2024-05-21 Nr. AB-8303-3-65-3-00025-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1640-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00025-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. SD-5-26184 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas gavo trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. spalio 27 d. prašymą suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas arba nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, kuris yra valstybės tarnautojas, einantis Administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjo pareigas (toliau – ir Skyriaus vedėjas), taip pat yra Utenos apskrities valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) pirmininkas.

2.2. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo davė sutikimą pakeisti pareiškėjo, einančio Administracijos Skyriaus vedėjo pareigas, būtinąsias darbo sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo sutartis gali būti nutraukta gavus VDI teritorinio skyriaus sutikimą, jeigu prašymas nutraukti darbo sutartį nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Atsakovas vadovavosi išimtinai darbdavio nurodytomis aplinkybėmis ir tyrė tik darbdavio pateiktus įrodymus, kai tikroji pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos pareigų priežastis buvo aktyvi pareiškėjo kaip profesinės sąjungos pirmininko veikla, atstovaujant darbuotojų darbo, socialinius ir ekonominius interesus.

2.3. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo kolektyvinėse derybose dėl įstaigos kolektyvinės sutarties vykdymo ir jos įgyvendinimo, reikalavo, kad būtų vykdoma nacionalinė kolektyvinė sutartis, teikė pasiūlymus dėl konkrečių valstybės tarnautojų karjeros, vertinimo organizavimo, dalyvavo pačiame vertinime, išsakydamas darbdaviui nepatogias pastabas. Pareiškėjas taip pat aktyviai dalyvavo komisijų galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti darbe, reiškė pastabas dėl darbdavio struktūros pertvarkos, informavimo ir konsultacijų procedūrų pažeidimų, inicijavo darbuotojams aktualių klausimų sprendimą, siūlydamas darbdaviui nepatogius sprendimus. Atsakovas siekia atleisti pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, jį diskriminuojant prieš kitus darbuotojus.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Administracija atsakovui paduotu prašymu prašė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų dėl įstaigoje vykstančių struktūrinių pertvarkymų. Administracija savo prašymą grindė pasikeitusiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu, pagal kurį turėjo būti sukurta savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba (ir) kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija. Utenos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. TS-140 (toliau – ir 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas) patvirtino Administracijos struktūrą ir jos sudėtį papildė atskiru Administracijos Centralizuotų pirkimų skyriumi, o 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. TS-203 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeitė, be kita ko, pripažindama netekusiu galios 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo 1.23 punktą, kuriuo Administracijos struktūroje buvo numatytas Viešųjų pirkimų skyrius, ir nustatydama, jog ši 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. Administracija prašyme nurodė, kad šių struktūrinių pertvarkymų pagrindu bus panaikinta Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigybė, atsakovui pateikė ankščiau nurodytus struktūrinius pertvarkymus pagrindžiančius dokumentus, su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, Administracijos direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo priėmimo į pareigas.

3.2. Atsakovui buvo pateikta pareiškėjo nuomonė, kurioje jis išreiškė abejones dėl būtinybės darbdaviui vykdyti įstaigos organizacinius pakeitimus. Atsakovui taip pat buvo pateikta profesinės sąjungos komiteto vieninga nuomonė, kurioje nurodyta, jog būtinųjų tarnybos sąlygų (su tarnautojo sutikimu) keitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų niekaip nėra susijęs su valstybės tarnautojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, šis valstybės tarnautojas nediskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Taigi, darbdavio prašymas suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas ar atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų pareiškėją buvo grindžiamas išimtinai įstaigoje vykdomais struktūriniais pertvarkymais.

3.3. Klausimai dėl struktūrinių pertvarkymų tikslingumo, ekonomiškumo nėra VDI nagrinėjimo dalykas. VDI objektyviai vertino tiek darbdavio pateiktus argumentus, tiek pareiškėjo ir profesinės sąjungos išdėstytus argumentus, išsamiai išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nenustatė aplinkybių, jog pareiškėjo būtinųjų tarnybos sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, būtų susijęs su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, taip pat faktų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, o susijęs su įstaigoje vykdomais struktūriniais pertvarkymais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas nuo 2005 m. kovo 21 d. Administracijoje dirbo pagal darbo sutartį, kuri buvo keista, o nuo 2008 m. kovo 31 d. nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį, buvo paskirtas Skyriaus vedėju bei tokiu būdu nuo 2008 m. balandžio 1 d. pradėjo eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo profesinės sąjungos pirmininkas, todėl Administracija, laikydamasi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kreipėsi į VDI teritorinio skyriaus vyriausiąją darbo inspektorę su prašymu suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias tarnybos sąlygas (tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų sutikęs užimti kitas jam siūlytas karjeros valstybės tarnautojo pareigas) arba atleisti pareiškėją iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atsakovas, remdamasis 2022 m. gruodžio 21 d. parengta išvada Nr. 5V-463, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė Administracijos prašymą tenkinti bei suteikti Administracijai sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias tarnybos sąlygas arba atleisti pareiškėją iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

4.2. Atsakovas surinko, ištyrė ir įvertino didelį kiekį spręstam klausimui reikšmingų duomenų, analizavo ir pareiškėjo bei profesinės sąjungos pateiktus argumentus. Atsakovui kreipusis į profesinę sąjungą pateikti nuomonę, pareiškėjas, būdamas profesinės sąjungos pirmininku, jokio kolegialaus organo posėdžio ar susirinkimo neorganizavo, atsakovui savo asmeninę nuomonę pateikė kaip profesinės sąjungos nuomonę. Tik VDI pakartotinai (trečią kartą) kreipusis į profesinę sąjungą dėl nuomonės pareiškimo, VDI raštas buvo apsvarstytas profesinės sąjungos kolegialiame valdymo organe (komitete) bei atsakovui pateikta nuomonė, išdėstyta šio komiteto posėdžio protokole. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pats pareiškėjas sąmoningai veikė prieš operatyvų bei išsamų Administracijos prašymo išnagrinėjimą.

4.3. Sprendimas panaikinti Administracijos Viešųjų pirkimų skyrių, taigi, ir pareiškėjo užimtą Skyriaus vedėjo pareigybę buvo nulemtas objektyvių priežasčių, pareiškėjo tarnybos sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš pareigų niekaip nesusijęs su pareiškėjo vykdyta darbuotojų atstovavimo veikla. Vien tik formalus pareiškėjo, kaip darbuotojų atstovavimo veikla užsiimančio subjekto, vykdytų funkcijų išvardinimas pats savaime nepatvirtina darbdavio neigiamo nusistatymo dėl pareiškėjo, kaip darbuotojų atstovo, priešingai, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad darbdavys nuolat bendradarbiavo su profesine sąjunga, teikė informaciją, būtiną kolektyvinei sutarčiai vykdyti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš VDI 500 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje išaiškino, kad atleidžiant iš tarnybos valstybės tarnautoją, profesinės sąjungos renkamo organo narį, Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, taikytina Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis. Administracija, siekdama pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, turėjo kreiptis sutikimo į VDI teritorinį skyrių ir į profesinę sąjungą pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, o VDI Panevėžio teritorinis skyrius turėjo teisę priimti Sprendimą. Kadangi ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino neteisėtu dėl to, jog jį priėmė neturintis suteiktos kompetencijos subjektas, LVAT nusprendė, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį panaikino, o byla grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisė Administracijai iš pareiškėjo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. AĮP-48 pareiškėjas nuo 2008 m. balandžio 1 d. priimtas į Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

8.2. Utenos rajono savivaldybės taryba 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtino Administracijos struktūrą, kurios sudėtyje, be kitų, numatė atskirą Centralizuotų pirkimų skyrių (1.10 p.) bei Viešųjų pirkimų skyrių (1.23 p.). Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas buvo pakeistas Tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, kurio 1.2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo 1.23 punktas, o 2.2 punktu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo 1.2 punktas įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d. Taigi, Tarybos sprendimais buvo pakeista Administracijos struktūra – nuo 2023 m. vasario 1 d. panaikintas Viešųjų pirkimų skyrius, tuo pačiu nuo minėtos datos panaikinta ir šio skyriaus vedėjo pareigybė.

8.3. Administracija 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. (3.27)S-308 kreipėsi į VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiąją inspektorę, prašė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sąlygas / atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Skyriaus vedėją, nurodė, jog prašymą teikia vadovaudamasi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi.

8.4. VDI Panevėžio teritorinio skyrius Sprendimu suteikė Administracijai sutikimą pakeisti profesinės sąjungos pirmininko, Administracijoje einančio Skyriaus vedėjo pareigas, būtinąsias darbo sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), jeigu pareiškėjas nesutiktų užimti jam siūlomų kitų lygiaverčių (jeigu tokių būtų) ar siūlomų žemesnių karjeros tarnautojo pareigų.

9. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalimi, LVAT praktika Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies taikymo valstybės tarnautojams aspektu, ir atmetė pareiškėjo teiginius, jog tikroji jo atleidimo iš valstybės tarnybos pareigų priežastis buvo aktyvi pareiškėjo kaip profesinės sąjungos pirmininko veikla. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad atsakovas nesprendė pareiškėjo atleidimo iš darbo klausimo, nes tokiais atvejais neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika ir nurodė, jog darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme. Atsižvelgęs į LVAT praktiką teismas pažymėjo, jog ABTĮ nustatyta tvarka gali būti ginčijami tik VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

10. Teismas aptarė Administracijos prašymo VDI turinį, akcentavo, jog sprendimus dėl Administracijos struktūros pakeitimų priėmė Taryba (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 10 p., 18 str. 1 d., 30 str. 1 d.), kuri nėra pareiškėjo darbdavys. Kadangi Taryba yra renkamas kolegialus organas, nepavaldus pareiškėjo darbdaviui, t. y. Administracijai, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo sieti Tarybos priimtus sprendimus su pareiškėjo atstovavimu darbuotojams ar jo veikla profesinėje sąjungoje.

11. Teismas nustatė, kad gavus Administracijos prašymą, VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja 2022 m. lapkričio 23 d. pavedimu Nr. 1028 pavedė VDI teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei išnagrinėti prašymą ir pateikti išvadas. VDI 2022 m. lapkričio 25 d. informavo profesinę sąjungą ir Administracijos tarnautoją pareiškėją apie gautą prašymą, nurodė jo turinį ir prašė pateikti atskiras profesinės sąjungos ir pareiškėjo nuomones, ar šio valstybės tarnautojo būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu nėra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ar jis nėra diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos. Nuomonės atsakovui buvo pateiktos. Kolegialaus profesinės sąjungos organo – komiteto nuomone, šiuo atveju būtinųjų tarnybos sąlygų keitimas ar atleidimas iš valstybės tarnybos niekaip nėra susijęs su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ir pareiškėjas dėl to nediskriminuojamas. VDI teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorė, atlikusi tyrimą, 2022 m. gruodžio 21 d. surašė išvadą Nr. 4VD-463 (toliau – ir Išvada), kuria konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo būtinųjų darbo sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos pareigų remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu būtų kaip nors susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ir kad jis būtų diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje; pasiūlė VDI teritorinio skyriaus vedėjui tenkinti Administracijos prašymą. Teismas, įvertinęs Išvados turinį, nustatė, jog ją priimant buvo vertinami tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai duomenys. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog VDI tyrimo metu pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys tėra įrodymai tik apie asmens kasdienę veiklą profesinėje sąjungoje, niekaip nepatvirtinantys darbdavio siekio diskriminuoti ar atleisti pareiškėją dėl pastarojo veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas pareiškėjo skunde nurodytus priešingus teiginius pripažino subjektyviu situacijos vertinimu.

12. Teismas nurodė, jog VDI Sprendimu pritarė Išvadai, Administracijai suteikė sutikimą pakeisti profesinės sąjungos pirmininko pareiškėjo, Administracijoje einančio Skyriaus vedėjo pareigas, būtinąsias darbo sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), jeigu pareiškėjas nesutiktų užimti jam siūlomų kitų lygiaverčių (jeigu tokių būtų) ar siūlomų žemesnių karjeros tarnautojo pareigų. Teismas nusprendė, kad VDI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetė.

13. Vertindamas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, LVAT praktika trečiojo suinteresuoto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidas aspektu ir įvertinęs Administracijos poziciją byloje priėjo prie išvados, kad Administracija įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu ir įvertinęs tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti jam 1 096,56 Eur ir 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų už teisinę skundo analizę ir procesinių dokumentų parengimą pirmos instancijos teisme bei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nurodęs, jog byla pagal savo pobūdį nėra itin sudėtinga, priteisė Administracijai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

IV. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo (rašymo apsirikimas taisytinas, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nepagrįsta teismo išvada, jog VDI tyrimo metu pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys tėra įrodymai tik apie asmens kasdienę veiklą profesinėje sąjungoje, niekaip nepatvirtinantys darbdavio siekio diskriminuoti ar atleisti pareiškėją dėl pastarojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus šiuo aspektu (jis aktyvus profesinės sąjungos atstovas, dalyvavo kolektyvinėse derybose dėl įstaigos kolektyvinės sutarties pasirašymo, reikalavo, kad būtų vykdoma įstaigos kolektyvinė sutartis ir Nacionalinė kolektyvinė sutartis, aktyviai teikė pasiūlymus dėl valstybės tarnautojų karjeros, vertinimo organizavimo, dalyvavo valstybės tarnautojų vertinime, išsakė pastabas dėl valstybės tarnautojų vertinimo, dalyvavo komisijų galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti darbe, gynė valstybės tarnautojus, ir pan.) ir akcentavo, jog motyvuotai nepritarė 2022 m. tvirtinamai naujai darbdavio struktūrai, nurodydamas, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato viešųjų pirkimų centralizavimo procesą Lietuvoje, o numatomi darbdavio veiksmai decentralizuoja viešuosius pirkimus ir galimai kuria neskaidrią ir korupcinę viešųjų pirkimų organizavimo aplinką. Pareiškėjas dalyvavo konkursų naujai priimamiems darbuotojams komisijų darbe, informavimo ir konsultavimo procedūrose dėl darbdavio sprendimų, teikė pastabas darbdaviui dėl šių procedūrų pažeidimo, inicijavo darbuotojams ir valstybės tarnautojams aktualių klausimų sprendimą, siūlė darbuotojams iškylančių problemų sprendimus, dalyvavo susirinkimuose, pasitarimuose, kuriuose sprendžiami darbuotojams aktualūs klausimai ir atstovaudamas darbuotojų interesus siūlė darbdaviui nepatogius sprendimus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis buvo neparankus darbdaviui, todėl siekiama atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos pareigų už jo aktyvią veikią profesinėje sąjungoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, keliant darbdaviui nepatogius klausimus dėl darbo sąlygų.

16.2. Teismas nepagrindė, kokia neįprasta veikla profesinėje sąjungoje patvirtintų siekį diskriminuoti, vadovavosi LVAT praktika, jog ABTĮ nustatyta tvarka ginčijami tik VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo nuomone, kasdienė aktyvi veikla profesinėje sąjungoje atstovaujant darbuotojus, kas netgi lėmė papildomus finansinius kaštus darbdaviui įgyvendinant pareiškėjo reikalavimus dėl darbo sąlygų ir yra pagrindas diskriminuoti pareiškėją. Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis nustato reikalavimą tokio pobūdžio bylose spręsti klausimą ar siekis atleisti darbuotoją iš darbo nėra siejamas su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, nenurodant, kad ji turi būti nekasdienė, neįprasta ar ypatinga.

16.3. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Pareiškėjas vadovaujasi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, akcentuoja, jog paties teismo vertinimu byla pagal savo pobūdį nėra itin sudėtinga, dėl panašių savo pobūdžiu bylų yra suformuota išsami administracinių bylų praktika, jos apimtis nėra didelė. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje dirba 9 teisininkai, todėl nebuvo pagrindo priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavimo išlaidas, nes nebuvo būtinas advokato dalyvavimas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2882-320/2023 pareiškėjo atstovavimo išlaidos buvo sumažintos iki 500 Eur.

17. Atsakovas VDI Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepime į skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo (rašymo apsirikimas taisytinas, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą bei nepriteisti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir papildomai akcentuoja, jog:

17.1. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo veikla profesinėje sąjungoje, dalyvavimu derybose, reikalavimų, pasiūlymų ir pastabų teikimu darbdaviui, yra bendro pobūdžio ir laikytinos darbdavio ir profesinės sąjungos bendradarbiavimu, nuomonių keitimusi, tarpusavio interesų derinimu, pusiausvyros ar kompromisų ieškojimu, nesutarimų sprendimu ir pan. Vien tik tai, kad darbuotojas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, derinant kolektyvinę sutartį ir principingai pasisako kitais aktualiais darbuotojams klausimais, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojui taikomas darbo santykių nutraukimas yra susijęs su jo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, jis diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

17.2. Sprendimus dėl Administracijos struktūros pakeitimų priėmė Taryba, kuri nėra pareiškėjo darbdavys. Taryba yra kolegialus organas, nepavaldus darbdaviui, Tarybos priimtus sprendimus dėl Administracijos struktūros pakeitimų sieti su pareiškėju nėra teisinio pagrindo. Tarybos priimtus sprendimus Administracija privalėjo įgyvendinti.

17.3. Kadangi Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, kuriuos nepagrįstos įrodymais.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo (rašymo apsirikimas taisytinas, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu ir papildomai akcentuoja šiuos argumentus:

18.1. Apeliaciniame skunde dėstomos bendro pobūdžio aplinkybės, tačiau konkrečių faktų, kad darbo sutarties nutraukimas yra susijęs būtent su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, nebuvo pateikta. LVAT praktikoje pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas yra aktyvus, gindamas savo ir kitų darbuotojų teises, nėra pagrindas neduoti sutikimo atleisti jį iš darbo (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3406-520/2021, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-167-556/2024).

18.2. Apeliacinis skundas yra piktnaudžiavimas procesu, esant aiškiai suformuotai teismų praktikai ginčo klausimu. Pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių (Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų bei su tuo susijusio objektyvaus poreikio atlikti korekcijas Administracijos struktūroje), o aplinkybę, jog pareiškėjas nėra diskriminuojamas dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje patvirtino profesinės sąjungos kolegialus valdymo organas – komitetas 2022 m. gruodžio 20 d. raštu. VDI Išvada priimta surinkus ir ištyrus didelį kiekį dokumentų, išanalizavus tiek Administracijos, tiek pareiškėjo bei profesinės sąjungos dokumentus. Pareiškėjas sąmoningai veikė prieš operatyvų ir išsamų Administracijos prašymo išnagrinėjimą, neatskleidė profesinės sąjungos komitetui apie iš VDI gautą 2022 m. lapkričio 25 d. raštą dėl pareiškėjo ir profesinės sąjungos atskirų nuomonių pateikimo.

18.3. Administracijos struktūros tvirtinimas yra priskiriamas išimtinei Tarybos kompetencijai, todėl nėra pagrindo Tarybos priimtus sprendimus dėl Administracijos struktūros pakeitimų sieti su pareiškėju.

18.4. Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius be teisinio aptarnavimo taip pat vykdo ir personalo ir civilinės metrikacijos funkcijas. Šiame skyriuje yra 2 teisininkai specialistai, kurių vienas teikia pirminę teisinę pagalbą, kitas derina Administracijos direktoriaus įsakymus, mero potvarkius, skyriaus vedėja ir pavaduotoja vadovauja skyriaus darbui, kiti darbuotojai – 2 civilinės metrikacijos specialistai ir 4 personalo specialistai, tačiau darbo teisėje besispecializuojančio teisininko nėra. Administracija, neturėdama vidinių resursų, teisėtai pasitelkė advokatą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 000 Eur už atstovavimą dviejų instancijų teismuose, toks teismo sprendimas atitinka LVAT praktiką (žr., pvz., 2021 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1832-756/2021).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 19. Nagrinėjome byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo Administracijai suteiktas sutikimas pakeisti Utenos apskrities valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pareiškėjo V. V., Administracijoje einančio Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas, būtinąsias darbo sutarties sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), jeigu pareiškėjas nesutiktų užimti jam siūlomų kitų lygiaverčių (jeigu tokių būtų) ar siūlomų žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog VDI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kvestionuoja jo išvadas dėl nepasitvirtinusio darbdavio siekio diskriminuoti ar atleisti pareiškėją dėl pastarojo veiklos profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu VDI teritorinis skyrius nusprendė suteikti sutikimą pakeisti pareiškėjo būtinąsias darbo sutarties sąlygas arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), jeigu pareiškėjas nesutiktų užimti jam siūlomų kitų lygiaverčių (jeigu tokių būtų) ar siūlomų žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgdamas į Išvadą ir vadovaudamasis DK 168 straipsnio 3 dalimi.

24. Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija), be kita ko, nustatyta, jog darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

25. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies teisės normos turinį, akcentuojama, kad priimdamas sprendimą VDI teritorinis skyrius turi vertinti tik tai, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, t. y. ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018 64 p., 2020 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4449-525/2020 44 p., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1460-624/2023 27 p., ir kt.). VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-167-556/2024).

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, akcentavo, jog atsakovas nesprendė pareiškėjo atleidimo iš darbo klausimo, Administracijos struktūra buvo pakeista Tarybos sprendimais, t. y. naikinamas Viešųjų pirkimų skyrius, o nuo 2023 m. vasario 1 d. ir šio skyriaus vedėjo pareigybė, Taryba nepavaldi pareiškėjo darbdaviui, todėl nėra jokio pagrindo sieti Tarybos sprendimus su pareiškėjo atstovavimu darbuotojams ar jo veikla profesinėje sąjungoje. Teismas nustatė, jog VDI gavo kolegialaus profesinės sąjungos organo – komiteto nuomonę, kurioje nurodyta, jog šiuo atveju būtinųjų tarnybos sąlygų keitimas ar atleidimas iš valstybės tarnybos niekaip nėra susijęs su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ir pareiškėjas dėl to nediskriminuojamas. Teismas priėjo prie išvados, kad VDI tyrimo metu pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys tėra įrodymai tik apie asmens kasdienę veiklą profesinėje sąjungoje, niekaip nepatvirtinantys darbdavio siekio diskriminuoti ar atleisti pareiškėją dėl pastarojo veiklos profesinėje sąjungoje.

27. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo esą netinkamai atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, nustatant bylai reikšmingą faktinę aplinkybę, jog šiuo atveju būtinųjų tarnybos sąlygų keitimas ar atleidimas iš valstybės tarnybos nėra susijęs su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, pareiškėjo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

28. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip nei pareiškėjas vertino byloje surinktus įrodymus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje pateikta Išvada, surašyta nesuinteresuoto asmens, kuriam įstatymų leidėjas pavedė užkirsti kelią darbdavio galimiems piktnaudžiavimams dėl darbuotojų, patenkančių į DK 168 straipsnio taikymo sritį, atleidimo, patvirtina, jog buvo atliktas išsamus tyrimas (surinkti faktiniai duomenys, leidę suteikti sutikimą, pateiktas faktinių duomenų teisinis vertinimas), o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė duomenų ir argumentų, sudarančių pagrindą abejoti šia Išvada. Apeliaciniame skunde iš esmės yra dėstomos bendro pobūdžio aplinkybės, tačiau konkrečių faktų, kad būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas arba atleidimas iš valstybės tarnybos yra susijęs būtent su pareiškėjo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, nebuvo pateikta. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien ta aplinkybė, jog darbuotojas yra aktyvus, gindamas savo ir kitų darbuotojų teises, nėra pagrindas neduoti sutikimo atleisti jį iš darbo (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3406-520/2021, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-167-556/2024).

29. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai ištyrė tokio pobūdžio bylai reikšmingas aplinkybes, t. y., ar VDI teritorinis skyrius, nuspręsdamas duoti sutikimą darbdaviui Administracijai pakeisti pareiškėjo būtinąsias tarnybos sąlygas (jam sutikus) arba atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, jeigu pareiškėjas nesutiktų užimti jam siūlomų kitų lygiaverčių (jeigu tokių būtų) ar siūlomų žemesnių karjeros tarnautojo pareigų, vertino, ar darbdavio siekis atleisti valstybės tarnautoja(pareiškėją) nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pripažino atsakovo Sprendimą pagrįstu ir teisėtu.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tikrinamoje administracinėje byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimi jis turi teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą.

31. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

32. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Viešojo administravimo subjekto administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo subjekto vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

33. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013).

34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies argumentus, sutinka su pareiškėju, kad spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikoje suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes, priteisdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepagrindė advokato reikalingumo. Pažymėtina, jog Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. AĮ-188 patvirtintuose Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatuose kaip vienas iš svarbiausių Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus uždavinių yra savivaldybės ir savivaldybės administracijos atstovavimas teismuose (8.2 p.), o įgyvendindamas jam nustatytus uždavinius minėtas skyrius pagal įgaliojimus atstovauja Utenos rajono savivaldybę, Utenos rajono savivaldybės tarybą bei Utenos rajono savivaldybės administraciją teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose; rengia ieškinius, atsiliepimus, apeliacinius, kasacinius skundus ir kitus procesinius dokumentus; įsiteisėjusius teismų sprendimus perduoda vykdyti kitiems administracijos padaliniams pagal jų kompetenciją (9.3 p.). Pastebėtina ir tai, kad analogiško pobūdžio funkcijos įtvirtintos ir Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 11–13 punktuose (prieiga per internetą https://www.utena.lt/index.php/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/55-juridinis-2/89-k.-a.). Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo turėti / turi atitinkamus vidinius administravimo pajėgumus, atstovauti Administracijos interesus teismuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju advokato pasitelkimas buvo būtinas. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į šios nutarties 34 punkte išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija netenkina šio trečiojo suinteresuoto asmens prašymo.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, o 2024 m. gegužės 14 d. prašyme atsakovu ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Administraciją. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl VDI Sprendimo panaikinimo. Šia nutartimi patvirtintas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, taigi pareiškėjas nepasiekė siekto materialinio teisinio rezultato, todėl tokio pobūdžio teismo sprendimas negali būti suprantamas kaip priimtas pareiškėjo naudai. Dėl to nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti iš atsakovo ir / ar trečiojo suinteresuoto asmens su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-210-520/2018). Kadangi apeliacinio skundo argumentai dėl materialiųjų pareiškėjo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tai teisėjų kolegija apeliacinį skundą šiuo atveju laiko visiškai atmestu (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) LAT 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktą ir jame nurodytą LAT praktiką).

37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad VDI Panevėžio teritorinio skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti Sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta, ji paliekama nepakeista. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, netenkinant trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti šias išlaidas iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš pareiškėjo V. V. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis