49fc7b8d-c699-4080-bef8-8df3f0b409d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                        Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-59/2010

                                                             Â

Proceso Nr. 20-1-00462-08

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.17.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Kęstučio Jucio, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nuteistajam V.

P. ,

gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį

skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199² straipsnio 1 dalį 190 MGL (24 700 litų) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės mėnesį (tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), pažeisdamas

nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio

1 dalį, t. y. neturėdamas licencijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes - 273 500 pakelių cigarečių „Jin Ling” su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė, apskaičiuota pagal muitinės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais yra 1 076 782 litai ir viršija 250 MGL, pagal Europos

Bendrijos kombinuotÄ jÄ nomenklatÅ«rÄ , patvirtintÄ 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90,

kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir Å¡ias prekes, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktÄ , numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, nuostatas, tyrimo metu nenustatytiems asmenims cigaretes atgabenus į UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiÄ teritorijÄ , esančiÄ Jonavoje, (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡krovus, jis iki 2008 m. gegužės 8 d., 11 val. 5 min. laikė cigaretes minėtoje

teritorijoje stovėjusiuose automobilyje „Mercedes Benz” valts. numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „(duomenys

neskelbtini)”, priekaboje „KAESSBOHRER”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)” ir priekaboje - šaldytuve „SCHMITZ”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančioje B. D. individualiai įmonei. Šiais savo veiksmais

V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, yra paremta tik prielaidomis ir samprotavimais, nes byloje minėtÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių duomenų nėra. Nuteistasis teigia, kad jis nežinojo, kam priklausė cigaretės „Jin Ling“, jis tik mano, jog jas atsivežė ir laikinai paliko saugoti patalpų nuomininkas iÅ¡ Kaliningrado srities.

Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog cigaretės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ teritorijÄ buvo atgabentos naktį iÅ¡ 2008 m. gegužės 7 d. į 8 d. Å i aplinkybė byloje nustatyta liudytojų A. V. , V. M. , E. P. , I. S. ,

I. R. ir jo (V. P. ) parodymais, be to, tai patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtais parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais nesivadovavo, nes tokiu atveju būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog cigaretės buvo atvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ teritorijÄ ir patalpintos automobilyje „Mercedes Benz“, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, priekaboje „Kaessbohrer“, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priekaboje – Å¡aldytuve „Schmitz“, priklausančioje B. D. individualiai įmonei, iki 2008 m. gegužės 8 d. Nuteistasis mano, kad minėtų transporto priemonių savininkai bÅ«tų informavę jį, jei bÅ«tų sužinoję, jog jų automobilyje ir priekabose yra sukrautos cigaretės, be to, jie žinotų ir tai, kada Å¡ios cigaretės buvo atvežtos ir sukrautos į minėtus automobilį ir priekabas.

Apeliantui nesuprantama, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi 2008 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos tarnybos raÅ¡tas (b. l. 32-35, t. 2). Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtu dokumentu norėjo įrodyti cigarečių įgijimo faktÄ , tačiau apkaltinamajame nuosprendyje buvo padaryta prieÅ¡inga Å¡iame raÅ¡te esančiai informacijai iÅ¡vada - kaltinamasis V. P. inicijavo ir suorganizavo mažiausiai vienÄ sandorį dėl cigarečių pirkimo su rusiÅ¡kai kalbančiu asmeniu iÅ¡ Latvijos, įsigijo iÅ¡ minėto asmens cigaretes, už jas sumokėjo, jos buvo atgabentos į jam priklausančiÄ teritorijÄ , kurioje aiÅ¡kiai užsiimama cigarečių gabenimu, nes kai kurios transporto priemonės aptiktos su slėptuvėmis kontrabandai gabenti (nuosprendžio 7 lapo 2 pastraipa).

Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi 5 mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kuriuos bendrai naudojo visi minėtos bendrovės darbuotojai. Todėl jis negali pasakyti, kuriuo telefono numeriu 2008 m. gegužės 8 d. naudojosi jis (V. P. ). Tačiau nuteistasis teigia, kad byloje nėra paneigta jo versija, jog minėtÄ 2008 m. gegužės 8 d., iki pietų jis telefonu bendravo su S. K. . Å is asmuo susitikimo prie Tauragės metu pasakė, kad jo darbuotojai naktį iÅ¡ 2008 m. gegužės 7 d. į 8 d. į sandėlį atvežė cigaretes, ir jis artimiausiu metu pristatys Å¡ių cigarečių įsigijimo dokumentus. Å io susitikimo metu minėtas asmuo taip pat informavo, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamos patalpos nebuvo atlaisvintos, todėl jis cigaretes laikinai sukrovė kieme stovėjusiuose automobilyje ir priekabose. Tačiau apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepatikėjo Å¡ia versija ir jÄ paneigė byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais S.

K. mirtį bei tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. savo veiklos jau nevykdė, ji buvo likviduota ir neturėjo komercinių santykių su Lietuva. Nuteistasis teigia, kad sudarant patalpų nuomos sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo bÅ«tinybės tikrinti, ar Å¡i įmonė realiai egzistuoja ir vykdo veiklÄ , nes jis tik norėjo kam nors iÅ¡nuomoti minėtas patalpas ir džiaugėsi, kad atsirado klientas. Aplinkybę, kad nuomos sutarties sudarymo metu

S. K. jau buvo miręs, apeliantas teigia sužinojęs tik pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis taip pat pažymi, kad sudarant sutartį, buvo pateiktas S. K. vardu išduotas pasas, tačiau, kad pasas galėtų būti suklastotas jis (V. P. ) nepastebėjo. Esant šioms aplinkybėms, pastarasis mano, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai ir jis nėra kaltas dėl to, kad nepastebėjo, jog pateiktas pasas yra suklastotas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino liudytojo E. P. parodymų apie tai, kad 2008 m. gegužės 7 d., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ buvo atvykęs rusakalbis asmuo, teigęs, kad nuomoja garaÅ¾Ä , kurį reikia atlaisvinti, t. y. patraukti jame

stovintį traktorių. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad jis (V. P. ) jam ankščiau buvo liepęs išvaryti iš garažo

traktorių, nes garažas yra išnuomotas rusams. Be to, liudytojas E.

P. teigė, kad jis kartu su V. M. gegužės 7 d. bandė užvesti garaže stovėjusį traktorių, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. M. .

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo (V.

P. ) kaltei pripažinti įrodymų pakanka, kadangi buvo tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent pats kaltinamasis inicijavo ir suorganizavo mažiausiai vienÄ sandorį dėl cigarečių pirkimo su rusiÅ¡kai kalbančiu asmeniu iÅ¡ Latvijos, įsigijo iÅ¡ minėto asmens cigarečių, už jas sumokėjo, jos buvo atgabentos į jam priklausančiÄ teritorijÄ , kurioje aiÅ¡kiai užsiimama cigarečių gabenimu, nes kai kurios transporto priemonės aptiktos su slėptuvėmis kontrabandai gabenti. Nuteistojo nuomone, Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra tik prielaida ir noras, kad taip bÅ«tų. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kokie konkretÅ«s įrodymai Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad kai kurios transporto priemonės buvo pritaikytos kontrabandai gabenti, jose įrengtos specialios slėptuvės, nes byloje nėra tai patvirtinančios eksperto iÅ¡vados.

Nuteistasis

atkreipia dėmesį, kad nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei liudytojų K. Č. , S. A. , E. K. ,

T. J. , R. P. , P.

G. , A. R. , E. L. , R. Å . , A. V. , V. M. ,

E. P. , I. S. , I.

R. ir R. B. parodymai nepatvirtino, kad V. P. įsigijo cigaretes iš Latvijoje gyvenančio rusakalbio asmens.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas telefoninių pokalbių stenogramų suvestinėmis Nr. 20-7/2-TS-385 (RN), 20-7/2-TS-399 (RN), 20-7/2-TS-392 (RN), 20-7/2/TS-391 (RN), 20-7/2-TS-386 (RN), 20-7/2-TS-393 (RN), gautomis Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) numatytais veiksmais. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant, ar Å¡ių pokalbių turinys gali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis), bÅ«tina nustatyti, ar telefoniniai pokalbiai, jų turinys užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka. V. P. teigia, kad minėtos stenogramos pateiktos be operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, kurie turėjo bÅ«ti suraÅ¡yti Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, Å¡iame straipsnyje nustatyta, kokie duomenys turi bÅ«ti nurodyti protokole atliekant kiekvienÄ operatyvinį veiksmÄ . Tačiau tokių protokolų Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliantas taip pat pažymi, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, techninių priemonių panaudojimo, atliekant tyrimo veiksmus, rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedas. Tačiau iš byloje esančių daugkartinių slaptų jo (V. P. ) telefoninių pokalbių pasiklausymo šifruočių nematyti, kad šios šifruotės yra kokių nors protokolų priedai. Nuteistajam nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas minėtas šifruotes laikė įrodymais.

Apeliantas teigia, kad byloje esantis 2009 m. lapkričio 9 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas neatitinka Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio reikalavimų. Todėl nuteistasis mano, kad jo telefoninių pokalbių turinio fiksavimas buvo daromas neteisėtai.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes visiškai netyrė ir nepasisakė dėl telefoninių pokalbių turinio patikimumo ir leistinumo (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys). Apeliantas teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti tik suvestinių numeriai, o pokalbių tyrinys, kartu su prokuroro padarytomis klaidomis, nukopijuotas ir perkeltas iš

kaltinamojo akto (kaltinamojo akto 22-23 lapai). Šios aplinkybės, V. P. nuomone, rodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra

grindžiamas iÅ¡imtinai ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme nepatikrintais duomenimis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu pagal kiekvienÄ pokalbio suvestinę jis iÅ¡samiai nurodė, kÄ ir su kuo kalbėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo parodymais nesivadovavo, o rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu padarytais, t. y. surinktais ir sudėliotais pokalbių fragmentais. Apeliantas teigia, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies bei 301 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Apeliaciniame

skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra visų V. P. pokalbių, įrašytų 2008 m. kovo 17 d. – 2008 m. gegužės

1 d. laikotarpiu, suvestinių. Nuteistasis pažymi, kad byloje esančios pokalbių suvestinės yra specialiai pritaikytos jo baudžiamajai bylai taip, kad teismas galėtų daryti prielaidÄ , jog „galima suprasti, kad kalbėta apie cigarečių pirkimÄ â€“ pardavimÄ , ir kad V. P. norėjo iÅ¡ nenustatyto vyro pirkti cigaretes“ (nuosprendžio 5 lapo 6 pastraipa ir kaltinamojo akto 22 lapo 7 pastraipa). Apeliantas taip pat teigia, kad byloje yra daug pokalbių suvestinių, kuriuose užfiksuoti jo pokalbiai apie žuvies pirkimÄ ir pirkėjų paieÅ¡kÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi Å¡ie pokalbiai.

Nuteistasis

pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į jo (V. P. ) elgesį, sužinojus, kad 2008 m. gegužės 8 d. ryte, jo

darbovietėje bus daroma krata. Apelianto teigimu, jis 2008 m. gegužės 8 d.,

prieš pietus susisiekė ir prie Tauragės susitiko su asmeniu, kurį žinojo kaip S. K. iš Kaliningrado srities, kuris jo nuomone atvežė ir

paliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje cigaretes, o ne su Latvijoje gyvenančiu rusakalbiu asmeniu, iš kurio, pasak pirmosios instancijos teismo, jis įsigijo minėtas cigaretes.

Nuteistasis

V. P. , neigdamas savo kaltę dėl cigarečių įgijimo, taip pat nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis laikė minėtas cigaretes. Apelianto nuomone, kaltinimas dėl cigarečių laikymo yra grindžiamas neobjektyviais ir šališkais liudytojų K. Č. , S. A. , E. K. , T. J. parodymais. Apeliantas nurodo, kad liudytojai S. A. , E.

K. , T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad cigaretės buvo kiek sudrėkusios, bet vėliau suÅ¡alusios; buvo rasta cigarečių, kurios buvo po žuvimi ir jų nesimatė; cigarečių dėžės buvo sumirkę, nors žuvis nebuvo atitirpusi; cigaretės Å¡aldytuve buvo jau kurį laikÄ , o ne sudėtos iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pat suradimÄ â€œ. Tačiau iÅ¡ byloje esančios filmuotos įvykio vietos medžiagos, kuri skundžiamajame nuosprendyje nėra aptarta, matyti, kad visos cigarečių dėžės yra kokybiÅ¡kos, nesudrėkusios, tvarkingai sudėtos, žuvimi nebuvo užkrautos ir nepaslėptos. Be to, cigarečių apžiÅ«ros protokole (b. l. 9-20, t. 1) taip pat nenurodyta, kad cigaretės buvo užkrautos žuvimi ar kad dėžės bÅ«tų sudrėkusios ir nekokybiÅ¡kos. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti, ar minėtų liudytojų parodymus galima laikyti įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo kaltę patvirtina byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Apeliantas mano, kad apkaltinamajame nuosprendyje turėjo būti nurodyta, kuriais byloje esančiais įrodymais yra grindžiama jo kaltė, o kurie įrodymai yra atmetami (Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė prašė šį skundÄ atmesti.

 Apeliacinis skundas atmetamas.

 Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta.

