2025-04-09 Nr. AB-6276-3-61-3-07124-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1624-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07124-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 24S258346, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), kadangi sprendė, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

3. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindžiama išskirtinai apibendrinta Baltarusijos valdžios ir kitų institucijų vykdomų metodų rizikos pasireiškimo tikimybe, bet ne jo individualios grėsmės vertinimu. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualią praktiką, kai VSD išvada grindžiama ne individualizuotu, bet labai apibendrintu vertinimu, tai nesudaro pagrindo vertinti asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

4. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė remdamasis išskirtinai pareiškėjo darbu Baltarusijos banke. Sprendimas grindžiamas išskirtinai pareiškėjo biografijos faktu, kad jis 1994–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos bankuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas) (kasininku, specialistu, vadovu, ekonomistu). Pareiškėjo nuomone, vien aplinkybė, kad jis prieš 12 metų dirbo Banke, nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti jo keliamos realios grėsmės valstybės saugumui egzistavimo tikimybės.

5. Nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi išskirtinai VSD pateikta išvada ir savarankiškai, objektyviai bei visapusiškai neatliko individualaus vertinimo dėl galimos pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui. Sprendimas dėl jo buvimo Lietuvoje galimos grėsmės nacionaliniam saugumui yra formalus, grindžiamas išskirtinai vieninteliu faktu – darbu Baltarusijos Respublikos Banke prieš 12 metų, šį faktą vertinant atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažįstami kaip reikšmingi (praėjęs laiko tarpas, geopolitinė situacija darbo metu, ryšiai su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo ir kt.).

6. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino jo Migracijos departamentui pateikto privalomo specialaus klausimyno (toliau – ir Klausimynas) duomenų. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 4 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (Kriterijų vertinimo tvarkos 2 p.) vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui pateiktuose arba Migracijos departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atsižvelgiant į Migracijos departamento viešai skelbiamą informaciją bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 4 ir 5 punktų nuostatomis, Klausimyne pateikta informacija yra reikšminga ir privalėjo būti vertinama neatsiejamai su kitais pareiškėjo pateiktais duomenimis.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Klausimyno 10 ir 11 punktuose yra pateikiama reikšminga informacija – jo aiški ir nedviprasmiška pozicija nesutinkant su Rusijos vykdoma agresyvia politika. Pareiškėjo išreikšta pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimuose patvirtinama ir jo konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo vykusiame mitinge Vitebske dėl politinių kalinių išlaisvinimo, laikydamas plakatą su užrašu „STOP smurtui, laisvę politiniams kaliniams”. Pareiškėjo protestas prieš Baltarusijos ir Rusijos valdžios vykdomą politiką išreikštas demonstruojant Ukrainos ir demokratinės Baltarusijos vėliavas. Fotografijoje pareiškėjas įsiamžino ne tik Ukrainos vėliavos, bet ir Baltarusijos vėliavos baltos – raudonos – baltos spalvų fone, kurią naudoja protestuotojai ir opozicija, protestuodami prieš A. L. ir jo vykdomą politiką, ir kuri simbolizuoja pasipriešinimą šiandieninei Baltarusijos valdžiai. Dėl tokios fotografijos pareiškėjui Baltarusijoje gali grėsti neigiamos pasekmės, susijusios su laisvės atėmimu.

8. Pareiškėjas teigė, kad Vilniuje prie Baltarusijos ambasados 2022 m. vasario 24 d. dalyvavo mitinge ir išreiškė savo poziciją dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, A4 formate užrašęs žodžius „KARUI NE”, plakatą pakabino ant Baltarusijos ambasados tvoros. Taigi, Klausimyno 10 ir 11 punktuose išreikšta pozicija atitinka pareiškėjo veiksmus palaikant Ukrainą, kovojant prieš Baltarusijos režimą ir vykdomą politiką, bei parodo tikrąją pareiškėjo valią, kad jis nėra lojalus nelegitimios Baltarusijos valdžios režimui.

9. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 3 klausimą „Ar esate atlikę karinę tarnybą?“ nurodė, kad karinės tarnybos neatliko. Aplinkybę, kad jis neatliko karinės tarnybos dėl sveikatos būklės, patvirtina karinio bilieto turinys. Migracijos departamentas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas neturi jokio karinio pasirengimo. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 4 klausimą „Ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis?” nurodė, kad kontaktų neturėjo. Nei Migracijos departamentas, nei VSD tokių pareiškėjo kontaktų nenustatė. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 5 klausimą „Ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose?” nurodė, kad kontaktų neturi ir nepalaiko ryšių. Nei Migracijos departamentas, nei VSD tokių pareiškėjo ryšių nenustatė. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 6 klausimą „Ar buvote teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs)?”, nurodė, kad neteistas. Nei Migracijos departamentas, nei VSD duomenų apie pareiškėjo teistumą nenustatė. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 7 klausimą „Ar vykdote (vykdėte) verslą, individualią veiklą, turite (turėjote) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių: a) karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; b) strateginės reikšmės objektais; c) valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi; d) teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis?”, atsakė, kad veiklos nevykdė ir ryšių neturi. Nei Migracijos departamentas, nei VSD jokių pareiškėjo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, strateginės reikšmės objektais, valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis nenustatė. Atsakydamas į Klausimyno 8 klausimą „Ar turite (turėjote) leidimą susipažinti su įslaptinta informacija?”, pareiškėjas atsakė, kad prieigos prie įslaptintos informacijos neturi. Nei Migracijos departamentas, nei VSD nenustatė priešingų pareiškėjo paaiškinimams duomenų.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad dirbdamas Banke, dirbo išskirtinai tik su fiziniais asmeniniais, kurie mokėdavo komunalinius mokesčius, keisdavo valiutą, gaudavo darbo užmokestį ir kuriems buvo teikiamos panašaus pobūdžio, smulkios ir nereikšmingos paslaugos. Pareiškėjas neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija, niekada nebendravo ir nebendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ir/ar kitomis panašiomis institucijomis. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 9 klausimą „Ar turite (turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (dirbate (dirbote) tokiomis tarnybomis, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?”, nurodė, kad ryšių su žvalgybos ir saugumo tarnybomis neturi. Tokių faktų ir ryšių nei Migracijos departamentas, nei VSD nenustatė

11. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas neįvertino, jog pareiškėjas Banke dirbo prieš daugiau kaip 12 metų, kuomet geopolitinė situacija buvo visiškai kita. Tuo labiau Migracijos departamentas apskritai neįvertino pareiškėjo darbo teisinių santykių nutraukimo pagrindo su Banku. Atsakovas Sprendime tik formaliai nurodė faktines aplinkybes apie pareiškėjo atleidimo iš Banko aplinkybes, kad jis protestuodamas atsisakė tęsti darbo santykius, buvo atleistas iš darbo, tačiau priimdamas Sprendimą, šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas iš Banko buvo atleistas dėl to, kad nepritarė Banko vykdomai politikai, reformoms, kurios blogino darbo sąlygas, pareiškėjas protestavo prieš vykdomą Banko darbo politiką. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės rodo, kad jis nebuvo lojalus Bankui, dėl to ir buvo atleistas iš darbo Banke.

12. Nurodė, kad nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė jokių pareiškėjo ryšių nei su buvusiu darbdaviu (Banku), nei su jo darbuotojais ir negali nustatyti, kadangi pareiškėjas jokių ryšių nei su Banku, nei su jo darbuotojais nutraukus darbo sutartį nepalaikė ir nepalaiko, t. y. visi ryšiai yra galutinai nutrūkę dar 2012 metais. Pareiškėjas nuo 2012 metų yra kardinaliai pakeitęs darbo kryptį ir daugiau kaip 12 metų dirba tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju. Nuo darbo Banke praėjęs didelis laiko tarpas (12 metų), darbo nutraukimo pagrindas (nebuvo lojalus, protestavo), kardinaliai pakeista darbo kryptis jau savaime eliminuoja pareiškėjo pažeidžiamumo tikimybę, t. y. bet kokia grėsmė yra praradusi savo aktualumą ir realumą vietos ir laiko atžvilgiu. Migracijos departamentas, nesigilinęs į pareiškėjo pareigų pobūdį, klaidingai vertino, kad pareiškėjas užėmė Banke reikšmingas pareigas, nes jis neužėmė jokių aukštų pareigų, jo aukščiausios užimtos pareigos – žemiausios grandies vadovas (5–6 pavaldiniai), jis dirbo išskirtinai tik su fiziniais asmeniniais, jiems teikiant smulkias ir nereikšmingas paslaugas. Pareiškėjas neturėjo teisės dirbti su įslaptinta informacija, niekada nebendravo ir nebendradarbiavo su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ir/ar kitomis panašiomis institucijomis. Migracijos departamento Sprendime nėra jokių duomenų ir net užuominų apie pareiškėjo ryšius su Baltarusijos valdžios, žvalgybos ar kitomis institucijomis, kaip ir nėra jokių duomenų, kad jis, dirbdamas Banke, ir vėliau būtų atlikęs prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas.

13. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas nevertino, jog jis niekada netarnavo armijoje ir neturi jokio karinio pasirengimo. Pareiškėjas į Baltarusiją grįžta išskirtinai dėl Baltarusijoje gyvenančios jo šeimos, žmonos ir vaikų. Dar 2022 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui duomenis apie buvusias darbovietes, įskaitant ir darbą Banke. Pareiškėjo pateikti Migracijos departamentui duomenys apie buvusią darbovietę jokių įtarimų dėl pareiškėjo galimos kelti grėsmės valstybės saugumui nesukėlė ir Migracijos departamentas 2023 m. sausio 2 d. išdavė jam Leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu Migracijos departamentas jokių naujų aplinkybių ar pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima vertinti jo keliamos grėsmės valstybės saugumui atsiradimo tikimybę, nenurodė ir nenustatė.

14. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas neatliko objektyvaus ir visapusiško kompleksinio individualaus vertinimo, dėl to priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų neatitinkantį ir neproporcingą siekiamiems tikslams Sprendimą.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Atsakovas nurodė, kad, priešingai nei teigiama skunde, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi ne vien VSD išvada. Prieš priimant Sprendimą, raštu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) kreipėsi į pareiškėją, kad jis išsamiau paaiškintų, kokiose pareigose dirbo, kokios buvo funkcijos, kodėl pasirinko darbą šiose įstaigose, kodėl vėliau nusprendė nutraukti darbo santykius, bei pateikti darbo knygelę. Papildomai priimant Sprendimą buvo vertintos ir kitos aplinkybės, susijusios su pareiškėju (klausimynas, buvimo Lietuvoje laikotarpis, ryšiai su Lietuva).

17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skunde akcentuojami Klausimyne nurodyti atsakymai buvo vertinami ginčijamame Sprendime, tačiau jo atsakymai (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedarė įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo (tarnybos) santykiais.

18. Migracijos departamentas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teigia atlikęs savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Baltarusijos banke dirbo netrumpą laiko tarpą (18 metų), taip pat įgijo specializuotą išsilavinimą šioje srityje (nurodė, kad baigė BSEU finansų ir kredito specialybę), t. y. jo pasirinktas darbas šioje sistemoje nebuvo atsitiktinis ir fragmentiškas, pareiškėjas nuolat buvo paaukštinamas.

19. Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas buvo lojalus ir palankus asmuo, todėl jis gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, o susiklosčius tam tikroms aplinkybėms – galintis vykdyti režimo užduotis.

20. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame Sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į pareiškėjo darbo trukmę, jo lojalumą ir palankumą, tikėtina, kad jis iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

21. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis netarnavo, neturi karinio laipsnio ir pan., yra teisiškai nereikšmingos nagrinėjamai bylai. Pažymėjo, kad priimant Sprendimą buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo jau egzistuojančiais veiksmais (darbo santykiai, ryšiai ir pan.), o VSD atliko asmens grėsmės vertinimą, nukreiptą į ateitį, atsižvelgiant į turimus duomenis. Vien faktas, kad pareiškėjo ankstesnės darbo vietos galbūt nebuvo susijusios su politika ar valstybės veikla, o šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeužima, savaime nereiškia, jog jis ryšių su režimui lojaliais asmenimis neturėjo, ar, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės.

22. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis buvo atleistas dėl to, jog nepritarė Banko vykdomai politikai, reformoms, kurios blogino darbo sąlygas ir pan., gali būti vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, reguliariai grįždavo į Baltarusiją, o tokie reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Todėl pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, ir šios aplinkybės turėtų būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su Baltarusijoje gyvenančiais asmenimis ir dažnai grįžta į kilmės šalį.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

24. Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

25. VSD teigė, kad Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankui (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas (nuo 2022 m. birželio 14 d.) (ketvirta pagal dydį finansų įstaiga Baltarusijoje). 2022 m. įvestos ir Ukrainos, JAV, Japonijos sankcijos. Minėtam juridiniam asmeniui buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido (duomenys neskelbtini), draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti juo pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

27. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse (įstaigose, organizacijose). VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose (įmonėse, įstaigose, organizacijose), strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

28. Nurodė, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje (įmonėse, įstaigose, organizacijose) ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

II. 29. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

30. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pildydamas Klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 1994–2012 m. dirbo Baltarusijos Respublikos banke (duomenys neskelbtini)).

31. VSD 2024 m. spalio 2 d. pateikė išvadą Nr. 18 9005, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą, o 2024 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S251715 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 24S250067 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie šioje byloje nėra skundžiami.

32. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies, Lietuvis Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2, 4 straipsnių, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkto, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 79 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu VSD 2024 m. spalio 2 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 18-9005 apie atliktą asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, kurioje nurodė, jog pareiškėjas 1994–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, asmens darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu.

Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse.

VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. VSD manymu, atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai, VSD vertinimu, gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

Išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas.

Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami:

1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. VSD išvadoje nurodo, kad kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes.

Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.

34. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, VSD išvadą, sprendė, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

35. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, jog būtų priimtas argumentuotas sprendimas, iš esmės rėmėsi tik VSD išvada. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius. Buvo kreiptasi į pareiškėją, kad šis išsamiau paaiškintų, kokiose pareigose dirbo Baltarusijos Banke, kokios buvo funkcijos, kodėl pasirinko darbą šiose įstaigose, kodėl nutraukė darbo santykius, pareiškėjo prašyta pateikti darbo knygelę. Teismas sutiko su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis.

36. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad asmuo jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, neturi. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad į Baltarusiją grįžta išskirtinai dėl Baltarusijoje gyvenančios jo šeimos, laisvu nuo darbo laiku.

37. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su pertraukomis Lietuvoje dirba nuo 2022 m. vasario 25 d., o dėl darbo pobūdžio (dirba tarptautinių krovinių vežimo vairuotoju) jo beveik nebūna Lietuvoje, todėl vertino, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikiais ir nepertraukiamais, ir nelaikytini ryšiais, atsveriančiais grėsmės valstybės saugumui svarbą. Teismas nurodė, kad iš esmės pareiškėjo su Lietuva jokie socialiniai ryšiai nesieja, jis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėjo dėl savo darbinių santykių.

38. Teismas sutiko su VSD nurodytais argumentais, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

39. Teismas vertino, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turimais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

40. Migracijos departamentas, taikydamas pareiškėjui 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą terminą, laikėsi Kriterijų vertinimo tvarkos devintajame skirsnyje įtvirtintų sąlygų ir terminų. Teismas pažymėjo, jog Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, atsakovo Sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų terminas yra per pusę trumpesnis, nei nustatytas Kriterijų vertinimo tvarkoje, todėl laikytinas pagrįstu, protingu ir proporcingu nagrinėjamoje situacijoje, pareiškėjui neturint šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.

41. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui neuždrausta kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu dėl taikyto draudimo atvykti į Lietuvą termino sutrumpinimo.

42. Teismas pažymėjo, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendė, jog Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismas pareiškėjo skundą atmetė. Taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

44. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės apsiribojo pritarimu Migracijos departamento ir VSD išvadoms, tačiau savarankiško vertinimo neatliko. Teismas ignoravo reikšmingas faktines aplinkybes, nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų ir jų nevertino.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas priimtas formaliai ir grindžiamas išskirtinai vieninteliu faktu – darbu Baltarusijos Banke prieš 12 metų, šį faktą atsietai vertinant nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, reikšmingų aplinkybių teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti: pareiškėjo ir Banko teisinių santykių nutraukimo laiko ir pagrindo, jų aktualumo, pareiškėjo karinio pasirengimo, pozicijos dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, ryšių su Banku ar jo darbuotojais, dabartinio darbo pobūdžio.

46. Pareiškėjas teigia, kad teismas savarankiškai, objektyviai ir visapusiškai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, jų visumos, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovo Sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjo lojalumo ir palankumo Bankui ar Baltarusijos valdžiai, jo pažeidžiamumo prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurių, be kita ko, teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

47. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas priimtas remiantis vien faktu apie pareiškėjo darbą, nėra motyvuotas individualia pareiškėjo situacija; vien biografijos faktas apie darbą nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje ir aktualioje praktikoje yra pažymėjęs, kad VSD išvada grindžiama ne individualizuotu, bet labai apibendrintu vertinimu nesudaro pagrindo vertinti asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

48. Taigi vien aplinkybė, kad pareiškėjas prieš 12 metų dirbo Banke, nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti jo keliamos realios grėsmės valstybės saugumui egzistavimo tikimybės.

49. Pareiškėjas akcentuoja, kad proporcingumo principas administracinėje teisėje reiškia, jog taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Tai – ne tik administracinės teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi administracinio akto ar sprendimo priėmimo metu, bet ir svarbus teismo įrankis, kuriuo vertinamas priimto sprendimo ar administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas. Asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

50. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

51. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, priimdamas Sprendimą atsižvelgė į pareiškėjo individualią situaciją, kreipėsi į pareiškėją dėl išsamių paaiškinimų, vertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes (darbą, Klausimyno atsakymus, ryšius su Lietuva ir kt.).

52. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo buvusio darbo pobūdžio, darbo santykių pabaigos momento, pažymi, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Tai reiškia, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

53. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis buvo atleistas dėl to, jog nepritarė Banko vykdomai politikai, reformoms, kurios blogino darbo sąlygas ir pan., vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija ir nėra susijusi su jo politine pozicija, kaip teigiama apeliaciniame skunde, be to, nepagrįsta jokiais svariai ir įtikinamais argumentais ar įrodymais. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus išduotas (pakeistas) leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais.

54. Pareiškėjo išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją ir pateiktos nuotraukos nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, kurį jis privalėjo demonstruoti, dirbdamas Baltarusijos Respublikos banke (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pildomame Klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamo Sprendimo neteisėtu.

55. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose (organizacijose). Pažymi, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, t. y. ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis. Be to, užsieniečio keliama grėsmė kiekvienu atveju yra vertinama ir nustatoma individualiai. Paminėtoje teismų praktikoje išaiškinimas negali būti laikomas kaip universalus, nes prie tokios išvados teismas priėjo vertindamas konkrečios bylos aplinkybes ir išimtinai tos bylos surinktų duomenų kontekste.

56. Atsakovas akcentuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pareiškėjo nurodomų viešojo administravimo principų pažeidimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

57. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių dėl ginčijamo Sprendimo proporcingumo, atsakovas pažymi, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui užkerta kelią, nustatytą laiko tarpą, veikti priešingai nei nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei atlieka prevencinę funkciją kitų asmenų, siekiančių neteisėtai pasinaudoti galimybe gyventi ir/ ar dirbti Lietuvos Respublikoje (taip pat kitose Šengeno valstybėse), atžvilgiu – taigi, atmestini skundo argumentai dėl neproporcingumo. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

58. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

60. VSD nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją, jame nurodyti motyvai yra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl potencialiai realios galimybės būti užverbuotam priešiškai Lietuvos Respublikai veiklai vykdyti. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams.

61. VSD atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjo skundą Regionų administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-4974-621/2025, kurioje pareiškėjas skundė Migracijos departamento priimtą sprendimą Nr. 24S250067, kuriuo jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šis sprendimas buvo priimtas vertinant analogiškas aplinkybes dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos Banke. Pareiškėjo skundas teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimu buvo atmestas ir šiuo metu teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

62. VSD nuomone, teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

63. VSD teigia, kad pareiškėjo argumentas, jog byloje buvo nepagrįstai nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, laikytinas nepagrįstu. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Banku. Šie pareiškėjo ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą jis pasirinko sąmoningai, kryptingai ir nuosekliai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darbas Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos / Baltarusijos) bankuose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos valstybės saugumui konstatuoti. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių su Baltarusijos banku (duomenys neskelbtini), Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiamas vykdyti Baltarusijos specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

64. Nurodytos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą dėl pareiškėjo pažeidžiamumo ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Todėl VSD konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu.

65. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad Sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio informacija, spėjimais. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

66. VSD vertinimu, teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 67. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui, teisėtumo.

68. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, nes VSD pateikta informacija yra pakankama vertinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o nustatytas draudimo atvykti terminas yra proporcingas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

69. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų ir jų nevertino, savarankiškai, objektyviai ir visapusiškai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų visumos, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vertino tik VSD išvadą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

70. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

71. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

72. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

73. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tvarkos aprašo 79 punktas numato, kad VSD, turėdamas duomenų, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą.

74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliacine tvarka šio sprendimo neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs.

75. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 9 d. sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Pareiškėjas pastarojo Migracijos departamento sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

76. Migracijos departamentas skundžiamu 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į aktualią geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo darbinę veiklą Baltarusijoje praeityje, vertinant ją kartu su aplinkybe, kad pareiškėjas grįžta į Baltarusiją dėl ten gyvenančios jo šeimos, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD išvadoje, įvertinęs pareiškėjo darbinę veiklą Baltarusijoje strateginio sektoriaus įmonėje (duomenys neskelbtini)), vertino, jog ši aplinkybė kelia kontržvalgybinių rizikų. VSD nuomone, atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.

78. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, vertinančios galinčią kilti (kylančią) grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėjas Banke dirbo 1994–2012 metais, savaime nereiškia, jog grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su buvusia darboviete yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Pažymėtina, kad sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taigi šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo (pareiškėjo) galimos grėsmės valstybės nacionalinio saugumo interesams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Rusijos režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio politinio režimo priešiškumą.

80. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, kurios yra grindžiamos ir VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, tačiau taip pat vertino ir kitas aplinkybes, nagrinėjo pareiškėjo socialinius, šeiminius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Migracijos departamentas surinko jam prieinamus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada, t. y. buvo atliktas individualus jo (pareiškėjo) situacijos visapusiškas vertinimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat visapusiškai ir objektyviai įvertino tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

82. Be kita ko, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

83. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo skundo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ar jų neįvertino, visapusiškai neištyrė rašytinių įrodymų, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

84. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo pažiūras į Rusijos vykdomą karą, Klausimyne pateikti atsakymai nepaneigia VSD ir Migracijos departamento nustatyto fakto dėl pareiškėjo galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.

85. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas iš esmės yra grindžiamas VSD išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką Sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą, taip pat vertino pareiškėjo individualią situaciją (nenustatė pareiškėjo šeiminių, socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, tik darbo santykius).

86. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ar griežtesnis nei būtina norimam tikslui pasiekti. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nustatytas trumpesnis – 5 metų terminas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas terminas laikytinas pagrįstu, protingu ir proporcingu, nes pareiškėjas šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturi.

87. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

88. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė