49f2c23b-e3a9-4f2a-a448-bdd25005457e · Klaipėdos apygardos teismas

                                                 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-363-458/2017                                                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00542-2017-4                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.; 21.11.10 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugpjūčio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko funkcijas atliekančio RamÅ«no Stasiulio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 30ANN-99053340-17, ir A.

K., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : 2017 m. balandžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas A. K. suraÅ¡ytas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 20 d. 9.38 val.

Plungės r. sav., magistralinio kelio Å iauliai–Palanga 85 km vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 108), lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktÄ .Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 30ANN-99053340-17 A.

K. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. skundas, kuriuo prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimÄ Nr. 30ANN-99053340-17 pakeisti ir visai neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 30ANN-99053340-17 ir A.

K., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nutarta neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kita Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko funkcijas atliekantis RamÅ«nas Stasiulis praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimÄ Nr. 30ANN-99053340-17.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybės, kad asmuo pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir rūpinimuisi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.Teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. K. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, Å¡eiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natÅ«rali neteisėto elgesio pasekmė. Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A.

K. praÅ¡o palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, ne tik atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad A. K. dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ir rÅ«pinimuisi artimaisiais, bet ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, o teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no M.

B. parodymų, A. K. lenkimo manevrÄ pradėjo leistinoje vietoje, tačiau buvo lenkiamos dvi transporto priemonės ir A. K., važiuodamas leistinu greičiu, nespėjo lenkimo manevro baigti iki sankryžos. Taip pat liudytojas parodė, kad jeigu A. K. bÅ«tų bandęs lenkimo manevrÄ baigti iki sankryžos, tai bÅ«tų turėjęs rikiuotis į tarpÄ tarp dviejų transporto priemonių, kas jų ekipaÅ¾Ä galbÅ«t bÅ«tų privertę staigiai stabdyti ir bÅ«tų galėję sukelti avarinę situacijÄ .

Nors A. K. nežinojo, kad minėta transporto priemone važiavo policijos pareigÅ«nai, tačiau, siekdamas aplenkti transporto priemones ir laiku baigti lenkimo manevrÄ iki sankryžos, leistino greičio nevirÅ¡ijo, tai rodo jo atsakingÄ požiÅ«rį į eismÄ ir jo saugumÄ .Byloje taip pat nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. paskutinį kartÄ buvo baustas 2011 metais už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone, tačiau nuobauda negaliojanti, anksčiau už tokio ar panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimÄ nebuvo ir nėra baustas.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog A. K. gyvena ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbÄ ir iÅ¡ jo. Be to, A. K. teikia materialinę paramÄ savo dviem pilnamečiams, tačiau Å¡iuo metu aukÅ¡tosiose mokyklose dieninėse studijų programose studijuojantiems vaikams, taip pat moka įmokas už dukros A. Ko. (Ku.) mokslÄ , tai per metus sudaro 5515,50 Eur dydžio sumÄ . Be to, A. K. turi kreditinių įsipareigojimų AB (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2006 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, atsižvelgė į tai, kad A.

K. dirba Klaipėdoje įsikÅ«rusioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto techninės priežiÅ«ros vadybininku, dėl to jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važiavimu po visÄ LietuvÄ ir Europos SÄ jungos Å¡alis. A. K. yra vienintelis techninės priežiÅ«ros vadybininkas, besirÅ«pinantis įmonės transporto priemonių veiklos funkcionavimu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktikoje pateikiamus iÅ¡aiÅ¡kinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53/2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-68-507/2015).

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatytoji minimali, arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatyme numatytoji. A. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ , padaryto teisės pažeidimo pavojingumÄ , pagrįstai įvertino, jog skiriant vien 170 Eur dydžio baudÄ bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir nėra jokio pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.Apeliacinis skundas atmestinas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka tik su A. K. paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda yra per Å¡velni, ir praÅ¡o jÄ sugriežtinti, paskiriant už padarytÄ nusižengimÄ ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trims) mėnesiams.

BÅ«tent Å¡iuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudÄ nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 6 mėnesių.ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).Apylinkės teismas, pakeisdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 10 d. nutarimÄ , skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro sÄ lygas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti A. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas tokiai iÅ¡vadai pritaria.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė iÅ¡skirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir pažymima, kad A.

K. dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės teisingai buvo įvertintos kaip ypač Å¡velninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindÄ taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – neskirti A. K. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje.A. K. padarytas nusižengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos.

Kiekvienos veikos pavojingumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. K. ir liudytojo M. B. nurodytas aplinkybes, kad A. K. lenkimo manevrÄ pradėjo leistinoje vietoje, tačiau buvo lenkiamos dvi transporto priemonės ir A. K., važiuodamas leistinu greičiu, nespėjo lenkimo manevro baigti iki sankryžos. Taip pat liudytojas M. B. parodė, kad jei A. K. bÅ«tų bandęs lenkimo manevrÄ baigti iki sankryžos, tai bÅ«tų turėjęs rikiuotis į tarpÄ tarp dviejų transporto priemonių, tai galbÅ«t bÅ«tų privertę jų ekipaÅ¾Ä staigiai stabdyti ir bÅ«tų galėję sukelti avarinę situacijÄ .

Nors policijos ekipažas važiavo nepaženklinta skiriamaisiais policijos ženklais transporto priemone ir A. K. nežinojo, kad minėta transporto priemone važiavo policijos pareigÅ«nai, tačiau siekdamas aplenkti transporto priemones ir laiku baigti lenkimo manevrÄ , leistino greičio nevirÅ¡ijo, o tai rodo jo atsakingÄ požiÅ«rį į eismo saugumÄ . Pažeidimui esant atsitiktiniam, sÄ lygotam susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebÅ«tų teisinga ir proporcinga nuobauda.

Be to, A. K. iÅ¡ karto prisipažino padaręs nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad paskirtÄ 170 Eur baudÄ sumokėjo (b. l. 12). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos A. K. charakteristikos matyti, kad jis įmonėje dirba transporto techninės priežiÅ«ros vadybininku, dėl to jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važiavimu po LietuvÄ ir Europos SÄ jungos Å¡alis.

Jis įmonėje yra vienintelis techninės priežiÅ«ros vadybininkas, charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, jog tuo atveju, jei A. K. bÅ«tų atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, tai labai apsunkintų įmonės veiklÄ , įmonė bÅ«tų priversta ieÅ¡koti naujo darbuotojo, jį apmokyti, patirtų nemažus nuostolius (b. l. 19). Be to, iÅ¡ pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ matyti, kad A. K. gyvena ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Â (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (b. l. 15).

Tai suponuoja tvirtinimÄ , kad teisė vairuoti transporto priemones A. K. yra itin reikÅ¡minga, t. y. ji reikalinga nuvykti į darbÄ ir grįžimui namo. Gyvenant rajone, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas itin apsunkintų kasdienę asmens veiklÄ . Labai svarbu įvertinti aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) universiteto doktorantÅ«ros ir rezidentÅ«ros skyriaus pažyma nustatyta, kad A. K. dukra A. Ku. (Ko.) nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra priimta į (duomenys neskelbtini) fakulteto nuolatinių studijų (duomenys neskelbtini) studijų programos rezidentÅ«rÄ .

RezidentÅ«ros studijos valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamos. Rezidentė už studijas moka savo lėšomis (b. l. 17). A. K. yra nurodęs, kad moka įmokas už dukters A. Ku. mokslÄ , tai per metus sudaro 5515,50 Eur sumÄ . Papildomai pažymėtina, jog A. K. turi kreditinių įsipareigojimų bankui (b. l. 20–38). Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad Å¡eimos pragyvenimui ir turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui yra labai svarbus pastovių pajamų gavimas, todėl teisės vairuoti transporto priemones iÅ¡saugojimas A.

K. itin reikÅ¡mingas, nes tai užtikrintų ir darbo vietos iÅ¡saugojimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į ankstesnius asmens baustumus administracine tvarka. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad paskutinį kartÄ A. K. buvo baustas 2011 metais už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io priemone, tačiau nuobauda negaliojanti, anksčiau už tokio ar panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimÄ (-us) A.

K. nebuvo ir nėra baustas (b. l. 10–11). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. K. padarytas pažeidimas vertintinas kaip atsitiktinio pobÅ«džio.Visos iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu paskirta nuobauda Å¡iuo atveju bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir Å¡eiminei situacijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ ir ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet bÅ«tent teisingo sprendimo priėmimÄ . Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.Ä®vertinus tai, daroma iÅ¡vada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiÅ¡kai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta A.

K. neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju dėl A. K. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas nuobaudos skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus jÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininko funkcijas atliekančio RamÅ«no Stasiulio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                      Arvydas Daugėla