Neigdamas

savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis V. P. nurodo, kad cigaretes „Jin Ling“ į UAB „(duomenys

neskelbtini)” priklausančiÄ teritorijÄ atvežė ir ten stovėjusiuose automobiliuose ir priekaboje paliko patalpų nuomininkas iÅ¡ Kaliningrado srities

S. K. . Tačiau Å¡iÄ apelianto nurodytÄ aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai.  Â

Byloje esantys dokumentai, gauti iÅ¡ Rusijos vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado srities vidaus reikalų valdybos, patvirtina, kad S. A. K. , gimęs 1968 m. kovo 11 d., su kuriuo nuteistojo teigimu, buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, yra miręs, mirties liudijimas iÅ¡duotas 2007 m. spalio 22 d. Dokumentuose nurodyta ir tai, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo S. A. K. , 2007 m. gegužės 23 d. paskelbtas bankrotas, ji likviduota. Å i įmonė komercinių santykių su Lietuvos įmonėmis neturėjo (b. l. 18-23, t. 4). Todėl prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, S. K. negalėjo atvykti į LietuvÄ , sudaryti nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau – atvykęs į jos teritorijÄ , sukrauti Å¡ioje teritorijoje esančiuose automobilyje ir priekabose cigaretes. Nuteistojo pateikta versija, o taip pat ir liudytojų parodymai apie tai, kad, jų nuomone, cigaretes galėjo sukrauti rusai, nelaikoma teisinga ir dėl to, kad neįtikėtina, jog į LietuvÄ iÅ¡ Kaliningrado srities nakties metu atvykę asmenys, radę neatlaisvintas iÅ¡sinuomotas patalpas, su niekuo nesuderinę, negavę niekieno leidimo ir patalpų savininkui ar ten dirbusiems asmenims nieko nežinant, į teritorijoje stovėjusius svetimus automobilius bÅ«tų sukrovę kontrabandines cigaretes. Be to, byloje nustatyta, kad iÅ¡ viso buvo rasti 273 500 pakelių cigarečių „Jin Ling“. IÅ¡ prie apžiÅ«ros protokolo esančių fotolentelių (b. l. 16-20, t. 1) matyti, kad automobilyje bei priekabose sukrautos cigaretės buvo dėžėse bei pavieniuose blokuose, kurie rasti ir priekaboje įrengtoje slėptuvėje (b. l. 20, t. 1, fotonuotrauka Nr. 16). Ir Å¡i nustatyta aplinkybė patvirtina, kad niekam nematant ir nežinant tokį kiekį cigarečių sukrauti, o taip pat dalį jų patalpinti į įrengtÄ slėptuvę nepažįstami asmenys negalėjo, tuo labiau, kad krovimo darbai, atsižvelgiant į minėtÄ rastų cigarečių kiekį, turėjo užtrukti nemaÅ¾Ä laiko tarpÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pagrįstai nustatė, kad kai kurios transporto priemonės, stovėjusios V.

P. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo pritaikytos kontrabandai gabenti. Apelianto nuomone, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas galėjo padaryti tik remdamasis specialisto iÅ¡vada. Tačiau iÅ¡ prie apžiÅ«ros protokolo esančių

fotolentelių Nr. 16 ir Nr. 19 (b. l. 20, t. 1) bei liudytojų – pareigūnų K. Č. , S. A. , E. K. ir

T. J. , dirbančių su byloje nagrinėjamais atvejais, parodymų (b. l. 144-148, t. 4), aiškiai matyti, kad dalis cigarečių buvo rastos įrengtoje slėptuvėje, kita rasta slėptuvė buvo tuščia.

Nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad sudarant nuomos sutartį nebuvo bÅ«tinybės tikrinti, ar Kaliningrado srities įmonė „(duomenys neskelbtini)“ realiai egzistuota ir kad jis (V. P. ) nėra kaltas nepastebėjęs, jog pateiktas pasas yra suklastotas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo padaryta iÅ¡vada, kad S. K. pasas ar nuomos sutartis yra netikri, o V. P. nebuvo pripažintas kaltu padaręs kokį nors nusikaltimÄ , susijusį su dokumentų klastojimu (Lietuvos Respublikos BK XLIII skyrius). Tačiau nustačius, kad S. K. yra miręs, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neegzistuoja nuo 2007 m., buvo padarytos pagrįstos iÅ¡vados, paneigiančios nuteistojo versijÄ apie tai, kad cigaretes atvežė ir į automobilį bei priekabas sukrovė S. K. .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esanti informacija apie įeinančius ir iÅ¡einančius skambučius patvirtina, jog įvykio dienÄ tarptautinių skambučių iÅ¡ V. P. telefono abonento Nr. 8-698-16456 ar į šį abonentÄ neužfiksuota (b. l. 33, t. 2). Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ apeliaciniame skunde bandoma paneigti tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi 5 mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kuriais naudojosi visi Å¡ios bendrovės darbuotojai, todėl V. P. įvykio dienÄ galėjo naudotis bet kuriuo iÅ¡ Å¡ių telefonų. Tačiau ir Å¡is nuteistojo teiginys nėra pagrįstas. Nėra logiÅ¡ka, kad bendrovės direktorius, kuris asmeniÅ¡kai sudaro nuomos sutartį su nepažįstamu asmeniu, Å¡iam asmeniui kaip kontaktinį telefonÄ duotų bet kurį bendrovės telefonÄ , kuriuo, apelianto teigimu, gali naudotis ir bendrovėje dirbantys bei tolimajame reise esantys vairuotojai (b. l .80, t. 4), nežinantys apie nuomos sutarties sudarymÄ ar kitus su nuomojamomis patalpomis susijusius reikalus.

Kitu atveju aptardamas minėtÄ raÅ¡tÄ dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, apeliaciniame skunde V. P. nurodo nesuprantantis, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi Å¡is dokumentas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo raÅ¡tu norėjo įrodyti cigarečių įgijimo faktÄ , tačiau nuosprendžioÂ

7 lapo 2 pastraipoje padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Å ioje apelianto nurodytoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad kaltinamasis V. P. inicijavo ir suorganizavo mažiausiai vienÄ sandorį dėl cigarečių pirkimo su rusiÅ¡kai kalbančiu asmeniu iÅ¡ Latvijos, įsigijo iÅ¡ minėto asmens cigaretes, už jas sumokėjo, jos buvo atgabentos į jam priklausančiÄ teritorijÄ , kurioje aiÅ¡kiai užsiimama cigarečių gabenimu, nes kai kurios transporto priemonės aptiktos su slėptuvėmis kontrabandai gabenti. Tačiau Å¡ios pastraipos pradžioje pirmosios instancijos teismas nurodo, kuo remiantis buvo padaryta Å¡i iÅ¡vada: „iÅ¡analizavus ir įvertinus visus surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. P. kaltei pripažinti įrodymų pakanka, kadangi buvo tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais nustatytos aplinkybės...“. Taigi, minėtai iÅ¡vadai pagrįsti teismas rėmėsi byloje nustatytų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (liudytojų parodymai, apžiÅ«ros ir dokumentų pateikimo

protokolai, raštai dėl įeinančių ir išeinančių kambučių, rastų cigarečių vertės

bei iÅ¡slaptintos informacijos, pokalbių suvestinės), o ne vien tik minėtu raÅ¡tu dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių. Be to, remdamasis Å¡ių skambučių suvestinėmis, pirmosios instancijos teismas padarė kitÄ , jau minėtÄ iÅ¡vadÄ , paneigiančiÄ V. P. teiginius apie S. K. skambutį, kurio metu jis nurodė sukrovęs atvežtas cigaretes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pagal šį raÅ¡tÄ , bet ir pagal kitus byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kada apeliantas įgijo kontrabandines cigaretes, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodant, kad tai buvo padaryta iki 2008 m. gegužės 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi liudytojų A. V. , V. M. , E. P. , I. S. ,

I. R. parodymais ir nenustatė, kad šių liudytojų parodymai

yra neteisingi. Be to, pirmosios instancijos teismas aptarė ir visus V. P. duotus parodymus. Kadangi pastarasis vienu atveju savo

kaltę pripažino, kitais – jÄ neigė, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl V. P. kaltės ir kitų teismo nustatytų aplinkybių buvo

padarytos analizuojant visus nuteistojo parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje pagal minėtų liudytojų ir nuteistojo parodymus nėra nustatyta, kada į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atgabentos ir ten sukrautos cigaretės „Jin Ling“. Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų neparodė, kada į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ buvo atvežtos ir ten sukrautos cigaretės; nuteistojo V.

P. versija apie S. K. bei su Å¡ia versija susiję liudytojų parodymai apie bÅ«tinumÄ patraukti traktorių bei atvykusius rusus atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, nėra teisingi. Tai, kad Å¡ie minėti bei kiti byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad V. P. cigaretes įsigijo iÅ¡ Latvijoje gyvenančio rusakalbio asmens, jo (V. P. ) kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepaneigia. Å i aplinkybė byloje nustatyta pagal telefoninių pokalbių stenogramų suvestines ir jose užfiksuotus V. P. pokalbius apie cigaretes „Jin Ling“.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra nustatyta, kad cigaretės buvo atvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ teritorijÄ ir patalpintos automobiliuose ir priekaboje iki 2008 m. gegužės 8 d. Å is teiginys grindžiamas tuo, kad transporto priemonių savininkai bÅ«tų informavę V. P. , jei bÅ«tų sužinoję, jog jų automobilyje ir priekabose yra sukrautos cigaretės, be to, jie žinotų ir tai, kada Å¡ios cigaretės buvo atvežtos ir sukrautos į minėtas transporto priemones.

IÅ¡ 2008 m. gegužės 8 d. apžiÅ«ros protokolo (b. l. 9-15, t. 1) bei prie jo esančių fotolentelių (b. l. 16-20, t. 1) matyti, kad automobilyje „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekaboje KAESSBOHRER”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir priekaboje - Å¡aldytuve „SCHMITZ”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo rastos cigaretės „Jin Ling“. BÅ«tent 2008 m. gegužės 8 d. atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ buvo rastos minėtos cigaretės. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Å¡ios cigaretės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvežtos ir sukrautos į automobilį bei priekabas iki minėtos įvykio vietos apžiÅ«ros, t. y. iki 2008 m. gegužės 8 d.

Jokių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ galinčių paneigti aplinkybių, kas ir kada atvežė ir į automobilį bei priekabas sukrovė cigaretes „Jin Ling“ negalėjo parodyti ir apeliaciniame skunde minimi asmenys.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. , kurio vadovaujamai bendrovei priklausė automobilis „Mercedes Benz“ pirmosios instancijos teisme parodė, kad Å¡is automobilis pora savaičių stovėjo nenaudojamas, jis automobilio kiekvienÄ dienÄ netikrindavo, pats nieko nematė ir bendradarbiai jam nieko nesakė (b. l. 151, t. 4).

 Priekaba „KAESSBOHRER“ priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å ios bendrovės direktorius V. M. pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su rastomis cigaretėmis, teigdamas, kad pirmÄ kartÄ jas pamatė, kai jį pasikvietė policijos pareigÅ«nai (b. l. 152-153, t. 4).

Nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, taip pat ir į priekabÄ - Å¡aldytuvÄ â€žSCHMITZ“ žuvį krovę E. P. ir V. M. negalėjo pasakyti, kaip Å¡ioje priekaboje – Å¡aldytuve atsirado cigaretės, kaip galimybę nurodydami, kad tai galėjo padaryti rusai. TokiÄ versijÄ dėl kituose automobilyje ir priekabose rastų cigarečių pateikė ir kiti minėti liudytojai, tačiau Å¡i versija yra paneigta jau aptartais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota, o jos atstovas S. K. - miręs.

Priešingai

nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas V. P. kaltę pagrįstai grindė ir telefoninių pokalbių

stenogramų suvestinėmis.

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi buvo nutarta baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui, kad bÅ«tų paÅ¡alinti pažeidimai ir suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas (b. l. 53-54, t. 4). Dėl Å¡ios priežasties prokuroras

D. J. kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininkÄ su praÅ¡ymu iÅ¡slaptinti motyvacinius raÅ¡tus, pagal kuriuos buvo priimtos teismo nutartys

dėl leidimo atlikti operatyvinius veiksmus su V. P. ir E. P. , surašyti jų išrašus. Taip pat buvo prašoma surašyti

operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus (b. l. 63, t. 4). Å ie praÅ¡omi veiksmai buvo atlikti: buvo iÅ¡slaptini reikiami dokumentai bei suraÅ¡yti protokolai (b. l. 66-77, t. 4). IÅ¡ iÅ¡slaptintų dokumentų matyti, kad 2008 m. vasario 22 d., t. y. prieÅ¡ daugiau nei du mėnesius iki tol, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo rastos kontrabandinės cigaretės, teisėsaugos pareigÅ«nai turėjo operatyvinės informacijos apie tai, kad V. P. galimai užsiima kontrabandinių cigarečių supirkimu Lietuvoje, sandėliavimu, gabenimu į VokietijÄ ir realizavimu. Turint Å¡iÄ informacijÄ 2008 m. vasario 22 d. raÅ¡tu buvo praÅ¡oma Kauno apygardos prokuratÅ«ros Vyriausiojo prokuroro teikti praÅ¡ymÄ Kauno apygardos teismui dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo 2008 m. vasario 25 d. – 2008 m. gegužės 25 d. laikotarpiu (b. l. 67-68, t. 4). 2008 m. balandžio 10 d. raÅ¡te dėl teikimo buvo praÅ¡oma teikti praÅ¡ymÄ Kauno apygardos teismui dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo 2008 m. balandžio 14 d. – 2008 m. liepos 14 d. laikotarpiu, be kitos informacijos nurodant ir kitus telefono numerius, kuriais naudojosi V. P. (b. l. 69-70, t. 4). IÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros raÅ¡tų yra žinoma, kad Å¡i institucija kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , kad bÅ«tų sankcionuoti techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais V.

P. mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentais perduodamÄ ir gautÄ informacijÄ , kitokį sužinojimÄ ar veiksmus (b. l. 75-77, t. 4); Kauno apygardos teismas Å¡iuo klausimu priėmė tris nutartis, kurių turinys nėra ir negali bÅ«ti iÅ¡slaptintas (b. l. 74, t. 4).

Kaip minėta, vykdant Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį šioje baudžiamojoje byloje buvo surašyti ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (b. l. 71-73, t. 4), kurie, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio reikalavimus. Minėto įstatymo redakcijos, aktualios iki 2009 m. lapkričio 27 d., 17 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose išvardinta, kas turi būti nurodyta operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, t. y.:

1) protokolo surašymo vieta, laikas;

2) pareigÅ«no, suraÅ¡iusio protokolÄ , pareigos, vardas, pavardė;

3) naudojamų operatyvinių veiksmų pavadinimai;

4) žinomi duomenys apie asmenis, kuriems buvo taikomi operatyviniai veiksmai, arba objekto apibūdinimas;

5) siekiamas rezultatas;

6) operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys;

7) naudotų techninių priemonių techniniai duomenys, nurodant fiksuojamo įvykio vietÄ , laikÄ ir turinį (jeigu naudojamos techninės priemonės);

8) priedai, garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ar kitos elektroninės informacijos laikmenos arba kiti materialūs objektai, kuriuose grafiniais ar kitais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

IÅ¡ byloje esančių techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų matyti, kad juose yra nurodyti duomenys, numatyti minėto straipsnio 1-7 punktuose (b. l. 71-73, t. 4). Å io straipsnio 7 punkto reikalaujama informacija pateikta, nenurodant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos sistemos „Telepikas“ techninių duomenų, tačiau pagal pavadinimÄ sistemÄ identifikuoti galima. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija, kad garso įraÅ¡uose yra įraÅ¡ytas jo balsas, todėl techninių sistemos „Telepikas“ duomenų nenurodymas techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose nėra esminis trÅ«kumas ir kliÅ«tis remtis Å¡iais protokolais, taip pat ir padarytais garso įraÅ¡ais. Byloje jau pateikta ir užfiksuota informacija (pokalbių stenogramos), turinti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos taip pat nepažeistos.

Apeliantas nurodo ir tai, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, techninių priemonių panaudojimo, atliekant tyrimo veiksmus, rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedas. Tačiau iÅ¡ byloje esančių daugkartinių slaptų jo (V. P. ) telefoninių pokalbių pasiklausymo Å¡ifruočių nematyti, kad Å¡ios Å¡ifruotės yra kokių nors protokolų priedai. Å ie argumentai taip pat nėra kliÅ«timi remtis minimais pokalbių garso įraÅ¡ais. Kaip jau minėta, pats nuteistasis neginčija, kad įraÅ¡uose yra jo balsas. Be to, pažymėtina ir tai, kad įvykio metu galiojęs Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnis 5-tos dalies neturėjo, o Å¡iuo metu galiojanti to įstatymo 17 straipsnio 5 dalis kalba apie tai, kada neteikiami detalÅ«s duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktikÄ , sutrikdyti operatyvinę veiklÄ ar padaryti žalÄ nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami, t. y. apie  visai kitus dalykus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, motyvuojant Å¡aliÅ¡kumo buvimÄ tuo, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl telefoninių pokalbių turinio patikimumo ir leistinumo (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), be to, Å¡iame nuosprendyje nurodomi tik suvestinių numeriai, o pokalbių tyrinys nukopijuotas ir perkeltas iÅ¡ kaltinamojo akto.

Pirmosios instancijos teisme, 2010 m. birželio 14 d. vykusiame teismo posėdyje buvo klausomi byloje esantys įrašai, nuteistasis V. P. davė paaiškinimus (b. l. 15-21, t. 5), apie skundžiamame nuosprendyje nurodytus pokalbius. Tai, kad kai kurie įrodymai, šiuo atveju užfiksuoti pokalbiai, teismo buvo įvertinti kitaip, nei juos interpretavo nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. Č. , parodė, kad įtarimų sukėlę nuteistojo pokalbiai buvo įrašomi automatiškai, o po to jis, kaip operatyvinis darbuotojas, atrinko, kas reikšminga bylai. Byloje nėra pateikti visi įrašyti pokalbiai (b. l. 168-169, t. 4). Šie liudytojo parodymai iš dalies patvirtina V. P. teiginius, kad byloje yra ne visi pokalbiai, tačiau pateiktos pokalbių suvestinės bei minėto liudytojo parodymai neduoda pagrindo teigti, kad byloje pateikti sudėlioti ir baudžiamajai bylai pritaikyti pokalbių fragmentai.

Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo V. P. apeliacinio skundo teiginiais, kad liudytojų K. Č. , S. A. ,

E. K. , T. J. parodymai yra neobjektyvÅ«s ir Å¡aliÅ¡ki. Tokį vertinimÄ nuteistasis grindžia tuo, kad liudytojai S. A. , E. K. , T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad cigaretės buvo kiek sudrėkusios, bet vėliau suÅ¡alusios; buvo rasta cigarečių, kurios buvo po žuvimi ir jų nesimatė; cigarečių dėžės buvo sumirkę, nors žuvis nebuvo atitirpusi; tai pasak nuteistojo prieÅ¡tarauja filmuotai įvykio vietos medžiagai, kuri skundžiamajame nuosprendyje nėra aptarta, taip pat cigarečių apžiÅ«ros protokolui, iÅ¡ kurių matyti, kad visos cigarečių dėžės yra kokybiÅ¡kos, nesudrėkusios, tvarkingai sudėtos, žuvimi nebuvo užkrautos ir nepaslėptos. IÅ¡ pirmosios instancijos teisme duotų liudytojų K.

Č. , S. A. , E. K. , T. J. parodymų matyti, kad iš jų tik vienintelis S. A. parodė apie rastų cigarečių būklę (b. l.145-148,

168-169, t. 4). Tačiau ir jis neparodė, kad cigarečių dėžės bÅ«tų sumirkusios. Jis parodė tik tiek, kad „šaldytuvÄ pastoviai Å¡aldė, todėl cigaretės buvo kiek

padrėkę, bet suÅ¡alę vėliau“ (b. l. 146, t. 4). Apie jokį dėžių „permirkimÄ â€œ nei

šis, nei kiti liudytojai neparodė, o cigarečių nedidelis sudrėkimas bei sušalimas vaizdo įraše ir neturi matytis. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad minėtų liudytojų parodymai prieštarauja bylos medžiagai ir dėl to yra neteisingi, nepagrįstas ir atmestinas.

Nors nuosprendyje nėra tiesiogiai pasakyta, kad konkrečiai vieni įrodymai laikomi pagrįstais ir pagrindžiančiais apelianto kaltę, o kiti atmetami, iš viso nuosprendžio turinio matyti, kad apelianto kaltė pagrįsta įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų K. Č. , S.

A. , E. K. , T. J. parodymais, telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, paties V. P. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, o jo parodymus teisme, kitus jo versijÄ apie cigarečių atsiradimÄ Ä¯vykio vietoje bandančius patvirtinti įrodymus, atmetė.

IÅ¡vadÄ apie nuteistojo kaltumÄ patvirtina ir jo paties

prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas 2009 m. sausio 26 d. V. P. savo kaltę visiškai pripažino, parodydamas, kad rastos

kontrabandinės cigaretės, kurias įsigijo iÅ¡ nepažįstamo asmens, priklauso jam. Å ioje apklausoje nuteistasis atsisakė paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su cigarečių įsigijimu, jų sukrovimu bei laikymu, tačiau dar kartÄ patvirtino, kad visos cigaretės priklauso jam. Apklausos protokolo teisingumÄ V.

P. patvirtino savo parašu (b. l. 47, 3). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo V. P. parodymų pakeitimo priežastis ir motyvuotai atmetė jo paaiškinimus, kuriais jis bandė pagrįsti kodėl ėmė neigti savo kaltę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu. Nuteistojo veika kvalifikuota teisingai.

Už Lietuvos Respublikos BK 1992 straipsnio

1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. P. Å¡velnesnę iÅ¡ minėtuose straipsniuose numatytÄ bausmės rūšį - baudÄ . Už V.

P. padarytas nusikalstamÄ veikÄ jam paskirta 190 MGL dydžio baudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 2 dalies 4 punktu, minėto dydžio bauda yra teisinga ir nevirÅ¡ija Å¡iame straipsnyje numatyto 300 MGL dydžio baudos, kuri gali bÅ«ti paskirta už sunkų nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas

Teisėjai

Aloyzas Kruopys

Kęstutis Jucys

Linas Žukauskas