2025-12-10 Nr. AB-22282-3-61-3-04693-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1818-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04693-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“ (toliau – ir Sprendimas dėl pritarimo); 2) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ (toliau – ir Sutikimas); 4) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas dėl viešųjų vietų) 1.4 punktą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1974-560/2021 pagal Prokuroro 2021 m. kovo 25 d. ieškinį atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Elektrėnų vandens sporto klubas“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Veiksmo poilsinė“, valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo, nuomos aukciono procedūrų nutraukimo ir įpareigojimo pašalinti padarinius (toliau – ir Ieškinys).

Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti reikalavimai, kuriais siekiama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, taip pat administracinius aktus, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (toliau – ir Žemės sklypas Nr.

1) bei su juo besiribojančio valstybinės reikšmės vandens telkinio – Elektrėnų tvenkinio – dalis naudojami ne teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, prašoma nutraukti Žemės sklypo Nr. 1 nuomos aukciono, kurio sąlygos prieštarauja teisės aktų reikalavimams, procedūras, taip pat išspręsti klausimą dėl neteisėtų sandorių bei administracinių aktų atsiradusių padarinių pašalinimo. Ieškinyje nurodyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracija, neturėdama teisės, perdavė Žemės sklypą Nr. 1 bei Elektrėnų tvenkinio dalį, besiribojančią su šiuo sklypu, naudotis tretiesiems asmenims, t. y. 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 03S-386 su VšĮ „Elektrėnų vandens sporto klubas“ dėl savarankiškųjų savivaldybės funkcijų vykdymo Žemės sklype Nr.

1. Sutarties Nr. 03S-386 galiojimo laikotarpiui VšĮ „Elektrėnų vandens sporto klubas“ 2017 m. lapkričio 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Veiksmo poilsinė“ ir perdavė Žemės sklypą Nr. 1 vandenlenčių parkui plėtoti bei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. UAB „Veiksmo poilsinė“ Žemės sklype Nr. 1, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos – bei Elektrėnų tvenkinio dalyje įkūrė vandenlenčių parką ir vykdo ūkinę-komercinę veiklą, pastatė statinius ir įrengė įrenginius, neatitinkančius teisės aktuose numatytos pastatų paskirties, leidžiamos rekreacinėje teritorijoje, be to, neturėdama NŽT sutikimo naudoti valstybinės reikšmės vandens telkinį.

Elektrėnų savivaldybės taryba 2020 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos“ išnuomoti Žemės sklypą Nr. 1 ir numatė teisės aktams prieštaraujančias papildomas žemės nuomos sąlygas, t. y. nusprendė išnuomoti Žemės sklypą Nr. 1 tam, kad ir toliau būtų vykdoma neatitinkanti ginčo žemės sklypo naudojimo būdo veikla ir suteikiama galimybė UAB „Veiksmo poilsinė“ įregistruoti be teisinio pagrindo pastatytus statinius arba kompensuoti jų statybos išlaidas.

VĮ Valstybės žemės fondas dėl Žemės sklypo Nr. 1 nuomos 2020 m. spalio 12 d. interneto svetainėje paskelbė šio žemės sklypo nuomos aukcioną. Aukciono procedūros sustabdytos civilinėje byloje Nr. e2-1329-567/2021, nagrinėjamoje pagal UAB „Sagatėja“ ieškinį atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Administracijai ir VĮ Valstybės žemės fondui dėl viešojo aukciono papildomų sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys – VšĮ „Elektrėnų vandens sporto klubas“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“. Iš atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Administracijos atsiliepimo į ieškinį buvo nustatyta, kad, teismui pranešus apie pareikštą Prokuroro ieškinį, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d.

Įsakymu buvo pakeistas Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas, tai yra prie esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos – nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės teritorijos. Taip pat nustatyta, kad po Ieškinio pateikimo teismui NŽT skyrius pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą išdavė Sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai aktai, kuriais pakeistas Žemės sklypo Nr. 1, o kartu ir valstybinės žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), naudojimo būdas, taip pat išduotas Sutikimas dėl laikino nesudėtingo statinio valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje statybos, pažeidžia imperatyvias teisės normas, atsirado pagrindas kreiptis į administracinį teismą tam, kad būtų apgintas įstatymų saugomas viešasis interesas.

2.2. Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais. Pagal Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. šalia Rungos g. detaliojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-823 (toliau – ir Detalusis planas Nr. 1), bei Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-88 (toliau – ir Detalusis planas Nr. 2), sprendinius atitinkamai ginčo žemės sklypai patenka į rekreacines teritorijas, komercinės paskirties teritorijos tose vietose (ar jų dalyse) nenumatytos. Iš Detaliojo plano Nr. 1 aiškinamojo rašto matyti, jog teritorija šalia Rungos g., brėžinyje pažymėta kaip teritorija Nr. 1, priskirta aktyvios rekreacijos teritorijai. Suformuoto 10 792 kv. m žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Iš pateikto Detaliojo plano Nr. 2 brėžinio bei aiškinamojo rašto (teritorija neišskirta) matyti, jog Žemės sklypas Nr. 2 patenka į tą dalį, kuri skirta rekreacinei teritorijai. Detaliųjų planų aktualūs sprendiniai atitinka ir Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-71 (toliau – ir Bendrasis planas), bei Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 03V-838 (toliau – ir Specialusis planas), ginčo teritorijoms numatytus sprendinius, tai yra patenka į rekreacijos zonas. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu keisti ginčo sklypų naudojimo būdą, o žemės naudojimo būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl Sprendimas dėl pritarimo ir Įsakymas, kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams ir naikintini.

2.3. Tuo atveju, jei žemės sklype gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Tvarkos bei sąlygų aprašas) (redakcija nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) 11 punktu kartu su prašymu pakeisti žemės naudojimo būdą turi būti pateikiamas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Šiuo atveju planų, kuriuose būtų nurodytos ginčo sklypų dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais, nebuvo pateikta.

2.4. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius su 2021 m. balandžio 20 d. prašymu išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje Nr. 03.2-07-433 kreipėsi į NŽT skyrių. Prašyme nurodė, kad sutikimą prašoma išduoti Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, statyti ir naudoti vandenlenčių parko įrangai – bokštams, lynų trasoms, figūroms, bangolaužiams įrengti. Iš pridėto situacijos plano matyti, jog yra pažymėti vieno laikino nesudėtingo statinio duomenys (koordinatės, ilgis, plotis ir pan.). NŽT skyriaus vedėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 7 priedo 1.2 punktu ir atsižvelgdama į Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymą, pateiktą situacijos planą, priėmė Sutikimą, kuriuo neprieštaravo dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu Rungos g. 13, Elektrėnuose.

2.5. Sutikimas išduotas neatsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Buvo neįvertintos tos aplinkybės, jog Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano koncepcija ir sprendiniai numato, kad Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, leidžiama įrengti plūduriuojančias priemones bei plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir įrengti jos aptarnavimo objektus. Šioje Elektrėnų marių dalyje nėra numatyta galimybė įrengti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašomų įrenginių. Be to, Žemės sklype Nr. 1 yra leidžiama tik veikla, susijusi su rekreacija. Tai yra galima poilsio paskirties pastatų statyba bei eksploatacija. Pramogų (atrakcionų) bei sporto veikla ir su šiomis veiklomis susijusių statinių bei įrenginių statyba bei eksploatacija nėra numatyta. Sutikime nurodyta, kad neprieštaraujama dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje. Tačiau iš teisinio reglamentavimo aišku, kad sutikimas gali būti išduotas tik konkrečiais požymiais apibrėžtam laikinam nesudėtingam statiniui statyti. Situacijos plane nurodyti tik vieno laikinojo nesudėtingo statinio duomenys, tačiau Sutikime neįvardijamas ir šis statinys. Sutikimas priimtas vadovaujantis negaliojančiais bei neaktualiais teisės aktais. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ neteko galios 2017 m. sausio 1 d., o Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas (Statybiniai tyrimai) ginčo sutikimo priėmimo metu reglamentavo nesusijusius su ginču teisinius santykius. NŽT skyriaus vedėjos Sutikimas nepagrįstas teisės aktų normomis, jame nenurodytos reikšmingos aplinkybės, priimtas pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, todėl yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir naikintinas.

2.6. Elektrėnų savivaldybės taryba Sprendimu dėl viešųjų vietų nustatė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias vietas, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, o taip pat ir (duomenys neskelbtini) (1.4. punktas), t. y. suteikė teisę ginčo žemės sklype teikti paslaugas ir vykdyti prekybą. Todėl šis administracinis aktas (jo dalis) nėra pagrįstas ir teisėtas, nes teisinis reguliavimas nesuteikia teisės ginčo žemės sklype vykdyti Sprendimu dėl viešųjų vietų numatytos veiklos. Rekreacinės teritorijos žemės sklypas yra skirtas ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Todėl Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4. punktas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

3. Atsakovai Elektrėnų miesto savivaldybė ir Administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

4. Atsakovai atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

4.1. Prokuroras praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą pareiškimo padavimo teismui terminą.

4.2. Administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo nerengiant detaliųjų planų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalis, Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis suteikia teisę keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą tik Administracijos direktoriui. Skundžiami sprendimai priimti siekiant sprendimuose nurodytose teritorijose, esančiose Elektrėnų marių pakrantėje, kuriose vyksta ir viešieji renginiai, atsižvelgiant į NŽT pastabas dėl šiose teritorijose vykstančios prekybos renginių metu, sudaryti galimybę vykdyti komercinę veiklą (prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių švenčių ir renginių metu ir pan.). Skundžiamais sprendimais buvo tik papildytas žemės sklypų naudojimo būdas, o ne pakeista sklypų paskirtis.

4.3. Sprendimas dėl viešųjų vietų, kuriuo nustatyta viešoji vieta, kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą. Tarybos teisė nustatyti viešąją vietą apima ir teisę apibrėžti, kokio dydžio ta vieta ir kas toje vietoje gali būti vykdoma, t. y. kuo prekiaujama, koks statinys gali būti pastatytas, kokia paslauga gali būti teikiama. Atsakovai, priimdami skundžiamus sprendimus, veikė savo kompetencijos ribose ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo šiuos sprendimus naikinti.

4.4. Buvę visuomenei nepatrauklūs Elektrėnų marių pakrantės, esančios miesto teritorijoje, estetinį vaizdą darkantys sklypai šiuo metu yra Elektrėnų gyventojų ir miesto svečių traukos vieta. Ginčo sklypas, (duomenys neskelbtini), iki 2017 metų buvo apleistas, jame augo menkaverčiai krūmai, Elektrėnų marių prieiga mieste buvo pradėjusi irti, kelti pavojų gyventojams. Administracija su VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubu 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 03S-386 dėl Savivaldybės funkcijų žemės sklype bei jo ribose esančio Elektrėnų marių kranto vykdymo. Šios sutarties pagrindu Elektrėnų marių krantas tapo vienu iš traukos objektų mieste. Marių krantinė buvo sutvarkyta, prižiūrėti želdynai, išplėtotas turizmas ir vandens pramogos, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, suoliukai, tualetai ir kt. Administracija, sudarydama bendradarbiavimo sutartį, siekė sutvarkyti žemės sklypą ir sukurti vietą bendruomenei leisti aktyvų laisvalaikį. Vykdant bendradarbiavimo sutartį, ginčo sklype privačių juridinių asmenų lėšomis buvo investuota į poilsio ir vandenlenčių sporto veiklą, kuri yra itin mėgiama ir populiari tarp Elektrėnų gyventojų ir miesto svečių. Žiniai apie pareikštą Ieškinį, kuriuo siekiama nutraukti vykdomą veiklą ir ginčo sklypą grąžinti į buvusią padėtį, pasklidus viešai, buvo sulaukta neigiamo Elektrėnų bendruomenės bei miesto svečių įvertinimo, pasirašant peticiją. Šiuo metu ginčo sklype vykdoma visuomenei naudinga sporto, sveikatingumo veikla, į miestą pritraukianti lankytojų, skatinanti turizmą, investicijas, sukurianti darbo vietas. Minėtu Ieškiniu siekiama pašalinti ginčo žemės sklype ir vandens telkinyje faktiškai pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą), atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, t. y. neatsižvelgiant į visuomenei sukurtą gėrį ir naudą, gyventojų nuomonę, siekiama, kad viskas, kas yra sukurta Elektrėnų marių pakrantėje, būtų panaikinta.

4.5. Administracija nurodė, kad ėmėsi priemonių galimiems formaliems pažeidimams pašalinti. Savivaldybei perėmus ginčo sklypą valdyti patikėjimo teise, buvo suorganizuotas aukcionas dėl sklypo nuomos, nutraukus aukcioną, buvo priimtas Įsakymas dėl ginčo sklypų naudojimo būdo papildymo. Atsakovai deda visas įmanomas pastangas, kad išsaugotų sukurtą gėrį, tačiau pareiškėjas ne tik nebando taikiai spręsti susidariusios situacijos, tačiau, neva gindamas viešąjį interesą, šiuo atveju būtent tą patį viešąjį interesą galimai pažeidžia, nes bendruomenė yra aiškiai išreiškusi nuomonę dėl sukurtos veiklos prie Elektrėnų marių išsaugojimo. Atsakovai šį bendruomenės norą siekia palaikyti ir išsaugoti, tačiau pareiškėjas net nebando formalių trūkumų (manant, jog jų yra) suderinti su atsakovais ir juos ištaisyti. Atsakovų įsitikinimu, pareiškėjo priemonės, kuriomis bandoma ginti neva pažeistą viešąjį interesą, yra aiškiai neproporcingos sukurtam gėriui ir pareiškėjo nurodomiems pažeidimams. Pareiškėjas nepagrindė, kuo ir kaip šiuo metu plėtojama ir bendruomenės aktyviai palaikoma veikla prie Elektrėnų marių pažeidžia visuomenės interesą. Atsakovų manymu, yra pagrindas pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas nebuvo pažeistas, todėl pareiškėjas neturi pagrindo jį ginti pasirinktu būdu.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškimą su Prokuroro pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. NŽT atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

6.1. Vadovaujantis Statybų įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, statytojas neprivalo valdyti ir naudoti žemės sklypo (teritorijos) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais statant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse (Reglamento 4 priedo 1.2 punktas), tačiau statytojas privalo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (Reglamento 50 punktas). Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išduodami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P- (1.3.)-146 patvirtintų Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka ir atvejais. Sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Atsižvelgiant į tai, kad Sutikimo išdavimo metu Elektrėnų savivaldybė patikėjimo teise valdė žemės sklypą, besiribojantį su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu ir į tai, kad žemės sklypas perduotas Elektrėnų savivaldybei viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti – Sutikimas savo apimtimi ir turiniu atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas. NŽT pateiktas nesudėtingo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planas atitinka Taisyklių 6 punkto nuostatas.

6.2. NŽT skyriaus darbuotojai, rengdami Sutikimo projektą, nepakeitė patvirtintoje Sutikimo išdavimo formoje nurodytų negaliojančių teisės aktų nuostatų aktualiomis. Nauja Taisyklių redakcija su prieduose nurodytais galiojančiais aktualiais teisės aktais įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Taigi, nors Sutikime nuorodos pateiktos į netinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau pats Sutikimas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir jame dėstomais motyvais, todėl prašė jį atmesti.

8. UAB „Veiksmo poilsinė“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad:

8.1. Nors pareiškėjas plačiai cituoja įvairius teisės aktus, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Tarybos Sprendimas dėl pritarimo pažeistų kokius nors teisės aktus. Ši politinės valios išraiška pati savaime niekam nesukuria jokių teisių ar pareigų, o yra orientuota į valią, kad konkrečiose vietovėse reikia atlikti pakeitimus, siekiant miesto gyventojų ir / ar svečių poreikių patenkinimo. Todėl Sprendimo dėl pritarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės. Sprendimo dėl pritarimo panaikinimas galėtų sukurti precedentą, kai bet kokia aiškiai išreikšta politinė valia galėtų būti nuginčyta teismine tvarka, nepaisant objektyvių vietos savivaldos subjektų įžvalgų.

8.2. Administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų. Vietos savivaldos įstatymas (29 str. 8 d.), Žemės įstatymas (24 str. 2 d.) suteikia teisę keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą tik Administracijos direktoriui. Skundžiami sprendimai priimti siekiant sprendimuose nurodytose teritorijose, esančiose Elektrėnų marių pakrantėje, kuriose vyksta ir viešieji renginiai, atsižvelgiant į NŽT pastabas dėl šiose teritorijose vykstančios prekybos renginių metu, sudaryti galimybę vykdyti komercinę veiklą (prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių švenčių ir renginių metu ir pan.). Skundžiamas Įsakymas yra suderintas ir su Detaliuoju planu Nr. 1. Nors pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punktą, tačiau nenurodo, kokiems teisės aktams šis prieštarauja ir visiškai ignoruoja tai, kad rekreacinėse teritorijose bei valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose yra skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros veikla.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Tarybos Sprendimą dėl pritarimo; panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“; panaikino NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“; panaikino Tarybos Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punktą.

III. 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo panaikinimo, 2024 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovų Elektrėnų savivaldybės, Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinius skundus patenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę. Teismas konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo apibrėžiami statybos teisės įgyvendinimui taikomi reikalavimai, kildinami iš aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatant teritorijos naudojimo reglamento parametrų bei žemės sklypo naudojimo paskirties ir / ar būdo keitimo tvarką, šiai bylai neaktualus ir netaikytinas, nes Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo santykiams yra taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatos teismas sprendė, jog byloje turi būti nustatyta, ar detaliajame plane patvirtintas teritorijos naudojimo tipas leidžia nustatyti kitus, nei yra detaliajame plane, žemės naudojimo būdus, o jei taip, vertintina, ar savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas papildomą Žemės sklypų naudojimo būdą – komercinės teritorijos nepažeidė aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų sprendinių.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, priėjo prie išvados, kad dalis teismo sprendime pateikiamų motyvų, kuriais remiantis patenkintas pareiškėjo pareiškimas, yra tiek abstraktūs, jog jų vertinimo pagrįstumas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra iš esmės neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma, kokiais konkrečiais duomenimis pirmosios instancijos teismas remiasi: aiškinamųjų raštų atitinkamais punktais, nurodytų planų reglamentų lentelėmis, brėžiniuose pateikiamais teritorijų sutartiniais žymėjimais ir t. t.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad papildomas Žemės sklypų naudojimo būdas nustatytas remiantis bendrojo plano sprendiniais (teritorijų reglamento lentelė – U1 teritorija, urbanizuotų teritorijų žymuo, aiškinamojo rašto 9.1, 9.2 punktai). Teisėjų kolegija nurodė, kad neturėdama galimybių nustatyti, kuo konkrečiai rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime pripažinęs, kad pagal Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano sprendinius ginčo žemės sklypuose nustatytas tik rekreacinės paskirties naudojimo būdas, neturi teisinių argumentų nei paneigti, nei patvirtinti Elektrėnų savivaldybės ir Administracijos apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų, o dėl tokio procesinės teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas panaikintas ir byla perduota tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

12. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, kaip precedentų reikšmės, teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis oficialia konstitucine doktrina dėl teismų precedentų, nėra pagrindo pripažinti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs visuminę teisės, reguliuojančios žemės sklypų naudojimo būdo keitimo tvarką, aiškinimo bei taikymo praktiką.

13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nė vienu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos atveju kartu su Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Teritorijų planavimo įstatymo 1 ir 2 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimu nebuvo pateikiamas ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo <...> aiškinimas, taip pat jo nuostatos netaikytos, todėl daryta išvada, kad ankstesnėse bylose visa apimtimi nebuvo taikoma ta pati teisė, taigi pirmosios instancijos teismo nurodomose bylose priimti procesiniai sprendimai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1361-822/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1432-492/2020, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2171-415/2021, negali būti vertinami kaip precedentai, kuriais yra suformuota visuminė teisės, reguliuojančios žemės sklypų naudojimo būdų keitimo tvarką, aiškinimo ir taikymo praktika.

IV. 14. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Tarybos Sprendimą dėl pritarimo; panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“; panaikino Tarybos Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punktą; kitą pareiškimo dalį atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

15.1. Elektrėnų savivaldybės taryba Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punktu nustatė, kad Draugystės g. 22B, Elektrėnuose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Minėto įsakymo 1.6 punktu nustatyta, jog analogiško pobūdžio prekyba gali būti vykdoma ir Rungos g. 13, Elektrėnuose, tačiau pareiškėjas šio punkto panaikinti neprašo.

15.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2021 m. gegužės 4 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštaravo dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų mariose, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dalyje, besiribojančioje su Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise naudojamu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

15.3. Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimu dėl pritarimo pritarė Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esamų žemės naudojimo būdų „rekreacinės teritorijos“ papildymui žemės naudojimo būdu „komercinės teritorijos“ teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

15.4. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės teritorijos.

16. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 5 dalies nuostatomis darė išvadą, jog detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo tipas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, t. y. jis detalizuoja bendrajame plane nustatytą teritorijos naudojimo tipą.

17. Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Bendrojo plano 8.7.1 punkte nurodyta, jog rekreacinėse teritorijose prioritetas teikiamas rekreacinei veiklai (paplūdimiams, poilsio infrastruktūrai ir paslaugoms plėtoti), turizmo infrastruktūros, pramogų ir paslaugų plėtrai. Taigi, be rekreacinei veiklai būdingos veiklos, teritorijoje numatyta ir pramogų bei paslaugų plėtra. Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinyje ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „mėlynas apskritimas“, kurioje numatyti viešojo naudojimo paplūdimiai, aprūpinti inžinerine įranga. Minėta teritorija taip pat nurodyta kaip aktyvios rekreacijos teritorija (golfo laukai, hipodromai, tirai, aikštynai).

18. Teismas nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl rekreacinių teritorijų Elektrėnų miesto detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. detalųjį planą. Minėto įsakymo aiškinamojo rašto 7.1.6 punkte nurodyta, jog teritorijai šalia Rungos g. numatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas PA – paslaugų teritorija; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

Be to, iš 2010 m. gruodžio 29 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano teismas nustatė, jog Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 priskirti teritorijai R1. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog rekreacinės teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardytiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jų infrastruktūros objektams statyti:

R1 ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų (viešo naudojimo) statybos; žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, sveikatingumo kompleksus, motelius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt. Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane numatyta, kad teritorijoje Nr. 1 šalia Rungos gatvės galima tik negyvenamųjų pastatų (viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, kultūros, gydymo, poilsio (turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai), sporto paskirties) bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba.

Minėtoje teritorijoje galimas plūduriuojančių priemonių (vasarnamių, kavinių, pirčių, viešbučių, maudyklų) įrengimas bei prieplaukos (krantinės, pirsai) savaeigėms vandens transporto priemonėms. Analogiškai Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane numatyta, kad teritorijoje Nr. 2 šalia Draugystės gatvės galima tik negyvenamųjų pastatų (viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, kultūros, gydymo, poilsio (turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai), sporto paskirties) bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba bei prieplaukos (krantinės, pirsai) savaeigėms vandens transporto priemonėms.

19. Teismas vertino, kad skundžiamu 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ nustačius Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 komercinės paskirties objektų teritorijas, nepagrįstai išplėstos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos galimos veiklos, taip nepagrįstai pažeidžiant visuomenės interesą minėtose teritorijose užsiimti veikla, kuri jose numatyta bei nepagrįstai leidžiant statyti statinius, kurie būtų nesuderinami su rekreacinės paskirties žemės būdo naudojimu.

20. Įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Elektrėnų savivaldybės bendrąjį, specialųjį bei detalųjį planus teismas darė išvadą, jog Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 taikytini teritorijų planavimo dokumentai numato tik vieną žemės naudojimo būdą, t. y. rekreacinės paskirties teritoriją, todėl minėtuose dokumentuose nesant nustatytam papildomam žemės sklypų naudojimo būdui, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės papildyti žemės naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorija.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, jog Vilniaus apygardos prokuratūra, nustačiusi galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus aktus, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl tokių aktų panaikinimo, t. y. ginti viešąjį interesą. Administraciniai aktai, priimti pažeidžiant įstatymus, laikytini pažeidžiantys ir viešąjį interesą, nes, nepaisant siekiamo tikslo juos priimant, būtų pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe ir sudaromos nepagrįstos prielaidos įstatymų nesilaikymui ateityje. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas byloje ginčijamus Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus administracinius aktus panaikino kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

22. Teismas iš byloje esančio 2021 m. balandžio 20 d. prašymo Nr. 03.2-07-433 išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje nustatė, jog buvo prašoma išduoti sutikimą vandenlenčių parko įrangos (bokštų, lynų trasų, figūros, bangolaužių) statybai NŽT patikėjimo teise valdomame valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje – Elektrėnų mariose. Iš sutikimo turinio nustatyta, jog jis duotas dėl vandenlenčių parko įrangos statybos valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje ir nėra susijęs su Elektrėnų savivaldybės tarybos bei Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtais sprendimais, papildant Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdus.

23. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, Reglamento (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. spalio 30 d.) 50 punktu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnio 1 dalimi, Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus patirtintais teritorijų planavimo dokumentais, darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė, kokių imperatyvių teisės aktų nuostatų nesilaikė NŽT pateikdama Sutikimą. Teismas akcentavo, kad ta aplinkybė, jog vandenlenčių parko įrangos dalis galimai neteisėtai ir ne pagal žemės naudojimo būdą užima dalį Žemės sklypo Nr. 1, nėra susijusi su išduoto sutikimo pagrįstumu ir teisėtumu. Elektrėnų savivaldybės administracija, įrengdama vandenlenčių parko įrangą, privalėjo vadovautis Sutikimu bei teritorijų planavimo dokumentais, tačiau galimas jų pažeidimas nėra šios bylos dalykas ir nėra susijęs su NŽT Elektrėnų skyriaus Sutikimo teisėtumu ir pagrįstumu. Aplinkybę, kad NŽT Elektrėnų skyrius Sutikime vadovavosi teisės aktu, kuris neteko galios 2017 m. sausio 1 d., teismas laikė formaliu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo naikinti priimtą administracinį aktą. Taigi, teismas sprendė, jog NŽT, išdavusi Sutikimą tinkamai įgyvendino jai nustatytas teises ir pareigas, todėl šis Sutikimas yra teisėtas ir pagrįstas.

V. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas ir šią pareiškimo dalį tenkinti – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Teismas neįvertino, kad Sutikimas išduotas pažeidžiant Taisyklių 6 ir 12 punktų reikalavimus, kadangi nei situacijos plane, kurį pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, nei Sutikime nėra nurodyti visi reikiami prašomų statyti ir naudoti įrenginių sprendiniai. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Specialiajame plane nėra numatyta galimybė Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įrengti Administracijos prašomų įrenginių. Suplanuota įrenginio dalis užima dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame leidžiama tik veikla, susijusi su rekreacija. Taigi, Sutikimu leidžiami statyti ir naudoti įrenginiai neatitinka teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytos įrenginių / pastatų paskirties, leidžiamos paviršiniame vandens telkinyje ir rekreacinėje teritorijoje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.13 p., Žemės įstatymo 21 str., 1 d., 1 p., Taisyklių 13 p.).

25.2. Teismas nepagrįstai Sutikime iš esmės nenurodytą teisinį pagrindą laikė formaliu trūkumu.

25.3. Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad pareiškėjas nenurodė, kokiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams prieštarauja Sutikimas.

25.4. Priešingai nei sprendė teismas, ta aplinkybė, kad vandenlenčių parko įrangos dalis galimai neteisėtai ir ne pagal žemės naudojimo būdą užima dalį žemės sklypo, esančio Rungos g. 13, Elektrėnuose, yra tiesiogiai susijusi su Sutikimo išdavimu.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas Prokuroro pareiškimas ir pareiškėjo pareiškimą atmesti visiškai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1. Ginčijamas Įsakymas yra suderintas su Detaliuoju planu Nr. 1 ir jo aiškinamajame rašte nurodytais sprendiniais (Aiškinamojo rašto 22 psl.), taip pat Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiuoju planu ir jo sprendiniais, iš kurių akivaizdu, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), yra leistina negyvenamųjų pastatų bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba, plūduriuojančių priemonių (vasarnamių, kavinių, pirčių, viešbučių, maudyklų) įrengimas, prieplaukos (krantinės, pirsai) savaeigėms transporto priemonėms įrengimas. Tuo tarpu teritorijoje šalia Draugystės g. yra leistina negyvenamųjų pastatų bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba, prieplaukos (krantinės, pirsai) savaeigėms transporto priemonėms įrengimas. Taip pat šioje teritorijoje yra leistina statyti lieptą, tiltelį ar prieplauką, valčių pastogę (nesavaeigėms ir mažosioms savaeigėms plaukiojimo priemonėms). Be kita ko, Rungos ir Draugystės g. galima minėtų pastatų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba. Kitaip tariant, tiek detaliajame, tiek ir specialiajame planuose įtvirtinti sprendiniai, kurie neriboja Administracijos direktoriaus teisės numatyti papildomus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdus.

27.2. Detaliojo plano Nr. 1 aiškinamajame rašte buvo aiškiai nurodyta, kad teritorija išliks patraukli potencialiems investuotojams, bus vykdoma ūkinė veikla, galinti mokesčiais papildyti savivaldybės biudžetą (22 psl.), t. y., priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, jog detaliojo plano sudėtinėje dalyje (t. y. aiškinamajame rašte) buvo aiškiai numatyta, kad teritorijoje gali būti vykdoma ūkinė komercinė veikla. Analizuojant detalųjį bei specialųjį planus, daugiau nei akivaizdu, jog žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), yra leistina veikla, susijusi su prekyba, paslaugų teikimu – viešbučių paslaugos, maitinimo paslaugos, turizmo paslaugos ir kt. Kitaip tariant, tai yra ūkinės veiklos, susijusios su rekreacija, ir kurios, savaime suprantama, neša pelną. Todėl ginčo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos, papildymas papildomu naudojimo būdu – komercinės teritorijos, yra visiškai suderinamas su galiojančiu detaliuoju ir specialiuoju planu ir, priešingai nei teigia teismas, yra teisėtas.

27.3. Teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė išvadą, jog Įsakymu nepagrįstai išplėstos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos galimos veiklos, taip nepagrįstai pažeidžiant visuomenės interesą minėtose teritorijose užsiimti veikla, kuri jose numatyta bei nepagrįstai leidžiant statyti statinius, kurie būtų nesuderinami su rekreacinės paskirties žemės būdo naudojimu. Administracijos direktorius nenustatė jokio papildomo Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdo, kuris nebūtų numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškė visuomenės intereso pažeidimas, ir, ar iš viso šiuo atveju visuomenės interesas buvo pažeistas. Juolab, kad skundžiamu Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu buvo tik papildytas žemės sklypų naudojimo būdas, o ne pakeista sklypų paskirtis.

27.4. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 27 punkto nuostatomis savivaldybės taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos žemės naudojimo būdo keitimo, jeigu žemės naudojimo būdo keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui ar specialiajam teritorijų planui, sprendimas laikomas teisėtu. Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą dėl pritarimo dėl žemės naudojimo būdo papildymo, veikė jai įstatymų leidėjo Vietos savivaldos įstatymu priskirtos kompetencijos ribose, Sprendimas dėl pritarimo atitinka vietos teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Galiausiai, Sprendimas dėl pritarimo nepakeitė pagrindinės žemės paskirties, todėl yra proporcingas ir atitinka viešąjį interesą, t. y. yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nepateikė argumentų, kodėl ginčijamas Elektrėnų savivaldybės tarybos Sprendimas dėl pritarimo laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

