49f37bfc-0ddc-4698-9db1-323486e99ca6 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-514-1071/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01535-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.7.5.1; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 1 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui N. B., jo atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui (nuotoliniu bÅ«du), atsakovės atstovams direktoriui R. K. ir advokatei Ramunei JuÅ¡kaitei (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geopartneris“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14358/2020, kuriuo iÅ¡ darbuotojo N. B. nutarta iÅ¡ieÅ¡koti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geopartneris“ naudai 6 466,77 Eur turtinės žalos atlyginimo;

2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ grindžia tuo, kad DGK buvo nagrinėjamas darbo ginčas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14358/2020 pagal UAB „Geopartneris“ jam pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. UAB „Geopartneris“ DGK prašė priteisti iÅ¡ jo 131 868,40 Eur žalos atlyginimÄ dėl tyčinio darbo pareigų pažeidimo. 2020 m. rugpjūčio 12 d. DGK priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė UAB „Geopartneris“ reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti 6 466,74 Eur turtinės žalos atlyginimo atsakovei.

Nurodė, kad su DGK priimtu sprendimu jis visiÅ¡kai nesutinka, nes sprendimas yra nepagrįstas, nesÄ Å¾iningas, bei neteisėtas dėl Å¡ių motyvų: DGK sprendime nurodoma, jog „Komisijos vertinimu buvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė netinkamu jo tiesioginių funkcijų bei darbuotojo pareigų vykdymu. Darbo sutartyje nustatytos jo pareigos buvo inžinierinė geodezija statybose, topografiniu nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruoÅ¡imas, įrangos priežiÅ«ra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte.

Å ias funkcijas jis vykdė ir naudojant darbdavio jam perduotÄ Ä¯rangÄ . Tai patvirtino UAB „Geopartneris“ pateikti duomenys apie tai, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. jis su įranga atliko 40 skrydžių, bendras laikas - 1206 min., kilometražas - 424,55 km.; jo 2019 m. spalio 30 d. praÅ¡ymas suteikti leidimÄ naudoti bepiločius orlaivius specialiomis sÄ lygomis, 2015 m. birželio 25 d. sukasparnio - multikopterio valdytojų gebėjimo įvertinimo žiniaraÅ¡tis, gebėjimo patikros aktas, nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2029 m. spalio 31 d. suteiktas leidimas valdyti bepilotį orlaivį specialiomis sÄ lygomis, SIA „A – GEO“ mokymų programos, susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu su SIA „A-GEO“ atstovu A.

V. iÅ¡raÅ¡ai. Jis nesutinka su Å¡ia DGK padaryta iÅ¡vada, kadangi DGK priimdama sprendimÄ neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, darbo funkcijas ir neva suteiktus apmokymus jam. IÅ¡ DGK komisijos iÅ¡vardintų jo darbo sutartyje numatytų darbo funkcijų – negalima daryti iÅ¡vados, kad orlaivio pilotavimas yra įtrauktas į jo darbo funkcijas. Topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas yra atliekami prie stacionaraus kompiuterio, o niveliavimas ar projektų žymėjimas objekte niekaip nėra susijęs su bepiločių orlaivių pilotavimu.

Nurodė, kad jis dėl skenuojamo objekto duomenis tikslino su E. J., kuris jam paaiškino, kad objektas bus reprezentacinis, todėl ši darbo funkcija – reprezentaciniai skenavimai darbo sutartyje nebuvo jam priskirti, todėl jis jų vykdyti negalėjo. Jis nesutinka su DGK komisijos pateikta išvada, kad jis buvo apmokytas skraidyti pagal pateikiamas mokymo programas, komisija neįsigilino į pateiktų mokymų turinį, nes LBONA dokumentuose akivaizdžiai yra nurodoma, kad tai yra įrangos techninės būklės patikra ir mažos dėžutės apskridimas, kuris prilyginamas žinių patikrinimui.

Taip pat nesutinka su DGK iÅ¡vada, kad jis neįvertino visų galimų kliūčių, nesiėmė priemonių patikrinti skrydžio marÅ¡ruto naudojant kitÄ orlaivį ir neva nesiaiÅ¡kino tikslaus pastato aukščio. Jis skrydžio marÅ¡rutÄ perdavė patikrinti E. J., o jis per „messenger“ programėlę patvirtino, jog skrydžio marÅ¡rutas yra saugus. Atvykus į įvykio vietÄ , tiek E. J., tiek jis nusprendė patraukti skrydžio marÅ¡ruto linijas, tai yra abu įsitikino skrydžio marÅ¡ruto saugumu ir tik tuomet autonominiu režimu paleido skraidyklę.

Mano, kad DGK padaryta iÅ¡vada, jog jo skrydžio marÅ¡ruto pakoregavimas pagal netikslius duomenis „akivaizdžiai lėmė“ skraidyklės atsitrenkimÄ Ä¯ pastatÄ . parodo, jog DGK nesuprato / neįsigilino į priežastį dėl skraidyklės atsitrenkimo į kliÅ«tį, nes skraidyklė pakoreguotų linijų net nepasiekė ir sudužo ten, kur skrydžio linija tiek jam, tiek E. J. atrodė saugi ir ji nebuvo papildomai koreguota. Nesutinka su DGK iÅ¡vada, kad į E. J. pareigybes nėra įtraukta skrydžio, kliūčių rizikos vertinimas ar skrydžio marÅ¡ruto taisymas, kad DGK nebuvo pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų E. J. gebėjimÄ atlikti skrydžio vertinimÄ , rizikos vertinimÄ ar kt., nes E. J. pats posėdžio metu patvirtino, kad turi bepiločio orlaivio valdymo pažymėjimÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, LBONA sÄ lygos, kurios yra iÅ¡duotos jam, analogiÅ¡kos yra iÅ¡duotos ir E. J., todėl jis turi gebėjimų ne tik valdyti skraidyklę (pažymėjimas valdyti), tačiau ir koreguoti skrydžio marÅ¡rutÄ , bei įvertinti jo saugumÄ . Be to, pagal darbo pareigybių apraÅ¡Ä jis privalėjo bÅ«ti atsakingas už visus jam priskirtus darbus ir vertinti Å¡ių darbų rizikas. Mano, kad DGK negalėjo vertinti, kad jo darbo sutartyje yra numatyta funkcija skraidyti su orlaiviu, nes jis buvo įdarbintas geodezininko padėjėju.

Be to, mano, kad DGK neįvertino, kad UAB „Geopartneris“ darbo sritis (darbas su brangia įranga, su materialinėmis vertybėmis) suponuoja pareigÄ ir darbdaviui imtis didesnių atsargumo, apsaugos priemonių. Mano, kad bÅ«tina įvertinti, ar UAB „Geopartneris“, kaip darbdavys, ėmėsi pakankamai efektyvių priemonių jam apmokyti, jį instruktuoti, kad sumažintų neigiamų padarinių kilimo rizikÄ , bei apdrausti įrangÄ . Nurodė, jog UAB „Geopartneris“, įsigydamas brangiÄ technikÄ , visiÅ¡kai nepasirÅ«pino jos draudimu ir rizikavo jÄ prarasti nuo pat įsigijimo momento (2019 m. rugpjūčio 8 d.) ir prisiėmė rizikÄ ne tik dėl skraidyklės mechaninių sugadinimų, tačiau ir dėl vagystės ar pan.

Be to, skraidyklėje nebuvo sumontuoti jutikliniai sensoriai galintys atpažinti pastatus ir sustoti bei sumontuotos vaizdo filmavimo kameros, tad bet kuris pilotas, dėl darbdavio įrangos trÅ«kumų, visiÅ¡kai neturėjo galimybės stebėti skrydžio realiu laiku ir esant reikalui nukreipti skraidyklę kita kryptimi. Todėl teigia, kad jis visÄ savo darbo laikotarpį neturėjo galimybės matyti realaus skrydžio, nes darbdavys prisiimdamas tokiÄ rizikÄ nesiėmė jokių priemonių apdrausti ir (ar) į skraidyklę įmontuoti vaizdo kamerÄ , jog bÅ«tų užtikrinta reali galimybė matyti skrydį ir jį koordinuoti realiu laiku.

Be to, jis nebuvo specialiai apmokytas skraidyti darbdavio įranga, nes darbdavys neužtikrino apmokymų su konkrečiu įsigytu skraidymo aparatu. DGK sprendime nurodytų valandų patirtis buvo įgyta skenavimų metu, o kompetencijos kėlimų kursų ar intensyvių mokymų darbdavys nebuvo suorganizavęs. Mano, kad svarbi aplinkybė yra ir tai, jog darbo sutartis su juo buvo sudaryta prieÅ¡ įsigyjant brangiÄ technikÄ , o po jos įsigijimo darbo sutarties nuostatos nebuvo koreguojamos įtraukiant naujas darbo funkcijas, pareigybes, nebuvo supažindinta su naujomis tiksliai apibrėžtomis atsakomybėmis susijusiomis su nauja įranga.

Darbo sutartyje, ar jos prieduose nėra / nebuvo apibrėžta, kas laikytina sugadinimu ir saugojimu nuo sugadinimo bei kaip darbuotojas turėtų užtikrinti minėtos technikos saugojimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių per labai trumpÄ laikÄ Ä¯sitikinti Å¡io skrydžio saugumu. Pasak ieÅ¡kovo, konkrečiai skenuojant šį objektÄ , jam pasiruoÅ¡ti buvo duota itin mažai laiko – mažiau nei valanda, tačiau jis sudarė saugų marÅ¡rutÄ , tad DGK negalėjo nustatyti didelio neatsargumo.

Be to, ir E. J. jam patvirtino, kad skrydžio marÅ¡rutas yra tinkamas, tik papildomai nurodė įtraukti stadionÄ , kÄ jis ir padarė. Jie kartu apžiÅ«rėjo skenuojamÄ objektÄ realiai, tada jis suderinęs skrydžio marÅ¡rutÄ paleido skraidyklę. Mano, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad jis ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių dėl skrydžio trajektorijos, todėl atsakovės teiginiai, kad jis turėjo visÄ darbo dienÄ pasiruoÅ¡imui – paneigti paties darbdavio reikalavimo argumentais, nes informacijÄ jis gavo tik 11:22 val.

Taigi, darbdavio reikalavimas dėl didelio neatsargumo nurodomų pagrindų žalai atsirasti buvo visiÅ¡kai nepagrįsti ir DGK turėjo juos atmesti. Mano, kad DGK neįrodė, jog jis atliko neteisėtus veiksmus, nes UAB „Geopartneris“ darbo vidaus taisyklėmis ar kitais dokumentais nebuvo reglamentavęs pilotavimo veiklos ar (ir) skraidyklės naudojimo instrukcijų / taisyklių, tad iÅ¡ esmės yra neįmanoma įrodyti, kad jis atliko teisei prieÅ¡ingus veiksmus. Atsakovė UAB „Geopartneris“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir palikti galioti DGK sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia Å¡iais motyvais – 2019 m. sausio 15 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25, kurios 1 punktu (toliau – p) ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti „Geodezininko padėjėjo“ pareigose, nustatant atliekamas darbo funkcijas „<...inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruoÅ¡imas, įrangos priežiÅ«ra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte...>“.

IeÅ¡kovui buvo nustatytas 910,70 Eur darbo užmokestis (toliau – DU) / mėn., 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, pilnas etatas – visu darbo laiku (DS 3 - 6 p.) bei kitos teisės ir pareigos pagal Lietuvos respublikos darbo kodeksÄ (toliau – DK) (7 punktas - 17 p.). 2019 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties pakeitimu atsakovės iniciatyva nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kovui nustatytas padidintas 1605,83 Eur DU / mėn., nekeičiant darbo laiko ir vietos. 2019 m. liepos 12 d. atsakovė darbo funkcijoms atlikti įsigijo darbo įrangÄ â€“ dronÄ â€žDJI Matrice 600 PRO“ ir lazerinio skenavimo sistemÄ â€žLidar YellowScanB Surveyor ULTRA“ (toliau - įranga), kurių vertė įsigijimo dienÄ siekė – 154 382 Eur.

Å iandienos likutinė įrangos vertė sudaro – 131 868,40 Eur. Darbo sutartyje nurodytoms atsakovo darbo funkcijoms vykdyti, atsakovui buvo perduota ieÅ¡kovei priklausanti darbo įranga, su Å¡ia įranga ir programomis atsakovas dirbo nuo 2019 m. liepos 12 d. (nuo įrangos įsigijimo) iki 2020 m. kovo 23 d. (įvykio dienos). IeÅ¡kovas iki 2019 m. spalio 24 d. atliko 40 objektų skenavimÄ bei konkrečiai Å¡ia įranga skraidė 20.10 val. IeÅ¡kovas buvo įvaldęs darbÄ Å¡ia įranga ir turėjo pakankamai žinių bei patirties atliekant jam paskirtas darbo funkcijas naudojant Å¡iÄ Ä¯rangÄ .

Nurodė, kad skenavimo dronu darbai buvo patikėti tik ieÅ¡kovui. Jis buvo atsakingas už visÄ pasirengimo procesÄ , įskaitant skrydžio dronu marÅ¡ruto sudarymÄ programa „Lichi“ (t. y. nustatant drono skridimo trajektorijÄ , drono ir kitų objektų galinčių bÅ«ti kliÅ«timi skrydžiui, aukÅ¡tingumus, įvertinant visas galimas rizikas pagal objekto vietos reljefÄ , pastatus, ir kt. objektus, kuriuos dronas galėtų kliudyti ar net į juos atsitrenkti). Vertinant skrydžio dronu marÅ¡rute esančių pastatų ar kt. objektų aukÅ¡tingumÄ , ieÅ¡kovas galėjo naudotis ir kituose objektuose naudodavosi kitu atsakovės turimu dronu, kurio pagalba naudojant video kamerÄ galėjo bÅ«ti įvertinamos galimos kliÅ«tys skrydžio marÅ¡rute. 2020 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovui deleguota užduotis niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių.

IeÅ¡kovo sudarytų skrydžio dronu marÅ¡rutų niekas iÅ¡ atsakovės darbuotojų papildomai netikrindavo, nes tam neturėjo kompetencijos. IÅ¡imtinais atvejais, kai kuriuos ieÅ¡kovo sudarytus skrydžio dronu marÅ¡rutus dėl darbo operatyvumo ieÅ¡kovo darbo su įranga pradžioje peržiÅ«rėdavo atsakovės atstovas – vadovas R. K., tačiau Å¡iuo atveju atsakovė visapusiÅ¡kai pasitikėjo ieÅ¡kovo kompetencija, nes tam buvo investuota į ieÅ¡kovo mokymus, programinę įrangÄ , su kuria ieÅ¡kovas dirbo. 2020 m. kovo 20 d. atsakovės darbuotojas E. J.

žodžiu aptarė su ieÅ¡kovu galimybes atlikti objekto „Ąžuolyno giraitė“, esančio adresu: (duomenys neskelbti) (toliau – objektas) skenavimo dronu darbus. Atsakovės žiniomis kitų ieÅ¡kovui deleguotų užduočių 2020 m. kovo 23 d. numatyta nebuvo, todėl jis galėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti numatytiems skenavimo darbams, imtis visų rizikos faktorių nustatančių priemonių prieÅ¡ skrydį. 2020 m. kovo 23 d. E. J. gavo informacijÄ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės atstovo apie objektÄ , kuriame turėjo bÅ«ti ir buvo atliekamas skenavimas dronu. 2020 m. kovo 23 d. 11:22 val.

E. J. gauta informacija apie šį objektÄ ir nuoroda, kuri suteikė daugiau informacijos apie objekto plotÄ buvo pateikta ieÅ¡kovui, kad Å¡is galėtų pradėti ruoÅ¡tis ir ruoÅ¡ti drono skrydžio marÅ¡rutÄ darbams atlikti. IeÅ¡kovas buvo informuotas, jog pasiruoÅ¡ti skrydžiui gali skirti visÄ likusiÄ darbo dienÄ , todėl jis nebuvo skubinamas. 2020 m. kovo 23 d. 11:47 val. E. J. ieÅ¡kovo buvo informuotas „Messenger“ žinute apie jau parengtÄ skrydžio dronu marÅ¡rutÄ â€žÄ„Å¾uolyno giraitė“ objektui.

Atsižvelgdamas į užsakovo pageidavimus, ieÅ¡kovas E. J. buvo informuotas, jog skrydžio dronu plotas tÅ«rėtų bÅ«ti pakoreguotas – į jį įtraukiant stadionÄ . Kitų pastabėjimų ieÅ¡kovui nebuvo nepateikta, jo sudarytas skrydžio dronu marÅ¡rutas kitų atsakovės darbuotojų netikrintas. 12:06 val. ieÅ¡kovas atsakomÄ ja žinute leido suprasti, jog korekcija bus padaryta, jokių kitų klausimų, kliūčių ar laiko stokos pasiruoÅ¡imui nėra ir skrydį dronu objekte vykdys 2020 m. kovo 23 d. 2020 m. kovo 23 d., 13:00 val.

E. J. ir ieÅ¡kovas nuvyko į objektÄ . Skenavimo dronu darbai buvo pradėti vykdyti Å¡alia pastato, kuris buvo didžiausias rizikos faktorius skrydžio marÅ¡rute ir į kurį ieÅ¡kovas sudaužė dronÄ bei jo priedus. Atsakovės žiniomis ieÅ¡kovas nenaudojo kito drono potencialiai pastato aukščio rizikai įvertinti, tiesiog pasitikėjo savo supratimu, iÅ¡manymu ir kompetencija. Nurodė, kad ieÅ¡kovui baigiant skrydį ir jo grįžimo momentu Å¡is su lazerine sistema trenkėsi į objekte esantį pastatÄ bei nuo smÅ«gio krito žemyn iÅ¡ 60 m aukščio.

Ä®vykio metu, buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas (pastatas), o įranga dėl patirto dvigubo smÅ«gio visiÅ¡kai nebeveikė ir yra nepataisoma. Drono valdymo pultas ieÅ¡kovo buvo stipriai trenktas į žemę, tačiau sudaužytas nebuvo. IÅ¡kart po įvykio, į įvykio vietÄ atvyko atsakovės atstovas R. K., kuris telefonu nufotografavo sudužusiÄ Ä¯rangÄ , bandė aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, tačiau ieÅ¡kovas nesileido į kalbas ir jokių įvykio aplinkybių nepapasakojo. Ä®vykio aplinkybės yra užfiksuotos 2020 m. kovo 23 d. akte dėl padarytos žalos.

IeÅ¡kovas papraÅ¡ytas 2020 m. kovo 24 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė kad atsakovė neva negalėjo užtikrinti skrydžio dronu saugumo dėl „<.. .pasirengimui skirto laiko stokos, iÅ¡blaÅ¡kymo ir neatsižvelgimo į mano užimtumÄ atliekant skenavimo darbus....>“, „<...pastato posvyrio kampo ir tamsaus Å¡ešėlio žemėlapyje bei planÅ¡etės ryÅ¡kumo lauko sÄ lygomis. DronÄ skrydžio tame posÅ«kyje buvo sunku įvertinti, dėl tiesioginio saulės spinduliavimo į veidÄ ...> Atsakovės vertinimu, toks ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas nepateisina drono atsitrenkimo aplinkybių, o vertinant visų aplinkybių visetÄ bei raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo veiksmai pradedant nuo klaidingo drono skrydžio marÅ¡ruto sudarymo, bandymo sudaužyti drono valdymo pultÄ suteikia atsakovei teisėtÄ pagrindÄ atlyginti atsakovei jos patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui sudaužius įrangÄ .

Darbo ginčo bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir ginčo Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų pasitvirtinusios, nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė įvykio metu neginčytinai buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su ieÅ¡kovo darbo veikla, vykdomomis funkcijomis, darbo laiku. IeÅ¡kovo padaryta žala pagrįsta konkrečiais atsakovės į darbo ginčo bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Žalos apskaičiavimas grįstas atsakovės sÄ skaitomis už įrangos įsigijimÄ , įrangos gamintojo vertinimo ataskaita dėl įrangos pataisomumo.

Nurodė, jog nepaisant to, kad E. J. taip pat turi bepiločio orlaivio valdymo pažymėjimÄ , jis nebuvo specialiai apmokytas įrangos tiekėjo atstovo (prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas) planuoti drono skrydžio marÅ¡rutus, vertinti marÅ¡rute esančius rizikos faktorius, jų aukÅ¡tingumÄ ir pan. Tokios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo argumentÄ , jog E. J. turi gebėjimų ne tik valdyti skraidyklę (pažymėjimas valdyti), tačiau ir koreguoti skrydžio marÅ¡rutÄ , bei įvertinti jo saugumÄ . E. J. niekada neprivalėjo ir netikrindavo ieÅ¡kovo sudarytų skrydžio marÅ¡rutų, nevertino juose esančių rizikos faktorių, nes neturi tam tinkamos kompetencijos ir iÅ¡manymo, prieÅ¡ingai nei pats ieÅ¡kovas, ir tai negali bÅ«ti tapatinama gebėjimui valdyti dronÄ , įgijus pažymėjimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas N. B. ir jo atstovas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslinto ieÅ¡kinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. IeÅ¡kovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčas yra kilęs dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. DGK sprendimo. DGK nebuvo įsigilinusi į pačios įrangos sudužimo aplinkybes, taip pat neatkreipė dėmesio į E. J. pareigybės nuostatus, visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas dirbti su tokia įranga, kad į jo pareigines nuostatas neįėjo skrydžių valdymas ar kažkas panaÅ¡aus.

