49f769a0-daec-4dac-8a8d-7b52e8821c81 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1697-362/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02711-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5.; 3.2.4.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų JarÅ«nės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovei R.

D.,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovei V. V.,dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui M. N. (M. N.),nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.

I., D. I., Ž. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 46), panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė :

             Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 6 d. gautas pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma:

1. panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 46);

2. panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,2966 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), duomenų tvirtinimo;

3. panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM.1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) dalį dėl 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Ž. R.;

4. panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punkto dalį dėl 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Ž. R.;

5. pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. L., dalyje, kurioje D. ir D. I. įsigijo 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

6. taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos atsakovams D. ir D. I. 9 440 Lt.PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2014 m. rugpjūčio 5 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tas Nr. 1SD-(3.1)- 2563 dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas neteisėtai Ž.

R. nuosavybėn perleido miesto miÅ¡kų plotÄ , priskiriamÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Ž. R. į buvusio savininko J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) Mažeikių apskrityje teisėtumo pagal pateiktÄ informacijÄ ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad: Ž. R. 1996 m. birželio 12 d. pateikė tuometinei Akmenės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ už J.

R. 0,44 ha žemę, turėtÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių apskrityje. Nuosavybės teises patvirtinti buvo pateiktas Mažeikių apskrities ViekÅ¡nių valsčiaus ViekÅ¡nių fermos nubraukta ir iÅ¡taisyta į (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais iÅ¡skirstymo planas, parengtas 1930 m. Žemės tvarkymo departamento matininko J. N., kurio tekstinėje dalyje įraÅ¡ytas Nr. 15 savininkas J. R., turėjęs sklypÄ Nr. 58 0,27 ha ploto, susidedantį iÅ¡ 0,25 ha sodybos ir 0,02 kelių, bei sklypÄ Nr. 68 0,17 ha ploto, susidedantį iÅ¡ 0,15 ha sodybos ir 0,02 kelių.

Giminystės ryšiui su savininku patvirtinti buvo pateikti: J. R. mirties liudijimo, V. R. gimimo liudijimo, V. R. mirties liudijimo, Ž. R. gimimo liudijimo, Ž. R. ir P. R. sutuoktuvių liudijimo kopijos.             Šiaulių apskrities valdytojas 1996 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 100 ir 1996 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 636-V „Dėl nuosavybės teisių į Viekšnių miesto žemę atstatymo“ priedo 5 punktu Ž. R. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko J.

R. turėtÄ 0,44 ha žemę kompensuojant valstybei priklausančiomis akcijomis. Ž. R. 2001 m. gruodžio 28 d. pateikė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymÄ panaikinti Å iaulių apskrities valdytojo 1996 m. birželio 20 d. sprendimÄ bei skirti žemės sklypÄ Mažeikių mieste. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2002 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 93 pripažino netekusiais galios Å iaulių apskritie valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. 100 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei Ž.

R.“ ir 1996 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 636-V „Dėl nuosavybės teisių į ViekÅ¡nių miesto žemę atstatymo“ 5 punktÄ . Ž. R. 2008 m. birželio 2 d. paprašė TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus parengti iÅ¡vadÄ dėl 0,14 ha žemės perkėlimo į Mažeikių rajono Reivyčių seniÅ«nijÄ . TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracija 2008 m. birželio 4 d. parengė iÅ¡vadÄ Nr. V4-3911 dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodė, kad pagal Ž.

R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas J. R. valdė nuosavybės teisėmis ViekÅ¡nių mieste nekilnojamÄ jį turtÄ 0,4400 ha žemės, ir pagal susitarimÄ Å½. R. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,14 ha žemės, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei (vertė 2 520 Lt). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 46 suprojektuotas 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 46 suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 5 d. raÅ¡tu Nr. RM.2-1450(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas atlikti Ž.

R. įgalioto asmens G. G. pasirinkto naujo 0,2966 ha žemės sklypo Nr. 46 Naikių mikrorajone (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį ir kt.             Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2966 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ bei nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimÄ Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“: dirvožemio apsauga (LII) –0,2966 ha bei architektÅ«rinius-urbanistinius apribojimus: statinių aukÅ¡tų skaičius - 1-2, užstatymo tankis – 0,20, užstatymo intensyvumas – 0,50, statinių aukÅ¡tis iki kraigo – 10 m.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM.1-61 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė Ž. R. nuosavybės teises į jai tenkančiÄ buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,2966 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punktu nusprendė atkurti Ž.

R. (sprendimo Nr. VM.1-61-76) nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė 22 740 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis –mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypui taikyti specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas: LII – dirvožemio apsauga 0,2966 ha. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2966 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Ž. R., atstovaujama G. G., 2010 m. sausio 21 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės R. L., Žemės sklypÄ pardavė D. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.             Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miÅ¡kų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) 2014 m. vasario 17 d. raÅ¡tu Nr. R2-397 informavo Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad 2006 m. atlikus valstybinę sklypinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys ir į Žemės sklypÄ . Å ie miÅ¡ko plotai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46396 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad Žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės Ž.

R., dalis yra pažymėta sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri reiÅ¡kia miÅ¡ko žemės plotus. IÅ¡ Å¡ios pažymos taip pat matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219 miÅ¡ko sklypÄ Nr. 26, kurio dalis priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“.

IÅ¡ minėtos grafinės medžiagos matyti, kad į Žemės sklypÄ patenka 0,07 ha miÅ¡ko žemės, kuri yra sudėtinė miesto miÅ¡kų dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiÅ¡kia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).             Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) nustatyta, Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartÄ buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pagal ribotos restitucijos principÄ nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) nustatyta, kad miÅ¡kai yra valstybės iÅ¡perkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimÄ atkurti natÅ«ra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad miÅ¡kų plotas – 0,07 ha, patenkantis į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkamas ir nuosavybės teisės į jį negalėjo bÅ«ti atkurtos, todėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kurioje į 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ Ä¯trauktas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtas miÅ¡kų plotas (sklypo Nr. 46);

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis, kurioje patvirtinti žemės sklypo duomenys valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtam miÅ¡kų plotui; TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ ;

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. PI.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalis, kurioje atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ , yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 2 dalį, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, ir negaliojantys ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t.y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , turėtų bÅ«ti taikoma restitucija (LAT CBS teisėjų kolegijos aprobuota nutartis 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), t. y.

Ž. R. privalėtų grÄ Å¾inti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ valstybės dispozicijon, tačiau, kaip jau buvo minėta, ji Žemės sklypÄ 2010 m. sausio 21 d. perleido D. ir D. I. bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad 2010 m. sausio 21 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės R. L., dalis dėl Žemės sklypo dalies, užimtos valstybinės reikšmės miškams priskirto miškų ploto, pardavimo yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorių įvykdymo buvusiÄ padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å½emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtas miestų miÅ¡kų plotas, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nustačius, kad Žemės sklypÄ , į kurį neteisėtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės, atsakovė Ž. R. pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pakeisti turto rūšį ir neturėjo intereso juo disponuoti, jai restitucija netaikytina – ji neįpareigotina grÄ Å¾inti turto įgijėjui pagal sandorį gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo jai procesas pripažintinas baigtu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).             Nagrinėjamu atveju 0,2966 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2010 m. sausio 21 d.

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 40 000 Lt, nors Å¡i suma ir mažesnė už tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ , tačiau toks kainos nustatymas neprieÅ¡tarauja sutarčių laisvės principui ir atitiko sutarčių Å¡alių valiÄ . Atsižvelgiant į tai Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams D. ir D. I., iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, t.y. valstybei grÄ Å¾intinos dalies vertę, – 9 440 Lt.

Minėta, kad 0,2966 ha žemės sklype yra 0,07 ha miesto miÅ¡ko žemės, priskirtinos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, kas sudaro 23,60 proc. viso žemės sklypo ploto. 9 440 Lt yra 0,07 ha žemės sklypo dalies vertė, gauta už parduotÄ Å½emės sklypÄ (40 000 Lt x 23,6 proc. = 9 440 Lt).             Kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar jo nėra. VieÅ¡ojo intereso gynimÄ gali nulemti įvairios priežastys, viena iÅ¡ jų gali bÅ«ti konkretaus civilinės teisės poÅ¡akio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikÅ¡mingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, I. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas bÅ«tų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Å iuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiÅ«riu ypatingÄ statusÄ , esantį pagrindu Å¡ias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikÅ¡mę turinčia nacionaline vertybe, kurios iÅ¡saugojimas yra vieÅ¡asis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iose teritorijose klausimus negali bÅ«ti nepaisoma iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-l257/2007).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

D. P., E. T. ir kt. byloje Nr. S K-S-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. P. Z., A.Z., Z.Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktÄ , kad valstybės institucijos priimti aktai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas. Ginčijami administraciniai aktai – sprendimai, įsakymai ir sandoriai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams ir sandoriui yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ turi apginti.PareiÅ¡kėjo atstovė dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos atsiliepimuose iÅ¡dėstytos pozicijos nurodė, kad argumentai nepatvirtina ginčijamo administracinio akto teisėtumo, nes institucija, atlikdama tam tikros teritorijos planavimÄ , turi atsižvelgti ne tik į teisės aktus, priimtus prieÅ¡ 23 metus, kurie nustatė tuo metu galiojusį tos teritorijos naudojimo reglamentÄ , bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks Å¡iuo metu yra tos teritorijos naudojimo reglamentas, ar jis nėra pasikeitęs. Tuo pačiu pastebėtina, kad ne teritorijų bendraisiais planais yra nustatomi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. T1-347, neatsižvelgė į tai, kad yra pasikeitęs ginčo teritorijos naudojimo reglamentas, t. y. ji įgijusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , dėl to Mažeikių rajono savivaldybė nebeturi jokių teisių į Å¡iÄ teritorijÄ , taip pat bÅ«ti Å¡ios teritorijos planavimo organizatoriumi. VisiÅ¡kai nepagrįsti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės atstovo argumentai, kad negalima remtis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis, nes jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, be to, jie yra nepakankami patvirtinti faktui, kad ginčo teritorijoje yra miÅ¡kas.

Pažymėjo, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad miškui apibrėžti pakanka dviejų kriterijų:

1) jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir 2) dydis. Byloje pateiktų įrodymų: pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų ploto schemos fragmento, pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinių rodiklių, Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos Pagrindinių miško kirtimų išdėstymo plano 1998 m. – pakanka išvadai, jog ginčo žemės sklype yra valstybinės reikšmės (miesto) miškas, t. y. medžiais apaugęs plotas yra Mažeikių mieste, jo dydis yra didesnis nei 0,1 ha.

Taigi, ginčo objektas yra Mažeikių miesto teritorijos ribose, todėl į Å¡iÄ teritorijÄ patenkanti miÅ¡ko dalis pagal įstatymÄ automatiÅ¡kai priskiriama valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Tai, kad žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kitos pagrindinės tikslinės paskirties sklypas, nepaneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad jame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotai. Dėl teisinių santykių stabilumo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miÅ¡kų teritorijomis mieste), administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikÅ¡mę nei minimo režimo apsauga.

Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos iÅ¡saugojimas natÅ«ra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1561/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Tų pačių argumentų pagrindu teigtina, kad tokio pobÅ«džio bylose teisinių santykių stabilumas neturi prioriteto prieÅ¡ ginamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais atsakovas sutinka.

Nacionalinė žemės tarnyba 2012-11-28 gavo Valstybinės miÅ¡kų tarnybos raÅ¡tÄ Nr. R2-3212 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų“, kuriuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad rengiant Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ , nustatyta, jog, be kitų privačių kitos paskirties žemės sklypų, ginčo Žemės sklypas patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus. Pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos praÅ¡ymÄ buvo atliktas nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso patikrinimas.

Vadovaujantis Mažeikių apskrities ViekÅ¡nių valsčiaus PaviekÅ¡nių kaimo žemės vienkiemiais iÅ¡skirstymo planu, parengtu 1930 m. Žemės tvarkymo departamento matininko J. N., buvęs žemės savininkas J. R. turėjo 0,44 ha žemės. Ž. R. 1996-06-12 padavė praÅ¡ymÄ Akmenės rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. R. (senelio) Mažeikių apskrityje ViekÅ¡nių valsčiuje ViekÅ¡nių mieste turėtÄ 0,44 ha žemę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (redakcija, galiojanti nuo 1997-10-04), 12 punktu, iÅ¡traukos iÅ¡ kaimų ir dvarų žemės iÅ¡skirstymo viensėdžiais projektų planų gali bÅ«ti laikomi nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais nepriklausomai nuo jų iÅ¡davimo (sudarymo) datos.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo padavimo metu) nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai.

J. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 125 yra Ž. R. Lietuvos Respublikos paso kopija, Ž. R., V. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), V. R., J. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. mirties liudijimas. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad Ž. R. buvo tinkama pretendentė, turėjusi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. R. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę.

Å iaulių apskrities valdytojo 1996 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei Ž. R.“ Ž. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. R. ViekÅ¡nių mieste turėtÄ 0,44 ha žemę, kompensuojant valstybei priklausančiomis akcijomis. Ž. R. 2001-12-28 pateikė praÅ¡ymÄ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijai panaikinti Å iaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. 100 bei skirti žemės sklypÄ Mažeikių mieste.

Vadovaujantis Å¡iuo Ž. R. praÅ¡ymu, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2002 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 93 buvo pripažintas netekusiu galios Å iaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 100 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei Ž. R.“. Atlyginimo piliečiams už valstybės iÅ¡perkamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl atlyginimo piliečiams už valstybės iÅ¡perkamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis)“.

Atsižvelgiant į tai, kad minėta tvarka įsigaliojo tik nuo 2002-07-18, o praÅ¡ymÄ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijai panaikinti Å iaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 20 d. sprendimÄ Nr. 100 Ž. R. pateikė 2001-12-28, minėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo jai nebuvo pradėtas realizuoti.Kaip minėta, Ž. R. 2001-12-28 pateikė praÅ¡ymÄ TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau –TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius) skirti žemės sklypÄ Mažeikių mieste, o 2008-06-02 -praÅ¡ymÄ â€žuž man priklausančiÄ Å¾emės dalį 0,14 ha, buvusiÄ savininko J.

R. ViekÅ¡nių m., paskaičiuoti iÅ¡vadÄ persikėlimui į Mažeikių rÄ j. Reivyčių seniÅ«nijÄ .“ Atsižvelgiant į Ž. R. 2001-12-28 praÅ¡ymÄ , TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1786 ji buvo įtraukta į eilę gauti neatlygintinai naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai gyvenamojo namo statybai Mažeikių mieste.TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas pasirašė Ž. R. vardu parengtÄ 2008 m. birželio 4 d. iÅ¡vadÄ Nr. V4-3911 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – 2008 m. birželio 4 d.

IÅ¡vada Nr. V4-3911), pagal kuriÄ Å½. R. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. R. ViekÅ¡nių mieste nuosavybės teisėmis valdytos 0,44 ha žemės 0,14 ha (vertė – 2520 Lt) dalį, kuri priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei. IÅ¡vados 2 punkte buvo nurodyta, kad ji persiunčiama į Mažeikių rajono Reivyčių seniÅ«nijÄ (kaip ir nurodyta Ž. R. 2008-06-02 praÅ¡yme). Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kuriame suprojektuotas 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

Ž. R. 2009-01-28 pateikė praÅ¡ymÄ TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodė: „Pageidauju žemės sklypÄ gauti „Birutės“ kvartale“; Ž. R. įgaliotas asmuo G. G. 2009-07-10 pateikė praÅ¡ymÄ â€žskirti naujÄ sklypÄ Naikių mikrorajone pažymėtÄ Nr. 46“. TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius 2009-08-05 raÅ¡tu Nr. RM.2-1450(1.24) „Dėl naujų žemės sklypų suteikimo“ kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas atlikti Ž.

R. įgalioto asmens G. G. pasirinkto naujo 0,2966 ha žemės sklypo Nr. 46 Naikių mikrorajone kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti jo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį ir kt. Pažymėtina, kad atlikus 0,2966 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2009-10-06 nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, žemės naudmenų eksplikacijoje nenurodyta miÅ¡ko žemė, patenkanti į šį žemės sklypÄ , tačiau nurodyta, jog žemės sklypÄ sudaro 0,2966 ha žemės Å«kio naudmenų.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ ir atsižvelgdamas į TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-10-26 raÅ¡tÄ Nr. R2-1559(1.24) „Dėl žemės sklypų suteikimo“, 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2966 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ , nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos ir pobÅ«dį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R.“ Ž. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusio žemės savininko J. R. valdytos žemės 0,2966 ha dalį iÅ¡ 0,44 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d.

įsakymo Nr. PI.Z-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punktu nusprendė Ž. R. atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė – 22740,00 Lt, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, kitos paskirties 0,2966 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste 2010-01-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo D.

I. Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi buvusio žemės savininko J. R. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 125 esančius dokumentus, 2013-12-11 raÅ¡tu Nr. 1SD-(3.1)-3435 kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ , pažymėdama, kad joje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog Žemės sklypas (ar jo dalis) yra priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, bei praÅ¡ydama Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateikti informacijÄ , ar TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž.

R.“ priėmimo metu Žemės sklype buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų ir kokiÄ dalį nurodyto Žemės sklypo jie užėmė. Å iuo raÅ¡tu Nacionalinė žemės tarnyba Valstybinės miÅ¡kų tarnybos taip pat paprašė informuoti (pateikiant grafinę medžiagÄ ), kurioje konkrečioje vietoje valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai pateko į Žemės sklypÄ , taip pat informuoti, nuo kada Å¡iame Žemės sklype esantys miÅ¡kai buvo priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, atsakydama į minėtÄ Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-11 raÅ¡tÄ Nr. 1SD-(3.1)-3435, 2014-02-12 raÅ¡tu Nr. R2-397 Nacionalinę žemės tarnybÄ informavo, kad 2006 m. buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypo teritorijÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos su 2014-02-12 raÅ¡tu Nr. R2-397 pateiktos grafinės medžiagos matyti, kad Žemės sklypo, į kurį TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-76 buvo atkurtos nuosavybės teisės Ž.

R., dalis yra pažymėta sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miÅ¡ko žemės plotus. IÅ¡ Å¡ios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame esantys miÅ¡ko sklypai Nr. 26 (dalis), Nr. 27 (dalis) ir Nr. 28 (dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“, yra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.IÅ¡ minėtos grafinės medžiagos matyti, kad į Žemės sklypÄ patenka 0,07 ha miÅ¡ko žemės, kuri yra sudėtinė miesto miÅ¡kų dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28), Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai.

Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (redakcija, aktuali nuo 2009-05-26 iki 2009-12-28) buvo nustatyta, kad miÅ¡kai iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat jeigu miÅ¡kai priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams (iÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė). Taigi pagal pirmiau iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad miÅ¡kų plotai, esantys Žemės sklype, AtkÅ«rimo įstatymo prasme TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž.

R.“ priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkami ir nuosavybės teisės į juos negalėjo bÅ«ti atkurtos. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R.“ Ž. R. nuosavybės teises į Žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, aktuali nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28), MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto (redakcija, aktuali nuo 2009-07-01 iki 2011-01-01) ir AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (redakcija, aktuali nuo 2009-05-26 iki 2009-12-28) nuostatos, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-76 dalis, kuria Ž.

R. atkurtos nuosavybės teisės į miesto miÅ¡ko plotÄ , priskiriamÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, turėtų bÅ«ti panaikinta. Taip pat turėtų bÅ«ti panaikinta ir TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punkto dalis, kuria nuspręsta Ž. R. atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn miesto miÅ¡ko plotÄ , priskiriamÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, patenkantį į naujÄ 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Panaikinus minėtus administracinius aktus, turi bÅ«ti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir jų pagrindu 2010-01-21 sudaryta pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl žemės sklypo dalies, užimtos valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, pardavimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį – tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Remiantis Civilinio kodekso 6.146 straipsnio nuostatomis, restitucija yra taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju yra taikoma piniginė restitucija – sumokama ekvivalentu pinigais. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta negaliojančia 2010-01-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria D. I. įsigijo valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus, esančius Žemės sklype.

Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å½emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miestų miÅ¡kų plotai, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Todėl siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtus miestų miÅ¡kų plotus – turėtų bÅ«ti panaikinti:

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypas; Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A1-1506 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis, kurioje patvirtinti žemės sklypo duomenys valstybinės reikšmės miškams priskirtam miškų plotui;

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ ; TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ dalis, kurioje atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ .

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, sutinka su pareiškėjo reikalavimais.             Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose ir atsakovų atstovas M. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad LTSR Ministrų tarybos 1985-05-31 nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriame aprašomoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Vėliau, 1986 metais, šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas Naikių gyvenamojo rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu.

Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. T1-109 patvirtintas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas. Šio detalaus plano esamos būklės analizės dalyje buvo nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje šiuo metu yra ariamos žemės, ganyklos, pievos ir nedideli miško masyvai. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008-11-28 sprendimu Nr. T1-347 (kurio dalį dabar prokuroras prašo panaikinti).

Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Buvo įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, registruojami sklypai (įgyvendinamos LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatos).Taigi Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 46 suprojektuotas 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypas (Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

Administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 46 suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2966 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ ir nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , pobÅ«dį, specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas.

Pažymėtina, kad Taryba sprendimÄ bei Administracijos direktorius įsakymÄ priėmė vadovaudamiesi turima informacija, t.y. turimi duomenys nepatvirtino, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras pareiÅ¡kime nurodo, kad 2006 m. papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti miÅ¡kų plotai, patenkantys į Žemės sklypÄ . Tačiau prokuroras nenurodo, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tÄ Valstybinė miÅ¡kų tarnyba privalėjo padaryti.

VĮ Registrų centre ginčo teritorija iki šiol nėra įregistruota kaip valstybinės reikšmės miškas. Ieškinyje prokuroras remiasi 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. 46396 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Prokuroras teigia, kad dalis ginčo sklypo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Po 2004 m. iki ginčo norminių aktų priėmimo miškų plotai buvo koreguojami dar du kartus: 2006 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2007 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Kartu su nutarimais pateiktos miÅ¡kų schemos yra sudarytos labai dideliu masteliu, negalima tiksliai nustatyti miÅ¡kų ribų (koordinačių). Savivaldybė mano, kad ginčo situacija susiklostė dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų netikslios kartografijos. Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. R. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad ji veikė neteisėtai teikdama vieÅ¡ojo administravimo subjektui neteisingÄ ar neiÅ¡samiÄ informacijÄ , siekdama, kad ginčijamas sprendimas bÅ«tų priimtas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti sprendimÄ formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais ABTÄ® 89 straipsnyje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme.

Teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , jog bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstÄ tikėjimÄ , kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas Å¡iandien, tiek ateityje. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-148/2011 ir kt.).

Vėliau, paaiÅ¡kėjus, kad sprendimas prieÅ¡tarauja teisei, pagal kuriÄ perduota sklypo dalis yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, ir jÄ paimant valstybės naudai, turi bÅ«ti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas Å¡io Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja KonvencijÄ ir pirmÄ ProtokolÄ , o po to priima teisės aktus dėl visiÅ¡kos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkÅ«rimo), tokie teisės aktai gali bÅ«ti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančiÄ Ä¯ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Ž. R. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2009 m. lapkričio 17 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. VM.1-61 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) remiantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia vieÅ¡ojo intereso ir užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų.

Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡ojo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Teismas turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo vieÅ¡ojo intereso, bet ir privataus intereso svarbÄ , įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimų.

Savivaldybės nuomone, įvertinus prokuroro ginamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. Žemės sklypo plotÄ , į kurį patenka tik 0,07 ha neva miÅ¡ko žemės, nustatytÄ sklypo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos), ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikÅ¡mingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Mano, kad apgynus vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroro praÅ¡omu bÅ«du bus padaryta didesnė žala kitoms vieÅ¡ojo intereso sferoms, bÅ«tent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sÄ Å¾iningai įgijusiam žemės sklypÄ , bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.

Remdamasi Å¡iais argumentais, savivaldybė mano, kad byloje nagrinėjamu atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad negali bÅ«ti tenkinami prokuroro reikalavimai dėl panaikinimo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko priimtų administracinių aktų dalių, negali bÅ«ti tenkinami ir prokuroro reikalavimai dėl pripažinimo negaliojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies ir restitucijos taikymo.             Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byla atsirado dėl to, kad MiÅ¡kų tarnyba netinkamai atliko savo pareigas.

MiÅ¡kų tarnybos pateikti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad 0,07 ha patenka į ginčo teritorijÄ . Kreipdamiesi raÅ¡tu prašė pateikti informacijÄ , bet Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateikė bendro pobÅ«džio registracijÄ , tačiau nepateikė įregistravimo datos. Jie nurodė, kad miÅ¡kai ir miÅ¡ko žemės įregistruoti į valstybės kadastrÄ 2003-02-26. Nebuvo nurodytos miÅ¡ko masyvo ribos. Jos nenurodytos, nenurodytos ir miÅ¡ko kvartalo ribos, sklypo įregistravimo data. Pateikti taksaciniai duomenys nurodė, kad tame plote auga medžiai, bet jų ribos nenurodytos.

Pateikiama klaidinga, skirtinga informacija. Masyvo ribos nenurodytos, sklypo ribos nenurodytos, yra nurodyti tik plotai. NeaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis jie nurodė Å¡ituos plotus. Kadangi neaiÅ¡kios ribos, neaiÅ¡ku, kaip apskaičiuoti teisingai plotÄ . IÅ¡ pateiktų dokumentų matosi, kad tik dalis patenka į miÅ¡ko plotÄ , todėl mano, kad plotas apskaičiuotas neteisingai.             Atsakovo D. I. atsiliepime nurodoma, kad jis su pareiÅ¡kimu nesutinka. D. I. bendrai su savo sutuoktine 2010 m. sausio 21 d.

žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,2966 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo teisėtai ir tuo metu tam nebuvo jokių teisinių kliūčių, apie kurias jis bÅ«tų galėjęs žinoti. Žemės sklypÄ atsakovas įsigijo iÅ¡ atsakovės Ž. R., kurį ji įgijo atkÅ«rus jai nuosavybės teises. Kaip matyti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas neginčija fakto, jog Ž.

R. turėjo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, jai negalėjo bÅ«ti perduotas nuosavybėn žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nes dalį to sklypo ploto sudaro valstybinis miÅ¡kas. Pagal turimÄ informacijÄ , kuriÄ gavo pradėję domėtis problema, gavus iÅ¡ teismo procesinius dokumentus, LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas, kuriuo disponuoja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius, kuriame apraÅ¡omoje teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. 1986 m.

šis kvartalas buvo detalizuotas – parengtas Naikių gyv. rajono Mažeikiuose užstatymo eskizas su raudonųjų linijų planu. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-109 patvirtintas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II - os dalies 36 ha plote detalusis planas, kuris Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 pakoreguotas. Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas.

Vėliau, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas, Å¡ioje teritorijoje asmenims neatlygintinai buvo suteikiami žemės sklypai, kurių paskirtis „Kita“ – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, sklypams suteikiami adresai ir jie nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybės Taryba sprendimÄ bei Administracijos direktorius įsakymÄ priėmė vadovaujantis turima informacija, t. y. turimi duomenys nesuteikė jokių pagrindų manyti, kad Žemės sklypas pateko į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ .

Prokuroras ieÅ¡kinyje nurodo, kad į žemės sklypÄ patenkantys miÅ¡kų plotai 2006 m. buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 m. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruoti. Tačiau duomenų apie tai, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nepateikia. Akivaizdu jog, tuo atveju, jeigu, kaip teigia ieÅ¡kovas, valstybinio miÅ¡ko teritorija bÅ«tų tinkamai inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (kadastre), VÄ® Registrų centras nebÅ«tų sudariusi ir įregistravusi nei žemės sklypų planų, nei nuosavybės teisių į tuos sklypus.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo vieÅ¡ojo intereso svarbÄ , bet ir kito vieÅ¡ojo intereso, susijusio su Mažeikių miesto teritorijoje suformuotų gyvenamųjų namų kvartalu, kurio infrastruktÅ«ros įrengimui iÅ¡leistos didžiulės lėšos, taip pat privataus intereso svarbÄ , kuri siejasi ne tik su D. I. bei Ž. R., bet ir kitais asmenimis, kuriems analogiÅ¡kai buvo suteikti žemės sklypai toje teritorijoje, taip pat įvertinti, ar priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimų.

Žemės sklypo dalies, kuriÄ siekiama paimti iÅ¡ D. I., negalima vadinti miÅ¡ku, kadangi jame medžių iÅ¡ viso nėra, yra tik pavieniai krÅ«mai. Todėl kur kas racionalesnis bei teisingesnis sprendimas, nei siekia ieÅ¡kovas, bÅ«tų nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos Vyriausybę, kad Å¡i nutarimu pakeistų ankstesniais nutarimais nustatytas valstybinio miÅ¡ko, patenkančio į gyvenamÄ sias teritorijas, ribas. Tuo tikslu, mano, kad tikslinga įpareigoti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. apžiÅ«rÄ bei pateikti iÅ¡vadÄ , ar jame esantis miÅ¡ko masyvas, patenkantis į gyvenamosioms teritorijoms priskirtus žemės sklypus, atitinka kriterijus, kurių pagrindu jis laikytinas miÅ¡ku, ir/ar yra galimybė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai bei Valstybinei miÅ¡kų tarnybai susitarus, iÅ¡spręsti problemÄ , nenaikinant administracinių aktų ir kitų sprendinių bei sandorių.             Atsakovai D.

I., Ž. R. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.              Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miÅ¡kų urėdija atsiliepime nurodė, kad TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM.1-61 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė Ž. R. nuosavybės teises į jai tenkančiÄ buvusio savininko J.

R. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,2966 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punktu nusprendė atkurti Ž. R. (sprendimo Nr. VM.1-61-76) nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,2966 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis 0,07 ha, į kurį atkurtos nuosavybės teisės Ž. R., patenka į teritorijas, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai.

Žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, miÅ¡ko taksacinį sklypÄ Nr. 26, kuriame yra 0,07 ha miÅ¡ko žemės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Požymius, pagal kuriuos gali bÅ«ti apibÅ«dinami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiÅ¡kia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl iÅ¡imto iÅ¡ civilinės apyvartos daikto, negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymÄ yra iÅ¡imtinės, tai daiktas yra iÅ¡imtas iÅ¡ civilinės apyvartos.

Tokiu atveju galimi tik tie sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimo bÅ«dai, kurie nereikalauja valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės pavertimo privačia. Å iuo atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, kadangi jos įgalioti pareigÅ«nai priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus. Å ie teisės aktai (jų dalys), pažeidžiantys imperatyvius teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti iÅ¡ esmės ir turi bÅ«ti panaikinti. Žemės sklypas buvo perleistas kitiems asmenims, todėl svarbu panaikinti visus teisės aktus bei sandorius, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis, o turtas grÄ Å¾intas valstybei.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o teismo jį tenkinti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsiliepimo nepateikė, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.              PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas.             Dėl kreipimosi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo terminoProkuroras, kuris kreipėsi į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, laikytinas viena iÅ¡ proceso Å¡alių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (praÅ¡ymo) padavimo termino.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Kitaip tariant, termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ . Nustatant termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gavimo data, informacijos pobÅ«dis ir apimtis; ar Å¡i informacija buvo pakankama kreiptis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar buvo bÅ«tina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiÅ¡kėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo; ar pareiÅ¡kėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinko per pagrįstÄ ir protingÄ terminÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).Å ioje byloje nustatyta, kad prokuratÅ«ra apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ sužinojo 2014 m. rugpjūčio 5 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tÄ Nr.1SD-(3.1)-2563 „Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo“ (10–17 b. l., I tomas). Ä® Mažeikių rajono apylinkės teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2014 m. rugsėjo 3 d., t. y. nepraleidus ABTÄ® numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.             PareiÅ¡kėjo praÅ¡omų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,2966 ha žemės sklypÄ , kurio dalis, t.y. 0,07 ha, yra miÅ¡ko žemė.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali 2006-12-19 įstatymu Nr. X-982 patvirtinta straipsnio redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miÅ¡kai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ;

6) kiti miÅ¡kai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams. IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė.Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.T1-347 patvirtintas pakoreguotas Mažeikių miesto rytinės dalies (Naikių mikrorajono) detalusis planas ir suformuoti nauji žemės sklypai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo už Mažeikių rajono savivaldybės miestuose turėtÄ Å¾emę.

Minėtu sprendimu buvo patvirtintas pakoreguotas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalusis planas, kurio grafinėje dalyje Nr.46 suprojektuotas 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypas. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ patvirtino perduodamo neatlygintinai nuosavybėn 0,2966 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ bei nustatė žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ gyvenamosios teritorijos (53 b. l., I tomas).

TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. VM. 1-61-76 Ž. R. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. R. nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (54 b. l., I tomas). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ atkÅ«rė nuosavybės teises Ž.

R., perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,2966 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (55 b. l., I tomas). Å ių administracinių aktų pagrindu VÄ® Registrų centre įregistruotas kitos paskirties 0,2966 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, nuosavybės teise priklausantis Ž. R..             2010 m. sausio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R.

L., D. I. ir D. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iÅ¡ Ž. R. nupirko 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,2966 ha žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).             IÅ¡ LR aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 46396 (70 b. l., I tomas, 29 b. l., II tomas) matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri žymi miÅ¡ko žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miÅ¡kų plotų dalis.

IÅ¡ Å¡ios Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktos grafinės medžiagos taip pat matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, kuriame yra miÅ¡ko sklypas Nr. 26, vadovaujantis LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“, yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Å ioje pažymoje nurodyta, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikmės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Ä® žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,07 ha miÅ¡ko žemės.Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės tarybos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodoma, kad prokuroras nenurodo, kad minėti miÅ¡kų plotai bÅ«tų buvę įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre, o tai Valstybinė miÅ¡kų tarnyba privalėjo padaryti. Atsižvelgdama į Å¡iuos atsakovų motyvus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ios teritorijos dalis priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Taip pat Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2014 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr. R2-397 „Dėl informacijos pateikimo“ (68–69 b. l., I tomas) informuojama, kad 2006 metais atlikus valstybinę miÅ¡kų inventorizacijÄ Mažeikių miesto teritorijoje buvo papildomai inventorizuoti ir 2007 metais registruoti Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre į miÅ¡ko plotus patenkantys žemės sklypai, tarp jų Nr. (duomenys neskelbtini), kurie vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi bÅ«ti priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams.

Minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktais miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).             Taigi įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas, esantis Pavenčių g. 53 Mažeikių mieste, patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ â€žmiesto miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

VieÅ¡ojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principÄ reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galiÄ turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010). Atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių rajono savivaldybės atsiliepimuose nurodoma, kad paaiÅ¡kėjus, kad sprendimas prieÅ¡tarauja teisei, pagal kuriÄ perduota sklypo dalis yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė ir jÄ paimant valstybės naudai, turi bÅ«ti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Taip pat nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taikydamas Å¡io Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja KonvencijÄ ir pirmÄ ProtokolÄ , o po to priima teisės aktus dėl visiÅ¡kos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkÅ«rimo), tokie teisės aktai gali bÅ«ti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančiÄ Ä¯ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Byloje nekyla ginčo, kad Ž. R. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2009 m. lapkričio 17 d. TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. VM. 1-61-76, remiantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo, ir todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Atsakovų atsiliepime taip pat pažymima, kad minėtame EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia vieÅ¡o intereso ir užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡ojo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡sakytus atsakovų argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo dislokacijos vietÄ (Mažeikių miestas), ir dėl to, jog ginčo žemės sklypas, esantis Pavenčių g.53 Mažeikių mieste, patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus, negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.Taip pat atsakovo D. I. atsiliepime nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėtų įvertinti ne tik prokuroro ginamo vieÅ¡ojo intereso svarbÄ , bet ir kito vieÅ¡ojo intereso, susijusio su Mažeikių miesto teritorijoje suformuotų gyvenamųjų namų kvartalu, kurio infrastruktÅ«ros įrengimui iÅ¡leistos didžiulės lėšos, taip pat privataus intereso svarbÄ , kuri siejasi ne tik su atsakovais D.

I., D. I. bei Ž. R., bet ir kitais asmenims, kuriems analogiÅ¡kai buvo suteikti žemės sklypai toje teritorijoje, taip pat įvertinti ar priemonės, kuriomis siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra adekvačios siekiamam tikslui, ir ar atitinka proporcingumo principui keliamus reikalavimus.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lÅ«kesčių apsauga – tai vienas iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

Taigi teisėtų lÅ«kesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , o ne apskritai bet kokių (t.y. ir neteisėtų) vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugÄ .Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands), kiti bylos Å¡alių argumentai nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisakoma.Konstatuotina, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į suprojektuotÄ 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr.46), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d.

įsakymo Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalis, kuria 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,2966 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM. 1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., a/k (duomenys neskelbtini) dalis, kuria perduotas Ž.

R. neatlygintinai nuosavybėn 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas, patenkantis į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punkto dalis, kuria perduotas Ž. R. neatlygintinai nuosavybėn 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas, patenkantis į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo dalies suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda“, turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia 2010 m. sausio 21 d.

žemės pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. L., dalis, kuria Ž. R. pardavė 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), D. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo.

Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti. ABTÄ® 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiÅ¡kia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

             Nors, kaip jau buvo minėta, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, kad asmuo, kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės, bÅ«tų daręs kokiÄ nors įtakÄ valstybės institucijų sprendimams nustatant grÄ Å¾intinos žemės plotus.

Nagrinėjamu atveju tokiÄ situacijÄ lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, Å¡ie asmenys pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija, o atsakovės Ž. R. sÄ Å¾iningumas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nepaneigtas. Tokios pačios nuostatos taikytinos ir vertinant atsakovų D. I. ir D. I. veiksmus. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡io asmens teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .

Tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.              Šiuo atveju atsakovė Ž. R., kuriai buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės, šį turtÄ pirkimo–pardavimo sandoriais perleido kitiems asmenims, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti.

Taigi Å¡iuo atveju Å¡iam asmeniui, t.y. atsakovei Ž. R., restitucija netaikytina – ji neįpareigotina grÄ Å¾inti turto įgijėjams atsakovams D. I. ir D. I. pagal sandorį gautų pinigų. Å iuo atveju valstybė įpareigotina paskutiniams turto įgijėjams atsakovams D. I. ir D. I., iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios, atsižvelgiant į tai, kad visas 0,2966 ha ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 40000 litų, bei į tai, kad pripažintina negaliojančia tik sutarties dalis dėl 0,07 ha žemės sklypo, turėtų bÅ«ti 2734,13 Eur (390,59 Eur x 7 a).Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad atsakovai D.

I. ir D. I. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalÄ teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokiÄ Å¾alÄ sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.             Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į 0,2966 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 46); panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 27 d.

įsakymo Nr. A1-1509 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį dėl 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,2966 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), duomenų tvirtinimo; panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. VM.1-61-76 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Mažeikių mieste Ž. R., (duomenys neskelbtini) dalį dėl 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Ž.

R.; panaikinti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. P1.Ž-1750 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Mažeikių mieste“ 4 punkto dalį dėl 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirto miÅ¡kų ploto, patenkančio į 0,2966 ha žemės sklypÄ ,, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Ž. R..Pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 21 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartie notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R.

L., dalį, kuria D. ir D. I. įsigijo 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,07 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,2966 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atsakovams D.

I. ir D. I. 2734,13 Eur (du tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai trisdeÅ¡imt keturi Eur 13 cnt).Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                   Arvydas Martinavičius                                                                                                                                               JarÅ«nė Sedalienė Virginijus Stankevičius                                                                 Â