49fb40fb-778b-4a2d-a254-3283d4d37f5d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-753/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01908-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 91.2; 122.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjo S. M. praÅ¡ymas dėl teismo leidimo iÅ¡davimo grÄ Å¾inti vaikÄ T.

M. į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį, suinteresuoti asmenys T. M., D. V.-M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.   Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl pagrindų, leidžiančių netenkinti vieno iÅ¡ vaiko tėvų praÅ¡ymo perduoti vaikÄ Ä¯ jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį.

PareiÅ¡kėjas Albanijos pilietis S. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti jo dukrÄ T. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį – Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystę (toliau - Jungtinė Karalystė). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis yra T. M. tėvas. Su dukters motina D. V.-M. susituokė (duomenys neskelbtini) Albanijoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters T. M.. 2012 m. kovo 24 d. tarp pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės įvyko konfliktas, kurio metu pareiÅ¡kėjas trenkė ranka savo sutuoktinei.

Po konflikto ji 2012 m. balandžio 5 d. iÅ¡sivežė dukrÄ Ä¯ LietuvÄ be pareiÅ¡kėjo žinios ar sutikimo. Sutuoktinė informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad negrįš, kol nesibaigs jos pradėtas santuokos nutraukimo procesas Lietuvoje. Kadangi mergaitė gimė Jungtinėje Karalystėje, abu tėvai turi tėvystės įsipareigojimų jai pagal Anglijos teisę – 1989 m. Vaikų apsaugos įstatymo 2 skyriaus 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nors tėvystės įsipareigojimų turėtojai gali veikti savarankiÅ¡kai, tačiau privaloma vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis, tokiomis kaip 1984 m.

Vaikų grobimo įstatymo 1 dalis, pagal kuriÄ sprendžiant vaikui įtakos turinčius klausimus reikia daugiau kaip vieno žmogaus sutikimo. Be to, vaiko iÅ¡vežimas ar užlaikymas be kito tėvų pareigÄ turinčio asmens sutikimo pažeidžia to asmens teises ir yra vertinamas kaip neteisėtas pagal 1980 m. Hagos konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ 3 straipsnį. Nuolatinė T. M. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, čia ji gimė ir gyveno visÄ laikÄ , čia dirba ir gyvena jos tėvas, o motina Å¡ioje Å¡alyje nuolat gyvena nuo 2006 metų.

Be to, Å¡ioje Å¡alyje taip pat buvo pradėtas teisminis procesas dėl vaiko globos teisių. SugrÄ Å¾inus dukrÄ Ä¯ kilmės Å¡alį jokia žala jai nebÅ«tų padaryta, nes pareiÅ¡kėjas gali užtikrinti geras dukters gyvenimo sÄ lygas, dirba statybininku, gauna 2 500 svarų sterlingų per mėnesį, turi 17 000 svarų sterlingų santaupų, kartu su Å¡eimos nariais nuomojasi namÄ su 3 miegamaisiais, 2 vonios kambariais, didele virtuve ir sodu, užrašė dukrÄ Ä¯ netoli namų esantį vaikų darželį, kiti Å¡eimos nariai jam padės prižiÅ«rėti dukrÄ , jis galėtų materialai remti ir sutuoktinę.Suinteresuotas asmuo D.

V.-M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo, praÅ¡ydama jo netenkinti. Nurodo, kad netrukus po dukters gimimo sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti, tarp sutuoktinių kildavo konfliktai, kuriuos kurstydavo pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas pradėjo grasinti sutuoktinei bei naudoti prieÅ¡ jÄ ir jos motinÄ psichologinį ir fizinį smurtÄ mažametės dukters akivaizdoje. Tam, kad sutuoktinė nesikreiptų į policijÄ , pareiÅ¡kėjas jÄ persekiodavo, tikrindavo darbe, rašė žinutes, pasikvietė bendrame sutuoktinių bute kartu apsigyventi savo brolį.

PareiÅ¡kėjas niekada faktiÅ¡kai nesirÅ«pino dukra, neprisidėjo piniginėmis lėšomis prie dukrai bÅ«tiniausių priemonių įsigijimo. 2012 m. kovo 24 d. pareiÅ¡kėjas, laikydamas mažametę dukrÄ ant rankų, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę bei jos mamÄ D. V.. Po Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas nesitraukė nuo sutuoktinės, jÄ persekiojo, darydamas spaudimÄ , kad Å¡i nesikreiptų į policijos pareigÅ«nus. Tik praėjus 10 dienų po įvykio jai pavyko kreiptis į policijÄ .

Policijos ataskaitoje užfiksuota, kad D. V.-M. išėjo iÅ¡ namų, neturi kur gyventi, todėl ketina grįžti į LietuvÄ . Kadangi sutuoktinė nesulaukė pagalbos, bijojo susidorojimo ir neturėjo finansinių galimybių iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ Jungtinėje Karalystėje, ji buvo priversta iÅ¡vykti į LietuvÄ pas savo artimuosius. 2012 m. balandžio 9 d. ji su dukra grįžo į LietuvÄ ; siekdama pažymėti dukters lietuviÅ¡kÄ kilmę deklaravo jos gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su savimi Akmenės rajone; išėmė dukters vardu gimimo liudijimÄ ir Lietuvos Respublikos pasÄ .

Sutuoktinė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Su pareiÅ¡kėju nuolat buvo vedamos derybos dėl taikaus ginčo iÅ¡sprendimo. Derybų metu pareiÅ¡kėjas sutiko su santuokos nutraukimu, dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina, iÅ¡laikymo vaikui teikimu, tačiau jis reikalauja, kad motina su dukra gyventų Jungtinėje Karalystėje. Akmenės rajono teismas laikinai nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir uždraudė mergaitę iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos teritorijos.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis galės pats pasirÅ«pinti dukra ir jos gerove neparemti įrodymais. Nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl negali bÅ«ti leidžiama pakenkti vaiko gerovei. Å ioje byloje egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punkte nurodyto pagrindo buvimÄ , tai yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala ir vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ padėtį. Kai mergaitės akivaizdoje pareiÅ¡kėjas smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę ir jos motinÄ , mergaitė tapo nerami, iÅ¡sigandusi ir irzli; vaiko interesai pareiÅ¡kėjui nėra svarbiausi, jam svarbesnės asmeninės ambicijos ir siekis per vaikÄ atkerÅ¡yti sutuoktinei.

Be to, pareiÅ¡kėjas nesugebės tinkamai pasirÅ«pinti mažamete dukterimi, kadangi jis ja niekada nesirÅ«pino, neturi reikiamos patirties ir gyvenimo sÄ lygų, neteikė finansinės paramos. GrÄ Å¾inus mergaitę be motinos į jos kilmės Å¡alį, ji pakliÅ«tų į netoleruotinÄ situacijÄ , nes atskirtas nuo motinos vaikas patirs psichologinę žalÄ . Å iuo metu mergaitė Lietuvoje auga saugioje aplinkoje, tarp jÄ mylinčių žmonių, yra prižiÅ«rėta, pareiÅ¡kėjui nėra kliudoma bendrauti su dukra.

             Suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tarnybos neturi duomenų apie kraÅ¡tutinių aplinkybių, patvirtinančių bÅ«simÄ Å¾alos vaiko interesams atsiradimo tikimybę, vaikÄ grÄ Å¾inus į jo kilmės Å¡alį.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė atmesti pareiÅ¡kėjo S. M. praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį. Teismas nustatė, kad vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 preambulės 17 punktu, vaiko grÄ Å¾inimas turėtų bÅ«ti užtikrinamas nedelsiant ir Å¡iuo tikslu turėtų bÅ«ti taikoma 1980 m. spalio 25 d.

Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo, papildoma Å¡io Reglamento, ypač 11 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas nedavė sutikimo iÅ¡vežti savo vaikÄ iÅ¡ jo kilmės Å¡alies, nusprendė, kad vaiko iÅ¡vežimas ar užlaikymas be kito tėvų pareigÄ turinčio asmens sutikimo pažeidžia to asmens teises ir yra vertinamas kaip neteisėtas pagal 1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnį (Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 str. 11 p.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mergaitė gimė Jungtinėje Karalystėje, sutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog abu tėvai turi tėvystės įsipareigojimų jai pagal Anglijos teisę – 1989 m.

