4a0dee8f-0a56-4806-a4e7-18cb6ce2e4f2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4402-402/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01089-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 17 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionare.

Teigė, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nebuvo iÅ¡leidžiamas pasivaikščioti. Be to, nebuvo įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Jis neturėjo galimybės pasivaikščioti lauke. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, žeminančios. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11-14). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai neatitinka tikrovės, pareiÅ¡kėjas yra savarankiÅ¡kai vaikÅ¡tantis, todėl keltuvas, nors ir yra įrengtas, pareiÅ¡kėjui buvo nereikalingas. PareiÅ¡kėjas galėjo laisvai vaikščioti po stacionaro teritorijÄ , eiti į duÅ¡Ä , bibliotekÄ , valgyklÄ bei pasivaikščioti gryname ore. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas – nesuteiktÄ teisę į pasivaikščiojimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionare laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad Å¡i byla nagrinėjama iÅ¡ naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2021 m. vasario 10 d. nutartimi panaikinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista pareiÅ¡kėjui A. Z. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.

Kita Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalis palikti nepakeista. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) atsisakymÄ ar patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį, teismas nutraukia bylÄ .

IÅ¡ Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2276-283/2019 matyti, kad Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamas A. Z. skundas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sanitarinis mazgas, duÅ¡as, gyvenamosios ir kitos patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, todėl pareiÅ¡kėjui, galinčiam judėti neįgaliojo vežimėliu, buvo sunku ir nepatogu naudotis tualetu, praustis duÅ¡e, jis pats savarankiÅ¡kai negalėjo pasigaminti valgyti, patekti į laukÄ .

Minėtame sprendime konstatuota, jog visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (iÅ¡skyrus laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjas bÅ«davo konvojuojamas į Å iaulių tardymo izoliatorių)) pareiÅ¡kėjo galimybės savarankiÅ¡kai naudotis duÅ¡u, tualetu, virtuve, pasivaikščiojimo kiemu buvo apribotos. Už netinkamas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Sprendimas įsiteisėjęs. IÅ¡ Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3304-279/2019 matyti, kad Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamas A.

Z. skundas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos buvo nepritaikytos neįgaliesiems, todėl pareiÅ¡kėjui, ilgesniu nei 50 m. atstumus galinčiam įveikti tik neįgaliojo vežimėliu, buvo sunku ir nepatogu naudotis tualetu, praustis duÅ¡e, jis pats savarankiÅ¡kai negalėjo patekti į laukÄ , valgyklÄ , prie telefono, PN-AK 1-ajame sektoriuje nei viename gyvenamajame pastate nėra įrengtas keltuvas neįgaliesiems.

Minėtame sprendime konstatuota, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d.) A. Z. galimybės savarankiškai naudotis dušu, tualetu, virtuve, pasivaikščiojimo kiemu, telefonu buvo apribotos, nebuvo įrengtas keltuvas neįgaliesiems. 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu teismas administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dėl nuteistojo A.

Z. sveikatos bÅ«klę ir nustatytÄ specialųjį nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį atitinkančių gyvenimo sÄ lygų sudarymo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 1-ojo sektoriaus 4-ajame bÅ«ryje, atlyginimo nutraukė. Kitoje dalyje skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisė pareiÅ¡kėjui A. Z. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ pakeitė – priteisė pareiÅ¡kėjui A.

Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustačius, kad yra priimti teismo sprendimai dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinės bylos dalis dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d. dėl nuteistojo A.

Z. sveikatos bÅ«klę ir nustatytÄ specialųjį nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikį atitinkančių gyvenimo sÄ lygų sudarymo PravieniÅ¡kių PN-AK (dėl negalėjimo savarankiÅ¡kai patekti į laukÄ , neįrengto keltuvo neįgaliesiems), atlyginimo nutraukiama (ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo apgyvendintas PravieniÅ¡kių PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionaro patalpose (b. l. 15, 73).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengtas keltuvas neįgaliesiems, todėl jis neturėjo galimybės pasivaikščioti lauke, nebuvo suteikta teisė į pasivaikščiojimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionare. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Z. nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (b. l. 6). A. Z. nustatytas 25 procentų darbingumas, nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 4, 5).

Aptarti duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu pateko į neįgaliųjų asmenų kategorijÄ . Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 straipsnio 8 dalis).

Å iame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį, neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, bei savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, reiÅ¡kiančiais, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (3 straipsnio 5 ir 6 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015 nurodoma, kad neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumÄ yra įtvirtinta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusiÅ¡kÄ ir lygiateisį naudojimÄ si visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbÄ Å¡ių asmenų prigimtiniam orumui.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas ar su niekuo negali bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, Å¡ios konvencijos Å¡alys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų keliÄ neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniÅ¡kam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam Å¡io įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra numatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris yra suprantamas pasireiÅ¡kiantis tuo, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 punktai).

EŽTT pabrėžia, jog valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumÄ , turi bÅ«ti sudaromos galimybės jam savarankiÅ¡kai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklÄ ir duÅ¡us, tualetÄ , bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ byloje Semikhvostov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 2689/12)). Tokių kalinimo sÄ lygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ .

AnalogiÅ¡kos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015). Nuteistųjų teisė pasivaikščioti yra reglamentuojama BVK 103 straipsnyje, kuris numato, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 73 – 75 straipsniai nustato skirtingÄ pasivaikščiojimų trukmę nuteistiesiems, kurie laikomi lengvosios, paprastosios arba drausmės grupės sÄ lygomis.

Paprastosios grupės nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti tris valandas per dienÄ , lengvosios grupės nuteistiesiems – keturias valandas, o drausmės grupei priklauso dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas. BVK 145 straipsnyje numatyta, kad net ir nuobaudÄ atliekantys nuteistieji kamerų tipo patalpose turi teisę vienÄ valandÄ , o esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms – dvi valandas pasivaikščioti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, skirtingos pasivaikščiojimo sÄ lygos numatomos tuberkulioze ar kitokiomis užkrečiamomis ligomis sergantiems nuteistiesiems, tačiau jiems taip pat suteikiama teisė pasivaikščioti.

Atlikus minėtų BVK nuostatų analizę, darytina iÅ¡vada, kad nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi bÅ«ti suteikiamas pasivaikščiojimas. Ä®statymas numato tik skirtingÄ pasivaikščiojimo trukmę bei sÄ lygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms iÅ¡imtinėms aplinkybėms, tačiau pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems Å¡iÄ teisę suteikti. Atsakovės atstovas iÅ¡ esmės nepaneigė pareiÅ¡kėjo pakartotinai iÅ¡dėstytų argumentų, kad jam nebuvo suteikta galimybė iÅ¡eiti pasivaikščioti gryname ore.

Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas nurodė tiek skunde, tiek atsikirtime. Tuo tarpu atsiliepime atsakovės atstovas tik deklaratyviai paminėjo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę iÅ¡eiti į laukÄ , tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismui pakartotinai pareikalavus pateikti tokius įrodymus (pavyzdžiui, pasivaikščiojimo kieme registracijos žurnalus, grafikÄ ar kt.), atsakovės atstovas Å¡ios pareigos neįvykdė. IÅ¡analizavus byloje esančius duomenis ir dokumentus, daroma iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nepateikė duomenų ar yra sudarytos galimybės neįgaliojo vežimėliu iÅ¡ pastato patekti į laukÄ , ar buvo paskirti asmenys pareiÅ¡kėjui padėti apsitarnauti.

Atsiliepime ir papildomuose dokumentuose atsakovės atstovas nurodė, jog neįgaliam asmeniui, besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, yra sudaryta galimybė naudotis keltuvu. PareiÅ¡kėjas ginčijo minėtÄ aplinkybę ir teigė, kad toks keltuvas nėra įrengtas. PravieniÅ¡kių PN-AK nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas keltuvas iÅ¡ tiesų yra įrengtas ir nuteistiesiems, turintiems negaliÄ , sudaryta galimybė Å¡iuo keltuvu naudotis. Å iuo aspektu pažymėtina, jog procesas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti grindžiamas rungimosi principu, Å¡alims suteikiamos vienodos galimybės procese.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalis).

Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1774/2014).

Pažymėtina, kad EŽTT formuoja praktikÄ , jog bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sÄ lygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimÄ turi asmuo, kuris ja remiasi. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie minimalų pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, t. y. įrodyti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjui buvo teikiama jo (kaip neįgaliojo) statusui bÅ«tina atitinkama pagalba ir priemonės pastarajam einant į pasivaikščiojimo kiemelius. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«tų galima spręsti ar pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«davo užtikrinamos, ar ne, ar kalinimo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

PravieniÅ¡kių PN nepateikus informacijos dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių Å¡ioje dalyje, jos vertintinos pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (3 mėnesius) nesuteikiant pareiÅ¡kėjui teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Teismas neabejoja, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių buvimo pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atitinkamos fizinės bÅ«klės, galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 15 000 Eur suma. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sÄ lygos bÅ«tų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiÅ¡kėjo sveikatai ar psichologinei bÅ«klei.

Atsižvelgtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nei karto neiÅ¡reiÅ¡kė pataisos namų administracijai nusiskundimo ar praÅ¡ymo iÅ¡leisti jį pasivaikščioti. Tokių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ . Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę (pažeidimas truko 3 mėnesius) ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5078-968/2019), įvertinusi tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo neįgalus, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Z. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. Skundo reikalavimÄ dalyje dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nutraukti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė