4a0bf6e7-d54d-4776-8fc7-b095d2cc754c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-289-524/2014Teisėjas Robertas Povilaitis                                                                 (Proceso Nr. 2-43-3-00112-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija 128.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-519-733/2013 pagal pareiÅ¡kėjo Å .

L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Å ilutės rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Nemuno deltos regioninio parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bei pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : pareiÅ¡kėja teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam nuosavybės teise priklausančiame 2,2032 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas buvusios sodybos su visais statiniais (priklausiniais) atstatymui, statybos projektinei dokumentacijai parengti. Nurodė, kad UAB „Klaipėdos projektas“ specialistės J. V. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 1910 m. žemėlapyje prie sklypo pietvakarinio pakraščio pažymėta sodyba, todėl tikėtina, kad sodybos rytinė dalis patenka į tiriamÄ sklypÄ . Remdamasi Å¡iais duomenimis, Å ilutės rajono savivaldybės administracija 2009-10-19 iÅ¡davė sodybos statinių projektavimui sÄ lygų sÄ vadÄ .

Nemuno deltos regioninio parko direkcija 2009-07-24 taip pat iÅ¡davė projektavimo sÄ lygas ir pateikė reikÅ¡mingumo iÅ¡vadÄ dėl planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000“ teritorijoms. Per numatytÄ trejų metų terminÄ pareiÅ¡kėjas nespėjo parengti sodybos atstatymo projekto, nes atliekant kadastrinius matavimus iÅ¡kilo nesutapimai su gretimo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, reikėjo abiejų sklypų savininkams tikslinti kadastrinius matavimus ir Å¡i procedÅ«ra baigėsi tik 2012-12-11. 2012-10-31 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å ilutės rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti naujÄ planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , tačiau 2012-11-27 gavo atsakymÄ , kad Å¡io praÅ¡ymo patenkinti negali, nes Nemuno deltos regioninio parko direkcija neiÅ¡davė planavimo sÄ lygų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.

PareiÅ¡kėjas 2012-11-15 kreipėsi į Nemuno deltos regioninio parko direkcijÄ , praÅ¡ydamas pateikti reikÅ¡mingumo iÅ¡vadÄ dėl planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000“ teritorijoms. 2012-11-27 gavo atsakymÄ , kuriuo atsisakoma pateikti iÅ¡vadÄ . PareiÅ¡kėjas dar kartÄ kreipėsi į Nemuno deltos regioninio parko direkcijÄ 2012-12-18 ir 2013-01-08 gavo praÅ¡omÄ reikÅ¡mingumo iÅ¡vadÄ , kurioje vėl pažymima, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad planuojama veikla galima Å¡iame sklype.

PareiÅ¡kėjo teigimu, apie 1936 m. ta sodyba jau buvo sunykusi, pamatų neiÅ¡likę, tačiau iÅ¡likę vaiskrÅ«miai, vaismedžiai. Yra liudytojų, kurie atsimena ten buvusias pamatų liekanas. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2013-10-09 sprendimu pareiÅ¡kimo netenkino. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Klaipėdos projektas“ istorinėje pažymoje nėra pakankamai įrodymų, jog bÅ«tent minėtame žemės Å«kio paskirties žemės sklype yra buvusi sodyba, t. y. gyvenamasis namas su priklausiniais.

Nors pažymoje nurodyta, kad tiriamo sklypo pietvakariniame pakraštyje 1910 m. žemėlapyje pažymėta, jog XX a. 4 dešimtmetyje nugriauta sodyba, todėl 1936 m. žemėlapyje nebežymima, tačiau nė vienas prie istorinės pažymos pridėtas 1910 m. žemėlapis šio fakto nepatvirtina, kaip ir jokie kiti byloje esantys duomenys. Teismo vertinimu, 1910 m. tiriamame žemės sklype žymimi krūmai, ne pastatai. Juolab istorinėje pažymoje niekur neminima, kad tiriamame žemės sklype buvo gyvenamasis namas.

O iÅ¡vados teiginys, kad „tikėtina, kad sodybos rytinė dalis dabartinėje situacijoje patenka į tiriamÄ sklypÄ â€œ, rodo, jog pareiÅ¡kėjo sklype, jei ir buvo kažkada statiniai, tai nebÅ«tinai – gyvenamasis namas. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai ir faktiniai duomenys, nurodyti antstolės N. G. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, neįrodo pareiÅ¡kėjo žemės sklype buvus sodybÄ , nes neaiÅ¡ku, kokio senumo 1967 m. ir kokių statinių pamatų liekanas, t. y. akmenis, ir juolab, apdegusius rÄ stus, matė liudytojas S. J.

Taip kaip ir liudytojo R. P. K. nurodyta aplinkybė, kad Å¡iame žemės sklype „rusų laikais“ buvo daug akmenų ir vokiÅ¡kų raudonų plytų, nelaikytina pakankamu įrodymu buvus toje vietoje sodybai.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ jos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nurodo, kad teisme buvo nustatytas faktas ir visi suinteresuoti asmenys sutinka, kad sodyba buvo, ir jos dalis ar net ji visa patenka į pareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ arba į Å¡alia esantį valstybinio miÅ¡ko sklypÄ . 1910 m.

žemėlapio duomenys leido suinteresuotoms Å¡alims ir teismui abejoti, ar visa sodyba (su gyvenamuoju namu) pateko į pareiÅ¡kėjo sklypo ribas. Aplinkybę, kad sodyba su gyvenamuoju namu buvo pareiÅ¡kėjui priklausančiame sklype, patvirtino liudytojai, kurie vietoje aiÅ¡kiai parodė, kad sodybos statinių pamatai buvo tik apelianto sklypo teritorijoje. Liudytojas S. J. parodė ir Å¡ulinio, kuris paprastai bÅ«na Å¡alia namo, vietÄ . Gretimame valstybinio miÅ¡ko sklype jokių pamatų ar kitų sodybos požymių niekada nebuvo užfiksuota, o ir negalėjo bÅ«ti, kadangi ten augo miÅ¡kas.

Istorinėje pažymoje apie pareiÅ¡kėjo sklypÄ raÅ¡oma: 1936 m. žemėlapyje ir vėlesnėje kartografijoje sklypo vietoje žymima krÅ«mų priaugusi pieva. Tokia situacija iÅ¡likusi iki Å¡iol. Teismas neįvertino Å¡ių aplinkybių, kad sodyba negalėjo bÅ«ti miÅ¡ke su Å¡imtamečiais medžiais. Teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje pasisakoma prieÅ¡ tokiÄ situacijÄ , kai vietoj vienos sodybos yra atkuriamos kelios. Byloje nagrinėjamu atveju kelios sodybos negali bÅ«ti atkurtos, kadangi Å¡alia yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kuris negali bÅ«ti privatizuojamas.

PrieÅ¡ingai nei kasacinio teismo byloje, Å¡ioje byloje teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo sklype gyvenamojo namo nebuvo. Teismas sprendimÄ priėmė nesant jokių įrodymų, kad sodyba buvo gretimame valstybinio miÅ¡ko sklype, ir sprendimÄ grindė abejonėmis. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , norint nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , reikia pateikti dokumentus (žemėlapius ar kitus planus) ar faktinius įrodymus, kad sklype yra buvusios sodybos gyvenamojo namo liekanų.

Sodyba galbÅ«t nugriauta 1936 m., todėl negalima remtis liudytojų parodymais, kurie yra gimę po Å¡ios datos.Atsiliepime suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad palaiko pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ ir jo motyvus. PraÅ¡o teismo dėl apeliacinio skundo spręsti savo nuožiÅ«ra.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė apeliaciniame skunde praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, nes apeliantas jokių naujų įrodymų su apeliaciniu skundu neteikia.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad toks juridinis faktas apeliantui negali bÅ«ti nustatytas. Teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.) ir tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.).

CPK 444 str. 2 d. iÅ¡vardytas sÄ raÅ¡as faktų, kuriuos teismas gali nustatyti savo sprendimu, nėra baigtinis. Pagal Å¡ios teisės normos 9 p. teisme gali bÅ«ti nustatinėjamas buvusios sodybos (gyvenamojo namo) buvimo konkrečiam savininkui priklausančiame žemės sklype faktas jo teisei, kylančiai iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., realizuoti. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ .

Minėtos Saugomų teritorijų įstatymo normos paskirtis - apsaugoti ir užtikrinti, kad saugomose teritorijose nebūtų statomi nauji statiniai, nesusiję su draustinio tikslų įgyvendinimu, tačiau ji nedraudžia atkurti draustinyje buvusias sodybas bei jų statinius. Taigi faktas, ar saugomoje teritorijoje yra buvę statiniai (statinys), sukelia teisines pasekmes - galimybę atkurti (atstatyti) buvusį statinį toje vietoje (t.y. tame žemės sklype), kur jis anksčiau stovėjo. Tačiau minėtos teisinės pasekmės negali atsirasti apeliantui.

Nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, teismas turi užtikrinti balansÄ tarp esamo žemės savininko intereso atkurti buvusiÄ sodybÄ ir visuomenės intereso iÅ¡saugoti teritorijas, įstatymų nustatyta tvarka priskirtas prie saugomų, o tai reiÅ¡kia, jog nustatant tokio pobÅ«džio faktus, turi bÅ«ti itin kruopščiai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirtos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, surinkti bei įvertinti įrodymai, nustatytas jų tarpusavio ryÅ¡ys. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d.).

Tokia reikšminga nustatinėtina aplinkybė šiuo atveju yra faktas, ar sodyba (jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje egzistavo praeityje, nes atstatymo teisę įgyja dabartinis teisėtas žemės savininkas, o ne buvę pastatų savininkai ar jų įpėdiniai. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat joje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatė konkrečios (tikslios) buvusios sodybos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dislokacijos vietos, juolab jokių to namo liekanų dabar apeliantui priklausančiame žemės sklype nebeliko.

Pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog sodybos pamatų jau nėra likę (b.l.101), todėl esant tikėtinai istorinės pažymos iÅ¡vadai, jog sodybos rytinė dalis patenka į tiriamÄ sklypÄ , nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklype buvo sodyba (gyvenamasis namas). Istorinėje pažymoje nurodyta, kad sodyba iki 1936 m. buvo nugriauta. Å ioje pažymoje buvo pateikta iÅ¡vada, jog 1910 m. žemėlapyje prie sklypo pietvakarinio pakraščio buvo pažymėta sodyba, tačiau istorinėje kartografijoje nefiksuojamos visos sodybos ribos, o aiÅ¡kiau buvo parodytos tik kiemų ribos, todėl tikėtina, kad sodybos rytinė dalis dabartinėje situacijoje patenka į tiriamÄ sklypÄ (b.l.43).

PareiÅ¡kėjo liudytojai R. P. K. ir S. J. sodybos nematė, o matė pamatus, plytas, akmenis, Å¡ulinį (b. l. 102). Todėl pagal įrodymų pakankamumo taisyklę teismas negalėjo vadovautis jų parodymais ir nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tuo labiau, kad istorinėje pažymoje pateikta tik tikėtina iÅ¡vada dėl sodybos rytinės dalies buvimo pareiÅ¡kėjo sklype. Vien statybinių medžiagų užfiksavimas neįrodo sodybos, kaip statinių grupės, kurioje dominavo gyvenamasis namas, buvimo, o krÅ«mai neįrodo buvus sodo, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ turi bÅ«ti įrodytas visos sodybos buvimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 pažymėjo, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais - buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289) 5.38 punkte iÅ¡vardyti sodybÄ sudarantys objektai: gyvenamasis namas ir jo priklausiniai. Aptariamam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Å iam faktui konstatuoti pareiÅ¡kėjas privalėjo įrodyti, kad yra iÅ¡likę buvusių statinių liekanų ir ( ar) sodų liekanų arba kad sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Apeliacinio skundo argumentai neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas pagal byloje buvusius ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus susiformavo klaidingai ar pagal tuos įrodymus teismas turėjo padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ (CPK 185 str.).

Taigi su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Rimvida Zubernienė Almantas Padvelskis