Vaikų apsaugos įstatymo 2 skyriaus 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nors tėvystės įsipareigojimų turėtojai gali veikti savarankiÅ¡kai, tačiau privaloma vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis, tokiomis kaip 1984 m. Vaikų grobimo įstatymo 1 dalis, pagal kuriÄ sprendžiant vaikui įtakos turinčius klausimus reikia daugiau kaip vieno žmogaus sutikimo, tai yra minėta įstatymo nuostata draudžia vaiko tėvams ar globėjams iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės be atitinkamo sutikimo.

Teismas nusprendė, kad nors formaliai laikantis 1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento nuostatų pareiÅ¡kėjo reikalavimas galėtų bÅ«ti tenkinamas, tačiau Å¡iuo atveju tokio reikalavimo patenkinimas galimai pakenktų mažamečio vaiko gerovei ir padarytų žalÄ jo interesams. 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnis numato atvejus, kai valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, teismas neprivalo nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ . Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens argumentus bei liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ne vaiko interesai pareiÅ¡kėjui yra svarbiausi.

IÅ¡ tikrųjų jis dėl savo moralinių ir religinių įsitikinimų, auklėjimo ir vaikystėje suformuoto Å¡eimos modelio koncepcijos pyksta ant sutuoktinės, kuri be jo sutikimo nusprendė iÅ¡vykti iÅ¡ Jungtinės Karalystės, nutraukti santuokÄ ir gyventi savarankiÅ¡kai, todėl žinodamas, kad motinÄ ir vaikÄ sieja ypač artimas ryÅ¡ys, per vaikÄ , siekia kerÅ¡tauti motinai. Be to, smurtas prieÅ¡ Å¡eimos narius, juolab mažamečių vaikų akivaizdoje yra absoliučiai netoleruotinas reiÅ¡kinys.

Sutuoktiniai neneigė, kad po dukters gimimo jų santykiai smarkiai paÅ¡lijo, jie nuolat konfliktuoja ir pan. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nevisada sugeba susivaldyti, kartais jo elgesys bÅ«na neprognozuojamas, kas kelia grėsmę vaiko interesams. Todėl teismas vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punktu nusprendė, kad yra didelė rizika, jog vaikÄ grÄ Å¾inus į kilmės Å¡alį ir perdavus jį laikinai tėvo globai jam galimai bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala ir vaikas bÅ«tų netoleruotinoje situacijoje.

Teismas atmetė kaip neįrodytus pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jo dukrai gyventi su D. V.-M. Å¡eimos nariais nėra saugu. Teismas, įvertinęs itin jaunÄ vaiko amžių ir artimÄ ryšį su motinÄ bei pareiÅ¡kėjo polinkį smurtauti, nusprendė, kad vaikas galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas į kilmės Å¡alį tik kartu su motina. Kadangi pareiÅ¡kėjas atsisakė sudaryti sÄ lygas D. V.-M. gyventi Jungtinėje Karalystėje, o pastaroji neturi minėtoje Å¡alyje pajamų ir turto; o byloje nėra duomenų, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko ir motinos gyvenimo sÄ lygas Jungtinėje Karalystėje, teismas byloje netaikė Reglamento 11 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad teismas negali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ , remdamasis Hagos konvencijos 13b straipsniu, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį sugrÄ Å¾inus.

Nors Londono centrinė institucija pateikė patvirtinimÄ , jog tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas ir vėl imtųsi fizinio smurto, vaiko motinai bÅ«tų suteikiama kompetetingų institucijų pagalba, teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. V.-M. jau kartÄ nebuvo suteikta socialinė, psichologinė ar kita pagalba, nusprendė, jog T. M. gali ir vėl pakliÅ«ti į netoleruotinÄ situacijÄ Jungtinėje Karalystėje. Be to, teismas nenustatė, kad vaiko motinai su vaiku bÅ«nant Lietuvoje, kol bus iÅ¡spręstas santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, T.

