2017-07-03 Nr. AB-13121-2-52-3-03925-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-692-415/2017

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03925-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. G. Ž. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą (I t., b. l. 4–10), prašydama atnaujinti terminą ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2.3-2090-(41) „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų buvo išbrauktas B. Ž. (B. Ž.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2014 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-7744 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-2348 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT parduoti suteiktą ir naudojamą 0,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir kt.).

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 17 sesijos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 jos sutuoktiniui B. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ir kurio visą turtą ji paveldėjo, buvo suteiktas 2 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo atmatuotas 0,50 ha žemės sklypas, kuriuo nuolat naudojosi nuo pat suteikimo momento iki šiol, jame ganė gyvulius, deklaravo pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti. Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 28 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104.)-7744 sužinojo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. 2.3-2090-(41) B. Ž. buvo išbrauktas iš asmeninio ūkio naudotojų, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 1,23 ha ir 1,90 ha žemės sklypus, o į grąžinamos natūra žemės, miško plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas, todėl jai nebus parduodamas 0,50 ha ploto žemės sklypas kaip asmeninio ūkio žemė. Pareiškėjai apskundus šį sprendimą, NŽT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5.)-2348 jos skundo nepatenkino.

Pareiškėja pažymėjo, kad jai nebuvo įteiktas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2.3-2090-(41) nuorašas, tačiau iš pastarojo pavadinimo ji nusprendė, jog iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų buvo išbraukiami asmenys, kurie nenaudoja jiems suteiktos žemės, o ji ir jos sutuoktinis nuo 1994 m. nuolat naudojosi žeme, nuo 2004 m. deklaravo pasėlius, todėl nebuvo pagrindo išbraukti B. Ž. iš paminėto sąrašo. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 8 dalis numato tik galimybę, o ne imperatyvų asmeninio ūkio žemės įskaitymą į grąžinamos žemės plotą.

Sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje naudojamas piliečių asmeniniam ūkiui žemės plotas būtų mažinamas iki nustatyto dydžio ir įskaitomas į piliečiams sugrąžinamos žemės plotą, šiuo atveju nėra, todėl ta aplinkybė, kad B. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pareiškėjos įsitikinimu, negali tapti pagrindu neparduoti jai 0,50 ha asmeninio ūkio žemės toje pačioje (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Be to, pareiškėja prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių – nurodytos netinkamos apskundimo tvarkos.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 96–99) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 17 sesijos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 B. Ž. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 41-15643 B. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha bendro ploto žemę, grąžinant natūra 1,90 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,23 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai V. G. Ž. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 41-5012 ir 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19508 buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 2,83 ha žemės bendrosios nuosavybės teise 4,24 ha žemės ūkio paskirties sklype ir perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 2,40 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalį ir Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalį, į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

Taigi piliečiui negali būti tuo pat metu atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir dar parduotas tokio pat ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui, t. y. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas negali dubliuotis su žemės pardavimu asmeniniam ūkiui. Kadangi paminėtais sprendimais pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, negu suteiktas asmeninio ūkio žemės plotas, šis plotas pagrįstai įskaitytas į grąžinamos natūra ir perduodamos nuosavybėn neatlygintinai žemės plotą, o pareiškėja neturi teisės papildomai pirkti asmeninio ūkio žemės. Be to, asmeninio ūkio žemė neparduodama asmenims, kurie patys jos nenaudoja, o Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. 2.3-2090-(41) B. Ž. buvo išbrauktas iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjai žemė negali būti parduodama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu (II t., b. l. 10–14) atmetė pareiškėjos V. G. Ž. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos sutuoktinio įtraukimo į asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą ir atsisakymo pareiškėjai parduoti asmeninio ūkio žemę teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis. Nustatė, kad pareiškėja pasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta apskundimo tvarka, taigi skundžiamas NŽT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas buvo priimtas ginčą išnagrinėjus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, jog pareiškėja NŽT sprendimą gavo 2014 m. rugsėjo 13 d. ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2014 m. spalio 1 d., tačiau jos skundą 2014 m. spalio 6 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėja 2014 m. lapkričio 17 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi byla pagal pareiškėjos reikalavimus perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, teismo vertinimu, nors pareiškėja šioje byloje nagrinėjamą skundą (ieškinį) teismui padavė 2014 m. lapkričio 17 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau pirmą kartą į Vilniaus apygardos administracinį teismą ji kreipėsi nepraleidusi 20 dienų nuo skundžiamo NŽT sprendimo gavimo dienos, o vėliau terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad jos skundą buvo atsisakyta priimti. Teismas padarė išvadą, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujino.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės išsipirkti asmeninio ūkio žemės sklypą, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8, 11 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 10 punktu. Teismas padarė išvadą, kad šiomis teisės normomis siekiama nustatyti lengvatinius suteiktos valstybinės asmeninio ūkio žemės pardavimo tokiems asmenims pagrindus ir tvarką, tačiau taip pat nustatoma, kad asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, tokia asmeninio ūkio žemė įskaitoma į jų natūra atkuriamos žemės arba perduodamos neatlygintinai žemės plotą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos šeimai jos sutuoktinio B. Ž. vardu buvo skirtas 2 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini), įmokos už šį sklypą nebuvo mokėtos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 41-5012 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. G. nuosavybės teisėmis valdytą 2,83 ha žemę ir jo pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 28300 / 42400 dalis 4,2400 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19508 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. nuosavybės teisėmis valdytą 2,18 ha žemę ir jo pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 2,400 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktiniui B. Ž. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 41-15643 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą 2,41 ha žemę ir 0,72 ha mišką ir šio sprendimo pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos, kaip B. Ž. įpėdinės, nuosavybės teisė į 1,2300 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,9000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Taigi B. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 3,13 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 5,01 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), t. y. į didesnį žemės plotą, negu jiems buvo suteiktas asmeniniam ūkiui, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais, B. Ž. ir pareiškėjos naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas buvo įskaitytas į jiems sugrąžinamos atkuriant nuosavybės teises žemės plotą.

Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, jog, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies antru sakiniu, NŽT vadovas turėjo priimti atskirą sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo į atkuriamą nuosavybę. Pareiškėjos nurodytas reglamentavimas suteikia teisę, o ne pareigą NŽT vadovui mažinti asmeninio žemės ūkio sklypą, o šiuo atveju tokia aplinkybė nenustatyta. Asmeninės nuosavybės sklypų įskaitymas į atkuriamos nuosavybės plotą vykdomas įstatymo pagrindu, nepriimant atskiro sprendimo.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos šeimai (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 17 sesijos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo įskaityta į atkuriamą pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybę, todėl skundžiamus NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT sprendimus, kuriais atsisakoma pareiškėjai papildomai parduoti asmeninio ūkio žemę, laikė teisėtais ir pagrįstais.

Teismas, spręsdamas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2.3.-2090-(41) dalies panaikinimo, nustatė, jog šiuo įsakymu B. Ž. buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, nes pilietis miręs (8 stulpelis). Teismo vertinimu, nustačius, jog asmuo, kurio vardu buvo suteiktas asmeninio žemės ūkio plotas, yra miręs, turėjo būti sprendžiama ir vertinama, ar nėra likę jo šeimos narių, toliau naudojančių suteiktą asmeninio ūkio žemę, nes žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama šeimai, šiuo atveju – ne tik B. Ž., bet ir jo sutuoktinei – pareiškėjai V. G. Ž. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog B. Ž. buvo išbrauktas iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo dėl to, kad mirė, o ne dėl to, jog žemė buvo nenaudojama pagal paskirtį ar dėl kitų priežasčių. B. Ž. įtraukimas į tokį sąrašą neatima iš pareiškėjos teisės ir teisėto pagrindo kreiptis į NŽT dėl jos pačios įtraukimo į asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 2.3-2090-(41) dalies dėl B. Ž. išbraukimo iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo dėl mirties, kai šis asmuo yra miręs dar (duomenys neskelbtini) ir būtent jo vardu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, panaikinti nėra pagrindo. Be to, bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar B. Ž., ar pati pareiškėja būtų įtraukti į tokį sąrašą ar nebūtų, tai šiuo konkrečiu atveju neturėtų įtakos pareiškėjos teisei įsigyti / pirkti šią asmeninio ūkio žemę, kadangi tokia teisė nebeegzistuoja dėl kitų teisinių priežasčių – nuosavybės teisių B. Ž. ir pareiškėjai į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei asmeninio ūkio žemės ploto įskaitymo į grąžinamos natūra ar suteikiant lygiavertį turėtajam žemės plotą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja V. G. Ž. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 18–21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad atmatuotas asmeninio ūkio žemės sklypas yra šalia namo, jį labai patogu naudoti pagal paskirtį. Nuosavybės teisių atkūrimo metu niekas nepaaiškino, kad turėtų rinktis tarp naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo ir kitose vietose atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Neaišku, kodėl naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo įtrauktas į susigrąžinamą ekvivalentine natūra žemės sklypą. Kreipėsi dėl žemės pardavimo žodžiu, tačiau nesulaukusi jokių veiksmų kreipėsi raštu ir tada gavo atsakymą, kad jos vyras jau prieš daug metų yra išbrauktas iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašo. Asmeninio ūkio žemė nuo 1994 m. be pertraukos yra naudojama (Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d.). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. liepos 28 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-7744 visai kitaip, nei Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. 2.3-2090-(41), interpretavo B. Ž. pavardės išbraukimą iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo. Pabrėžia, kad asmeninio ūkio žemė buvo suteikta teisėtu ir galiojančiu (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu. NŽT nepagrįstai plečiamai interpretuoja paminėtą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kuriame įvardyta išbraukimo iš sąrašo priežastis. Apie įskaitymą niekas neinformavo. NŽT negali savavališkai individualiai spręsti, ar laikyti (numanyti), kad konkrečiam fiziniam asmeniui jo naudojama asmeninio ūkio žemė yra įskaityta į sugrąžintą žemės plotą (Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d.). Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis ir Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinamos sistemiškai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 26–30) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodo, kad asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, jiems suteikta asmeninio ūkio žemė įskaitoma į jų grąžinamos natūra žemės arba perduodamos neatlygintinai žemės plotą. Sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo apeliantė įsigijo nuosavybėn žymiai didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, negu (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 17 sesijos 1994 m. kovo 11 d. sprendimu Nr. 4 B. Ž. vardu buvo suteiktas asmeninio ūkio žemės plotas. Suteiktas asmeninio ūkio žemės plotas įskaitytas į grąžinamos natūra ir perduodamos nuosavybėn neatlygintinai žemės plotą, todėl apeliantė nebeturi teisės pirkti asmeninio ūkio žemę. Nors neturi reikšmės aplinkybė, ar apeliantė ir (ar) B. Ž. buvo informuoti apie paminėtą įstatymuose nustatytą imperatyvų reikalavimą, kadangi tokia pareiga NŽT nei anksčiau, nei dabar nenumatyta, tačiau, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad pati apeliantė nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Pabrėžia, kad privaloma piliečiams suteiktą asmeninio ūkio žemę įskaityti į jų natūra atkuriamos žemės arba perduodamos neatlygintinai žemės plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-280/2013). Jeigu apeliantė nesiektų privatizuoti nustatyta tvarka jos šeimai skirto ir naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo, o norėtų toliau naudotis šiuo asmeninio ūkio žemės sklypu, tai jo plotas NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu galėtų būti sumažintas ir įskaitomas į sugrąžintos, atkuriant nuosavybės teises, žemės plotą. Nepriklausomai nuo to, ar B. Ž. (ar pati apeliantė) būtų ar nebūtų įtraukti į asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus, tai neturėtų įtakos jų teisei įsigyti / pirkti asmeninio ūkio žemę, kadangi tokia teisė nebeegzistuoja dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei asmeninio ūkio žemės ploto įskaitymo į grąžinamos natūra ir perduodamos nuosavybėn neatlygintinai žemės plotą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-909-302/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. birželio 30 d.

Asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d.).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos šeimai jos sutuoktinio B. Ž. vardu buvo skirtas 2 ha ploto žemės sklypas asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini), įmokos už šį sklypą nebuvo mokėtos.

Vertinant pareiškėjos reikalavimų, pareikštų šioje byloje, pagrįstumą, svarbu aptarti teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis sprendžiama dėl asmenų, teisėtai naudojančių asmeninio ūkio žemę, teisių pasikeitimo, kai jiems atkuriama nuosavybės teisė į žemę natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, į piliečiui grąžinamos natūra arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje.

Vadovaujantis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – Tvarka), galiojusiu nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pareiškėjai ir jos mirusiam vyrui metu, 10 punktu, piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 23 d.) dienos. Piliečiams asmeniniam ūkiui suteikti žemės sklypai privatizuojami po to, kai apskrities viršininkas patvirtina parengtus asmeniniam ūkiui skirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektus (Tvarkos 13 p.).

Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė įsigyjama nuosavybėn:

14.1. grąžinant ją natūra;

14.2. perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, kurie įskaitomi į asmeninio ūkio žemę;

14.3. parduodant žemės sklypus.

Į sugrąžinamą žemę įskaitomas žemės sklypas, nustatytąja tvarka skirtas piliečio asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir naudojamas namų valdos žemės sklypas. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė, arba kurie turi teisę susigrąžinti daugiau kaip 3 hektarus žemės ūkio naudmenų toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki vienodo dydžio visiems asmenims ir įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą (Tvarkos 15 p.).

Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, asmeninio ūkio žemės įsigijimo nuosavybėn būdas, numatytas Tvarkos 14.2 punkte, galėjo būti taikomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu. Tuo metu pareiškėja (jos miręs sutuoktinis) nepasinaudojo teise prašyti taikyti Tvarkos 14.2 punkte numatytą asmeninio ūkio žemės įsigijimo nuosavybėn būdą, neginčijo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste yra pagrindas kolegijai prieiti prie išvados, kad pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui teisės į asmeninio ūkio žemės naudojimą pasibaigė šios žemės įskaitymu į nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu grąžintą žemę natūra ir perduotus neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypų plotus.

Esant šiai faktinei bei teisinei situacijai pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl jos prioritetinio intereso išsaugoti teises į žemę asmeninio ūkio žemės buvimo vietoje dėl patogumo ją naudoti, taip pat kiti apeliacinio skundo argumentai atsakovo veiksmų teisėtumo nagrinėjamo ginčo ribose vertinimo aspektu nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. G. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Gintaras Kryževičius Ričardas Piličiauskas