IeÅ¡kovo manymu, teismas turėtų atkreipti dėmesį į pakoreguotas linijas, ir atkreipti dėmesį į tai, kad skrydžio metu įranga net nepasiekė tos linijos, kur ieÅ¡kovui ir E. J. ji atrodė saugi. Be to, teismas turėtų taip pat atkreipti dėmesį ir į pačio darbdavio neatsargumÄ , nes pati įranga nebuvo apdrausta. Byloje yra įrodymai, kad atsakovė galėjo ir turėjo galimybę apdrausti tÄ Ä¯rangÄ , o kadangi draudimas kainuoja brangiai, todėl atsakovė nusprendė jos nedrausti.

Dabar atsakovė įmontavo video kamerÄ Ä¯ įrangÄ , o tuo metu įrangoje video kamerÄ nebuvo įmontuota. Jeigu darbdavys tuo momentu bÅ«tų įmontavęs kamerÄ , tada tiek ieÅ¡kovas, tiek E. J. skrydžio metu bÅ«tų galėję nutraukti tÄ marÅ¡rutÄ . Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad mokymai nebuvo kokybiÅ¡ki, tačiau darbdavys vis tiek, prisiimdamas sau rizikÄ liepė ieÅ¡kovui naudoti brangiÄ technikÄ . Jų nuomone, darbdavys prisiėmė rizikÄ neužtikrindamas reikiamų priemonių, mokymų, draudimo, todėl DGK sprendimas negali bÅ«ti teisėtas.

Jų nuomone, E. J. dar DGK turėjo bÅ«ti patrauktas byloje atsakovu, nes jis tikrino ieÅ¡kovo veiklÄ , nuolat dalyvavo skrydžių valdyme, jis turi didesnį skrydžių valdymų patirtį nei ieÅ¡kovas, vykdavo į visus organizuojamus skrydžius, kontroliuodavo ieÅ¡kovo veiklÄ . IeÅ¡kovas N. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis atvyko į darbovietę, kad pasiruoÅ¡ti skrydžiams, kurie turėjo vykti kitÄ savaitę ir numatyti objektų skenavimai kituose rajonuose.

Jį informavo, kad bÅ«tinai reikia nuskanuoti Å¡iandien objektÄ , kuris yra Klaipėdoje. Buvo duota preliminari teritorija, skrydis pirmiausia buvo paruoÅ¡tas preliminarus, jis buvo suderintas su E. J. ir peržiÅ«rėtas jų abiejų. Skrydžio pasiruoÅ¡imas nėra vien tik programinis, tačiau tai yra ir mechaninių priemonių pasiruoÅ¡imas. TÄ dienÄ buvo ganėtinai Å¡alta. Jie atvyko į tÄ objektÄ . Ta vieta jam buvo visiÅ¡kai nežinoma. Jie sustoję peržvelgti dar tÄ teritorijÄ kur yra, dar pakoregavo skrydžio marÅ¡rutÄ iki tos vietos, kur įranga netgi nedaskrido.

Jiems abiem su E. J. atrodė, kad skrydžio linija yra saugi, todėl buvo pakeltas dronas. Jo manymu, dėl susiklosčiusios situacijos dėl „Coronos“ Lietuvoje ir jų darbovietėje jiems nebuvo aiÅ¡ku, kas bus toliau, todėl galbÅ«t E. J. skubėdamas atlikti savo darbus pastÅ«mėjo ir jį atlikti viskÄ kuo skubiau. TÄ diena vykdant skrydį E. J. nuėjo kalbėti telefonu ir nestebėjo to skrydžio, tik girdėjo drono skrydžio garsÄ . Kadangi jam E. J. buvo duota užduotis nuskanuoti objektÄ kuo gražiau, todėl siekiant, kad vaizdas gautus aiÅ¡kesnis, dronÄ reikia skraidinti žemiau ir aiÅ¡kiau pastatų, kad prezentacijoms vaizdas bÅ«tų geresnis ir patrauklesnis komercijos tikslams.

Jis negali tiksliai pasakyti, ar E. J. minėjo tÄ dienÄ , kad reikia skristi arčiau objektų, jam pačiam buvo žinoma, kad taip buvo daroma. Kai dronas skrenda arčiau objektų, jis surenka daugiau taÅ¡kų, todėl daugiau yra detalumo. Be jo, skanavimo darbus daugiau niekas nevykdė įmonėje. Skrydžio marÅ¡rutÄ sudarė jis, tačiau iki E. J. įdarbinimo, jis visus skrydžius dėl saugumo suderindavo su įmonės direktoriumi, o įsidarbinus E. J., jis jam skirdavo užduotis ir jis visada dalyvaudavo tuose užduotyse, kad bÅ«tų užtikrinamas saugumas.

Ä®monėje nebuvo jokių dokumentų dėl darbo su dronu, kurie užtikrintų taisyklingÄ darbÄ su juo. Jis dirbo su tuo dronu 8 mėnesius, turėjo apie 20 val. skrydžių. PaaiÅ¡kino, kad skrydžio marÅ¡rutas sudaromas pagal skrydžio sudėtingumÄ , jis gali užtrukti 3-4 val., yra peržiÅ«rima, suderinama su kitais asmenimis, kad neįsiveltų kokia žmogiÅ¡ka klaida. MarÅ¡rutÄ per kurį įrangÄ nukrito jis sudarė per valandÄ laiko, o kitiems skrydžiams jis rengdavosi 3-4 val., kad paruoÅ¡ti juos kuo atsakingiau.

O šį skrydį (per kurį nukrito įranga) jis rengė trumpiau, nes įprastai rengiamus marÅ¡rutus, kadangi buvo darytas spaudimas, nes darbas priklauso nuo orų, tÄ dienÄ buvo numatytas geras oras. Jam spaudimas buvo daromas iÅ¡ E. J., jis sakė reikia atlikti darbus, kad neiÅ¡eitume į prastovas. Jis suprato, kad bÅ«tent tÄ dienÄ reikia atlikti skenavimÄ , nes jis buvo nusimatęs į ateitį darbų. Jam užteko to laiko pasiruoÅ¡ti tam skrydžiui. Kadangi įmonėje nebuvo jokių reglamentuotų darbų, kas tikrintų, iÅ¡ jo pusės buvo papildomas žingsnis, kad užtikrinti saugumÄ , buvo parodomas skrydžio projektas, ir su juo vykdavo kitas žmogus į objektÄ , kad bÅ«tų galima susekti dronÄ kur jis yra, jeigu jis kartais atsijungia nuo ryÅ¡io.

BÅ«tent Å¡altuoju oro metu dronas mėgsta strigti. Jo nuomone, įvykis įvyko todėl, kad pati užduotis nebuvo aiÅ¡ki, dronas neturėjo įmontuotos kameros, kad bÅ«tų galima matyti, kas yra prieÅ¡ais dronÄ ir atsiradus kliūčiai bÅ«tų galima nutraukti skrydį. Jam nebuvo žinoma ar dronas buvo draustas, įsigijus dronÄ darbo sutartis su juo nebuvo atnaujinta, o vykdant darbus jis visus skrydžius suderindavo su įmonės direktoriumi arba E. J.. Pagal savo darbo funkcijas jis buvo pavaldus E. J., nes visÄ informacijÄ jis gaudavo per jį, tik kitais atvejais per direktorių.

Jis jokiuose mokymuose drono pilotavimo nebuvo. SusiraÅ¡inėjimas pateiktas iÅ¡ mokymų, kurie yra susiję su inžineriniais darbais, o ne drono pilotavimo. Jis viskÄ stengdavosi gauti iÅ¡ įrangos tiekėjo, kÄ galima atlikti su Å¡ia įranga, bet pilotuoti dronÄ jis nebuvo mokamas. Jis viskÄ darė iÅ¡ praktikos. Jis vykdė darbus, o visos priemonės apsaugos buvo direktoriaus kompetencijoje, tokia tvarka buvo. Jis su materialine atsakomybe nebuvo supažindintas, supažindintas tik sutarties pasiraÅ¡ymo metu su esančios įrangos atsakomybe.

Jis dėl to ir prašė atnaujinti darbo sutartį, kai įmonė įsigijo naujÄ dronÄ , tačiau jo praÅ¡ymo dėl naujų darbo sÄ lygų niekas neįtraukė, tik buvo įraÅ¡ytas jo naujas atlyginimas. Jeigu jis bÅ«tų žinojęs, kad dronas nėra draustas, jis nebÅ«tų net lietęsis prie to drono. Dirbant jis neklausė ar dronas yra draustas, bet kalba apie tai buvo. Jam nebuvo paakyta, kad dronas yra draustas. PaaiÅ¡kino, kad mokymų tokių, kad jis galėtų atlikti pilnai ir kokybiÅ¡kai pavestus darbus, nebuvo.

Jis niekada nebuvo pakėlęs drono be direktoriaus ar E. J. leidimo. Jis buvo minėjęs direktoriui dėl mokymų. Ä® atsakovės atstovės klausimus papildomai paaiÅ¡kino, kad darbui su sudužusiu dronu jis naudojosi programine įranga, kurioje buvo nurodyta kokį mygtukÄ reikia paspausti, kad dronas skristų, jis skrenda automatiÅ¡kai. Jo niekas nemokė dirbti su juo, viskas buvo daroma iÅ¡ praktikos. Buvo parodyta kokius mygtukus spausti, parodė įrangos tiekėjas, o vėliau jis stengdavosi aiÅ¡kintis viskÄ su tiekėju, kaip viskÄ daryti.

Skrydžio marÅ¡rutÄ kaip sudaryti jam parodė taip pat įrangos tiekėjas. Jis gerÄ ryšį palaikė su įrangos tiekėju, todėl susiraÅ¡inėjimÄ jis įvardintų kaip laisvo pobÅ«džio konsultavimÄ si. Ä®rangos tiekėjo atstovas buvo atvykęs antrÄ dienÄ , jie vyko su direktoriumi į Akmenę, tada įrangos tiekėjas viskÄ parodė pats, nes buvo blogas oras ir jis nenorėjo, kad kažkas atsitiktų su įranga. Kiek jis gavo tada informacijos ir tai buvo viskas. 2019 m. spalio 16 d. įrangos tiekėjo tikslas atvykti į LietuvÄ , kiek jis pamena, buvo baterijos atvežimas.

IÅ¡duodant bepiločio pažymėjimÄ , buvo tikrinimas mažos dėžutės apskridimas sodyboje – kieme, labiau buvo tikrinamas pats dronas. Netikrino niekas kaip jis geba susidaryti skrydžio marÅ¡rutÄ . Skrydžio planavimas yra pradedamas pirmiausiai nuo užduoties, ginčo atveju buvo duotas paketas, pagal kurį buvo galima pradėti planuoti skrydžio marÅ¡rutÄ , Å¡is etapas užima daugiausia laiko, po to tikrinami techniniai duomenys, visa tai įeina į skrydžio marÅ¡ruto planavimÄ . Ginčo atveju jam visus duomenis, kokį plotÄ reikia iÅ¡matuoti pateikė E. J.

PaaiÅ¡kino, kad jis naudojosi „Lichi“ programa sudarant marÅ¡rutÄ . Å ia programa daugiau niekas įmonėje be jo nesinaudojo, Å¡iÄ programÄ jis susikÅ«rė sau asmeninio paÅ¡to duomenimis. Prisijungimus prie Å¡ios programos darbdavys prašė grÄ Å¾inti jau išėjus iÅ¡ darbo. Jis įmonei negrÄ Å¾ino Å¡ių duomenų, nes programa yra sukurta jo asmeninio paÅ¡to duomenimis. Mano, kad drono nukritimui įtakos turėjo skrydžio marÅ¡rutas ir papildomų apsaugos priemonių nebuvimas.

Skrydžio marÅ¡rutas programinėje įrangoje neiÅ¡lieka, ginčo marÅ¡rutas nėra iÅ¡likęs, pasijungus prie programos jo atsekti nėra galima. Darbdavys jam nesiÅ«lė jokių mokymų gilinti žinias dėl sudužusios įrangos. E. J. privalėjo pagal kompetencijÄ tikrinti jo skrydžius, įsitikinti, kad skrydžiai yra saugÅ«s, jo turimas skrydžio pažymėjimas ir kompetencija suteikė jam galimybę tikrinti jo skrydžius. Ginčo atveju E. J. per „messenger“ programÄ buvo siųsta skrydžio nuotrauka, jis žiÅ«rėjo biure šį marÅ¡rutÄ .

Skrydžio marÅ¡rutas buvo suplanuotas jo, tačiau, kad užtikrinti jo saugumÄ buvo duodama tikrinti E. J. Ginčo atveju kliÅ«tis marÅ¡ruto jie vertino abu su E. J., jis klausė visko jo. Savo pirmame paaiÅ¡kinime jis nurodė, kas turėjo įtakos tam įvykiui, po Å¡oko jis galbÅ«t nenurodė tiksliai visų detalių. DetalÅ«s paaiÅ¡kinimai buvo pateikti darbdaviui susiraÅ¡inėjant el. laiÅ¡kais, buvo pateikti papildomi paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios situacijos. Jis žino, kad po įvykio darbdavys kreipėsi į draudimo agentÄ dėl įrangos apdraudimo, jam buvo atsakyta, kad tokios galimybės Lietuvoje nėra.

PaaiÅ¡kino, kad jis yra naudojęs kitÄ dronÄ kelis kartus, kuriuo galima nustatyti objektų aukÅ¡tį. Jie su E. J. atvykę į vietÄ nusprendė, kad pastato nekliudys dronas, todėl jis buvo pakeltas ir paleistas. Skrydžio planavimui tikrai nebuvo skirtas 4 min. laikas, E. J. buvo nusiųstas skrydis, kad jis taip pat galėtų įvertinti jo saugumÄ . Po įvykio pultas nebuvo mestas ant žemės, o buvo tiesiogiai padėtas, jam tuo metu buvo Å¡okas, kad dronas atsitrenkė. Skrydžio plotas ir skrydžio marÅ¡rutas eina greta vienas kito, plotas yra teritorija, kurioje bus vykdomas marÅ¡rutas, o skrydžio marÅ¡rutas, tai kaip plotas turi atitikti marÅ¡rutÄ .

E. J. jam nurodė, kad reikia patikslinti skrydžio marÅ¡rutÄ , kad reikia įtraukti papildomai ir stadionÄ . PaaiÅ¡kino, kad planÅ¡etė turi problemÄ užstrigti, toks atvejis buvo ne vienas, kai buvo skanuojamas pajÅ«ris, todėl buvo kreiptasi ir į tiekėjÄ dėl konsultacijos, tai yra jos apÅ¡iltinimo. Dronas gali vykdyti marÅ¡rutÄ neiÅ¡saugojus marÅ¡ruto. PaaiÅ¡kino, kad pakoregavus skrydžio projektÄ jis nebuvo iÅ¡saugotas, nes planÅ¡etei užstrigus jis tiesiog neiÅ¡sisaugojo. Jo pareigybės buvo geodezininko padėjėjas.

Jeigu nebūtų buvę tos įrangos, jis butų vaikščiojęs su GPS įranga ir rinkęs tuos taškus. Jis neturėjo patirties dirbti su tokia įranga. Atsiradus naujai įrangai buvo reikalingi nauji įgūdžiai darbui su ja. Atsirado sudėtingesnių situacijų su ja dirbant, nes senoji įranga buvo paprastesnė. Su dronu jis nežinojo kaip reiks dirbti. Jis su šiuo dronu turėjo apie 20 val. skrydžių patirties, vienas skrydis vyksta apie 10-15 min. Ginčo įvykis buvo pirmas incidentas. Atsakovės atstovas direktorius R.

K. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl įvykusio įvykio sutriko įmonės veikla beveik metus laiko. Drono apdraudimu jie domėjosi, jie kreipėsi į brokerius, kad jiems paskaičiuotų drono draudimÄ , tačiau brokeriai jiems pasakė, kad tokių įrangų jie nedraudžia. Ä® brokerius kreipėsi telefonu tik įsigiję įrangÄ , domėjosi ir prieÅ¡ įsigyjant. Jiems buvo tel. praneÅ¡ta, kad niekas tuo neužsiima, po to dar el. laiÅ¡ku kreipėsi, bet tai jau buvo po įvykio.

RaÅ¡ytinių įrodymų, kad jie iki įvykio kreipėsi dėl draudimo įrangos jie neturi. Po įvykio kreipėsi todėl, kad turėtų kažkÄ raÅ¡tiÅ¡ko. Jie norėjo, kad jiems užtvirtintų raÅ¡tu, kad Lietuvoje niekas tuo neužsiima. Jie po įvykio gilinosi dar dėl draudimo, sužinojo, kad yra kažkokia įmonė kuri tuo užsiima. Dabartinio drono draudimas jiems kainuoja 6000 Eur metams, bet Å¡i įranga yra per pus pigesnė nei sudužusi. Niekas neturėjo kompetencijos tikrinti ieÅ¡kovo darbo, nes jis buvo apmokytas dirbti su Å¡ia technika, Å¡i darbo vieta buvo sukurta tik ieÅ¡kovui, jis vienas ir tebuvo apmokytas dirbti su Å¡ia technika.

Visi kiti dirbo kitus standartinius geodezininko darbus. Pareiginiuose nuostatuose ieÅ¡kovas nebuvo paskirtas kam yra pavaldus, apart jam, kaip įmonės vadovui. Su E. J. jis buvo kaip komandos narys, nes E jam padėdavo kartais ieÅ¡kovui atlikti skrydžius, bet daugiausia ieÅ¡kovas skrydžius atlikdavo vienas. Po įvykio atvykus į vietÄ , ieÅ¡kovas tylėjo ir neiÅ¡tarė nei žodžio. Tuo momentu jie nekalbėjo. Paklausė kas nutiko pultui, kodėl jis toks murzinas. Nėra buvę pusę metų, kad įranga strigtų nuo Å¡alčio, ieÅ¡kovas bandė duoti tokius paaiÅ¡kinimus.

Yra buvę kai įranga iÅ¡sikrovė, kai skanavo jie visÄ dienÄ pajÅ«rį, bet strigimų Å¡iaip nėra buvę. „Dyleris“ iÅ¡ kurio jie pirko įrangÄ , jau dirba su Å¡ia įranga apie 5 metus visoje Europoje. Buvo kalbėta su juo, ar galėtų ieÅ¡kovas atvykti pasimokyti pas jį, jie pasiÅ«lė atvykti trims dienoms, kur jis galėtų pasimokyti nuo pat pradžių, skrydžio marÅ¡ruto sudarymÄ , skraidymÄ ir t. t. Jis pasiÅ«lė ieÅ¡kovui, bet ieÅ¡kovas pasakė, kad jam nereikia, nes jis viskÄ moka.

Drono paskirtis yra industrinis, jo paskirtis yra kažkÄ neÅ¡ti, krovinį iki 7 kg. Å iuo atveju jis neÅ¡a skenerį, kuris skanuoja žemės pavirÅ¡ių, visÄ situacijÄ ir ruoÅ¡ia 3D modulį, jis eina ir renka informacijÄ po 1 taÅ¡kÄ , daug greičiau, moderniau nei paprastas geodezinis prietaisas. Tai yra eilinis darbo įrankis, jis Å¡iuo metu yra moderniausias įrankis Europoje, tai duomenų rinkimo aparatas. Kol jie neturėjo tos įrangos, ieÅ¡kovas dirbo su tais pačiais įrankiais geodeziniais, atliko topografinius planus, pats važiuodavo į objektus matuodavo, braižydavo, darbo pobÅ«dis nepasikeitė, planai buvo daromi ir toliau tik jau su kitos įrangos pagalba.

Objektas „Ąžuolyno giraitė“ yra savivaldybės projektas, ten buvo vykdomi žemės darbai. Jie nuskanuotÄ informacijÄ turėjo turėti pas save, po to jeigu iÅ¡kastų kas žemę, kad jie galėtų vėl padaryti skanavimÄ ir palyginti su pirmuoju, kiek iÅ¡kasta žemės, pamatuoti tÅ«rius, kad iÅ¡vengti ginčų, nes su Å¡ia sistema yra lengva paskaičiuoti. IeÅ¡kovas tuo metu vykdė darbo funkcijas ir tai atsitiko darbo metu. E. J. į įmonę buvo priimtas, kad pritraukti naujus objektus ir komunikuoti su tų objektų tyrėjais.

Å is „Ąžuolyno giraitė“ projektas taip pat buvo jo. Tik ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti su Å¡ia įranga, kiti darbuotojai dirbti su Å¡ia įranga nemokėjo. PaaiÅ¡kino, kad pulte yra mygtukas (stabdis), kurį paspaudus dronas momentaliai sustoja toje pačioje vietoje, taip pat dronÄ galima sustabdyti planÅ¡ete, tada jį gali parvairuoti kur reikia. Sensorių jis neturi, nes tai industrinis dronas, su juo skanuojama akių matymo plote. KamerÄ jie norėjo sumontuoti kartu su ieÅ¡kovu, buvo nuvykę į parduotuvę, tačiau jie tuo metu tokios kameros neturėjo, todėl ir užsitęsė kameros įsigijimas.

Dronas skrenda suplanuotu marÅ¡rutu, jeigu yra kliÅ«tys, galima nutraukti misijÄ ir pakoregavus marÅ¡rutÄ pradėti nuo paskutinio taÅ¡ko, arba perskristi kliÅ«tį, variantų koreguoti skrydį yra. PaaiÅ¡kino, kad kai ieÅ¡kovui buvo paskirtas dirbti dronas, nuo jo buvo nuimti kiti darbai, kuriuos dirbdavo kiti įmonės darbuotojai, jis visada turėdavo laiko pasiruoÅ¡ti skrydžiui, skubotumo nebuvo. IeÅ¡kovas nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesikreipė į jį dėl darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo. Jis kaip įmonės vadovas, ieÅ¡kovui patenkinus jo visus lÅ«kesčius, ieÅ¡kovui pakėlė atlyginimÄ nuo 600 Eur iki 1000 Eur „į rankas“.

Ä® pirmuosius objektus ieÅ¡kovas vykdavo su juo, po to su E. J., o daugiausia vykdavo ir vienas. Atsakovės atstovė advokatė patvirtino, kad iki įvykio ieÅ¡kovas buvo 2019 m. vienas atlikęs 9 skrydžius, o 2021 m. - 5 kartus. IÅ¡ viso jis yra atlikęs 40 skrydžių. PrieÅ¡ įvykį jie kainos draudimo nežinojo, nes nežinojo kas draudžia. PasiÅ«lymÄ jie gavo po įvykio, kai nebebuvo ko drausti. Jie dėjo visas pastangas drausti dronÄ , įsidėti kameras. Jis įvykio skanavimÄ nelaiko reprezentaciniu darbu, nes tokių darbų kuriuos galima pavadinti reprezentaciniais jo darbe sudaro 20-30 proc. gal ir daugiau.

Reprezentacijai darytas objektas ieÅ¡kovui buvo ne pirmas. Jų darbas yra nuskanuoti kuo tiksliau ir detaliau, o ne gražiau. Tai yra daroma įmonės resursais, jam buvo mokama už tÄ darbÄ , ar jis darė komercinius objektus, ar reprezentacinius. IeÅ¡kovas nesprendžia, koks tas skanavimas, jis ima užduotis ir dirba, jam užduotis duodavo jis, E. J.. Ginčo objektÄ skenuoti jis gavo iÅ¡ E. J.. Projekto inžinierius neturi tikslo stebėti kaip jis yra skanuojamas, jo tikslas pritraukti objektus. Projekto inžinierius neskirsto darbų.

KÄ turi kas padaryti, skirsto jis. Kas liečia įvykio projektÄ , ieÅ¡kovas gavo užduotį iÅ¡ E. J. el. paÅ¡tu. E. J. gavęs įvykio marÅ¡rutÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, turėjo sužiÅ«rėti, ar skrydžio marÅ¡rutas dengia bendrÄ plotÄ užsakymo, ne skrydžio detales, bet tÄ ribÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ užsakovo. E. J. negali valdyti tokio drono kuris sudužo, jis gali skraidyti tik su 2 kg dronu. E. J. tik fiziÅ¡kai padėdavo ieÅ¡kovui, kai galėdavo ir turėdavo laiko. Jie pasitikėjo ieÅ¡kovu, todėl daugelį darbų dirbo jis vienas, pradžioje jis padėdavo jam.

Valandos tokiam objektui pasiruošti pilnai pakanka, tiek laiko net nereikia pasiruošti tokiam objektui. Jo manymu, dronas sudužo, nes jis drono nestebėjo. Pačiam skrydžio maršrute matosi, kad vienoje linijoje dronas jau yra dalinai prie pastato, vietoje galima pastebėti, kur dronas gali atsitrenkti. Piloto klaida nepamatyti kliūčių. Skraidyme E. J. gal ir turi patirties, tačiau tokių skenavimų jis nėra atlikęs, jis nebaigęs tokių mokslų. E. J. dronas dirbti niekada nebuvo patikėtas, jis padėdavo tik fizinius darbus atlikti.

Dronas yra geodezinis prietaisas duomenų surinkimui. PaaiÅ¡kino, kad avarines situacijas iÅ¡vengiama fiziÅ¡kai, dronas yra stabdomas. Visi skanavimai vykdomi kai tu matai, kur jis skrenda. Ne visada galimybė yra stebėti dronÄ per kameras, reikia pastoviai jį stebėti. Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra projekto inžinierius, dirbantis R. K. vadovaujamoje įmonėje, santykiai nekonfliktiÅ¡ki nei su vienu. PaaiÅ¡kino, kad jis teikė paaiÅ¡kinimÄ Ä¯monės vadovui, palaiko duotus paaiÅ¡kinimus.

Jis yra projekto inžinierius, supažindina potencialius klientus su atliekamais jų darbais. A. P. papraÅ¡ius nuskanuoti „Ąžuolų giraitę“ Kauno g., Klaipėdoje, su vadovu susiformavo užduotį, kad pateikti užsakovui, ar jie susidomės jų darbu. IeÅ¡kovui buvo paraÅ¡yta, kad sudarytu skrydžio marÅ¡rutÄ nuskanavimui tame plote. Jis atsiuntė jam teritorijos planÄ , kad jis peržiÅ«rėtų, kad patikrintų plotus. Jis liepė papildomai įtraukti stadionÄ . IeÅ¡kovas planÄ pakoregavo, grįžęs po pietų iÅ¡ namų pasakė kad galės važiuoti į teritorijÄ skenuoti.

Jam grįžus po pietų, jie susikrovė įrangÄ ir iÅ¡važiavo į tÄ objektÄ . Atvažiavus į vietÄ ieÅ¡kovas dar kartÄ apsižiÅ«rėjo teritorijÄ , aplink stovinčius pastatus. Jis pasižiÅ«rėjo į tÄ pastatÄ kur atsitrenkė dronas ir paklausė jo, koks galėtų bÅ«ti to pastato aukÅ¡tis. Darbe dar buvo jie kalbėję, kad devynaukščiai namai yra apie 25 metrų, tačiau atvažiavus į vietÄ jis ieÅ¡kovÄ perspėjo, kad tas pastatas yra tikrai aukÅ¡tesnis nei 25 metrai.

Ir vizualiai buvo matyti, kad tai buvo aukÅ¡tesnis pastatas. IeÅ¡kovas vietoje dar pasakė, kad jis pakoregavo skrydžio marÅ¡rutÄ . Skrydžio koregavimo marÅ¡rutas yra tik ieÅ¡kovo reikalas ir jo tiesioginės pareigos. Dronas skrenda iÅ¡ anksčiau jam užduotas trajektorijas, tai yra ruoÅ¡iama dar kontoroje. Skrydžiai yra užprogramuojami, o vietoje dronas jau skrenda pagal suplanuotÄ marÅ¡rutÄ . Jis stovėjo atokiau nuo įvykio vietos, apie 80 metrų, o ieÅ¡kovas 60 metrų. Jis dronÄ paskutinį momentÄ matė, kai jis trenkėsi į namo sienÄ ir krito iÅ¡ 60 metrų aukščio ant žemės. Po įvykio, jis pranešė įmonės vadovui.

Vadovas atvyko į vietÄ , ieÅ¡kovas buvo atokiau nuo jų. Susirinkę likučius drono ir grįžę į ofisÄ , vadovas paklausė kaip tai galėjo atsitikti. Tada jis atkartojo ieÅ¡kovo pasakytus žodžius, kad namas galėjo „pasislinkti“. Jis paklausė ieÅ¡kovo kaip tai gali bÅ«ti, tačiau tikslaus atsakymo jis iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. Jie bandė daryti vidinį tyrimÄ dėl įvykusio įvykio. Kai buvo atidaryta programa kompiuteryje, jis paklausė ieÅ¡kovo, kurioje trajektorijoje dronas atsitrenkė.

Jis paprasčiausiai paprašė ieÅ¡kovo uždėti tris taÅ¡kus ant tos trajektorijos ir paraÅ¡yti koordinates ant popieriaus. IeÅ¡kovas tÄ dalykÄ padarė. Jis patikrino tuos taÅ¡kus savo kompiuteryje ir iÅ¡vedęs tuos tris taÅ¡kus tiesėje, įsitikino, kad dūžis įvyko toje vietoje, kur jis buvo užprogramuotas skrydžio marÅ¡rute. Jeigu marÅ¡rutas užprogramuotas neteisingai, tai ir įvyksta avarijos. Jo nuomone, įvykis įvyko dėl neteisingai ieÅ¡kovo suprogramuoto marÅ¡ruto. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas jam nebuvo pavaldus, jis jo neturėjo kvalifikacijos kontroliuoti, nes neturėjo tokios skrydžio kvalifikacijos.

Prisijungimus prie programos turėjo tik vienas ieÅ¡kovas, įmonė iki Å¡iol nėra atgavusi duomenų ir negali prisijungti prie programos. Jis neturėjo nei galimybės, nei buvo jo pareigybėse nustatyta, kad jis turi kontroliuoti ieÅ¡kovo darbÄ . TÄ dienÄ , 2020 m. kovo 23 d., buvo pliusinė temperatÅ«ra, o, be to, įranga nestringa prie minusinės temperatÅ«ros. Jo žiniomis, Å¡iuo metu, kai yra didelė minusinė temperatÅ«ra yra daromi skrydžiai, įranga nestringa. Laikas pasiruoÅ¡ti skrydžiui ieÅ¡kovui neribojamas, tai svarbiausia yra susiję su sauga.

IeÅ¡kovui informacija buvo duota 11 val. 22 min., darbo diena iki 17 val., buvo pusdienis per kurį jis galėjo kuo puikiausiai skrydį susiplanuoti. Jokio spaudimo ieÅ¡kovui daryta nebuvo. Jis įmonėje neturi pavaldžių darbuotojų, nėra tai numatyta darbo sutartyje. Jo pažymėjimas nesuteikia marÅ¡ruto planavimo, jis turėjo praktikos, todėl tÄ pažymėjimÄ iÅ¡silaikė. Laikant pažymėjimÄ yra teorinė dalis apie orlaivį, ir yra duotas kvadratas, kurį tu turi apskristi. FiziÅ¡kai tu turi matyti tÄ dronÄ .

Sudužusį dronÄ valdė tik ieÅ¡kovas, jis nėra bandęs. Jam nereikia to drono valdyti, nes jam valdyti buvo žmogus. Piloto orlaivio pažymėjimas jam iÅ¡duotas 2020 m. vasario 4 d. PaaiÅ¡kino, kad įrangos pardavėjas, pardavęs įrangÄ , supažindino ir vedė kursus kaip suvedinėti marÅ¡rutus, skraidyti, kaip valdyti tÄ dronÄ . Tuo metu jis nedirbo, kai jis įsidarbino tuos kursus ieÅ¡kovas jau buvo praėjęs. Ä® objektus jis vyksta kaip aptarnaujantis personalas, vairuoja automobilį, padeda iÅ¡kelti dronÄ .

