4a124e1f-cff8-4db3-bb8a-42ec4d0806fb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja JPranešėjas Marius Dobrovolskis                                            Civilinė byla Nr. 2S-583-826/2016Teisėja Jurgita Grigonienė                                                     (Proceso Nr. 2-43-3-01738-2015-9)                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                  2.6.4.4.3; 2.6.4.6; 3.3.2.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. kovo 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės I.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo O. A. ieÅ¡kinį atsakovei I. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės I. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvo valdžios laikino ribojimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovui leidžiama bendrauti su vaiku V.

A. kiekvienÄ dienÄ ne mažiau kaip po 3 val. (iÅ¡ anksto informavus ir netrukdant lankyti bendrojo ugdymo įstaigas); leidžiama bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 19 valandos, paimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba bendrauti su vaiku tuo pačiu metu vaiko gyvenamojoje vietovėje, informuojant atsakovę prieÅ¡ 3 dienas trumpÄ ja žinute arba elektroniniu paÅ¡tu; vasaros laikotarpiu du mėnesius (prieÅ¡ tai informuojant ir suderinant su atsakove) vaikas praleidžia su ieÅ¡kovu; 1/2 dalį mokinių atostogų (prieÅ¡ tai informuojant ir suderinant su atsakove) vaikas praleidžia su ieÅ¡kovu; taip pat prašė skirti atsakovei teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovė tinkamai (adekvačiai) suvokia savo veiksmus bei pasekmes vertindama bei tenkindama vaiko poreikius ir ar jos veiksmai nedaro žalos vaikui;

3) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktÄ pažymÄ valstybės naudai.Atsakovė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvo valdžios laikino ribojimo ir ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) trejų metų terminui laikinai apriboti ieÅ¡kovo tėvų valdžiÄ jo sÅ«nui Vėjui;

2) nustatyti sÅ«naus Vėjo bendravimo su ieÅ¡kovu tvarkÄ , t. y. kad ieÅ¡kovas bendrauja su sÅ«numi Vėju pagal abipusį susitarimÄ iÅ¡ anksto suderinus tarpusavyje kartÄ per savaitę Klaipėdos psichologinėje tarnyboje, konkretus laikas ir diena pasirenkama atsižvelgiant į vaiko užsiėmimų tvarkaraÅ¡tį ir kitÄ užimtumÄ ;

3) priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrautų kas antrÄ antradienį Klaipėdos rajono psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, dalyvaujant psichologei. Savo praÅ¡ymui pagrįsti jokių naujų įrodymų atsakovė nepateikė, praÅ¡yme nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir ankstesniame praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuris buvo netenkintas, t. y. nurodė, kad sÅ«naus bendravimas su tėvu daro jam žalÄ , ieÅ¡kovas netinkamai naudojasi savo kaip tėvo teisėmis, psichologiÅ¡kai traumuoja vaikÄ , traumuoja vaikÄ motinos ir kitų bendraklasių akivaizdoje, žemina motinos autoritetÄ , todėl jo bendravimas su vaiku turi bÅ«ti nustatomas minimalus ir įtraukiant į jį profesionalų psichologÄ .Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi atsakovės praÅ¡ymo netenkino ir nurodė, kad praÅ¡ymas iÅ¡ esmės jau buvo teismo iÅ¡nagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista 2015-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Atsakovės siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu gauti bylos laimėjimui adekvatų rezultatÄ , reiÅ¡kiant dėl to net ir pakartotinį praÅ¡ymÄ be jokių papildomų įrodymų, yra netoleruotinas. Nors atsakovė detaliai aprašė 2015-11-30 ieÅ¡kovo atvykimo į sÅ«naus lankomÄ ugdymo įstaigÄ epizodÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad tai bÅ«tų tiek pažeidę sÅ«naus psichologinę bÅ«klę, kad reikėtų skubiai keisti jo bendravimo su tėvu tvarkÄ . Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas netinkamai elgtųsi kaip vaiko tėvas ir trukdytų ugdymo procesui, jam atsakingos valstybės institucijos turėtų taikyti atitinkamas poveikio priemones, tačiau duomenų, kad tai bÅ«tų daroma, nėra.

Neatmestina ir tikimybė, kad ieÅ¡kovas taip pasielgė, nerasdamas kito bÅ«do susitikti su sÅ«numi, kÄ jis nurodo ieÅ¡kinyje kaip atsakovės inicijuojamÄ jo ir sÅ«naus galimybių bendrauti ribojimÄ . Atsakovė ir pati nurodo, kad praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovui minimaliÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , o, byloje esančiais Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, berniukas nori bendrauti su abiem tėvais, laukia susitikimų su tėčiu, pasakoja gerai praleidęs su juo laikÄ . Jų bendravimas oficialioje įstaigoje, stebint paÅ¡aliniam asmeniui, vaikui taip pat gali bÅ«ti pakankamai sudėtingas ir nemalonus.

Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo                    2016-01-18 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė naujų įrodymų apie ieÅ¡kovo daromÄ Å¾alÄ vaikui, iÅ¡skyrus detaliai apraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovo apsilankymo mokykloje epizodÄ . Å io incidento apraÅ¡ymu buvo siekiama pateikti informacijÄ apie netinkamÄ ieÅ¡kovo elgesį.

Teismas nurodė, kad nėra aiškaus tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškovo elgesio su vaiku ir jo psichologinių problemų, tačiau atsakovė neturi jokių galimybių pateikti tiesioginį priežastinį ryšį pagrindžiančius įrodymus, nes niekas tokių išvadų neteikia. Tačiau akivaizdu, jog vaikui yra diagnozuoti neurologiniai sutrikimai. Teismas nurodė, jog vaikas nori bendrauti su abiem tėvais, ir pasirėmė Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, tačiau tokia išvada yra nelogiška.

Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateikta informacija apie tai, kad vaikas po pasimatymų su ieÅ¡kovu grįžta neÅ¡varus, nežinia, kur leidžia laikÄ , tačiau tokia informacija nepagrįstai įvertinta kaip atitinkanti vaiko interesus. Teismas ignoravo medikų iÅ¡vadas, jog vaikui bÅ«tinas nuoseklus auklėjimas. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas atvyko pas vaikÄ Ä¯ mokyklÄ dėl to, kad galbÅ«t nerado kitų bÅ«dų susitikti su vaiku. IeÅ¡kovas nepaiso vaiko ugdymo proceso, neveda vaiko į mokyklÄ , laiku negrÄ Å¾ina atsakovei.

Vaikas gali laisvai bendrauti su ieÅ¡kovu stebint specialistams, nes yra prie jų pripratęs, kas savaitę lankosi pas psichologÄ . Teismas nepasisakė ir dėl ieÅ¡kovo psichologinio smurto vaikui.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta.Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan.

Laikinosios apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Nors CK 3.65 str. nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonės kaip laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad gali bÅ«ti taikomos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, vaiko tėvams gyvenant skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami Å¡ias pareigas, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis. Å io straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas.

Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime iÅ¡lieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris iÅ¡skiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas su vaiku bendrauja netinkamai, žemina jos autoritetÄ vaiko akyse, taip pat nežinia, kur apsistoja vaikas, kai bÅ«na su ieÅ¡kovu, o paÅ¡lijusiÄ vaiko psichologinę sveikatÄ rodo medicininės iÅ¡vados ir dėl to ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku turi bÅ«ti minimalus, kol bus priimtas sprendimas Å¡ioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius. Byloje esanti medikų iÅ¡vada apie vaikui bÅ«tinÄ psichologinę pagalbÄ bei jo neurologinius sutrikimus neįrodo teiginio, kad tai buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai sÄ lygota tėvo, t. y. ieÅ¡kovo, galbÅ«t netinkamo elgesio. Å iuo metu Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, Å¡alys akivaizdžiai nesutaria ne tik dėl vaiko auklėjimo, o tai vienareikÅ¡miÅ¡kai daro įtakÄ vaiko elgesiui ir lemia jo neurologinius ar psichologinius sutrikimus.

Tačiau Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol nėra įvertinti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai, ypač aktualÅ«s prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui dėl tėvo valdžios apribojimo, nėra jokio pagrindo taikyti atsakovės praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. bylos nagrinėjimo metu iki minimumo apriboti vaiko bendravimÄ su tėvu, o ypač stebint vaiko teisių apsaugos specialistui (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad skirtingas motinos ir tėvo supratimas apie vaiko auklėjimÄ neigiamai gali atsiliepti vaiko gerovei, tačiau tai nėra pagrindas riboti vieno iÅ¡ tėvų bendravimÄ , tuo labiau kol kas nesant neginčijamų duomenų, kad ieÅ¡kovas darytų žalÄ vaiko vystymuisi.

Nustačius atsakovės praÅ¡omÄ minimaliÄ laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ bÅ«tų pažeistas ieÅ¡kovo ir vaiko interesų pusiausvyros principas.Apeliantė teigia, kad teismas pasirėmė nelogiÅ¡ka Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada apie vaiko norÄ bendrauti su abiem tėvais, nes vaikas po bendravimo su tėvu grįžta netvarkingas ir pavargęs, dėl to negali norėti su tėvu bendrauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi iÅ¡vada, kuri paruoÅ¡ta pakalbėjus su Å¡alių vaiku.

Vaiko motinos požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ ir bendravimo su vaiku bÅ«dus nėra ir negali bÅ«ti vienintelis teisingas. Tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas su vaiku, lankosi su juo įvairiose ir galbÅ«t, atsakovės vertinimu, netinkamose vietose, nors tokių duomenų nėra, nelemia vaiko noro matytis ir su tėvu. Byloje kol kas nėra duomenų apie tai, kad tėvas nesugebėtų tinkamai rÅ«pintis vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, jos nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ Teisėjas                                                                                          Marius Dobrovolskis