M. atsiras ar jau atsirado žalingi padariniai. Tai, kad vaikas gyvena visiÅ¡kai normalioje aplinkoje, patvirtina vaiko teisių interesus atstovaujančių institucijų pateikti duomenys. Be to, pareiÅ¡kėjui yra sudarytos visos galimybės bendrauti su dukra internetu bei atvykti į LietuvÄ ir susitikti su dukra, todėl jo teisė bendrauti su dukra nėra paneigta.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai             PareiÅ¡kėjas S. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį.

Nurodo Å¡iuos atskirojo skundo argumentus:teismas, nuspręsdamas, kad pareiÅ¡kėjui nėra svarbiausi vaiko interesai, vadovavosi tik sutuoktinės ir jos giminaičių parodymais, ir nepagrįstai nevertino pareiÅ¡kėjo, jo kolegos ir tėvų parodymų;vaikas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas tik kraÅ¡tutiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008). Vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 vaikas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas, jeigu nustatoma, kad valstybėje, į kuriÄ turi bÅ«ti grÄ Å¾intas vaikas, yra imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ .

Å iuo atveju į bylÄ buvo pateiktas Jungtinės Karalystės centrinės institucijos patikrinimo aktas ir teisininkų Googman Ray iÅ¡vada, kad Å¡ioje valstybėje bus užtikrinta vaiko apsauga;teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo įrodymus, kurie patvirtina, kad jo sutuoktinė sirgo depresija ir vartojo stiprius antidepresantus, kas reiÅ¡kia, jog vaikui su motina nėra saugu;byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutuoktinė turi 15 000 Lt santaupų, Jungtinėje Karalystėje gautų paÅ¡alpas, pareiÅ¡kėjas sutinka jai apmokėti 2 000 svarų sterlingų dydžio 1 mėnesio buto nuomÄ bei mokėti 15 procentų dydžio vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas nuo neto pajamų, sutuoktinė dar gautų paÅ¡alpas.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad sutuoktinė turi galimybę gyventi Jungtinėje Karalystėje;teismas neteisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui leidžiama bendrauti su dukra. Å iuo atveju yra daromos kliÅ«tys pareiÅ¡kėjui bendrauti su dukra internetu, jo sutuoktinė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ dėl pareiÅ¡kėjo ir dukros bendravimo per Skype programÄ internetu apribojimo. PareiÅ¡kėjas su dukra galėjo matytis tik 2 valandas žaidimų aikÅ¡telėse, dalyvaujant dideliam sutuoktinės giminaičių ratui.Suinteresuotas asmuo D.

V.-M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama jo netenkinti. Atsiliepimo argumentai iÅ¡ esmės atkartoja skundžiamos teismo nutarties motyvus. Papildomai pažymima, kad pareiÅ¡kėjui žinoma įsiteisėjusia Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-733-672/2012 (pagal D. V.-M. ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina ir uždrausta pareiÅ¡kėjui iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ Lietuvos teritorijos.

BÅ«tent minėtoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo (CK 3.43 str. 2 d.). Byloje turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas tik dėl teisėto/neteisėto vaiko laikymo Lietuvoje, nes sutuoktinis žinojo apie tai, kad vaikas iÅ¡vežamas į LietuvÄ . PareiÅ¡kėjui neprieÅ¡taraujant, kad dukra liktų gyventi su motina, tačiau reikalaujant, kad motina grįžtų į Jungtinę Karalystę, yra pažeidžiamas asmens judėjimo laisvės principas.

Susitikimų su dukra bei bendravimo internetu metu pareiÅ¡kėjas siekė bendrauti ne su dukra, o su sutuoktine, kuriÄ nuolatos įžeidinėdavo ir tokiu bÅ«du darė neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai. PareiÅ¡kėjas su dukra kalbėjo anglų ir albanų kalba, nors sutuoktinė prašė kalbėti tik anglų kalba, nes daugiau nei 2 kalbų vartojimas gali pakenkti mergaitės tolesniam vystymuisi. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu neteikia iÅ¡laikymo dukrai ir neatiduoda sutuoktinei vaiko daiktų. PareiÅ¡kėjo tėvų laiÅ¡kas yra nepasiraÅ¡ytas, Å¡ie liudytojai nebuvo įspėti apie melagingų parodymų davimÄ .

PareiÅ¡kėjo bendradarbis pareiÅ¡kėjÄ apibÅ«dino tik kaip kolegÄ . Be to, suinteresuotas asmuo pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus, tai yra Skype pokalbių tarp pareiÅ¡kėjo ir vaiko iÅ¡klotines, korespondencijÄ bei vaizdo įraÅ¡Ä , kurie paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, jog jam trukdoma bendrauti su dukra, bet patvirtina suinteresuoto asmens teiginius, kad pareiÅ¡kėjo tikslas – bendrauti su sutuoktine. Suinteresuotas asmuo pateikia 2012 m. gruodžio 12 d. VÅ¡Ä® Akmenės rajono psichikos sveikatos centro raÅ¡to Nr. S-217 „Dėl informacijos pateikimo“ kopijÄ , kuri paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, jog vaikui su motina gyventi nesaugu.

Suinteresuotas asmuo pateikia TSB banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuris paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, jog jo sutuoktinė turi pakankamai lėšų.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkinamas.1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kuomet valstybės, į kuriÄ kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo grÄ Å¾inti vaiko. Vienas iÅ¡ tokių atveju yra tuomet, kai asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, įrodo, kad asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rÅ«pinosi vaiku, vaiko iÅ¡vežimo ar laikymo metu iÅ¡ tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieÅ¡taravo ar vėliau sutiko, kad vaikas bÅ«tų iÅ¡vežtas ar laikomas (1980 m. spalio 25 d.

Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punktas). Kaip antras atvejis įvardintas toks, kuomet asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, įrodo, jog yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ (1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktas). Trečias atvejis, kuomet teismo ar administracinė institucija gali atsisakyti nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ , yra tuomet, kai ji nustato, kad vaikas prieÅ¡tarauja grÄ Å¾inimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į vaiko nuomonę (1980 m. spalio 25 d.

Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas teismui atsisakyti nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu atveju, tai yra dėl to, kad yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde minimoje 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, konstatavo, kad:

„Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punkte nurodyta ,,didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ padėtį“ apima kraÅ¡tutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sÄ lygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pvz. karo padėties)“.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo matyti, kad netoleruotina vaiko padėtis yra suvokiama kaip netinkamos vaiko gyvenamosios aplinkos sÄ lygos, kurias tiesiogiai sukuria asmuo, įgyvendinantis vaiko atžvilgiu globos teises.Kaip matyti iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ sutuoktinę panaudojo smurtÄ , tai yra trenkė jai kumščiu per veidÄ tuo metu, kai sutuoktinė ant rankų laikė vaikÄ (b.l. 49, t. 1; b.l. 94, t. 2).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių 2012 m. kovo 25 d. nuotraukų bei Jungtinės Karalystės klinikos Skubios chirurgijos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. iÅ¡duotos pažymos, D. V.-M. dėl pareiÅ¡kėjo panaudotų smurtinių veiksmų buvo prakirstas ir kraujavo kairys antakis ties smilkiniu, nubrozdinta nosis bei ant kairės akies matėsi mėlynė (b.l. 98-100, t. 1). PareiÅ¡kėjas už tokį elgesį buvo suimtas bei pareiÅ¡kėjui pripažinus kaltę, paleistas su įspėjimu (b.l. 49, 188, t. 1). IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, kuris praÅ¡o grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį, yra linkęs naudoti smurtÄ Å¡eimos aplinkoje.

Tuo tarpu iÅ¡ suinteresuoto asmens D. V.-M. argumentų matyti, kad ji neketina grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę ir yra nusprendusi likti gyventi Lietuvoje. Kadangi asmenys turi teisę laisvai judėti ir apsispręsti dėl savo gyvenamosios vietos, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant klausimÄ dėl to, ar yra pagrindas atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį, svarbu įvertinti ir tÄ aplinkybę, kad Å¡iuo atveju vaikas turėtų gyventi su pareiÅ¡kėju, kuris yra linkęs į smurtÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko grÄ Å¾inimas į jo kilmės Å¡alį, kur jis turės gyventi su į smurtÄ linkusiu pareiÅ¡kėju, atitinka netoleruotinos situacijos sampratÄ , kuri yra įtvirtinta 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte kaip vienas iÅ¡ pagrindų, leidžiančių teismui atsisakyti nurodyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja tinkamas vaiko ir sutuoktinės gyvenimo sÄ lygas Jungtinėje Karalystėje (CPK 12 ir 178 str.).Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentus, kad Å¡iuo atveju egzistuoja 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkybė, vadovaujantis kuria teismas negali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ remdamasis 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13b straipsniu tuo atveju, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį sugrÄ Å¾inus. Nagrinėjamu atveju į bylÄ yra pateikta Jungtinės Karalystės teisininkės A.

T. (Goodman Ray) 2012 m. birželio 1 d. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei D. V.-M. ateityje kreiptųsi į policijÄ dėl pareiÅ¡kėjo elgesio su ja, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų areÅ¡tuotas ir greičiausiai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; visiÅ¡kai tikėtina, kad, kol baudžiamoji byla bus sprendžiama teisme, jis bÅ«tų paleistas pagal policijos/teismo užstatÄ , pagal kurio sÄ lygas privalėtų nesiartinti prie motinos namų ir nebandyti susisiekti su ja; jei jis bÅ«tų pripažintas kaltu, jis turėtų teistumÄ ir bÅ«tų nuteistas laisvės atėmimo bausme arba viešųjų darbų nuosprendžiu (b.l. 186-190, t. 1).

IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados matyti, kad Jungtinės Karalystės teisininkė pateikė prielaidas apie tai, kokia teisinė atsakomybė ir jos padariniai kiltų pareiÅ¡kėjui tuo atveju, jei jis dar kartÄ panaudotų smurtÄ . Tačiau nei Å¡ioje iÅ¡vadoje, nei kitais byloje pateiktais įrodymais nebuvo nurodyta, kokių priemonių Å¡iuo metu yra imtasi tam, kad bÅ«tų eliminuota iki minimumo grėsmė, jog pareiÅ¡kėjas dar kartÄ panaudos smurtÄ artimoje aplinkoje (pavyzdžiui, pareiÅ¡kėjas savanoriÅ¡kai dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose; pareiÅ¡kėjas imasi aktyvių veiksmų, siekdamas atlyginti sutuoktinei padarytÄ Å¾alÄ dėl sveikatos sužalojimo ir pan.).

Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentus, kad Å¡iuo metu yra imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugÄ jį sugrÄ Å¾inus (CPK 12 ir 178 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo argumentus, jog vaikui nėra saugu gyventi su motina. Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip neįrodytos prielaidos (CPK 12 ir 178 str.).Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kartu su suinteresuoto asmens atsiliepimu pateiktų naujų įrodymų priėmimo bÅ«tinybės, nes Å¡ių įrodymų tyrimas neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias atsisakymo nurodyti vaikÄ grÄ Å¾inti į jo kilmės Å¡alį pagrindus, dėl ko pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl jo vaiko grÄ Å¾inimo į Jungtinę Karalystę.

Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , tačiau iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti negali bÅ«ti priteisiamos, jei praÅ¡ymas jas priteisti ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų apie patirtas 20 387,63 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, visos šios išlaidos, išskyrus 2013 m. sausio 3 d. apmokėtas 3 412,20 Lt dydžio išlaidas, buvo patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b.l. 58-80, t. 3). Vadinasi, ir prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo bei jų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Tuo tarpu suinteresuoto asmens iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo patirtos dėl atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymo, mažinamos nuo 3 412,20 L iki 400 Lt, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.15 p.).Kaip matyti iÅ¡ suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų apie patirtas 1 322,66 Lt iÅ¡laidas dėl vertimo, tik vienintelis atsiskaitymas už Å¡ias paslaugas įvyko bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kuomet suinteresuotas asmuo 2012 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 43,56 Lt už vertimo paslaugas (b.l. 81-84, t. 3).

Todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).                 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Priteisti suinteresuotam asmeniui D. V.-M. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo S. M. 443,56 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė             Danutė GasiÅ«nienė             Egidijus Žironas Â