2018-06-26 Nr. AB-12113-3-62-3-00763-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-443-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00763-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Roalsa“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. SD-458 „Dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos nutarties Nr. S-1242“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str.). Kauno rajono savivaldybės administracija, be jai įstatymų suteiktų viešojo administravimo funkcijų, taip pat dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartyse ne kartą buvo nurodyta, kad valstybės ir jos institucijos dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose, taigi ir nuomojant materialųjį turtą, nėra viešasis administravimas, o bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 22 ir 25 str., ABTĮ 3 str., 18 str. 1 d.; žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2017; 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2017; 2010 m. gegužės 7 d. nutartį teismingumo byloje pagal pareiškėjo UAB „VIA MARIS“ skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą sieja 2013 m. spalio 4 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. S-1242. Ginčijamu raštu atsakovas pareiškėjui siūlo geranoriškai susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo, pažymi, kad pareiškėjas neįgyvendina sutarties 11 punkte įvardytų reikalavimų, įspėja, jog neinformavus apie sutikimą pasirašyti susitarimą, bus vykdomas sutarties 21.4.5 papunktis ir kad šis įspėjimas turi būti suprantamas kaip pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą pagal sutarties 21.4.5 papunktį. Taigi ginčas yra susijęs su materialiojo turto nuomos teisiniais santykiais ir jų pasibaigimo pagrindais, atsakovas šiuose santykiuose veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – įgyvendina Kauno rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko teises, tarp jų ir teisę nuomoti materialųjį turtą arba nutraukti nuomos santykius.

Teismas pastebėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje pagal pareiškėjo UAB „VIA MARIS“ skundą atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, pasisakė, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui nepaisant to, kad pareiškėjas atsakovo raštą ginčijo dėl jo nemotyvavimo ir neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Teismas pažymėjo, kad ir nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro klausimai, susiję su materialaus turto nuoma, kurie savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, o ne administraciniai, todėl šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas nepriskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai, teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė (ABTĮ 33 str., 2 d. 1 p.), taip pat paaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal materialaus turto buvimo vietą, t. y. Kauno apylinkės teismui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas akcentuoja, jog ginčas kilo ne dėl civilinių teisinių santykių (turto nuomos) bendruoju aspektu, tačiau dėl netinkamos ginčijamą sprendimą priėmusio subjekto kompetencijos (ABTĮ 3 str.) ir sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymui procedūriniu bei motyvavimo aspektais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas numato, jog sprendimai dėl disponavimo savivaldybės turtu yra išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija. Šiuo atveju ginčijamą sprendimą priėmė savivaldybės administracija, kuriai tokia kompetencija nesuteikta. Taigi pareiškėjas naudojosi administraciniu pažeistų teisių gynybos būdu, numatytu ABTĮ 88 straipsnyje, ir prašė išspręsti ginčą dėl atsakovo kompetencijos.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas ginčijamame sprendime pats nurodė, jog šis sprendimas yra administracinio pobūdžio ir gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjas vadovavosi ginčijamame sprendime numatytu jo apskundimo būdu ir pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Atsakovui laikant, jog jo priimtas sprendimas yra administracinio pobūdžio, o pareiškėjui tokį skundą padavus, byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Teisinio santykio pobūdį ir jo turinį apsprendžia šalys, o ne teismas. Nagrinėjamu atveju abi šalys ginčo nagrinėjimą priskyrė administracinių teismų kompetencijai. Teismo turi pareigą šalių ginčą nagrinėti tokį, koks jis yra. Dėl neteisėto administracinio sprendimo priėmimo ir jo nuginčijimo kyla savarankiškos teisinės pasekmės – sprendimą priėmusių valstybės tarnautojų drausminė atsakomybė, atsakovo žalos atlyginimo pareiga, pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas ir pan. Tokios pasekmės nekyla dėl civilinio teisinio susirašinėjimo, kuriuo nėra sukuriamos jokios teisinės pasekmės. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, jog civilinį ar administracinį sprendimo pobūdį turi nulemti tik šį sprendimą priėmusios šalies veiksmai ir valia, o ne teismo nuomonė dėl ginčo pobūdžio.

Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė teismų nešališkumo, nepriklausomo bei šalių lygiateisiškumo principus. Teismas sprendimą dėl ginčo pobūdžio ir priskirtinumo administracinių ar civilinių ginčų kategorijai galėjo priimti tik išklausęs abi bylos šalis ir tik atsakovo prašymu. Nagrinėjamu atveju teismui ėmus ginti atsakovą (net be jo prašymo) ir užkirtus pareiškėjui teisę inicijuoti ginčą atsakovo nurodytame teisme, Regionų apygardos administracinis teismas nepagrįstai ėmėsi atsakovo gynėjo vaidmens.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė motyvuodamas tuo, jog jo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 (Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 479-493) išaiškino, kad „asmuo turi teisę kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei jo reikalavimo nagrinėjimas priskirtinas teismų kompetencijai. Ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją. <...> Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. <...> Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).“

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismams.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių <...>.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (b. l. 2–4), pateiktame administraciniam teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. SD-458 „Dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. S-1242“, motyvuodamas tuo, jog ginčijamą sprendimą priėmė netinkamas asmuo (turėjo priimti savivaldybės taryba), be to, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra neaiškus ir nepagrįstas.

Iš ginčijamo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. SD-458 „Dėl savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties S-1242“ (b. l. 8–10) matyti, kad savivaldybės administracija siūlo pareiškėjui susitarti (rašte nurodytomis sąlygomis) dėl 2013 m. spalio 4 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. S-1242 pakeitimo, priešingu atveju atsakovas, vadovaudamasis sutarties 21.4.5 punktu, nutrauks su pareiškėju sutarties dalį dėl rašte išvardintų ugdymo įstaigų katilinių patalpų nuomos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės administracija veikė kaip civilinių santykių subjektas. Tarp pareiškėjo ir atsakovo 2013 m. spalio 4 d. buvo sudaryta savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. S‑1242 (b. l. 13–16). Ginčijamu sprendimu atsakovas pasiūlė pareiškėjui pakeisti sudarytą sutartį arba, pareiškėjui nesutinkant to padaryti, pranešė, kad, vadovaudamasis sutarties 21.4.5 punktu, ją vienašališkai tam tikroje dalyje nutraukia. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normų, todėl iš šių teisinių santykių kilę ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai susiklosčiusio teisinio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžio nekeičia. Šiuos argumentus pareiškėjas galės nurodyti gindamas savo galimai pažeistas teises bendrosios kompetencijos teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Veslava Ruskan