2024-07-24 Nr. BB-3814-1-01-2-00032-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2639/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas K. Ašmys prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nepašalino abejonių dėl E. K. kaltumo, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką bei gynybos prašymus (sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta pagrindinė baudžiamoji byla), dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies bei rungimosi principo pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo teises į gynybą ir teisingą bylos procesą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pažymima, kad ši nagrinėjama byla Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi nepagrįstai buvo išskirta nuo pagrindinės baudžiamosios bylos Nr. 1-273-1049/2022, dėl to bylą nagrinėjant atskirai, buvo ne tik apribotos nuteistojo E. K. teisės efektyviai gintis procese, bet ir užkirstas kelias visapusiškai išnagrinėti bylą. Kasatoriaus nuomone, šios bylos atskyrimas pripažintinas esminiu BPK pažeidimu, kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai ištirti visus įrodymus, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, nuteistojo E. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama tik nepatikimais, tinkamai neįvertintais, nenuosekliais ir bylos baigtimi suinteresuoto, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį liudytojo A. Z. parodymais, taip pat tinkamai neįvertinus pagrindinėje byloje kaltinamojo A. O. parodymų, kitos rašytinės bylos medžiagos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas E. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, jog kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei dėl jų pateikia savo poziciją. Tačiau tokie kasatoriaus argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK normų pažeidimo atskiriant baudžiamąsias bylas, dėl ko, kasatoriaus teigimu, buvo suvaržyta nuteistojo E. K. teisė efektyviai gintis procese ir užkirstas kelias visapusiškai išnagrinėti bylą, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikuoti veiką, taip pat grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad sprendimas bylas išskirti ar sujungti, yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir atitinkamai fakto, o ne teisės klausimas. Atskyrimo klausimas bylos proceso eigoje gynybos buvo skundžiamas ne kartą, ir ne kartą teismai dėl to pasisakė. Todėl teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, vėl keliami atskyrimo klausimai yra deklaratyvūs ir paremti dirbtinai keliant klausimą dėl esminių BPK normų pažeidimų, teisės į gynybą suvaržymo, teismų praktikos nesilaikymo, dėl to jie nelaikytini tinkamais pagrįsti BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Skunde išdėstytas kasatoriaus prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes kasacinės instancijos teismas gali nutraukti bylą, o ne išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. K. gynėjo advokato Kristupo Ašmio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė