2022-03-23 Nr. AB-6790-3-62-3-00218-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. R. A. A., R. A. K. K. ir R. A. S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. R. A. A., R. A. K. K. ir R. A. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-03-23 Nr. AB-6790-3-62-3-00218-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai N. R. A. A., R. A. K. K., R. A. S. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 22M59552 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-206-492/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00218-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. R. A. A., R. A. K. K. ir R. A. S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. R. A. A., R. A. K. K. ir R. A. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai N. R. A. A., R. A. K. K., R. A. S. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 22M59552 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų N. R. A. A., R. A. K. K., R. A. S. S. skundą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymą (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas), kurio 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis.
Teismas akcentavo, kad Įstatymo 1351 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente.
Teismas vertino, kad Migracijos departamento Sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, turi būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Migracijos departamentui (Įstatymo 1351 straispnio 1, 3 dalys), o ne Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.
Teismas nurodė, kad su skundu nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Įstatymo 1351 straispnio 1, 3 dalys), todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai išaiškino, kad skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo patikrinimo pareiškėjai turėtų teikti Migracijos departamentui Įstatymo 1351 straispnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
III. Pareiškėjai N. R. A. A., R. A. K. K., R. A. S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Pakeitimai padaryti dėl prašymų nagrinėjimo, tačiau terminas „prašymo nagrinėjimas“ neturėtų būti aiškinamas ir suprantamas plečiamai. Prašymo nagrinėjimas turėtų būti suprantamas būtent kaip pradinio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrų visuma iki sprendimo priėmimo etapo, išnagrinėjus prašymą iš esmės. Tuo tarpu skundo dėl Migracijos departamento sprendimo procedūros pateikimo procedūros turėtų būti vykdomos remiantis Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2022 m. sausio 1 d., kuomet skundas teikiamas tiesiogiai teismui, o ne ikiteisminei institucijai – Migracijos departamento Komisijai.
Pareiškėjų teigimu, Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos tarpusavyje turėtų būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Šia prasme Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis. Tai reiškia, kad, jeigu iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2022 m. sausio 1 d., skundas ikiteismine tvarka nebuvo paduotas Migracijos departamento Komisijai, jis turėtų būti teikiamas teismui, o ne Komisijai. Komisija naujų skundų nepriima, tik baigia nagrinėti gautus iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjai pažymi, kad Įstatymo keitimo projekto aiškinamajame rašte yra išaiškinta, kad siekiant užtikrinti asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, net ir kai valstybėje įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, UTPĮ projekte siūloma atsisakyti ikiteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos ir nustatyti, kad Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio (ne) suteikimo galėtų būti skundžiami atitinkamam apygardos administraciniams teismui, o šio teismo sprendimai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokia tvarka skundžiami visi sprendimai priimti pagal UTPĮ (yra tam tikrų išimčių), tarp jų ir sprendimai dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti. Todėl bylą nagrinėjantis teismas turėjo savo žinion priimti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai akcentuoja, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Komisijų (ikiteisminės nagrinėjimo instancijos) veiklos atsisakyta, todėl iš esmės šia tvarka pareiškėjai pasinaudoti negali dėl įstatymo leidėjo valios, tačiau ši aplinkybė neturėtų apriboti prieglobsčio prašytojo teisės į priimto sprendimo peržiūrą, nes veiksminga asmens teisinė gynyba gali būti užtikrinama tik priimant ir nagrinėjant prieglobsčio prašytojo skundą. Teisingumą įgyvendinanti institucija neturėtų sudaryti praktikos ir prielaidų, kuomet dėl įstatymo leidėjo padarytos reguliavimo spragos ir nuostatų neišbaigtumo, prieglobsčio prašytojo skundas nebūtų nagrinėjamas, nes ikiteismine tvarka pasinaudoti nėra galimybės įstatymu įtvirtinus ikiteisminio ginčų nagrinėjimo atsisakymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes pripažino, kad pareiškėjai nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjai su tokia išvada nesutinka, teigdami, jog pasikeitus Įstatymo redakcijai, pagrįstai kreipėsi tiesiogiai į teismą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Nagrinėjamam ginčui aktualus Įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 18 straipsniu pripažintas netekęs galios Įstatymo IX1 skyrius, kuriame buvo įtvirtinta skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privaloma ikiteisminė tvarka.
Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta šio įstatymo 24 straipsnyje. Įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. (1 dalis). Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis (2 dalis). Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (3 dalis).
Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įstatymų leidėjas Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnyje, įtvirtinęs įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarką ir siekdamas atsisakyti skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privalomos ikiteisminės tvarkos, nustatė tokius skundus nagrinėjančiam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui įgaliojimus, kurie padėtų sklandžiai pereiti prie naujoje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos. Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį šis kolegialus organas užbaigia nagrinėti užsieniečių skundus, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Įstatymo redakciją galiojusią iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi šiam kolegialiam organui nenumatyta įgaliojimų nagrinėti skundus gautus po Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiems skundams taikoma apskundimo tvarka numatyta Įstatymo redakcijoje galiojančioje nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. pateikiant skundą tiesiogiai apygardos administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, jog pasikeitęs reglamentavimas yra palankesnis pareiškėjams, nei ankstesnėje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-139-756/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-556/2022).
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas 2022 m. sausio 4 d., skundas dėl Migracijos departamento sprendimo apskundimo pirmosios instancijos teismui paduotas 2022 m. sausio 24 d., taigi įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įsigaliojimo ir taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad jie nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nagrinėjamu atveju skundui dėl Migracijos departamento sprendimo, pateiktam po 2022 m. sausio 1 d., taikoma apskundimo tvarka numatyta naujoje Įstatymo redakcijoje, kurioje nebeliko privalomo išankstinio skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjų atskirasis skundas patenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų N. R. A. A., R. A. K. K., R. A. S. S. atskirąjį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė