Nr. DOK-29318), kurios nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jam iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 51,58 Eur (103,15/2). Tuo tarpu atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 1 000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (reg. Nr. DOK-71276), kurios nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 793,70 Eur suma. Kadangi Å¡alių reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai prieÅ¡prieÅ¡iniai, todėl juos subendrinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai priteistina 690,55 Eur (793,70-103,15) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, turėta apeliacinės instancijos teisme.

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl jos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo A. U. ieÅ¡kinį dalyje dėl skolos prieisimo tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti ieÅ¡kovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), solidariai iÅ¡ atsakovų G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (du tÅ«kstančius eurų 00 ct) skolÄ ir po 10,00 Eur (deÅ¡imt eurų 00 ct) žyminio mokesčio iÅ¡ kiekvieno.

Priteisti iÅ¡ atsakovų G. R., a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 14,39 Eur žyminio mokesčio ir po 5,84 Eur paÅ¡to (siuntimo) iÅ¡laidų (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 167,23 Eur žyminio mokesčio (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).“ Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovų G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 690,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovų G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 21,97 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 169,06 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Algimantas Kukalis Egidijus TamaÅ¡auskas