27.5. Sprendimas dėl viešųjų vietų taip pat priimtas įstatymų leidėjo Elektrėnų savivaldybės tarybai suteiktų įgaliojimų ribose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintų Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų reikalavimais rekreacinėse teritorijose yra leidžiama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros veikla, įskaitant bet neapsiribojant maitinimo paslaugų teikimu. Be to, analogišką veiklą teritorijoje prie Rungos ir Draugystės gatvių numato ir Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialusis planas. Teismas sprendime, viena vertus, nurodo, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), komercinė veikla negali būti vykdoma, kadangi, kaip nurodo teismas, abu žemės sklypai yra rekreacinės paskirties ir juose jokia komercinė veikla negalima. Kita vertus, teismas pripažįsta neteisėtu tik Tarybos įsakymo 1.4 punktą, kuriuo buvo suteikta teisė vykdyti prekybą bei teikti kitas paslaugas (t. y. vykdyti komercinę veiklą) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, dėl kitame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo pačiu Tarybos įsakymu suteiktos teisės vykdyti komercinę veiklą teismas nepasisako, nors šiame žemės sklype (įsakymo 1.6 p.), teismo vertinimu, taip pat galima tik rekreacinė veikla. Kadangi teismas identiškų žemės sklypų, kuriuose tuo pačiu Elektrėnų savivaldybės tarybos įsakymu buvo suteikta teisė vykdyti komercinę veiklą, teisinį vertinimą atliko kardinaliai priešingai, akivaizdu, kad tokiu būdu buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

27.6. Teismo sprendime apsiribota vien bendro pobūdžio teiginiais, išvados nėra pagrįstos, nepateikti teisiniai argumentai, kas kelia pagrįstų abejonių sprendimo teisėtumu. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų (savivaldybės tarybos sprendimų, teritorijos planavimo dokumentų ir t.t.), nes priešingu atveju, jie būtų išsamiai aptarti teismo sprendime. Todėl toks sprendimas yra neaiškus, prieštaringas, iš esmės neįgyvendinamas ir negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu. Toks teismo sprendimas sudaro sąlygas ateityje kilti naujiems teisiniams ginčams dėl to paties dalyko.

27.7. Teismas nepateikė teisinių argumentų, kodėl šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas viešasis interesas ir kokią esminę žalą, konkrečius neigiamus padarinius žemės sklypuose, esančiuose Rungos ir Draugystės gatvėse, Elektrėnuose, patiria ar patirs vietos bendruomenė ar plačioji visuomenė. Teismas nenurodė, kokie konkretūs teisės aktų pažeidimai buvo padaryti priimant kiekvieną iš ginčijamų teisės aktų. Todėl teiginys apie galimai pažeidžiamą viešąjį interesą yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Teismas neįvertino proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo. Teismas nenurodė, kuo ir kaip šiuo metu UAB „Veiksmo poilsinė“ vystoma ir bendruomenės aktyviai palaikoma veikla prie Elektrėnų marių pažeidžia visuomenės interesą.

28. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

29. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

29.1. Teisės aktai naudojimo būdą žemės sklypuose leidžia keisti tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato detaliojo plano sprendiniai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdas ginčijamais administraciniais aktais pakeistas nesivadovaujant detaliųjų planų sprendiniais ir tai pažeidžia teisės aktų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5059-438/2020).

29.2. Bendrajame plane ir Specialiajame plane ginčo teritorijos patenka į rekreacijos zonas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypams nustačius komercinės paskirties objektų teritorijas nepagrįstai išplėstos teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos galimos veiklos, taip nepagrįstai pažeidžiant visuomenės interesą minėtose teritorijose užsiimti veikla, kuri jose numatyta.

29.3. Apelianto nurodyti Specialiojo plano sprendiniai turi būti vertinami atsižvelgiant į Specialiojo plano aiškinamojo rašto 10.1 lentelėje pateiktą informaciją. Šioje lentelėje nurodyta, kad ginčo žemės sklypai patenka į rekreacines zonas, kuriose numatoma statyti poilsiui skirtus pastatus.

29.4. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės nuosavybės pažeidimo klausimas, o valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir reikalavimus.

29.5. Teisinis reguliavimas nesuteikia Žemės sklype Nr. 2 vykdyti Sprendime dėl viešųjų vietų numatytos veiklos. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad jis neginčijo minėto sprendimo 1.6 punkto, todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas neturėjo pagrindo vertinti ir todėl pagrįstai nevertino šios sprendimo dalies teisėtumo, kadangi ginčas dėl jos sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-87-560/2025.

30. Atsakovai Elektrėnų savivaldybė ir Administracija atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo nesutinkantys su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Šiuo aspektu atsakovai nurodo visiškai palaikantys NŽT atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentus. Papildomai atsakovai cituoja Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, išdavimą. Atsakovai pažymi, kad savivaldybė patikėjimo teise valdo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris savivaldybei perduotas viešojo naudojimo objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti. Be to, galimybė statyti sporto bei turizmo paskirties pastatus bei jų aprūpinimui reikalingus inžinerinius statinius numatyta Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane.

31. Atsakovai nurodo visiškai sutinkantys su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo motyvais. Jie pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad ginčijamas Įsakymas neprieštarauja Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintam teisiniam reguliavimui bei atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Atsakovai pakartoja UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinio skundo argumentus, kad savivaldybė veikė savo kompetencijos ribose, įgyvendindama savo savarankiškąsias funkcijas.

32. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

33.1. Atsižvelgiant į tai, kad Sutikimo išdavimo metu Elektrėnų savivaldybė patikėjimo teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu – Elektrėnų mariomis, ir į tai, kad šis žemės sklypas perduotas Elektrėnų savivaldybei viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti, Sutikimas savo apimtimi ir turiniu atitiko galiojančių teisės aktų nuostatas.

33.2. Priešingai nei teigia apeliantas, Administracijos direktoriaus pateiktas nesudėtingo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planas atitiko Taisyklių 6 punkto nuostatas, jame nurodyta planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingo statinio (atramos) vieta ir koordinatės.

33.3. Nors Sutikime nuorodos pateiktos į netinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau pats Sutikimas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.

33.4. NŽT sutinka su teismo vertinimu, kad ji tinkamai įgyvendino jai nustatytas teises ir pareigas, Sutikimas yra teisėtas ir pagrįstas.

34. Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. NŽT atsiliepime cituoja teisinį reguliavimą, įtvirtintą Žemės įstatymo 24 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 dalyje, Tvarkos bei sąlygų aprašo 9–11 punktuose, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte. NŽT pažymi, kad teismo sprendimu panaikinti atsakovo sprendimai buvo priimti tuomet, kai Elektrėnų savivaldybė patikėjimo teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT teigimu, savivaldybės taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos žemės naudojimo būdo keitimo, jeigu žemės naudojimo būdo keitimas neprieštarauja savivaldybės bendrajam planui ar specialiajam teritorijų planui, todėl būtent Elektrėnų savivaldybė turėjo tinkamai įvertinti aplinkybes ir priimti teisėtus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 35. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas panaikinti:

35.1. Elektrėnų savivaldybės tarybos (Taryba) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ (Sprendimas dėl viešųjų vietų) 1.4 punktą;

35.2. Tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“ (Sprendimas dėl pritarimo);

35.3. Elektrėnų savivaldybės administracijos (Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ (Įsakymas);

35.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; NŽT) Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (Sutikimas).

36. Pirmosios instancijos teismas prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą dėl pritarimo, Įsakymą ir Sprendimą dėl viešųjų vietų, atmetė pareiškimo dalį dėl Sutikimo panaikinimo.

37. Apeliacinius skundus dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė pareiškėjas Prokuroras (dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo pareiškimo dalį) ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ (dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkinta Prokuroro pareiškimo dalis).

Dėl viešojo intereso (ne)buvimo

38. Nekvestionuodamas prokurorui įstatymų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinius teismus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 4 d. 1 p.), trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliaciniame skunde iš esmės pirmiausia nesutinka, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja gintinas viešasis interesas.

39. Vertindama teismui pateikto pareiškimo bei juo (pareiškimu) keliamus reikalavimus, kuriais siekiama apginti viešąjį interesą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašomi panaikinti administraciniai sprendimai yra susiję su valstybei priklausančio turto – valstybinės žemės ir valstybinės reikšmės vandens telkinio – patikėtinių (Elektrėnų savivaldybės, NŽT) veiksmais, susijusiais su šių nuosavybės objektų naudojimu, t. y. (i) rekreacinių teritorijų naudojimų komercinei veiklai (Sprendimas dėl viešųjų vietų, Sprendimas dėl pritarimo, Įsakymas), taip pat laikinųjų statinių (įrenginių) įrengimo paviršiniame valstybinės reikšmės vandens telkinyje (Sutikimas). Pareiškėjas teigia, kad neteisėtų sprendimų pagrindu valstybinė žemė ir vandens telkinio dalis naudojami nesant tam teisėto pagrindo, pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

40. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog valstybei priklausančio turto valdymas ir naudojimas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Konstitucijos 128 str. 2 d.) yra viešojo intereso dalis. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, įskaitant ir santykiuose, susijusiuose su valstybės turto valdymu ir naudojimu, taip pat yra viešojo intereso dalis, nes, jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-989-502/2022 62 p., 2021 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 29 p.).

41. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo keliami reikalavimai nėra susiję su viešojo intereso gynimu, o tai, ar toks interesas iš tiesų yra pažeistas, yra vertintina sprendžiant dėl kiekvieno prašomo panaikinti administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei galimų jo panaikinimo pasekmių.

Dėl Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punkto teisėtumo

42. Ginčijamu Sprendimo dėl viešųjų vietų, iš dalies pakeisto Tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1.4 punktu nuspręsta viešąja vieta, kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, pripažinti Savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 2).

43. Šiame sprendime nurodyti jo priėmimo pagrindai: (i) Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktas (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija), nustatantis, kad savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms) savivaldybių funkcijoms priskirtinas prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos viešose vietose nustatymas; (ii) Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2005 m. gruodžio 8 d įstatymo Nr. X-431 redakcija), įtvirtinantis, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių).

44. Taigi, ginčijama Sprendimo dėl viešųjų vietų nuostata Savivaldybės patikėjimo teise valdomo Žemės sklypo Nr. 2 teritorija buvo Tarybos pripažinta viešąja vieta, kaip ji suprantama pagal inter alia (be kita ko) minėtą Rinkliavų įstatymo nuostatą, t. y. vieta, kurioje gavus leidimą gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

45. Analizuojant pareiškėjo argumentus matyti, jog ginčijamo punkto teisėtumas iš esmės kvestionuojamas vien tuo aspektu, jog Žemės sklypo Nr. 2 pripažinimas aptariama viešąja vieta yra nesuderinamas su šiai teritorijai nustatyto žemės (sklypo) naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos – turiniu. Konkrečiai kalbant, inter alia atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra ginčijami jokie įgyvendinant Sprendimą dėl viešųjų vietų priimti administraciniai sprendimai, vertintina, kad pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, jog teritorijose, kuriose nustatytas žemės (sklypo) naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, savaime yra draudžiama bet kokia minėtoje Rinkliavų įstatymo nuostatoje minima paslaugų teikimo ir (ar) prekybos veikla.

46. Šių argumentų kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamu reikalavimu pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, iš esmės siekia tik panaikinti Žemės sklypo Nr. 2 įtraukimą į viešųjų vietų, kuriose gali būti vykdoma minėta paslaugų teikimo ir (ar) prekybos veikla, sąrašą, t. y. siekia tik panaikinti šio sklypo, kaip aptariamos viešosios vietos, statusą, o jokie papildomi reikalavimai, susiję su, pavyzdžiui, pasekmių, atsiradusiu dėl Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punkto taikymo (įgyvendinimu), panaikinimu, nėra reiškiami.

47. Ginčijamo Sprendimo dėl viešųjų vietų ir jo pakeitimų priėmimo metu žemės sklypo naudojimo būdas Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) buvo apibrėžtas, kaip teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (Žemės įstatymo 24 str. 6 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Iš esmės identiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo, atitinkamai, 2 straipsnio 22 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1311 redakcija) ir 23 straipsnio 7 dalyje (2025 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XV-211 redakcija).

48. Pagal iki 2024 m. spalio 31 d. galiojusio Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – ir 2005 m. aprašas; žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija), 23 punktą žemės sklypo naudojimo būdo rekreacinės teritorijos turinys – „žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui“. Vadovaujantis nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Žemės naudojimo būdų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 (toliau – ir 2024 m. aprašas), 23 punktu, aptariamo žemės (sklypo) naudojimo būdo (rekreacinės teritorijos) turinys yra apibrėžtas, kaip „žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) ar trumpalaikiam poilsiui su viešajam naudojimui skirtais poilsio paskirties pastatais, viešbučiais, sanatorijomis ir sporto aikštynais. Šio naudojimo būdo žemės sklypuose tik teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose gali būti statomi asmeninio poilsio paskirties pastatai“.

49. Vertindama šias nuostatas teisėjų kolegija pažymi, jog žemės sklypuose, kuriems yra nustatytas aptariamas žemės naudojimo būdas, keliamas akivaizdus naudojimo rekreacijai reikalavimas. Jis yra esminis. Tačiau nėra jokių nuostatų, kurios numatytų, kad su ilgalaikiu ar (ir) trumpalaikiu poilsiu susijusi veikla (rekreacinėse teritorijose) turi būti vykdoma tik neatlygintinai. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar veikla, kuri planuojama vykdyti žemės sklype, įskaitant atlygintinę veiklą, nepaneigia esminio žemės sklypo naudojimo būdo reikalavimo – rekreacijai.

Esant rekreacinės veiklos vykdymui atlygintinai ir neatlygintinai arba vien tik atlygintinai, turi būti įvertinama, ar užtikrinamas žemės sklypo naudojimo būdo „Rekreacinės teritorijos“ turinys – „žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui“ (2005 m. aprašo 23 p.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios nagrinėjamu atveju ribotų savivaldybės tarybos teisę valstybinės žemės sklypą, kurio žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pripažinti viešąja vieta inter alia minėtos Rinkliavų įstatymo nuostatos taikymo tikslais.

Kartu akcentuotina, kad vien atitinkamos teritorijos pripažinimas aptariama viešąja vieta savivaldybės tarybos sprendimu savaime nereiškia, jog šioje teritorijoje (žemės sklype) teikiant atitinkamas paslaugas ar vykdant minėtą prekybą (išduodant leidimus tokiai veiklai) yra eliminuojama pareiga laikytis nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų konkrečiai teritorijai (žemės sklypui) nustatytų veiklos ribojimų (nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių ribojimų, kurie savaime apribotų aptariamą komercinę veiklą žemės sklype), nepaneigti esminio žemės sklypo naudojimo rekreacijai reikalavimo laikymosi.

Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų ir argumentų, kad Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punkto priėmimu per se (savaime) (primintina, kad reikalavimai, susiję pasekmių, atsiradusiu dėl Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punkto taikymo (įgyvendinimu), panaikinimu, nėra reiškiami), paneigiamas žemės sklypo naudojimo būdo „Rekreacinės teritorijos“ turinys. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į tai, kad ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi, vadovaujantis inter alia (be kita ko) logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

50. Šiomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinio skundo dalis dėl Sprendimo dėl viešųjų vietų 1.4 punkto teisėtumo tenkinama; ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ši pareiškėjo pareiškimo reikalavimų dalis (panaikinti šią Tarybos Sprendimo dėl viešųjų vietų nuostatą) atmetama. Savo ruožtu nėra tikslinga atskirai (papildomai) pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje dalyje.

Dėl Sprendimo dėl pritarimo teisėtumo

51. Byloje Prokuroro ginčijamu Sprendimu dėl pritarimo Taryba nusprendė pritarti Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 1), ir (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 2), „<...> esamų žemės naudojimo būdų „rekreacinės teritorijos“ papildymui žemės naudojimo būdu „komercinės teritorijos“ teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

52. Šis Tarybos Sprendimas dėl pritarimo, kaip matyti iš jo preambulės, priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punktu, įtvirtinančiu, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Sprendimu dėl pritarimo yra išreikštas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 10 p. (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-971 redakcija), Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p. (2018 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. XIII-1266 redakcija), valia dėl ginčo sklypų naudojimo būdų keitimo (papildymo).

53. Bendrai kvestionuodamas Įsakymo ir Sprendimo dėl pritarimo teisėtumą pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių savarankiškų argumentų dėl pastarojo Tarybos sprendimo, t. y. Sprendimo dėl pritarimo neteisėtumą sieja iš esmės vien su jame nurodomo ginčo sklypų žemės naudojimo būdų papildymo prieštara teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

54. Tačiau Sprendimu dėl pritarimo išreiškiama tik valstybinės žemės patikėtinės valia ir pritarimas ginčo sklypų naudojimo būdų papildymui „<...> teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis <...>“, t. y. juo nėra keičiami ar papildomi ginčo žemės sklypų naudojimo būdai, taip pat nėra įpareigojama tokius veiksmus atlikti. Nors ginčijamu Sprendimu dėl pritarimo sudaromos (pirminės) prielaidos aptariamam papildymui atlikti (juo išreiškiama valstybinės žemės patikėtinės sutikimas (valia) dėl šio papildymo), juo nėra eliminuojama kompetentingų viešojo administravimo subjektų, inter alia nurodytų Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), pareiga užtikrinti, kad valstybinės žemės sklypų naudojimo būdų papildymas atitiktų teisės aktų reikalavimus, kaip eksplicitiškai akcentuojama ir pačiame aptariamame Tarybos Sprendime dėl pritarimo (pvz., atliekant, jei reikia, atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus).

55. Pareiškėjas nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė, kad Sprendimas dėl pritarimo pažeistų kokį nors šios ginčo šalies ginamą viešąjį interesą ir (ar) kad šio Sprendimo dėl pritarimo nepanaikinimas neleistų šio intereso apginti nagrinėjamu atveju.

56. Šiomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinio skundo dalis dėl aptariamo Tarybos Sprendimo dėl pritarimo teisėtumo tenkintina; ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, pareiškėjo pareiškimo reikalavimų dalis panaikinti Sprendimą dėl pritarimo atmetama. Panaikinus šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra tikslinga vertinti ir pasisakyti dėl kitų susijusių trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentų, įskaitant ir argumentus dėl teismo sprendimo motyvų trūkumo.

Dėl Įsakymo teisėtumo

57. Ginčijamu Įsakymu Administracijos direktorius prie Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos – nustatė papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės teritorijos.

58. Kaip matyti iš šio Įsakymo preambulės, tokį sprendimą Administracijos direktorius priėmė vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau tekste remiamasi 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 20 straipsnio („Teisė statyti“) 2 dalies 2 punktu (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) bei, nenurodant konkrečių nuostatų, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu.

59. Minėtas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numato, kad, „<...> kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą <...>.“

60. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatymo nuostata, kaip eksplicitiškai nurodyta Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), yra taikoma tik to paties straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, t. y. kai žemės sklypas yra „<...> urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas <...>“.

61. Tuo tarpu Įsakymo priėmimo metu ginčo sklypai pateko į teritorijas, kurios buvo suplanuotos galiojančiais detaliaisiais planais: Žemės sklypas Nr. 1 – Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. šalia Rungos g. detaliuoju planu, patvirtintu Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Detalusis planas Nr. 1); Žemės sklypas Nr. 2 – Teritorijos, esančios Draugystės g., Elektrėnuose, detaliuoju planu, patvirtintu Tarybos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Detalusis planas Nr. 2). Tai, be kita ko, lemia, jog minėtas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) ginčo atveju negali būti pripažintas teisiniu pagrindu žemės naudojimo būdui papildyti (pakeisti).

62. Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), žemės sklypams nustatytas naudojimo būdas (būdai) keičiamas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

63. Sprendimą pakeisti žemės naudojimo būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 str. 1 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

64. Iš paminėto matyti, jog nagrinėjamu atveju taikant šias Žemės įstatymo nuostatas ginčo sklypų žemės naudojimo būdas galėjo būti keičiamas tik pagal atitinkamus Detaliojo plano Nr. 1 ir Detaliojo plano Nr. 2 sprendinius.

65. Šiuo aspektu proceso šalys iš esmės nesutaria dėl Administracijos direktoriaus galimybės nukrypti nuo šiuose detaliuosiuose planuose nustatyto (konkretaus) galimo žemės naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, jog konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.

66. Detaliajame plane Nr. 1 nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 teritorijos naudojimo tipas – paslaugų teritorija, o kiek tai yra susiję su Žemės sklypu Nr. 2 – Detaliajame plane Nr. 2 teritorijos naudojimo tipas nėra nurodytas (nustatytas).

67. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad Detaliojo plano Nr. 2 rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nenumatė tokio detaliojo plano sprendinio kaip teritorijos naudojimo tipas. Pirmą kartą teritorijos naudojimo tipas Teritorijų planavimo įstatyme paminėtas 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymui Nr. XI-619; šis (pakeitimo) įstatymas nenustatė jokių specialių nuostatų dėl iki jo įsigaliojimo patvirtintuose detaliuosiuose planuose nustatytų sprendinių inter alia dėl žemės naudojimo būdo galiojimo ir (ar) turinio. Be to, ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) teritorijos naudojimo tipą apibrėžė kaip „vadovaujantis teritorijų planavimo normomis,<...> detaliuosiuose planuose numatyta galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, maksimalūs užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankumo rodikliai ir galimų statyti statinių paskirtys“, t. y. ši sąvoka tebuvo naudojama į vieną grupę apjungiant tam tikrus konkretaus teritorijų planavimo dokumento (prieš tai išvardintus) sprendinius, nedarant jokios įtakos jų turiniui.

68. Šiame kontekste nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors Detalusis planas Nr. 1 buvo patvirtintas 2014 metais, jį rengiant ir tvirtinant buvo naudojamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtimi, nustačiusia, jog iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

69. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyta nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, kurioje teritorijos naudojimo tipas šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi buvo apibrėžtas kaip „teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis <...>“ (ši ginčui aktuali nuostatos dalis buvo išdėstyta identiškai ir Įsakymo priėmimo metu galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 23 d. (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Tačiau minėtas 2013 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįtvirtino jokių įgyvendinimo nuostatų dėl iki 2013 m. gruodžio 31 d. patvirtintų ir (ar) pagal iki šios datos galiojusį teisinį reguliavimą parengtų detaliųjų planų, kiek tai susiję su inter alia aptariamu teritorijos naudojimo tipu; nėra ir jokių nuostatų, jog detaliųjų planų sprendiniai, nustatantys konkrečius galimus žemės naudojimo būdus, būtų netekę galios.

70. Taigi pirmiausia pripažintina, jog Detaliojo plano Nr. 2 sprendinys dėl konkretaus galimo žemės naudojimo būdo yra galiojantis ir privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d. (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Kadangi, kaip minėta, šiame planavimo dokumente nėra nustatytas teritorijos naudojimo tipas taip pat atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju dėl žemės naudojimo būdo nustatymo turi būti vadovaujamasi galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais (be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d.), t. y. tik Detaliuoju planu Nr. 2 (Žemės įstatymo 24 str. 2 d. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), nagrinėjamu atveju nėra aktualūs proceso šalių argumentai dėl galimo teritorijos naudojimo tipo ir (ar) galimo Žemės sklypo Nr. 2 žemės naudojimo būdo pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

71. Savo ruožtu konstatuotina, kad Žemės sklypo Nr. 2 žemės naudojimo būdo keitimas (papildymas) nepateko į Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) bei Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) minimo Tvarkos ir sąlygų aprašo 9 ir (ar) 10 punktuose nurodytus atvejus. Atitinkamai šiomis įstatymo ir Vyriausybės norminio akto nuostatomis negali būti grindžiami Administracijos direktoriaus įgaliojimai Žemės sklype Nr. 2 nustatyti ginčo (papildomą) žemės naudojimo būdą.

72. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies taikymo tikslais vertinant Detaliojo plano Nr. 1 sprendinius dėl teritorijos naudojimo tipo (paslaugų teritorija) ir konkretaus žemės naudojimo būdo (rekreacinės teritorijos) tarpusavio santykio, būtina atsižvelgti į to paties straipsnio 1 dalies 1 punktą, įtvirtinantį, jog detaliuosiuose planuose nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas inter alia „teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai“.

73. Vertinant šią nuostatą inter alia detaliojo plano sprendinių privalomumo aspektu (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d. (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), pažymėtina, kad aplinkybė, jog (dėl šios nutarties 69 punkte nurodytos priežasties) šiame planavimo dokumente yra nustatyti tiek teritorijos naudojimo tipas, tiek konkretūs galimi žemės naudojimo būdai nereiškia, jog galima nukrypti nuo pastarųjų sprendinių (dėl konkretaus žemės naudojimo būdo) – vien pats Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamas žodis „konkretūs“ savaime paneigia aiškinimą, jog galima žemės sklypo naudojimo reglamentą papildyti kitais, nei detaliajame plane nustatytais konkrečiais žemės naudojimo būdais.

74. Visa tai, be kita ko, nagrinėjamu atveju reiškia, jog detaliajame plane nustatytas teritorijos naudojimo tipas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies taikymo tikslais yra aktualus tik tuo atveju, jei jame (detaliajame plane) nėra nurodyti konkretūs žemės naudojimo būdai.

75. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-526-415/2024 šis ginčas buvo grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo konstatavus įvairius reikšmingus administracinių bylų teisenos taisyklių pažeidimus, o jos (nutarties) 55 punkte eksplicitiškai nurodyta, kad „<...> teisinėje situacijoje, kai pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neatskleidė visų sprendimo motyvų pagrindimo <...>, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo aiškinti Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir pasisakyti dėl jo reikšmės ginčo teisinių santykių teisėtumo / neteisėtumo vertinimo.“

76. Taigi, kadangi Detaliajame plane Nr. 1 yra nustatytas konkretus žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus įgaliojimai nustatyti papildomą Žemės sklypo Nr. 1 žemės naudojimo būdą – komercinės teritorijos – negalėjo būti kildinami iš Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies.

77. Atskirai paminėtina ir tai, kad, tiek Įsakymo priėmimo metu galioję Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) ir 2005 m. aprašas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija), tiek šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo ir 2024 m. aprašo nuostatos nenumato tokio žemės naudojimo būdo, kaip „komercinės teritorijos“ – įstatyme ir minėtuose norminiuose aktuose yra nurodomos „komercinės paskirties objektų teritorijos“.

78. Išdėstytas vertinimas sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, kas, be kita ko, eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl kitų proceso šalių argumentų, susijusių su šio administracinio sprendimo (Įsakymo) teisėtumu ir pagrįstumu.

79. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija atmeta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Įsakymas buvo panaikintas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Dėl Sutikimo teisėtumo

80. Ginčijamu Sutikimu NŽT Elektrėnų skyrius, tenkindamas Administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. prašymą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje Nr. 03.2-07-433 bei atsižvelgdamas į kartu su prašymu pateiktą situacijos planą, neprieštaravo vandenlenčių parko įrangos statybai ir naudojimui Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1. Šis Sutikimas buvo išduotas Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P- (1.3.)-146 (Taisyklės; tekste remiamasi NŽT direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1P-405- (1.3.) redakcija), nustatyta tvarka.

81. Taisyklių 2 punktas nustato, kad sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose šiuos laikinus nesudėtingus statinius, išskyrus hidrotechninius statinius: lieptus, jachtų ir valčių elingus, sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens pramogoms organizuoti.

82. Norėdamas gauti tokį sutikimą Taisyklių 3 punkte nurodytas asmuo NŽT teritoriniam skyriui pateikia nustatytos formos prašymą (Taisyklių 5.1 p.), taip pat, be kita ko, nesudėtingo statinio supaprastintą statybos projektą, jei jį privaloma rengti pagal statybą reglamentuojančius norminius aktus, arba, kaip buvo nagrinėjamu atveju, laikino nesudėtingo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planą (Taisyklių 5.3 p..)

83. Šis NŽT teritoriniam skyriui pateikiamas planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000 topografiniame plane arba naujausiame ortofotografiniame žemėlapyje naudojant naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos ir planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingo statinio vieta bei nurodyti šį statinį apibūdinantys duomenys (ilgis, plotis, aukštis, kampų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt.) (Taisyklių 6 p.). Jeigu planas neatitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimų, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos apie tai raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, informuodamas, kad būtina ištaisyti rašte nurodytus trūkumus (Taisyklių 8 p.).

84. Dėl šio plano reikšmės pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, Sutikime turi būti nurodyta, kad Sutikimas išduodamas plane nurodytiems laikiniems nesudėtingiems statiniams statyti ir naudoti pagal plane nurodytus sprendinius; planas, kuriame yra įrašyta NŽT teritorinio skyriaus žyma, yra neatsiejama sutikimo dalis.

85. Teisėjų kolegija, susipažinusi su situacijos planu, daro išvadą, kad jis neatitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimų. Iš tiesų, prašymu buvo prašoma išduoti sutikimą statyti ir naudoti vandenlenčių parko įrangą (bokštai, lynų trasos, figūros, bangolaužiai), o situacijos plane nurodyti (pažymėti) su šiais laikinaisiais statiniais susiję duomenys (sprendiniai) yra pernelyg abstraktūs ir iš esmės neapibūdina planuojamų statyti statinių (bokštai, lynų trasos, figūros, bangolaužiai) ir visiškai jų neatvaizduoja plane, neaiškus statinio aukštis ir konkreti vieta bei objektai.

86. Toks situacijos plano, kuris yra neatsiejama Sutikimo dalis (Taisyklių 12 p.), sprendinių abstraktumas neleidžia identifikuoti šio sutikimo naudoti valstybinės reikšmės paviršinį vandens telkinį turinio (juo statytojui suteikiamų teisių ir nustatomų apribojimų apimties), kas, be kita ko, nėra suderinama su šio dokumento (Sutikimo), kaip statybą leidžiančio dokumento, paskirtimi; toks valstybės turto patikėtinės kitiems asmenims suteiktos teisės naudoti valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalį statiniams statyti neapibrėžtumas negali būti suderinamas ir su pareiškėjo siekiamu apginti valstybės turto naudojimo teisingumo imperatyvu. Sprendinių dėl paviršiniame vandens telkinyje statytinų (įrengiamų) statinių vietos ar charakteristikos konkretumas yra akcentuojamas ir pačiose Taisyklėse, kaip antai 18 punkte, numatančiame, jog jeigu pageidaujama keisti plane nurodytų planuojamų statyti laikinųjų nesudėtingų statinių statybos vietą ar kitas charakteristikas (rūšį, pagrindinius matmenis plane ir aukščius ar pan.), asmuo šių Taisyklių nustatyta tvarka privalo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių dėl naujo sutikimo išdavimo.

87. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas norminio akto reikalavimus atitinkantis (Taisyklių 5.3 p. nurodytas) planas, todėl NŽT Elektrėnų skyrius neturėjo teisinio pagrindo duoti ginčijamą Sutikimą (Taisyklių 8 p. ir 11.1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino situacijos plano turinį ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad Sutikimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl ši Regionų administracinio teismo sprendimo dalis naikintina priimant naują sprendimą – aptariamą pareiškėjo skundo dalį tenkinti ir panaikinti Sutikimą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

88. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinis skundas tenkinamas, trečiojo suinteresuoto UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tiek motyvų, tiek rezoliucinės dalies aspektais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai keičiami atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstoma taip: „Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti iš dalies. Panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini)statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje. Likusią pareiškimo dalį atmesti“.

89. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

90. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

91. Pagal CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys <…> viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš <…> prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

92. Kadangi valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra generalinis prokuroras, o Vilniaus apygardos prokuratūra yra juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis juridinio asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – padalinys, todėl, taikant CPK 961 straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui (nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui) proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014).

93. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apeliacinio proceso išlaidos paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-918-520/2017; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-981-858/2017).

94. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkinamas iš dalies, panaikinami Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, likusi pareiškimo dalis atmetama. Apeliacinėje instancijoje prokuroro apeliacinis skundas patenkintas, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Taigi trečiajam suinteresuotam asmeniui gali būti priteisiama dalis apeliacinėje instancijoje patirtų ir Rekomendacijų neviršijančių bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos baigtį ir procesą apeliacinės instancijos teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Veiksmo poilsinė“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistina 500 Eur (prašė priteisti 968 Eur už susipažinimą su byla, konsultacijas ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, jų priteisimas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami, nes nepateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

Likusią pareiškimo dalį atmesti.“

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Veiksmo poilsinė“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė