4a095b09-85d8-4ec8-90cc-cea11daaeca8 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-764-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47679-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei pagal atsakovo R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, byloje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė D.

P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, prašė nustatyti nepilnametės dukros R. R., gimusios 2003 m. lapkričio 7 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove); priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R. R. po 240 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės; priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. nepilnametei dukrai 4140 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už trejus metus iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos; paskirti ieÅ¡kovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, ieÅ¡kovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nuo 240 EUR iki 190 EUR.Atsakovas R. R. atsiliepime iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais: kad dukters R. R. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove ir teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Kitus reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus.Atsakovas R. R. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros R.

R., gimusios 2003 m. lapkričio 7 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu (atsakovu); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. P. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R. R. po 80 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės; paskirti atsakovÄ nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Nustatė nepilnametės R. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. P.. Nustatė, kad R. R. bendravimas su dukra R. R. ir dalyvavimas jos auklėjime sprendžiamas bendru tėvų D. P. ir R. R. susitarimu. Priteisė iÅ¡ R. R. iÅ¡laikymÄ R. R. po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki dukters R. R. pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Priteisė iÅ¡ R. R. dukrai R. R. 2645,96 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Nepilnamečiam vaikui R. R. iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė vaiko motinÄ D. P.. Priteisė iÅ¡ atsakovo R. R. valstybei 473,54 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. P. atsakovui R. R. 29,10 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių argumentus, nepilnametės dukters nuomonę, liudytojų paaiÅ¡kinimus bei kitus byloje esančius įrodymus reikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, konstatavo, kad jog abiejų tėvų gyvenimo sÄ lygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus yra panaÅ¡ios, nepilnametės dukters ryÅ¡ys yra stiprus su kiekvienu iÅ¡ tėvų, nepilnametei svarbÅ«s ir vienodai reikÅ¡mingi abu tėvai ir ji iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi tiek su motina, tiek su tėvu, be kita ko, nurodydama, jog norėtų, jog bÅ«tų „kaip anksčiau, t. y. gyventų toje vietoje, kur gyvena dabar su mama, o tėtis gyventų kartu“.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei tai, kad nepilnametė Å¡alių dukra nuo 2010 m. gyvena su motina ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog mergaitės įprastinė aplinka, kurioje ji gyvena jau 7 metus, yra tapusi nestabili, emociÅ¡kai nesaugi, kad jos psichikai yra kilusi grėsmė, taip pat nesant duomenų, kad motina netinkamai vykdo pareigÄ rÅ«pintis dukra ar elgiasi prieÅ¡ingai vaiko interesams, įvertinęs abiejų tėvų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktas iÅ¡vadas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove labiau atitiks nepilnametės interesus.Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių nepilnametei dukrai priteistino iÅ¡laikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių dukrai Å¡iuo metu yra 13 metų, mergaitė gyvena Vilniaus rajone, o mokosi Vilniaus mieste, todėl kasdien važiuoja į mokyklÄ ir atgal, taip pat vyksta pas tėtį, gyvenantį Vilniuje, todėl kas mėnesį reikalinga 40 EUR transporto iÅ¡laidoms, taip pat 100 EUR suma mergaitės lankomiems žirgyno užsiėmimams.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra patiriamos apie 115 EUR iÅ¡laidos, susijusios bÅ«sto iÅ¡laikymu, internetu ir kt. Nors ieÅ¡kovė kitų iÅ¡laidų nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rÅ«bai mergaitei perkami maždaug kas antrÄ mėnesį, taip pat reikalingos mokymosi priemones, vadovėliai, vaistai, mergaitei pasireiÅ¡kia alergija, dukra taip pat aktyviai dalyvauja klasės veikloje, važiuoja į ekskursijas.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad nepilnametės dukters R. R. realiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 380 EUR.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes susijusias su Å¡alių nepilnametės dukros poreikiais ir Å¡alių turtine padėtimi, sprendė, jog proporcingas yra 380 EUR iÅ¡laikymas per mėnesį, todėl laikydamas, kad Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, priteisė iÅ¡ atsakovo 190 EUR iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai.

Spręsdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais ir Å¡alių argumentais, konstatavo, jog labiau tikėtina, kad Å¡alys tarpusavyje buvo sutarusios, jog atsakovas kas mėnesį teiks 300 Lt iÅ¡laikymÄ dukrai. Bylos medžiaga, patvirtina atsakovas nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. yra pervedęs ieÅ¡kovei 200 Lt (57,92 EUR), taip pat perduodavo per dukterį, ieÅ¡kovės brolį maždaug po 15 EUR už interneto paslaugas sumokėti.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo 2645,96 EUR (86,89*36-57,92-15*36) iÅ¡laikymo skolÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi iÅ¡taisė sprendime padarytÄ skaičiavimo klaidÄ , nurodydamas, kad priteistinas 2530,12 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimas.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas R.

R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ 2017 m. gegužės 15 d. civilinėje byloje ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti ir patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei skirti byloje žodinį teismo posėdį ir dalyvaujant psichologui, apklausti/iÅ¡klausyti nepilnametę R. R..Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos neatsižvelgė į dukros aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su atsakovu, nors byloje nenustatyta, kad tai prieÅ¡tarautų jos interesams. Neatmetama galimybė, jog ieÅ¡kovės dabartinis sutuoktinis už gerÄ elgesį bus paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir nepilnametei Å¡alių dukrai tektų gyventi su jai nepažįstamu asmeniu, kas neatitiktų jos saugumo kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Å¡iuo metu atsakovas gali užtikrinti nepilnametei dukrai geresnes sÄ lygas nei ieÅ¡kovė.

Atsakovas gali suteikti dukrai gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus mieste, kur ji lanko mokyklÄ , tokiu bÅ«du sumažėtų ir patiriamos transporto iÅ¡laidos. IeÅ¡kovei iÅ¡ gaunamo 340 EUR darbo užmokesčio reikia pasirÅ«pinti dviem vaikais, kalinčio sutuoktinio ir savo pačios poreikiais, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad vaiko iÅ¡laikymui skiriama suma didžiÄ ja dalimi bus panaudota dukros interesams. Tikėtina, kad dalis dukrai skiriamo iÅ¡laikymo bus skiriama padėti ieÅ¡kovės sutuoktiniui, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė iÅ¡ gaunamų pajamų neturi galimybės tinkamai iÅ¡laikyti dukterį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 190 EUR iÅ¡laikymo dydžiu. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apibÅ«dinančias ieÅ¡kovės turtinę padėtį bei įrodymus pagrindžiančius vaiko poreikius, apeliantas sutiktų teikti 115 EUR iÅ¡laikymÄ . Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių nepilnametės dukros poreikiai sudaro ne 380 EUR, o 230 EUR.

Tai patvirtina ieÅ¡kovės pateikti byloje esantys įrodymai. Apelianto nuomone, tokia suma yra reali vertinant pačios ieÅ¡kovės pajamas.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai nuo 2016 m. gruodžio 28 d., kadangi tuo laikotarpiu atsakovas tenkino dukters poreikius. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas 2017 m. vasario – kovo mėn. skyrė 514,63 EUR dukters drabužiams ir avalynei, 32,47 EUR maitinimui, 600 EUR dviračiui, 23,99 EUR telekomunikacijos paslaugoms, 90,47 EUR kitoms iÅ¡laidoms (kuprinė, higienos priemonės), iÅ¡ viso 1261,56 EUR.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo Å¡iÄ aplinkybę įvertinti pavėlindamas momentÄ , nuo kurio teikiamas priteistas iÅ¡laikymas arba sumažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Byloje konstatuota, kad Å¡alys buvo susitarę, jog atsakovas teikia dukrai 300 Lt iÅ¡laikymÄ , taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas kas mėnesį duodavo dukrai 15 EUR sumÄ ir nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. yra pervedęs ieÅ¡kovei 57,92 EUR.

Atsakovas nurodė, kad iÅ¡laikymÄ dukteriai teikė pagal savo finansines galimybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2645,96 EUR sumÄ , be to padarė aritmetinę klaidÄ Å¡iÄ sumÄ skaičiuodamas, kadangi (86,89 EUR – 15 EUR)* 36 mėn. – 57,92 EUR sudaro 2530,12 EUR sumÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas teikė 300 Lt iÅ¡laikymÄ dukrai, o ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų patvirtinančių kokio dydžio iÅ¡laikymas buvo teikiamas dukrai, todėl jos reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo turėjo bÅ«ti atmestas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde klaidina teismÄ teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dukros iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su atsakovu. Pažymėjo, kad dukra pokalbio su teisėja metu nurodė, kad norėtų gyventi tiek su tėčiu, tiek su mama, o geriausia bÅ«tų, jei visa Å¡eima gyventų kaip ankščiau. IeÅ¡kovė taip pat atkreipia dėmesį, jog VTAS pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nepilnametės interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Pirmosios instancijos teismas detaliai ir iÅ¡samiai įvertino ginÄÄ , atsižvelgė į tai, kad mergaitė nuo pat gimimo gyveno su ieÅ¡kove, dabar gyvena nuosavame name, kuriame turi atskirÄ kambarį, ja tinkamai pasirÅ«pinta. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nurodydamas kad gali užtikrinti dukrai geresnes gyvenimo sÄ lygas, atsiliepdamas į ieÅ¡kinį teigė, kad jo turtinė padėtis panaÅ¡i kaip ieÅ¡kovės, atsakovas turi sveikatos problemų ir apie 3 mėn. per metus praleidžia sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Taip pat pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nesutinka dėl dukros lankomo žirgyno, nes tai per brangu. Taigi, jo paties nurodyti argumentai pirmosios instancijos teisme paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės užtikrinti geresnes gyvenimo sÄ lygas. Apelianto teiginiai dėl dukros saugumo, susiję su ieÅ¡kovės sutuoktiniu atliekančiu laisvės atėmimo bausmę iki 2021-04-10, niekuo nepagrįsti. Nesutinka su apelianto argumentais, jog neva mergaitei priteista iÅ¡laikymui suma ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas bus skiriama ieÅ¡kovės sutuoktiniui padėti.

IeÅ¡kovė pažymi, jog visas jai priteistas lėšas skiria dukrai. Bylos nagrinėjimo metu bandant ginÄÄ spręsti taikiai ieÅ¡kovė sutiko, kad dukros vardu bÅ«tų atidaryta banko sÄ skaita, kurioje bÅ«tų laikoma dalis jai skirto iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė netgi sutiko atsakovui teikti dalines ataskaitas apie lėšų panaudojimÄ , tačiau atsakovas nesutiko su taikos sutarties sudarymu. Sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsikirsdama į apelianto argumentus, jog visuomet teikė dukrai iÅ¡laikymÄ , pažymi, jog atsakovas vaiku rÅ«pinosi, tačiau pakankamo iÅ¡laikymo neteikė, todėl jo apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti pagrindu nepriteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. PraÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiÅ¡kė atsakovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistas 190 EUR iÅ¡laikymas ir 22645,96 EUR iÅ¡laikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ dukros norÄ gyventi su atsakovu, be to atsakovas turi galimybę suteikti dukrai geresnes ir saugesnes gyvenimo sÄ lygas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų – tai yra svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius.

Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, bÅ«tina įvertinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisiriÅ¡imas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (LAT 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo4 str. 1 p.), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog byloje nėra duomenų, jog nepilnametės Å¡alių dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarautų ar kenktų jos interesams, prieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog ieÅ¡kovė nepilnametei dukrai sugeba užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, dukra nuo pat gimimo gyveno su ieÅ¡kove, t.y. nuo gimimo 2003-11-07 iki 2010 m. gyveno kartu su ieÅ¡kove ir atsakovu kaip Å¡eima, o nuo 2010 m., Å¡alims pradėjus gyventi skyrium, dukra liko gyventi su ieÅ¡kove.

Bylos nagrinėjimo metu mergaitė taip pat gyvena su ieškove, nuo 2010 m. nėra gyvenusi su atsakovu. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros charakteristika mokykloje teigiama, ieškovė domisi dukros pasiekimais mokykloje, jos elgesiu, bendrauja su mokytojais ir auklėtoja. Mergaitės lankomos klasės vadovė taip pat nurodė, kad atsakovas mokykloje nesilanko, neskambina, prie elektroninio dienyno nesijungia. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog mergaitė šiuo metu gyvena taip pat ir su savo mažamečiu broliu bei seneliais, su kuriais jos santykiai yra labai geri, jie padeda ieškovei rūpintis buitimi.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina iÅ¡ esmės grindžia vaiko nuomone. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobÅ«džio ginÄÄ , turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikÅ¡ta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi bÅ«ti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog šalių nepilnametė dukra yra pakankamo amžiaus, kad gebėtų suformuoti savo pažiūras gyvenamosios vietos klausimu, tačiau skirtingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamoje byloje išreikšta vaiko pozicija nebuvo aiškiai išreikšta. Mergaitė nenurodė, kad nenori gyventi su motina, priešingai, remiantis byloje esančiomis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, šalių nepilnametė dukra nurodė, jog dabartinėje gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugiai, puikiai sutaria su motina ir seneliais.

Teismo posėdžio metu mergaitė nurodė, kad kartais pasipyksta su mama, jeigu negrįžta namo sutartu laiku. Nurodė, kad norėtų gyventi ten kur ir dabar gyvena, taip pat neatmeta galimybės gyventi su tėčiu Å eÅ¡kinės g. esančiame bute. Jai tėtis kaip draugas, o mama yra griežtesnė. Leisdama laikÄ su tėčiu mergaitė visuomet užsiima įvairiomis veiklomis, norėtų praleisti daugiau laiko su tėčiu, pavyzdžiui praleisti vienÄ savaitę pas mamÄ , kitÄ pas tėtį, turėti galimybę darbo dienÄ grįžti pas tėtį į namus ir pernakvojus pas jį ryte eiti į mokyklÄ iÅ¡ jo namų.

Mergaitė norėtų pabandyti gyventi su tėčiu, kadangi nėra gyvenusi tik su juo ilgÄ laikÄ ir tada priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog dukra iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ , jog nori gyventi su atsakovu. Mergaitės nuomonė iÅ¡sakyta teismo posėdžio metu tik sudaro pagrindÄ teismui spręsti, jog ji sutaria ir galėtų gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu ir nenori su jais prarasti artimo ryÅ¡io.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikydamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas pagrįstai vaiko gyvenamosios vietos klausimÄ sprendė atsižvelgdamas ne tik į vaiko nuomonę, bet ir remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina taip pat grindžia tuo, kad jis turi galimybę suteikti dukrai geresnes gyvenimo sÄ lygas nei ieÅ¡kovė.

Kolegija atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek iÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, jog Å¡alių nepilnametei dukrai gyvenant su ieÅ¡kove jai yra užtikrinamos tinkamos sÄ lygos gyventi. Be to teismas nustatė, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo galimybės yra apylygės. Å iame kontekste svarbia laikytina byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas ne visuomet teikė dukrai pakankamÄ iÅ¡laikymÄ , patvirtino, jog paskutinius trejus metus turėjo finansinių sunkumų, be to pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visuma sprendė, jog atsakovas nėra atskleidęs teismui realios savo turtinės padėties.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, vien ta apelianto nurodoma aplinkybė, kad nustačius dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, mergaitės mokykla bÅ«tų arčiau gyvenamosios vietos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas turi galimybę užtikrinti dukrai geresnes gyvenimo sÄ lygas nei ieÅ¡kovė ir tenkinti apeliacinį skundÄ . Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl geresnių atsakovo finansinių sÄ lygų, kritiÅ¡kai vertintini ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu iÅ¡laikymo dydžiu (190 EUR) ir nurodo, kad sutiktu dukrai skirti 115 EUR iÅ¡laikymÄ .

Kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentus susijusius su ieÅ¡kovės dabartiniu sutuoktiniu bei Å¡alių nepilnametės dukters saugumo užtikrinimu. PrieÅ¡ingai, Å¡alių nepilnametė dukra iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai nurodė, jog dabartinėje gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugi. Teismo posėdžio metu paklausta apie ieÅ¡kovės sutuoktinį, nurodė, kad nėra jo sutikusi ar bendravusi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sprendžiant Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos klausimÄ Å¡iuo atveju lemiamos reikÅ¡mės neturi aplinkybė, kad ieÅ¡kovė yra susituokusi su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu asmeniu, įvertinus tai, kad jis niekuomet negyveno mergaitės gyvenamojoje vietoje ir jo bausmės atlikimo pabaiga 2021-04-10.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovės gyvenamojoje aplinkoje nėra ar nebus užtikrintas Å¡alių nepilnamečio vaiko saugumas. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms apeliantas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžioApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteistas 190 EUR iÅ¡laikymas Å¡alių nepilnametei dukrai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius, kadangi ieÅ¡kovė įrodymais pagrindė tik 230 EUR sumÄ , apeliantas sutinka mokėti dukrai 115 EUR iÅ¡laikymÄ , be to pačios ieÅ¡kovės pajamos neleidžia panaudoti didesnės sumos dukros poreikiams.Pažymėtina, kad spręsdamas vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir remdamasis jai, nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Pagrindiniai iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡alių nepilnametei dukrai yra 14 m., byloje nėra duomenų apie specialius jos poreikius, mergaitė lanko žirgynÄ , kuriam reikalinga 100 EUR suma per mėn. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas neginčija, kad dukros poreikiams bÅ«stui ir maistui užtikrinti per mėnesį yra reikalinga apie 115 EUR, taip pat 40 EUR transporto iÅ¡laidos. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių nepilnametei dukrai taip pat reikalingi drabužiai, avalynė mokymosi priemones, vadovėliai, vaistai, higienos prekės, mergaitė aktyviai dalyvauja klasės veikloje, važiuoja į ekskursijas, todėl sprendė, kad Å¡alių nepilnametei dukrai yra reikalinga apie 380 EUR suma.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu iÅ¡laikymo dydžiu, nurodo, kad Å¡alių nepilnametei dukrai pakankama 230 EUR suma per mėnesį, kuriÄ sudaro 115 EUR maistui ir komunalinėms paslaugoms, 40 EUR transportui, 50 EUR drabužiams, avalynei, 15 EUR iÅ¡laidos ugdymo procesui bei 10 EUR higienos priemonės. Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡alių nepilnametės dukters amžių bei poreikius, nesutinka su tokiais atsakovo paskaičiavimais.

Nors apeliantas ir teigia, kad ieÅ¡kovė pateiktais įrodymais pagrindė tik tokio dydžio iÅ¡laidas dukrai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog Å¡alių nepilnametės dukters visapusiÅ¡kam vystymuisi yra pakankama jo siÅ«loma 115 EUR iÅ¡laikymo suma teikiama iÅ¡ atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, jog dar Å¡alims pradedant gyventi skyriumi (2013 m.) susitarta, jog vaiko poreikių tenkinimui atsakovas skirs 86,89 EUR sumÄ , taigi natÅ«ralu, jog keičiantis ekonominei situacijai ir augant vaikui jo poreikiai taip pat didėja.

Iš apeliacinio skundo turtinio taip pat matyti, jog apeliantas skaičiuodamas šalių nepilnametės dukros poreikiams reikalingas sumas į jas neįtraukia išlaidų, kurios skiriamos užklasinei veiklai, šiuo atveju mergaitės lankomam žirgynui reikalingos 100 EUR sumos. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnametė dukra jau yra paauglė, tačiau apeliantas į nepilnametės poreikius visiškai neįtraukia laisvalaikio išlaidų. Pažymėtina ir tai, kad tokio amžiaus mergaitei atsiranda poreikis turėti kosmetikos ir kt. priemonių, todėl nesutiktina su apelianto argumentais, jog higienos priemonėms yra pakankama 10 EUR per mėn. suma.Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas į šalių nepilnametės dukros poreikius neįtraukė jokių prabangių ar protingas lavinimo išlaidas peržengiančių poreikių.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Å¡alių nepilnametės dukros poreikių suma atitinka tokio pobÅ«džio bylose orientaciniu kriterijumi laikomÄ minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas vaikui gali bÅ«ti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Å iuo atveju byloje nėra nustatyta itin sunki Å¡alių turtinė padėtis ir apeliantas to neginčija. Å iame kontekste kaip neįrodytus kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl galimo vaiko iÅ¡laikymui skirtų pinigų panaudojimo ieÅ¡kovės sutuoktinio asmeniniams poreikiams, kadangi Å¡ie argumentai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais ar pagrįstais paaiÅ¡kinimais.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su vaiko poreikiais ir vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų užtikrinimo principu priteisė vaiko poreikių tenkinimÄ užtikrinantį ir proporcingÄ Å¡alių turtinei padėčiai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo.Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iÅ¡laikymÄ dukrai ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-12-28), o atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus apie 2017 m. vasario – kovo mėn. dukros poreikių tenkinimui iÅ¡leistas sumas, turėjo pavėlinti iÅ¡laikymo priteisimÄ arba sumažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ .

Pažymėtina, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos. Taigi, turtinės vaiko teisės į didesnį iÅ¡laikymÄ prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismÄ metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių iÅ¡laikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetÄ teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrÄ ja taisykle. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė nuo ieÅ¡kinio teisme padavimo dienos – 2016-12-28, iki vaiko pilnametystės. Kolegija taip pat pažymi, jog apelianto nurodytos sumos iÅ¡leistos dukrai 2017 m. vasario – kovo mėn., nėra pagrindas atidėti iÅ¡laikymo mokėjimÄ vėlesniam terminui ar sumažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kadangi tai neatitiktų prioritetinių vaiko interesų.

Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko kasdienius bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ užtikrina tik skyrium gyvenančio tėvo nuolatos skiriamas periodinis iÅ¡laikymas. Taigi, atsakovo laisva valia priimtas sprendimas palepinti dukrÄ dovanomis, ieÅ¡kovei iniciavus vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo bylÄ , negali bÅ«ti pagrindas sudaryti sÄ lygas atsakovui nemokėti iÅ¡laikymo 6 mėn., kadangi tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pateikti įrodymai apie 2017 m. vasario – kovo mėn. iÅ¡leistas sumas dukros poreikiams taip pat negali bÅ«ti pagrindas sumažinti iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , kadangi iÅ¡laikymo įsiskolinimas iÅ¡ atsakovo vadovaujantis CK 3.200 str. buvo priteistas už laikotarpį 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., pirmosios instancijos teismui nustačius, kad Å¡iuo laikotarpiu atsakovas nemokėjo Å¡alių sutarto periodinio iÅ¡laikymo dukrai (CK 3.200 str.).

Skaičiuodamas iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu atsakovas yra pervedęs ieÅ¡kovei 59,92 EUR bei skyrė dukros interneto paslaugoms po 15 EUR per mėn. Apeliantas nepateikė įrodymų ar argumentų paneigiančių Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir sudarančių pagrindÄ priteisti kitokiÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde minima pirmosios instancijos teismo skaičiavimuose padaryta aritmetinė klaida iÅ¡taisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ , Å¡alių nepilnametės dukters interesus atitinkantį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d. pažymÄ dėl valstybės naudai priteistinos 154,36 EUR sumos už ieÅ¡kovei teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ atsakovo priteistina 154,36 EUR suma už antrinę teisinę pagalbÄ (99 str. 2 d., 96 str. 1d. ). Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 154,36 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                        Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Neringa Å vedienė                                                                                                                      Vytautas Zelianka