Jokios skirtumo nėra, ar tai reprezentacinis skenavimas, ar industrinis. Pirmiausia klientui jie turi pristatyti technologijÄ , o po to jie pasirenka. Su skeneriu galima daryti labai daug skirtingų opcijų. Kai dronas pakyla, jis su pilotu nebendrauja, tiesiog jam netrukdo. Jis pasakė, kad ten yra aukÅ¡tų pastatų, o devynaukÅ¡tis yra aukÅ¡tesnis nei 25 metrai. Kai buvo analizuojamas marÅ¡rutas po įvykio, jam ieÅ¡kovas parodė, kad dronas skrido 60 m aukÅ¡tyje. Seniau buvo skraidoma su kitu dronu, kad patikrinti prieÅ¡ paleidžiant dronÄ kuris sudužo, ar saugu.

Skrydžio marÅ¡rutus ieÅ¡kovas daro vienas. Jis nemano, kad dronas dabar yra draustas. Industrinių dronų draudimo kompanijos nedraudžia. Jeigu gamintojas nenumato kameros drone, ten jos ir nėra. Jis užduotį gaudavo iÅ¡ kliento, pasitardavo su direktoriumi, ir planÄ siųsdavo tiesiogiai ieÅ¡kovui. Direktorius nuspręsdavo, kokie projektai yra daromi, jis iÅ¡dalina darbus, o ne jis. Kalba buvo, kad anksčiau dronas toje vietoje praskrido netoli kažkokio objekto. Mano, kad ieÅ¡kovas pats turi darbdaviui praneÅ¡ti apie visus netikslumus, kuriuos patiria skraidant.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovo ir jo atstovo, bei atsakovės atstovų, liudytojo E. J. paaiÅ¡kinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)14358/2020 nustatyta, kad atsakovė UAB „Geopartneris“ 2020-06-25 kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo N. B. DGK 2020-08-12 priimtu sprendimu ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies, priteisė atsakovei iÅ¡ N. B. 6466,74 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatyta, kad UAB „Geopartneris“ 2020-03-23 surašė aktÄ dėl padarytos žalos, kuriame konstatavo, kad darbuotojas N. B., eidamas geodezininko padėjėjo pareigas bei bÅ«damas atsakingas už įrangos priežiÅ«rÄ ir saugojimÄ nuo sugadinimo, vykdydamas darbo funkcijas 2020-03-23 apie 13.30-14.00 val., (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai sugadino įmonės patikėtÄ turtÄ â€“ dronÄ DJI Matrice 600 PRO ir lazerinio skenavimo sistemÄ Lidar YellowScan®Surveyor ULTRA. Ä®monei padaryta 131 868,40 Eur žala.

„YELLOWSCAN“ 2020-04-21 atlikta užsakovo UAB „Geopartneris“ paslaugų ataskaita patvirtina, kad buvo atlikta produkto „ULTRA“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas po sudužimo, iÅ¡vada: sistema per daug pažeista, skaitytuvas ir „APX15“ nebepataisomi. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas N. B. dirbdamas pas atsakovę geodezininku, su įvykio metu sudužusiu dronu nuo 2019-10-04 iki 2019-10-24 yra padaręs 40 objektų skenavimÄ , skrydžio laikas – 20 val., kilometražas - 424,55 km.

Nustatyta, kad UAB „Geopartneris“ 2019-07-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ įmonės SIA „A-GEO“ už 154 382 Eur sumÄ Ä¯sigijo YellowScan kompanijos Surveyor ULTRA Lidar komplektÄ su papildomais priedais. UAB „Geopartneris“ ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tis patvirtina, kad sudužusios lazerinės skenavimo sistemos Lidar YellowScan Surveyor ULTRA DJI Matrice 600 PRO likutinė vertė 2020-03-23 datai yra 131 868,11 Eur. Nustatyta, kad 2019-01-15 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25 (toliau – Darbo sutartis).

Darbo sutarties 1 p. nustatyta, kad ieÅ¡kovas priimtas „Geodezininko padėjėjo“ pareigose, nustatant atliekamas darbo funkcijas: „ <...inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruoÅ¡imas, įrangos priežiÅ«ra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte“. IeÅ¡kovui nustatytas 910,70 Eur darbo užmokestis, 3 mėn. bandomasis laikotarpis, pilnas etatas - visa darbo laiko norma (Darbo sutarties 3 p., 4 p., 5 p., 6 p.) bei kitos teisės ir pareigos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksÄ (toliau - DK). 2019-09-01 Darbo sutarties pakeitimu atsakovės iniciatyva be atskiro ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, nuo 2019-09-01 ieÅ¡kovui nustatytas padidintas 1605,83 Eur darbo užmokestis, nekeičiant darbo laiko ir vietos.

Nustatyta, kad 2019-12-30 tarp E. J. ir atsakovės buvo pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis, kuria E. J. priimamas dirbti – projektų inžinieriumi (naujų projektų pritraukimas, projektų pristatymas, vizualizavimas). 2019-12-30 jis pasiraÅ¡ytinai supažindintas su pareigybių apraÅ¡u, kuris 7.2 p. yra nurodytos jo pareigos – rengti ir vykdyti verslo projektų planus, komercines sÄ lygas, susitarimus ir kontraktus, įvertinant galimas verslo projektų rizikas. Nustatyta, kad atsakovės vadovas R. K. el. laiÅ¡kais 2019-07-31, 2020-03-23 domėjosi įmonės įrangos draudimu (dronu), jam buvo atsakyta, kad dvi draudimo kompanijos sutinka dronÄ drausti tik ofise, o apie jo buvimÄ už ofiso ribų, net nesvarsto.

IeÅ¡kovo 2019-09-21 pateiktas „FLOCK“ metinis draudimas „Fly Unlimited“ komerciniams bepiločių orlaivių operatoriams patvirtina, kad draudikas „A. G. Corparate & Specialty SE“ sutinka apdrausti dronÄ nuo nuostolių, žalos ar atsakomybės, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko draudimo laikotarpiu. Bepiločio orlaivio techninės apžiÅ«ros talonas patvirtina, kad UAB „Geopartneris“ priklausantis multikopteris Nr. BO-429 atitinka techninius reikalavimus. Byloje ieÅ¡kovo pateiktas susiraÅ¡inėjimas laikotarpiu nuo 2019-08-12 iki 2020-01-28 patvirtina, kad ieÅ¡kovas su įrangos pardavėjo atstovu A.

V. konsultavosi dėl mokymų ir darbo su multikopteriu Nr. BO-429 . Nustatyta, kad ieÅ¡kovas N. B. 2019-10-31 (galiojantį iki 2029-10-31) yra įgijęs leidimÄ valdyti bepilotį orlaivį (multikopteris), kilimo masė 15 kg. Å is leidimas suteikia teisę skristi bepiločiu orlaiviu virÅ¡ tankiai apgyvendintos teritorijos laikantis ne mažiau kaip 30 metrų atstumo nuo paÅ¡alinių žmonių, 5 metrų atstumo nuo pastatų bei transporto priemonių. Å is leidimas nesuteikia teisės skristi virÅ¡ žmonių minios.

Å is leidimas galioja valdant tik techninę apžiÅ«rÄ atlikusį ir atitinkamu registracijos ženklu pažymėtÄ bepilotį orlaivį. Nustatyta, kad E. J. 2020-02-04 (galiojantį iki 2030-02-04) yra įgijęs leidimÄ valdyti bepilotį orlaivį (multikopteris), kilimo masė 2 kg. Å is leidimas suteikia teisę skristi bepiločiu orlaiviu virÅ¡ tankiai apgyvendintos teritorijos laikantis ne mažiau kaip 10 metrų atstumo nuo paÅ¡alinių žmonių, 5 metrų atstumo nuo pastatų bei transporto priemonių.

Å is leidimas nesuteikia teisės skristi virÅ¡ žmonių minios. Å is leidimas galioja valdant tik techninę apžiÅ«rÄ atlikusį ir atitinkamu registracijos ženklu pažymėtÄ bepilotį orlaivį. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-08-12 iki 2020-01-28 ieÅ¡kovas N. B. ir A. V., įmonės SIA „A-GEO“ atstovas iÅ¡ kurio atsakovė įsigijo dronÄ DJI Matrice 600 PRO ir lazerinio skenavimo sistemÄ Lidar YellowScan®Surveyor ULTRA bendravo ir konsultavosi elektroniniais laiÅ¡kais dėl darbo su įsigyta įmonėje įranga.

IeÅ¡kovo pateikti „Messenger“ duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir E. J. derino marÅ¡ruto klausimus dėl įvykusio ginčo įvykio, E. J. informavo ieÅ¡kovÄ Å¾inute, kad - „pataisyti reikės marÅ¡rutÄ , kad stadionÄ užkabintumėm, ir tada viskas bus tuomet - ok“ 2020- 03-23 12:03 val., atsiuntė jam skenuojamos teritorijos planÄ . IeÅ¡kovo pateikti susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais programėlėje „Messenger“ duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovės vadovas R.

K. bendravo dėl įvykusio įvykio, sprendė įvairius darbų atlikimo „dronu“ variantus bei kitus klausimus susijusius su ieškovo tiesioginėmis darbo pareigomis. „YELLOWSCAN“ 2020-04-21 atlikta užsakovo UAB „Geopartneris“ paslaugų ataskaita patvirtina, kad buvo atlikta produkto „ULTRA“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas po sudužimo, išvada: sistema per daug pažeista, skaitytuvas ir „APX15“ nebepataisomi. Dėl žalos atlyginimo. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas byloje įrodinėja, kad žala kilo ne dėl jo kaltės, o atsakovė įrodinėjo, kad žala kilo dėl ieÅ¡kovo netinkamai atliktų darbinių pareigų, kuomet atsakovas, atlikdamas tiesiogines savo pareigas, nesilaikė drono eksploatavimo bei priežiÅ«ros taisyklių, ko pasėkoje jį sugadino (sudaužė) nepataisomai ir dėl to atsakovė patyrė materialinę žalÄ . Vadovaujantis DK 1 straipsnio 2 dalimi DK reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susiję su individualiais darbo santykiais, tai yra ir po darbo sutarties nutraukimo.

Darbuotojo veikimo sfera priklauso nuo darbo funkcijų, kurias jam darbo sutartimi paveda vykdyti darbdavys. Darbo funkcijos nustatomos, priklausomai nuo darbdavio veiklos pobÅ«džio – darbuotojai yra pasitelkiami, kad darbdavys galėtų užsitikrinti tinkamÄ Å«kinės komercinės ar kitokio pobÅ«džio veiklos vykdymÄ ir realizuoti apsibrėžtus veiklos tikslus. Akivaizdu, jog darbdavio veiklos pobÅ«dis turi lemiamÄ reikÅ¡mę darbuotojo veiksmams, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

DK 24 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbo sutarties Å¡alys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sÄ lygų ir tvarkos.

Jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 15 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.

25. Darbo sutarties 1 p. nustatyta, kad atsakovas priimtas „Geodezininko padėjėjo“ pareigose, nustatant atliekamas darbo funkcijas: „ ...inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte“. Darbo sutartyje nurodytoms ieškovo darbo funkcijoms vykdyti jam buvo perduota atsakovei priklausanti darbo įranga, tai yra – dronas „DJI Matrice 600 PRO“ ir lazerinio skenavimo sistema „Lidar YellowScanB Surveyor ULTRA“, kurios vertė 131 868,40 Eur.

Nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d., ieÅ¡kovui vykdant savo darbines funkcijas, o bÅ«tent skenuojant objektÄ â€žÄ„Å¾uolyno giraitė“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dronu, bei dronÄ grÄ Å¾inant į pakilimo vietÄ , Å¡is su lazerine sistema trenkėsi į objekte esantį pastatÄ bei nuo smÅ«gio krito žemyn iÅ¡ 60 m aukščio. Ä®vykio metu atsakovės įranga dėl patirto dvigubo smÅ«gio visiÅ¡kai nebeveikė ir yra nepataisoma. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. kovo 19 d. galiojančiame Darbo kodekse (kurio normos ir taikomos, atsižvelgiant į darbinių santykių pradžiÄ ) materialinės atsakomybės sutarčių sudarymo galimybė nenumatyta, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo (2020-07-30) įsigaliojus Å¡iam įstatymui netenka galios.

Taigi naujasis DK numato, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip kiekvienos darbo sutarties Å¡alies pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ (DK 151 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad visiÅ¡ko darbuotojų padarytos žalos atlyginimo neatsisakyta, tačiau jis reglamentuojamas kitaip, atsisakant individualiai su darbuotoju sudaromų visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčių.

Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , nustatyti 2016 m. DK 154 straipsnyje. Darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ tik DK 154 straipsnyje numatytais atvejais, tai yra:

1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veika, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo;

5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejis yra numatytas kolektyvinėje sutartyje. DK 154 straipsnyje nurodytas sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Tokių atvejų Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Tačiau nenustačius, kad žala padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas), nereiÅ¡kia, kad nebelieka kita kaltės forma padarytų darbo pareigų pažeidimu padarytos turtinės žalos ir pareigos jÄ atlyginti (DK 151 straipsnio 1 dalis). Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios iÅ¡raiÅ¡kÄ kaltė gali pasireikÅ¡ti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rÅ«Å¡is:

1) tiesioginę tyčiÄ ;

2) netiesioginę tyčiÄ ;

3) neatsargumÄ dėl perdėto pasitikėjimo;

4) neatsargumÄ dėl nerÅ«pestingumo (CK 6.245 – 6.248 straipsniai)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-347/2011; kt.). Bet kuri kaltės forma ir rÅ«Å¡is yra pakankamas atsakomybės atlyginti žalÄ atsiradimo pagrindas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumÄ dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Be to galioja ir visiems civiliniams teisiniams santykiams taikytina pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jeigu ji yra padaryta – atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis. Neturi reikÅ¡mės, ar darbuotojas elgėsi nerÅ«pestingai, ar perdėtai pasitikėjo savimi, ar lėmė kitos aplinkybės. Svarbu, jog jo elgesys neatitiko aplinkybių, kurioms esant gali kilti žala. Atkreiptinas dėmesys, jog faktas, kad asmuo sÄ moningai nesiėmė priemonių žalai iÅ¡vengti, nors galėjo jų imtis, įrodo darbuotojo veiksmų tyčios buvimÄ .

Tyčia, kaip viena kaltės formų, pasireiÅ¡kia sÄ moningu darbo pareigų neatlikimu ar netinkamu jų atlikimu, tai yra, kai darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo supranta savo veiklos žalingumÄ , numato jos padarinius ir jų siekia (tiesioginė tyčia) arba kai asmuo supranta savo veiklos žalingumÄ , numato jos padarinius, nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. vs UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-417/2012).

Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). DK 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama į 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius);

2) žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

3) žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

4) faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Atsakovė, reikalaudama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtÄ 131 868,11 Eur žalÄ rėmėsi tarp jos ir SIA „A-GEO“ 2019 m. liepos 12 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovė iÅ¡ įmonės SIA „A-GEO“ už 154 382 Eur sumÄ Ä¯sigijo YellowScan kompanijos Surveyor ULTRA Lidar komplektÄ su papildomais priedais, bei įmonės ilgalaikio turto žiniaraščiu, kuris patvirtina sudužusios lazerinės skenavimo sistemos likutinė vertę 2020 m. kovo 23 d., įrangos gamintojo vertinimo ataskaita dėl galimybės taisyti įrangÄ .

IeÅ¡kovas neigė padaręs įmonei žalÄ , argumentuodamas tuo, kad jis nebuvo tinkamai apmokytas dirbti su įranga, ir kad už galutinio skrydžio marÅ¡rutÄ bei jo saugumÄ buvo atsakingas E. J.. Tvirtino, kad jis jautė psichologinį spaudimÄ dėl darbų vykdymo dėl COVID-19 sukelto ekonominio nestabilumo, nes nespėjo gerai pasiruoÅ¡ti skrydžiui. Be to, jo buvo praÅ¡oma atlikti jam nepavestas funkcijas, skenuoti objektÄ reprezentaciniam tikslui, o tai atliekant yra nesaugu, nes reikia, kad dronas skristų arčiau pastatų.

Taip pat ieÅ¡kovas mano, kad dėl darbdavio kaltės atsirado tokia žala, nes įranga (dronas) nebuvo draustas, įmonė nepasirÅ«pino jo draudimu, be to, dronas neturėjo įmontuotos kameros, kad pilotas galėtų stebėti jo judėjimÄ ir laiku sustabdyti atsiradus kliūčiai, taip pat nebuvo įmontuoti jutikliniai sensoriai. Be to, įsigijus brangiÄ Ä¯rangÄ su juo nebuvo atnaujinta darbo sutartis, darbo sutarties nuostatos nebuvo koreguojamos įtraukiant naujas darbo funkcijas, pareigybes, nebuvo supažindinta su naujomis tiksliai apibrėžtomis atsakomybėmis.

Atsakovė su ieÅ¡kovo iÅ¡sakytais argumentais nesutiko, nesutikimÄ grindė tuo, kad skenavimo dronu darbai buvo patikėti tik ieÅ¡kovui ir tik jis buvo įvaldęs darbÄ Å¡ia įranga ir turėjo pakankamai žinių bei patirties atliekant jam paskirtas darbo funkcijas naudojant Å¡iÄ Ä¯rangÄ . IeÅ¡kovas su įranga ir programomis dirbo nuo 2019 m. liepos 12 d. (nuo įrangos įsigijimo) iki 2020 m. kovo 23 d. (įvykio dienos), iki 2019 m. spalio 24 d. atliko 40 objektų skenavimÄ bei konkrečiai Å¡ia įranga skraidė 20.10 val.

Nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad E. J. buvo atsakingas už ieÅ¡kovo sudarytų skrydžių marÅ¡rutų saugumÄ , argumentuodama tuo, kad E. J. įmonėje dirbo projektų inžinieriumi ir jo pareigos buvo naujų projektų pritraukimas, projektų pristatymas, vizualizavimas. O ta aplinkybė, kad jis taip pat turėjo bepiločio orlaivio valdymo pažymėjimÄ , nesuteikė jam kompetencijos tikrinti ir koreguoti ieÅ¡kovo sudarytÄ marÅ¡rutÄ bei įvertinti jo saugumÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas, E. J. nebuvo apmokytas įrangos tiekėjo planuoti drono skrydžio marÅ¡rutus, vertinti marÅ¡rute esančius rizikos faktorius, jų aukÅ¡tingumÄ .

Taip pat nepagrįstu ieÅ¡kovo argumentu atsakovė laiko ir tai, kad objekto „Ąžuolyno giraitė“ skenavimas neįėjo į ieÅ¡kovo darbines pareigas. Patvirtino, kad ieÅ¡kovas skenavimÄ atliko darbo metu, todėl žalos atsiradimas yra susijęs su ieÅ¡kovo darbo veikla, vykdomomis funkcijomis, darbo laiku. Be to, nepagrįstu laiko ieÅ¡kovo argumentu ir tai, kad jis jautė spaudimÄ ir nespėjo pasiruoÅ¡ti tinkamai skrydžiui, nes ieÅ¡kovui buvo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti numatytiems skenavimo darbams, imtis visų rizikos faktorių nustatančių priemonių prieÅ¡ skrydį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala atsakovei buvo padaryta 2020 m. kovo 23 d. įvykio metu, kai ieÅ¡kovas naudojant atsakovei priklausančiÄ Ä¯rangÄ jo tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti, Å¡i įranga atsitrenkė į pastatÄ ir nukrito žemyn, ko pasėkoje buvo nepataisomai sugadinta. Todėl neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog žala buvo padaryta Å¡alis siejusių darbo santykių laikotarpiui ir kilo ieÅ¡kovui vykdant jo darbines funkcijas. Teismas, iÅ¡klausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, ir iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyti ir ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiÅ¡kė netinkamu jo tiesioginių funkcijų bei darbuotojo pareigų vykdymu.

Pirma, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į ieškovo darbines pareigas įėjo objektų skanavimas, nes darbo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės patvirtina, kad ieškovo pareigos buvo – inžinerinė geodezija statybose, topografinių nuotraukų atlikimas, geodezinių planų derinimas, niveliavimas, ataskaitų ruošimas, įrangos priežiūra ir saugojimas nuo sugadinimo, projektų žymėjimas objekte. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. su šia įranga atliko 40 skrydžių, o bendras skrydžių laikas buvo 1206 min. (20,10 val.), kilometražas 424,55 km.

Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti su tokia įranga, nes byloje pateikti įrodymai – atsakovo 2019 m. spalio 30 d. raÅ¡ytas praÅ¡ymas suteikti leidimÄ naudoti bepiločius orlaivius specialiomis sÄ lygomis, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų svetainės apie ieÅ¡kovui nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2029 m. spalio 31 d. suteiktÄ leidimÄ valdyti bepilotį orlaivį specialiomis sÄ lygomis, SIA „A-GEO“ mokymų programos, susiraÅ¡inėjimo su SIA „A-GEO“ atstovu A.

V. iÅ¡raÅ¡ai, patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo apmokytas dirbti su Å¡ia įranga. IeÅ¡kovo argumentai, jog įrangos gamintojo ir tiekėjo rengti mokymai faktiÅ¡kai nevyko ar buvo nekokybiÅ¡ki, atmestini, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, jog nuo įrangos įsigijimo ir perdavimo ieÅ¡kovui naudoti, jis bÅ«tų kreipęsis į bendrovės direktorių dėl netinkamų mokymų, žinių ar įgÅ«džių trÅ«kumo. Atsakovės atstovas direktorius R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis netgi siÅ«lė ieÅ¡kovui suorganizuoti papildomus mokymus pas įrangos tiekėjÄ , tačiau pastarasis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis viskÄ moka.

Be to, tas faktas, kad ieÅ¡kovas iki įvykio jau buvo įvykdęs 40 kitų skrydžių, parodo, jog su įranga ieÅ¡kovas dirbti mokėjo, bei tai faktiÅ¡kai ir darė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas N. B. buvo tinkamai apmokytas dirbti su sudužusia įranga. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo nurodytus argumentus, jog už galutinį skrydžio marÅ¡rutÄ bei jo saugumÄ atsakingas buvo E. J.. Darbo sutartis sudaryta tarp atsakovės UAB „Geoparteris“ ir E. J. patvirtina, kad jis priimtas dirbti – projektų inžinieriumi, jo darbo funkcijos buvo naujų projektų pritraukimas, projektų pristatymas, vizualizavimas.

Projektų inžinieriaus pareigybės apraÅ¡o 7.2. punkte nurodyta pareiga „rengti ir vykdyti verslo projektų planus, komercines sÄ lygas, susitarimus ir kontraktus, įvertinant galimas verslo projektų rizikas“, todėl aiÅ¡kinant tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu bÅ«du, tokios pareigos akivaizdžiai apima projektų inžinieriaus pareigÄ vertinti ne skrydžio marÅ¡ruto rizikÄ ar įrangos saugumÄ skrydžio metu, o yra tiesiogiai susijusi su verslo projektų rizika, pvz. klientų mokumas, projekto pelningumas, galimybės ir rizikos juos įgyvendinant ir pan.

Tai, kad E. J. pagrindinė pareiga buvo naujų klientų suradimas ir pritraukimas, bei tai, kad jis neturėjo jokios pareigos tikrinti ieÅ¡kovo rengiamus skrydžio marÅ¡rutus, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats E. J. byloje apklaustas liudytoju ir įmonės direktorius R. K.. O ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas elektroniniu laiÅ¡ku siuntė E. J. sudarytÄ â€žÄ„Å¾uolų giraitė“ objekto skrydžio marÅ¡rutÄ , patvirtina, kad E. J. su ieÅ¡kovo parengtais skrydžio marÅ¡rutais buvo supažindinamas tik tuo tikslu, jog įvertintų, ar marÅ¡rutas apima visÄ plotÄ , kurį pagal verslo projektus nuskanuoti pageidauja klientai.

BÅ«tent tokio pobÅ«džio pakeitimus rengiant skrydžio marÅ¡rutÄ (įtraukiant papildomÄ stadiono plotÄ ) ir nurodė atlikti E. J.. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad E. J. bÅ«tų kompetentingas vertinti skrydžio marÅ¡ruto duomenis (aukščius, atstumus nuo kliūčių ir pan.) ir, kad jis bÅ«tų turėjęs leidimÄ valdyti tokio pobÅ«džio įrangÄ (15 kg maksimalios kilimo masės) bepilotį orlaivį. Teismas nustatė, o ir pats liudytojas E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis tik 2020 m. vasario 4 d.

įgijo leidimÄ valdyti bepilotį orlaivį (multikopteris), kurio kilimo masė 2 kg., prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas, kuris leidimÄ yra įgijęs 2019 m. spalio 31 d., ir kurio maksimali kilimo masė yra 15 kg. Taigi, anksčiau iÅ¡dėstytos ir iÅ¡analizuotos aplinkybės patvirtina, jog už įrangos skrydžio marÅ¡ruto sudarymÄ , jo saugumÄ bei skrydžio rizikas atsakingas buvo bÅ«tent ieÅ¡kovas N. B.. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo darbo sutarties sÄ lygos (pareigos) bei DK 24 straipsnio nuostatos įpareigojo ieÅ¡kovÄ jam tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti perduotÄ atsakovės įrangÄ naudoti taip, jog bÅ«tų iÅ¡vengta sugadinimo ar sunaikinimo rizikos.

Atsakovei įrodžius ir ieÅ¡kovui nenuginčijus fakto, kad įrangos skrydžio marÅ¡rutÄ sudarė ieÅ¡kovas, ko pasėkoje įranga neiÅ¡vengė kliÅ«ties bei atsitrenkė į pastatÄ , nukrito ir nepataisomai sudužo, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas N. B. savo darbines pareigas vykdė netinkamai, nes neįvertino visų galimų kliūčių, nesiėmė priemonių patikrinti skrydžio marÅ¡ruto naudojant kitÄ dronÄ , nors tokiÄ galimybę turėjo, Å¡io fakto nepaneigė nei jis pats, taip pat nesiaiÅ¡kino tikslaus pastato aukščio.

O ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jam skrydžiui pasiruoÅ¡ti buvo skirta per mažai laiko, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. O ir iÅ¡ ieÅ¡kovo ir liudytojo E. J. susiraÅ¡inėjimo nenustatyta jokių duomenų, jog atsakovė bÅ«tų nustačiusi konkretų laikÄ , ar terminÄ užduočiai atlikti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs skubinamas atlikti pavestÄ užduotį, ar ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs suteikti daugiau laiko pasirengti skrydžiui. Taip pat nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių sutrukdyti ieÅ¡kovui sudaryti tinkamÄ skrydžio marÅ¡rutÄ ar saugiai naudoti įrangÄ , ar galėjusių turėti įtakos įrangos skrydžio trajektorijai bei atsitrenkimui į pastatÄ , todėl konstatuotina, jog tarp ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų (netinkamo pareigų vykdymo) bei atsakovės patirtos turtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuotina, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo N. B. kaltės forma yra didelis neatsargumas, tai yra neprotingas arba iÅ¡skirtinis rÅ«pestingumo nebuvimas, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis. IeÅ¡kovas neginčijo, kad jis žinojo įrangos, kuriÄ naudojo darbo funkcijoms atlikti, vertę bei skrydžio metu galinčias kilti rizikas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas net patvirtino, kad skenuojant pajÅ«rį buvo susidÅ«ręs su įrangos trikdžiais, todėl, teismo nuomone, net ir neprofesionaliam tokios įrangos valdytojui, bÅ«tų suprantama, jog jeigu tokia įranga atsitrenktų į kliÅ«tį ir nukristų, jai bÅ«tų ženkliai pakenkta.

Todėl, teismo nuomone, esant bet kokiems neaiÅ¡kumams dėl plano, kuriame planuojamas skrydžio marÅ¡rutas, jame esančių kliūčių aukščių ir pan., ieÅ¡kovui, kuris nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. su Å¡ia įranga buvo jau atlikęs 40 skrydžių, o bendras skrydžių laikas buvo 1206 min. (20,10 val.), kilometražas 424,55 km, buvo akivaizdžiai bÅ«tina tikslinti tokius duomenis ir nesudarinėti skrydžio marÅ¡ruto esant neaiÅ¡kiems duomenims. Juolab, jog pats ieÅ¡kovas patvirtino, jog nuvykus į skrydžio vietÄ kilo abejonių dėl Å¡alia esančio pastato aukščio ir suplanuoto skrydžio saugumo, dėl ko netgi koregavo skrydžio marÅ¡rutÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas skrydžio marÅ¡rutÄ koregavo ne pagal tikslius duomenis, o apytiksliai, kas ir nulėmė įrangos atsitrenkimÄ Ä¯ pastatÄ . IeÅ¡kovas, nesant objektyvių priežasčių, nesiėmė kitų galimų priemonių įsitikinti suplanuoto skrydžio saugumu – nenaudojo kito drono, neieÅ¡kojo tikslesnių planų, nesiaiÅ¡kino tikslaus pastato aukščio. Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai buvo bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, todėl ieÅ¡kovo kaltės forma yra didelis neatsargumas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas protingas ir apdairus savo profesinės srities atstovas, susipažinęs su darbo sutartimi, turėjo suprasti, kad jam tenka materialinė atsakomybė už jam patikėtÄ konkrečiÄ darbui skirtÄ priemonę. Å iuo atveju žalos padarymo faktas kaip ir jos dydis yra nustatytas. IeÅ¡kovo neteisėtus veiksmus ir įvykį bei kilusiÄ Å¾alÄ sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, įvykio metu Å¡alis siejo darbo santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

Pagal DK 153 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnis). Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieÅ¡kovo kaltės forma dėl įvykusio įvykio yra didelis neatsargumas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo yra pagrindas priteisti ne daugiau kaip Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalÄ .

DK 152 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, iÅ¡skyrus kai žala padaroma tyčia. Vertindamas turtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į faktÄ , kad patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties darbdavio veiklos pobÅ«dis, jam tenkanti rizika, tai, jog darbdavys pats elgėsi ne visiÅ¡kai apdairiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamu atveju sudužusi įranga buvo didelės vertės (likutinė vertė 2020-03-23 datai – 131 868,11 Eur), tačiau ji darbdavio apdrausta nebuvo.

Atsakovės atstovas direktorius R. K. teismo posėdžio metu patvirtino ir pateikė įrodymus, kad po įvykio kreipėsi į draudikÄ â€žA. G. Corparate & Specialty SE“, kuris sutiko apdrausti dronÄ nuo nuostolių, žalos ar atsakomybės, atsiradusios dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau įrodymų, kad bÅ«tų domėjęsis dėl drono draudimo iki įvykio, teismui nepateikė. Be to, direktorius patvirtino, kad naujam įsigytam dronui yra sumontuota kamera, ko prieÅ¡ tai sudaužytam dronui taip pat padaryta nebuvo.

Teismo vertinimu, tai, kad darbdavys neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančio drono, negali bÅ«ti traktuojama kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sÄ lygas, kad žala neatsirastų, aplinkybe. Tačiau tai gali bÅ«ti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę. IÅ¡dėstytų duomenų visumos pagrindu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo kaltės laipsnį ir jo veiksmus, nustatytÄ atsakovės apdairumÄ ir rÅ«pestingumÄ , ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovei priteistinos žalos dydį mažinant 30 procentų, nes, teismo vertinimu, darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos mažinimas Å¡iuo atveju nebus neproporcingas ar pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, o prieÅ¡ingai, juos atitiks.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovo N. B. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1077,79 Eur (51,08 Eur x 21,1 d. d.), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 4526,72 Eur turtinė žala (1077,79 Eur x 6 mėn. = 6466,74 Eur – 30 proc.). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos dalykas, teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Nors ieÅ¡kinys tenkintas ne visa apimtimi, sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl ieÅ¡kovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 500 Eur už advokato paslaugas. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (30 proc.), iÅ¡ atsakovės yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (500 Eur x 30 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė ir priteisti jų neprašė.

IÅ¡ atsakovės UAB „Geopartneris“ valstybės naudai priteistinas 44,65 Eur žyminis mokestis (30 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo N. B. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4526,72 Eur (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 72 ct) turtinės žalos atlyginimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geopartneris“, juridinio asmens kodas 302312788.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geopartneris“ 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui N. B.. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geopartneris“ valstybės naudai 43,65 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus 65 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius